A-822-2876-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A822-2876/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00098-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 5; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viktorui Gecui,

atsakovo atstovams Viktorijai Bartašiūtei ir advokatui Mindaugui Dovidauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. prekybos įmonės skundą atsakovui Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. (14.6.19)-PV4-14 ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą nedelsiant, per 5 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo priėmimo, išduoti K. G. prekybos įmonei leidimą – higienos pasą asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, pagal pareiškėjo 2011 m. spalio 28 d. paraišką Nr. PD3-76.

Skunde (b. l. 3-5) pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriuje buvo įregistruota jo 2011 m. spalio 28 d. paraiška, kuria prašoma išduoti leidimą – higienos pasą asmens sveikatos priežiūrai veiklai vykdyti įmonei priklausančio viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose. Atlikus ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimą viešbučio patalpose, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus 2011 m. gruodžio 14 d. rašte Nr. (14.6.19)-PV4-477 „Dėl leidimo – higienos paso“ įmonei nurodė pašalinti įvertinimo metu nustatytus pažeidimus ir tam nustatė 45 dienų terminą. Tokio termino eigos pabaiga 2012 m. sausio 27 d. Pareiškėjas trūkumus pašalino ir apie tai raštu pranešė Palangos skyriaus vedėjui, kuris laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2012 m. sausio 25 d. ne kartą lankėsi minėto viešbučio patalpose, dar kartą apžiūrėjo patalpas, bendravo su įmonės savininku ir vadove bei tvirtino, kad leidimas – higienos pasas bus išduotas, nes visi neesminiai trūkumai, nurodyti 2011 m. gruodžio 14 d. rašte, buvo pašalinti. Tačiau nuo 2012 m. sausio 12 iki pareiškėjo kreipimosi į teismą atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai neišdavė minėto leidimo ir nepranešė jo neišdavimo priežasčių. Leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių 16 punktas numato, kad pareiškėjui negavus atsakymo apie priimtą sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą – higienos pasą per nustatytą maksimalų terminą, laikoma, kad higienos pasas išduotas. Todėl atsakovas privalo išduoti leidimą – higienos pasą asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti. Be to, Palangos skyriaus vedėjas, neįvykdęs viešbučio patalpų įvertinimo, be jokio teisinio pagrindo savo 2012 m. sausio 10 d. sprendimu nutraukė administracinę procedūrą, nepasibaigus trūkumų pašalinimo terminui, kuris jo paties buvo nustatytas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti įstatymo nuostatas, kurios įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d., nes administracinė procedūra pagal pareiškėjo 2011 m. spalio 28 d. paraišką buvo pradėta iki 2012 m. sausio 1 d., o procedūros pabaiga, t. y. trūkumų pašalinimo terminas, baigėsi tik 2012 m. sausio 27 d.

Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 34-35) nurodė, kad ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo pagal 2011 m. spalio 27 d. paraišką gauti leidimą – higienos pasą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, adresu (duomenys neskelbtini), priimtas dėl to, kad patalpos, kuriose planuojama vykdyti ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, neatitiko paskirties. Pagal STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, patalpos turi būti gydymo paskirties. 2010 m. gegužės 18 d. paskelbus, tačiau tik 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktui ir leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, 44.4 punktui, patalpoms, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupiui pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinkant ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo – higienos paso, leidimas – higienos pasas nuo 2012 m. sausio 1 d. neišduodamas, nepriklausomai nuo paraiškos gauti leidimą – higienos pasą pateikimo datos. Jokių išlygų aukščiau minėti teisės aktai nenustatė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad paraiška gauti leidimą – higienos pasą pateikta ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti pastate – viešbutyje, patalpose nurodytose paraiškos skirsnyje – patalpos, kuriose bus vykdoma ūkinė komercinės veikla. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punkto nustatyta, kad pastato – SPA viešbučio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis viešbučių. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų tvarkos aprašo 5 punktą, viešbučių patalpose nepakeitus jų paskirties naudojimas gydymo reikmėms nėra galimas. Patalpų (duomenys neskelbtini), kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą – teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirties pogrupis neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašytai pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai. Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas (2010 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XI-792 redakcija), kuris numato imperatyvų draudimą išduoti leidimą – higienos pasą, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo – higienos paso. Taigi esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar buvo teisinės prielaidos taikyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto 2010 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XI -792 redakciją, įsigaliojusią nuo 2012 m. sausio 1 d., ar atsakovas pagrįstai 2012 m. sausio 10 d. ginčijamu sprendimu nutraukė paraiškos nagrinėjimą ir atsisakė išduoti leidimą – higienos pasą.

