2022-08-10 Nr. AB-20063-3-61-3-01150-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3598-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01150-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. K. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 21S48280 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nurodė realias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negali pasilikti kilmės šalyje ir dėl ko kyla grėsmė jo saugumui. Atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad nepaisant didelio į (duomenys neskelbtini) atvykstančių migrantų iš (duomenys neskelbtini)bei kitų šalių skaičiaus, ksenofobija, neigiamas požiūris į (duomenys neskelbtini) atvykusius užsienio šalių gyventojus išlieka opia problema. Imigrantai yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų pagal išvaizdą ir vartojamą kalbą.

3. Pareiškėjo nuomone, atsakovas formaliai taikė teisės aktų nuostatas, visus jo argumentus atmetė kaip neatitinkančius tikrovės ir interpretavo tuo pažiūriu, kad būtų paneigtas jo patirtas persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini) vyraujančios ksenofobijos ir grėsmės gyvybei bei sveikatai. Pareiškėjo manymu, atsakovas suteikė perdėtą reikšmę jo pasakojimo formai, kuri yra nulemta asmens individualių savybių, tačiau nevykdė pareigos objektyviai ir atidžiai rinkti savo kompetencijos ribose įrodymus, kad pašalintų abejones.

4. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar jo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos (tame tarpe ir neoficialios), dėl kurios jam būtų daromas poveikis, ar realu, jog, grąžinus jį į kilmės šalį, jis nepatirs persekiojimo / kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Taip pat atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų jo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, atsižvelgti į jo padėties skirtumus, lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais. Atsakovo surinkti duomenys ir jų vertinimas neleidžia daryti nekvestionuotinos išvados, jog jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.

5. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad jis pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padarė kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nėra duomenų, jog jis iš Lietuvos Respublikos buvo išsiųstas jau ne pirmą kaitą, taip nėra duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl nustatytas 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką terminas laikytinas neproporcingu.

6. Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgiant į išdėstytą, jam prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti jo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad į savo kilmės valstybę – (duomenys neskelbtini)– negali grįžti nes ten nėra saugumo ir ten jis nieko neturi, o į (duomenys neskelbtini) – dėl 2019 m. prasidėjusios ksenofobijos ir neramumų. Tyrimo metu, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, Migracijos departamentas surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją ir nenustatė, kad pareiškėjui tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)grėstų persekiojimui prilyginami veiksmai dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Siekdamas pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, pareiškėjas referavo į bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau bendra kilmės valstybės informacija per se nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas galėtų saugiai gyventi savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis nepriklauso ir nepriklausė jokiai politinei partijai ar grupuotei, nekritikavo vyriausybės politikos, nepadarė jokio nusikaltimo ar žalos, nėra ieškomas. Be to, mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su prezidento S. S. M., kuris valdė valstybę iki 1996 m., aplinka, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini), o ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jo tėvas dirbo buvusio prezidento komandoje fotografu, tačiau nebuvo žymus politikas. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo baimės patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) atsakovas nelaikė visiškai pagrįstos.

9. Atsakovo vertinimu, nustatytos aplinkybės (ilgas gyvenimas (duomenys neskelbtini), mokslas ir studijos, apklausos metu pareiškėjas kalbėjo anglų kalba, kuri yra paplitusi (duomenys neskelbtini)) įrodo, kad per tiek laiko pareiškėjas asimiliavosi į vietinę bendruomenę ir dėl to, jog yra pabėgėlis, problemų jam neturėtų kilti. Be to, pasakodamas istoriją apie užpuolimą, pareiškėjas pats nebuvo tikras, ar tai užpuolė (duomenys neskelbtini) gentis ir ar tikrai dėl to, kad yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis bei žadėjo pateikti išrašą iš ligoninės apie tą įvykį. Pareiškėjas atsiuntė paso, diplomo, leidimo gyventi nuotraukas bei daugybę nuotraukų su laikraščių straipsniais apie ksenofobiją (duomenys neskelbtini), tačiau išrašo iš ligoninės apie patirtus sužalojimus Migracijos departamentas negavo. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo istorija pasižymi tam tikrais prieštaravimais, pavyzdžiui, pasakodamas savo istoriją nurodė, kad su dėde išvyko dėl ksenofobijos, o kitų šeimos narių negalėjo paimti, nes pinigų užteko tik jiems, tačiau vėliau nurodė, kad apie jų išvykimą iš vis nusprendė kinų kompanija, kurioje dirbo dėdė, finansavusi ir organizavusi visą kelionę. Vėliau apklausos metu paaiškėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su dėde apie metus dirbo minėtoje kinų kompanijoje, kas įrodo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo ne dėl patirto persekiojimo, o tikriausiai dėl darbo. Pareiškėjas grindė savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija (tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių individualių aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį ir nustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