Vertindamas atsakovo veiksmus nutraukiant paraiškos vertinimą nepasibaigus I etape nustatytų komercinės veiklos vykdymo sąlygų trūkumų pašalinimui ir priimant ginčijamą administracinį aktą atsisakyti išduoti leidimą – higienos pasą, teismas pažymėjo, kad teisės teorijoje pripažįstama, jog norminių teisės aktų galiojimo laikas – tai laiko tarpas nuo akto įsigaliojimo pradžios iki jo galiojimo pabaigos. Galiojimo pradžia – tai data, nuo kurios galima naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis, jas taikyti, jų laikytis ir jas vykdyti. Galiojimo pabaiga – tai data, nuo kurios paneigiama galimybė naudotis teisės akte suformuluotomis teisės normomis. Norminių teisės aktų galiojimas baigiasi, kai, pavyzdžiui, baigiasi akto galiojimo laikas, jeigu jis buvo nurodytas pačiame norminiame teisės akte, kai kompetentinga valstybės institucija kitu teisės aktu tiesiogiai pakeičia norminį teisės aktą, kas ir atsitiko šiuo atveju. Taigi nuo 2012 m. sausio 1 d. tas teisinis reglamentavimas, kurio pagrindu pareiškėjas prašė išduoti leidimą – higienos pasą, buvo pašalintas iš galiojančios teisės aktų sistemos ir įsigaliojo naujas reguliavimas.

Vertindamas teisines pasekmes, kilusias pradėjus paraiškos vertinimo procedūras iki įvardijamos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, teismas nurodė, kad teisinių pasekmių prasme paraiškos vertinimo proceso dalis atlikta iki 2012 m. sausio 1 d. pareiškėjui nesukėlė tokių teisinių pasekmių, kurios jam suteiktų teisinį pagrindą gauti leidimą – higienos pasą pagal iki 2012 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą, nes nebuvo baigtas paties teisinio santykio kvalifikavimas. Apie tokių teisinių prielaidų buvimą būtų galima teigti, jei iki 2012 m. sausio 1 d. būtų baigta ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo procedūra ir Taisyklių 31 punktu nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos aktų reikalavimus, vertinimo pažymos išvadose nurodyta, jog ūkinės komercinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus ir nebebūtų kliūčių Taisyklių 35 punkto tvarka priimti sprendimui išduoti leidimą – higienos pasą. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad įstatymas atgal negalioja, tačiau šios nuostatos jam ir nėra taikomos, nes prašymo nagrinėjimo metu įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai, atsakovas privalėjo taikyti tą įstatymo redakciją, kurios metu sprendė dėl pareiškėjo teisių ir pareigų turinio, t. y. atliko teisinių santykių kvalifikavimą. Įstatymo leidėjas teisiniu reguliavimu nenumatė, kad pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo procedūros dėl leidimo – higienos paso gali būti baigtos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki šios įstatymo normos įsigaliojimo, todėl akivaizdu, kad teisinio santykio kvalifikavimo metu atsakovas privalėjo vertinti patalpų paskirtį jau pagal įsigaliojusią teisės normą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XI-792 redakcija priimta 2010 m. balandžio 29 d., paskelbta leidinyje „Valstybės žinios“. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d., t. y. daugiau nei po pusantrų metų, taigi pareiškėjas žinojo apie įstatymo leidėjo numatytus reikalavimus ir turėjo galimybę 2011 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus rašte nurodytus trūkumus pašalinti iki įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo, t. y. galėjo tai padaryti per tą laiko tarpą, kai galimai toks leidimas buvo apibrėžtas teisėkūros subjekto, tačiau minėta galimybe nepasinaudojęs tapo teisiškai atsakingu už atsiradusias pasekmes. Taigi šiuo atveju nėra teisinių prielaidų įsiterpti ir koreguoti jau susiformavusius visuomeninius santykius, galiojant kitam teisiniam reguliavimui, prašant taikyti teisinį reguliavimą galiojusį bei paties pareiškėjo neišnaudotą jau susiformavusių visuomeninių santykių metu.

Įvertinusi bylos aplinkybių visumą pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nutraukė pateiktos paraiškos gauti leidimą − higienos pasą nagrinėjimą ir nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijai Nr. XI-792, taikydamas šį teisinį reguliavimą 2012 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (14.6.19)-PV4-14 atsisakė išduoti leidimą − higienos pasą pagal 2011 m. spalio 28 d. paraišką PD3- 76. Atsakovo priimtas sprendimas atitinka individuliam teisės aktui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Konstatavus, kad atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti leidimą, nėra teisinių prielaidų išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo išduoti leidimą – higienos pasą tenkinimui.

III. Pareiškėjas K. G. prekybos įmonė pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimo, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 126-130) nurodo, kad teismas atsakovo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą aiškino plečiamai, rėmėsi atsakovo pateikta pozicija, todėl toks ginčijamo sprendimo aiškinimas buvo šališkas ir neobjektyvus.

Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintas Leidimų − higienos pasų išdavimo taisykles (toliau − Taisyklės). Teismas kritikavo pareiškėją, kad jam buvo iš anksto žinoma apie įstatymo įsigaliojimą nuo 2012 m. sausio 1 d., tačiau atsakovui tai taip pat buvo žinoma, tačiau institucija 2011 m. gruodžio 14 d. pareiškėjui nustatė 45 dienų trūkumų pašalinimo terminą, kuris baigėsi tik 2012 m. sausio 27 d., o tai reiškia, kad dėl įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijos pasikeitimo nenutrūko trūkumų pašalinimo termino eiga. Nesant įstatymo dėl atliekamų procedūrų termino pradžios ir pabaigos įstatymo redakcijos pasikeitimo laikotarpiu, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.7, 1.117, 1.118, 1.119, 1.123 straipsnių nuostatomis, kurias teismas taikė netinkamai, nes Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme nebuvo numatyta, kad ankstesnių procedūrų, kurios buvo pradėtos iki 2012 m. sausio 1 d., termino eiga nutrūksta arba ji tampa negaliojanti. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto reikalavimas neatskleidžia, kokia privalo būti patalpų paskirtis, norint vykdyti tam tikrą ūkinę-komercinę veiklą pagal leidime − higienos pase nurodytą veiklą, todėl teismo aiškinimas dėl patalpų paskirties neatitikimo vykdomai veiklai nebuvo galimas, tokių aplinkybių neaiškino ir pati institucija ginčijamame sprendime. Teismas išaiškindamas, kad institucija pagrįstai atsisakė išduoti leidimą − higienos pasą 2012 m. sausio 10 d. ginčijamo sprendimo pagrindu, įstatymą taikė atgaline tvarka. Pažymėjo, kad institucija po pareiškėjo 2012 m. sausio 12 d. rašytinio pranešimo apie trūkumų pašalinimą neatliko jokių veiksmų, o tai reiškia, kad institucija patalpų vertinimą atliko būtent 2012 m. gruodžio 14 d., o nustatyti trūkumai nebuvo susiję su patalpų paskirtimi.

Mano, kad teismas taip pat netinkamai įvertino įstatymo leidėjo ketinimus dėl Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d., pareiškėjo atveju toks teisės akto vertinimas neįmanomas, nes viešbutis buvo pastatytas 2011 m., t. y. iki teisės akto naujos redakcijos įsigaliojimo. Teisės aktas, kuris įsigaliojo nuo 2012 m. sausio 1 d. taikytinas tik tiems objektams, kurie bus pastatyti arba įrengti būtent po šios datos ir dėl leidimo − higienos paso asmenys kreipsis po 2012 m. sausio 1 d.