10. Atsakovas nurodė, jog Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Priimant ginčijamą Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo individualias savybes bei tai, kad jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pagrįstai konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

11. Migracijos departamentas Sprendime detaliai išdėstė ir įvertinto aplinkybės, pagrindžiančias išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo S. K. K. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 bei 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą, apklausų metu ir teisme duotus paaiškinimus bei Migracijos departamento surinktą informaciją, sprendė, kad galima asmeninio pobūdžio pareiškėjo situacija savaime nesudaro pagrindo suteikti pabėgėlio statusą. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad 2003 m. su tėvais ir dėde išvyko į (duomenys neskelbtini), jis buvo per mažas (5 metai), kad prisimintų dėl kokios priežasties šeima pabėgo iš (duomenys neskelbtini), bet iš dėdės pasakojimų žino, jie buvo priversti palikti (duomenys neskelbtini), nes tėvas dirbo prezidento M.

S. S. komandoje, kuris buvo nuverstas ir į valdžią atėjęs J. K. pradėjo persekioti ir žudyti buvusiam prezidentui dirbusius žmones. Kilus pavojui jų gyvybei, jie gavo politinį prieglobstį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad prieglobstį turėjo iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) ir greičiausiai turi iki dabar, ten gimė du jo broliai, tėvai žuvo autoavarijoje 2006 m. Jis su broliais persikėlė gyventi pas dėdę ir jo žmoną. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) baigė vidurinę mokyklą ir 3 metus studijavo universitete elektros inžineriją, tačiau studijų nebaigė nes 2019 m. rugsėjo mėn. pabėgo į (duomenys neskelbtini).

Gyvenant (duomenys neskelbtini), pavojų jų gyvybei pradėjo kelti nuolatinės ksenofobijos atakos. Pareiškėjo teigimu, užsieniečiai yra puolami ir žudomi, nes vietiniai mano, kad imigrantai iš kitų šalių atima jų darbus, jų moteris ir nori užgrobti valdžią jų šalyje. Pareiškėjas nurodė, kad buvo užpultas 2007 m. ir 2019 m. rugsėjo mėnesį, 2019 m. buvo užpultas einant į mokyklą, jam sužalojo galvą, bet nei dėl galimo persekiojimo, nei dėl patirtų sužalojimų pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijas ir medicinos įstaigas nesikreipė.

Pasakodamas istoriją apie užpuolimą, pareiškėjas pats nebuvo tikras, ar tai užpuolė (duomenys neskelbtini) ir ar tikrai dėl to, kad yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis bei žadėjo pateikti išrašą iš ligoninės apie tą įvykį. Pareiškėjas atsiuntė paso, diplomo, leidimo gyventi nuotraukas bei daugybę nuotraukų su laikraščių straipsniais apie ksenofobiją (duomenys neskelbtini), tačiau išrašo iš ligoninės apie patirtus sužalojimus Migracijos departamentui nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, jog pareiškėjas nesiekė pasinaudoti (duomenys neskelbtini) prieinamomis teisinėmis ir medicininėmis priemonėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini), esant poreikiui, negali užtikrinti veiksmingos apsaugos ir kitų garantijų.

14. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prieglobsčio prašymas, prieštaringos. Apklausos metu, pasakodamas savo istoriją, jis nurodė, kad su dėde išvyko dėl ksenofobijos, o kitų šeimos narių negalėjo paimti, nes pinigų užteko tik jiems, tačiau vėliau nurodė, kad apie jų išvykimą iš vis nusprendė kinų kompanija, kurioje dirbo dėdė, finansavusi ir organizavusi visą kelionę. Vėliau apklausos metu paaiškėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su dėde apie metus dirbo minėtoje kinų kompanijoje, kas įrodo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo ne dėl patirto persekiojimo, o, tikriausiai, dėl darbo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija (tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini)), tačiau individualių aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė.

15. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas savo prašymą grindžia noru gyventi Europoje, o pasakojimas apie ksenofobiją yra kaip priedanga. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) atvyko būdamas dar vaiku, ten baigė vidurinę mokyklą (pateikė diplomo nuotrauką) bei sėkmingai įstojo ir studijavo universitete. Šios aplinkybės įrodo, kad per tiek laiko pareiškėjas asimiliavosi į vietinę bendruomenę ir dėl to, kad yra pabėgėlis problemų jam neturėtų kilti. Taigi pagrindinė priežastis nėra sisteminis persekiojimas dėl religijos, tautybės ir pan. Kitaip tariant, prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) gyventi yra visiškai saugu.

16. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę ir (duomenys neskelbtini), taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje ir (duomenys neskelbtini) bei įvertino jo pasakojimuose nurodytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas atliko detalią pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius.

17. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės ir (duomenys neskelbtini) informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme. Pagal atsakovo surinktą informaciją, matyti, kad (duomenys neskelbtini) esanti situacija nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą, taigi teismas sutiko su Migracijos departamento vertinimu, kad pareiškėjas galėtų saugiai gyventi savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso ir nepriklausė jokiai (duomenys neskelbtini) politinei partijai ar grupuotei, nekritikuoja vyriausybės politikos, nėra padaręs jokio nusikaltimo ar žalos, nėra ieškomas. Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su prezidento S. S. M., kuris valdė valstybę iki 1996 m., aplinka, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini), o ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jo tėvas dirbo buvusio prezidento komandoje fotografu, tačiau nebuvo žymus politikas. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta.

18. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija yra suderinama su tyrimo metu rasta informacija apie migrantų padėtį (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybei išleidus 2019 m. Nacionalinį veiksmų planą kovai su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija ksenofobijos išpuolių žymiai sumažėjo, ypač 2020 m. Remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) imigrantai yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų pagal išvaizdą bei vartojamą kalbą ((duomenys neskelbtini) vartojama anglų kalba, todėl imigrantai, kalbantis kita kalba ar anglų kalba su kitu akcentu, yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų). Tačiau kaip minėta, į (duomenys neskelbtini) pareiškėjas atvyko būdamas dar vaiku, ten baigė vidurinę mokyklą, įstojo ir studijavo universitete, kas patvirtina, jog dėl to, kad pareiškėjas yra pabėgėlis, problemų jam neturėtų kilti. Be to, pasakodamas istoriją apie užpuolimą, pareiškėjas pats nebuvo tikras, ar tai užpuolė (duomenys neskelbtini) ir ar tikrai dėl to, kad yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis.

19. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstą išvadą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso. Teismas taip pat darė išvadą, kad nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

20. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad turėjo planų vykti į Vokietiją, tačiau vėliau nusprendė prieglobsčio prašyti Lietuvoje, prašymo leisti savanoriškai išvykti iš šalies nepateikė, todėl sprendė, jog Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Tačiau teismas nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos, nurodydamas, kad toks laikotarpis nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl sutrumpino draudimo atvykti terminą iki 2 metų.

21. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką teismas sumažino iki 2 metų, pirmosios instancijos teismas atitinkamai pakeitė ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas pakeitė šį laikotarpį, t. y. nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 22. Pareiškėjas S. K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi. Taip pat pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

23. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. Migracijos departamentas teisingai apibūdino ir vertino (duomenys neskelbtini) vystančių žmogaus teisių pažeidimų mąstą, nuolatinę įtampą dėl vyriausybės saugumo pajėgų ir ginkluotų grupuočių karinių išpuolių. Tad faktinė šalies saugumo analizė ir situacijos vertinimas patvirtina, kad pareiškėjui gali kilti reali persekiojimo grėsmė, tačiau atsakovas nepakankamai išanalizavo pareiškėjui kylančios konkrečios grėsmės galimybę, o savo vertinimą daugiausia grindė abejonėmis dėl pareiškėjo papasakotų faktų.

25. Pareiškėjas pažymi, jog jam turi būti sudaromos galimybės pateikti jo pasakojimui pagrįsti reikalingus dokumentus ar įrodymus dėl aplinkybių, kurios Migracijos departamentui kelia abejones vertinant pareiškėjo prašymą, o tokios galimybės nebuvo paaiškintos pareiškėjui. Pareiškėjas neturi civilizuoto bendravimo, dokumentų tvarkymo, įrodymų teikimo ir panašios biurokratinės patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų, detalaus pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui. Migracijos departamento argumentai dėl pasakojimo detalumo, išsamumo, kitokių trūkumų ir įrodymų nepakankamumo, pareiškėjo manymu, nesudaro pagrindo atmesti jo prašymą, o turėtų būti vertinami atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir gebėjimus, ir sudaryti pareiškėjui galimybes paaiškinti/paneigti Migracijos departamento keliamas abejones. Pareiškėjo pasakojimas ir kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nėra jokios demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas.

26. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija yra suderinama su tyrimo metu rasta informacija apie migrantų padėtį (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybei išleidus 2019 m. Nacionalinį veiksmų planą kovai su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija ksenofobijos išpuolių žymiai sumažėjo, ypač 2020 m. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) imigrantai yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų pagal išvaizdą bei vartojamą kalbą.

27. Pareiškėjo manymu, atsakovas nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti pareiškėjo pasakojimu, nenustatė jokių prieštaravimų, priešingai – jo pasakojimas yra išsamus, detalus, pagrįstai leidžiantis juo tikėti. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai atmetė jo prašymą. Be to, Migracijos departamentas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri neturi nieko bendro su jo realia situacija. Be to, atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

28. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

29. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovas nurodo, jog tyrimo metu, atsižvelgdamas į pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, surinko aktualią pareiškėjo kilmės valstybės informaciją ir nenustatė, kad pareiškėjui tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) grėstų persekiojimui prilyginami veiksmai dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Siekdamas pagrįsti savo prieglobsčio prašymą, pareiškėjas referavo į bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau bendra kilmės valstybės informacija per se nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas galėtų saugiai gyventi savo kilmės valstybėje, kadangi tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis nepriklauso ir nepriklausė jokiai (duomenys neskelbtini) politinei partijai ar grupuotei, nekritikuoja vyriausybės politikos, nėra padaręs jokio nusikaltimo ar žalos, nėra ieškomas. Be to, mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su prezidento S. S. M., kuris valdė valstybę iki 1996 m., aplinka, būtų persekiojami, o ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jo tėvas dirbo buvusio prezidento komandoje fotografu, tačiau nebuvo žymus politikas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pareiškėjo baimę patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nelaikė visiškai pagrįsta.

31. Tyrimo metu buvo taip pat įvertinti pareiškėjo teiginiai, susiję su tariamai (duomenys neskelbtini) patirtu persekiojimu. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pateikta informacija yra suderinama su tyrimo metu rasta informacija apie migrantų padėtį (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vyriausybei išleidus 2019 m. Nacionalinį veiksmų planą kovai su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija ksenofobijos išpuolių žymiai sumažėjo, ypač 2020 m. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) imigrantai yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų pagal išvaizdą bei vartojamą kalbą, bet pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) atvyko būdamas dar vaiku, ten baigė vidurinę mokyklą bei sėkmingai įstojo ir studijavo universitete. Migracijos departamento vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad per tiek laiko pareiškėjas asimiliavosi į vietinę bendruomenę ir dėl to, kad yra pabėgėlis, problemų jam neturėtų kilti. Be to, pasakodamas istoriją apie užpuolimą, pareiškėjas pats nebuvo tikras, ar tai užpuolė (duomenys neskelbtini) gentis ir ar tikrai dėl to, kad yra ne (duomenys neskelbtini) pilietis bei žadėjo pateikti išrašą iš ligoninės apie tą įvykį. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas atsiuntė paso, diplomo, leidimo gyventi nuotraukas bei daugybę nuotraukų su laikraščių straipsniais apie ksenofobiją (duomenys neskelbtini), tačiau išrašo iš ligoninės apie patirtus sužalojimus Migracijos departamentas negavo.

32. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo istorija pasižymi tam tikrais prieštaravimais, pavyzdžiui, pasakodamas savo istoriją nurodė, kad su dėde išvyko dėl ksenofobijos, o kitų šeimos narių negalėjo paimti, nes pinigų užteko tik jiems, tačiau vėliau nurodė, kad apie jų išvykimą iš vis nusprendė kinų kompanija, kurioje dirbo dėdė, finansavusi ir organizavusi visą kelionę; vėliau apklausos metu paaiškėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su dėde apie metus dirbo minėtoje kinų kompanijoje, kas įrodo, kad iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo ne dėl patirto persekiojimo, o, tikriausiai, dėl darbo. Atsižvelgus į tai, atsakovo teigimu, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija, tačiau jokių individualių aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį ir nustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

33. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog teisės aktai neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, ir buvo įvertinta būtent pareiškėjo prašymo kontekste aktuali kilmės valstybės informacija.

34. Priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) nėra smurto, dėl kurio vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl nuspręsta, jog jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Migracijos departamento vertinimu, ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 21S48280, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis bei papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti išklausytas tiesiogiai.

38. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

39. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės, pareiškėją atstovavo advokatė. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

40. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, tačiau nustatė neproporcingus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti bei įvesti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

41. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus duomenis, neatsižvelgė į tai, jog atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Pareiškėjo vertinimu, informacija apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad jam gali kilti reali persekiojimo grėsmė.

42. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

43. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

44. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat turi atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

45. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

46. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

47. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

48. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

49. Byloje nustatyta, kad prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pareiškėjas grindė tuo, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus dėl nuolatinių puldinėjimų ir ksenofobijos atakų prie užsieniečius, o kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) jis nieko neturi, ten vyrauja karas, vergovė, žudymai ir ten yra pavojingiau nei (duomenys neskelbtini).

50. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam kyla grėsmė (duomenys neskelbtini), pažymėtina, jog šis motyvas iš esmės susijęs su situacija kilmės valstybėje. Pareiškėjas nurodė, kad jis, dar būdamas vaikas, 2003 m. išvyko su tėvais ir dėde į (duomenys neskelbtini) ir neprisimena, dėl kokių priežasčių jie buvo priversti palikti (duomenys neskelbtini). Pasak dėdės pasakojimų, pareiškėjo tėvas dirbo prezidentui, kurį nuvertus, naujasis prezidentas pradėjo juos persekioti. Vertinant šiuos pareiškėjo teiginius, pažymėtina, kad bendra kilmės valstybės informacija pati savaime nepagrindžia pareiškėjo baimės patirti individualaus pobūdžio persekiojimą. Be to, pareiškėjas nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso jokiai (duomenys neskelbtini) politinei partijai ar grupuotei, nekritikuoja vyriausybės politikos, nepadarė jokio nusikaltimo, nėra ieškomas. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija, mažai tikėtina, kad asmenys, netiesiogiai susiję su prezidento S. S. M., kuris valdė valstybę iki 1996 m., aplinka, būtų persekiojami (duomenys neskelbtini), o ypač atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pareiškėjas, jo tėvas dirbo buvusio prezidento komandoje fotografu, tačiau nebuvo žymus politikas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) nelaikytina visiškai pagrįsta.

51. Pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį taip pat teigė, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia pavojus dėl nuolatinių puldinėjimų ir ksenofobijos atakų prieš užsieniečius. Remiantis Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) imigrantai yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų pagal išvaizdą bei vartojamą kalbą ((duomenys neskelbtini) vartojama anglų kalba, todėl imigrantai, kalbantis kita kalba ar anglų kalba su kitu akcentu, yra lengvai atpažįstami vietinių gyventojų). Nors pareiškėjo pateikta informacija apie migrantų padėtį (duomenys neskelbtini) atitiko surinktą informaciją apie šią valstybę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į (duomenys neskelbtini) prieglobsčio prašytojas atvyko būdamas dar vaiku (5 metų), ten baigė vidurinę mokyklą bei studijavo universitete, todėl, laikytina, kad per tiek laiko jis asimiliavosi į vietinę bendruomenę. Be to, pareiškėjo pasakojimas buvo nenuoseklus ir turėjo prieštaravimų: pareiškėjas iš pradžių nurodė, kad su dėde išvyko dėl ksenofobijos, o kitų šeimos narių negalėjo paimti, nes pinigų užteko tik jiems, tačiau vėliau teigė, kad jų išvykimą finansavo ir organizavo kinų kompanija, kurioje dirbo dėdė; taip pat pareiškėjas žadėjo pateikti ligoninės išrašą, patvirtinantį jo užpuolimą, bet pateikė kitus dokumentus (pasą, diplomą, leidimą gyventi, nuotraukas bei laikraščių straipsnius). Aplinkybė, kad pareiškėjas su dėde (duomenys neskelbtini) dirbo apie metus, leidžia daryti prielaidą, jog jie iš (duomenys neskelbtini) išvyko darbo tikslais. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė, jog jam (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

52. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas grindžia savo prieglobsčio prašymą bendra kilmės valstybės informacija (tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini)), tačiau jokių individualių aplinkybių bei šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nepateikė. Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo trūkumus, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį ir nustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

53. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, kad kilmės valstybėje jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją apie kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

54. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai). Priešingai, atsakovas surinko ir ištyrė naujausią, aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją. Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, todėl atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo į kilmės valstybę ir draudimo jam atvykti 2 metus į Lietuvos Respubliką. Priešingai nei teigia pareiškėjas, šios sprendimo dalys yra pagrįstos ir teisėtos. Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl paminėtos sprendimo dalys yra nepagrįstos, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidus priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

57. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. K. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Beata Martišienė