Pažymi, kad teismas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir laikė jį išvestiniu. Pagal Taisyklių 44 ir 45 punkto reikalavimus, sprendimas neišduoti leidimą turėjo būti priimtas ne vėliau kaip 2012 m. sausio 4 d., o teisė gauti leidimą – higienos pasą numatyta Taisyklių 16 punkte. Ginčijamas sprendimas neatleido atsakovo nuo pareigos vykdyti Taisyklių 16, 44 ir 45 punktų reikalavimus ir laikytis procedūroms nustatytų terminų.

Atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 139-141) nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas, priimtas teisingai išaiškinus byloje taikomas teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Sutinka su teismo sprendimo argumentais ir palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2012 m. sausio 10 d. rašto Nr. (14.6.19)-PV4-14, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą – higienos pasą, teisėtumo. Byloje kilęs klausimas, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą Klaipėdos visuomenės sveikatos centrą išduoti K. G. prekybos įmonei leidimą – higienos pasą asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, pagal pareiškėjo 2011 m. spalio 28 d. paraišką Nr. PD3-76.

Byloje nustatyta, kad K. G. prekybos įmonė Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui pateikė 2011 m. spalio 28 d. paraišką PD3-76 gauti leidimą – higienos pasą ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros veiklai (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 patvirtintų Leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 ir 19 punktais, 2011 m. lapkričio 2 d. informavo pareiškėją, kad 2011 m. lapkričio 7 d. 14:00 val. bus atliekamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas (b. l. 58). 2011 m. lapkričio 4 d. raštu (b. l. 59) pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimo procedūrą atidėti vėlesniam laikui, t. y. 2011 m. gruodžio 13 d. Atsakovas vadovaudamasis Taisyklių 19 punktu tenkino pareiškėjo prašymą. Įvertinus ūkinės komercinės kitai asmens sveikatos priežiūros veiklai sąlygas, paslaugų teikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (14.6.19)-PV4-477 nustatyti 2010 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ 44.1 punkto, 44.2 punkto ir 53 punkto reikalavimų pažeidimai (b. l. 61) ir nustatytas ne ilgesnis kaip 45 dienų trūkumų pašalinimo terminas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyrius 2012 m. sausio 10 d. raštu Nr. (14.6.19)-PV4-14 informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą neišduoti pareiškėjui leidimo – higienos paso kitai asmens sveikatos priežiūros veiklai, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip pagrindą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą, atsakovas nurodė Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktą (2010 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XI-792 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) ir Leidimų – higienos pasų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632 44.4 punktą, kuriuose numatyta, kad leidimas-higienos pasas neišduodamas, jeigu patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Statinių paskirties grupes ir pogrupius nustato aplinkos ministras.

Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289, nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis nustatoma statinių naudojimo paskirtis ir statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų tvarkos aprašo, kuris nustato gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų ir jų patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimus, tarp viešbučių paskirties pastatuose ar patalpose galimos veiklos, nepakeitus jų paskirties, sveikatos priežiūros, gydymo paslaugų teikimo veikla nenumatyta (Aprašo 5 p.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos 2011 m. spalio 28 d. pareiškėjas pateikė paraišką Nr. PD3-76 gauti leidimą – higienos pasą ambulatorinėms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pastate – viešbutyje (b. l. 36). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.2 punkte (b. l. 38-39) nustatyta, kad pastato pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – viešbučių. Pagal STR 1.01.09:2003 viešbučiai priklauso negyvenamųjų pastatų pagrindinei grupei (remiantis STR 1.01.09:2003 6.1 punktu (2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. D1-120 redakcijos) pagal paskirtį pastatai skirstomi į dvi pagrindines grupes: gyvenamuosius pastatus (6.1.1 punktas) ir negyvenamuosius pastatus (6.1.2 punktas)), viešbučių paskirties pastatų pogrupiui (8.1.1 p.) (remiantis STR 1.01.09:2003 8 punktu negyvenamieji pastatai skirstomi į tam tikrus šiame punkte išvardintus pogrupius). Tuo tarpu gydymo paskirties pastatai priklauso atskiram pogrupiui ir apibrėžiami STR 1.01.09:2003 8.12 punkte.

Taigi patalpų (duomenys neskelbtini), kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą – teikti ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paskirties pogrupis neatitinka Nekilnojamojo turto registro duomenyse įrašytai pagrindinei tikslinei naudojimo paskirčiai. Tokia situacija nėra suderinama su nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto (2010 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XI -792 redakcijos) nuostatomis, o taip ir kitais teisės aktų reikalavimais.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgus į tai, kad paraiška gauti leidimą – higienos pasą buvo pateikta 2011 m. spalio 28 d., o ūkinės komercinės veiklos vykdymo sąlygų vertinimas buvo pradėtas iki Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto naujos įstatymo (Nr. XI-792) redakcijos įsigaliojimo, leidimas – higienos pasas turėjo būti išduotas pagal iki 2012 m. sausio 1 d. galiojusią įstatymo redakciją, t. y., nevertinant, ar patalpos, kuriose numatyta vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atitinka ūkinę komercinę veiklą, kuriai prašoma leidimo – higienos paso.

Svarbu tai, kad reikalavimas, jog patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę veiklą, paskirtis turi atitikti vykdomos veiklos pobūdį, galiojo dar iki 2012 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punkto (2010 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. XI-792 redakcijos) nuostatos, tokio reikalavimo buvimą patvirtina Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalies (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcijos), 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1376 redakcijos), Vyriausybės 2011 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Aprašo 5 punkto nuostatos. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad nagrinėjamoje byloje yra taikytinos Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1376 redakcijos) nuostatos, pagal kurias statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Pažymėtina, kad šis reikalavimas naudoti pastatus (patalpas) pagal paskirtį yra pagrįstas pirmiausia visuomenės sveikatos saugos aspektu. Šiuo reikalavimu siekiama apsaugoti tiek ūkinės komercinės veiklos vykdytojus, tiek vartotojus, gaunančius atitinkamas paslaugas, tiek greta gyvenančių asmenų gyvenamąją aplinką nuo ūkinės komercinės veiklos vykdymo metu atsirandančios taršos. Statinio naudojimas pagal paskirtį yra būtina veiklos, vykdomos statinyje, saugos sąlyga, nes būtent pastato paskirtis (viešajame registre nurodytas jo naudojimo tikslas) liudija, kad statinys atitinka saugos ir jame vykdomos veiklos privalomus reikalavimus, numatytus statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalis (2003 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. IX-1780 redakcijos)). Tuo tarpu leidimo – higienos paso išdavimu iš anksto patvirtinama, kad numatoma veikla atitiks visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. Todėl išduodant leidimą – higienos pasą verstis ūkine veikla ne tos paskirties pastate (patalpose) (išskyrus Vyriausybės nustatytas išimtis) būtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22, 32, 44 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XI -792, priimto 2010 m. balandžio 29 d. ir paskelbto leidinyje „Valstybės žinios“, 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje išdėstyto Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d. Taigi pareiškėjas, pateikdamas paraišką 2011 m. spalio 28 d., turėjo žinoti apie Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2, 5, 6, 7, 10, 12, 15, 21, 34, 37, 41, 43, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 22, 32, 44 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XI -792, priimtą 2010 m. balandžio 29 d. ir įsigaliosiantį 2012 m. sausio 1 d. Tuo tarpu įstatymo leidėjas, nustatydamas, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d., nenumatė, kad pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo procedūros dėl leidimo – higienos paso išdavimo gali būti baigtos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2012 m. sausio 1 d., todėl atsakovas privalėjo vertinti patalpų paskirtį pagal sprendimo priėmimo metu galiojusias teisės nuostatas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Klaipėdos visuomenės sveikatos centras pagrįstai 2012 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. (14.6.19)-PV4-14 atsisakė išduoti pareiškėjui gauti leidimą – higienos pasą kitai asmens sveikatos priežiūros veiklai adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. spalio 28 d. paraišką PD3-76, ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui minėtą leidimą – higienos pasą asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, pagal pareiškėjo 2011 m. spalio 28 d. paraišką Nr. PD3-76.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, priimtas įvertinus byloje esančius įrodymus, pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. G. prekybos įmonės apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė