e0b54c15-5357-4e5e-bfaa-4957dd36ff8f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4930-331/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant atsakovės atstovei A. B.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

1. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija, VMI), iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo 2016 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti 3 822,96 Eur mokesčio permokÄ , 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 331B-8347 negrÄ Å¾ino praÅ¡omos sumos (b. l. 20).

2. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK), iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. S-160(7-73/2017) patvirtino Inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 331B-8347 (b. l. 11–18).

3. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2, 61–62) ir praÅ¡o: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ Nr. 331B-8347; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 21 d. sprendimÄ Nr. S-160(7-73/2017); 3) įpareigoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per vieno mėnesio laikotarpį iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ir priimti naujÄ sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2016 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymÄ Nr. (17.16-40)GES-478110 dėl permokos grÄ Å¾inimo 3822,96 Eur sumoje.

4. PaaiÅ¡kino, kad mokesčių administratorius nepagrįstai vykdė iÅ¡ieÅ¡kojimus pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, pažeidė MAÄ® 68 straipsnyje ir 107 straipsnyje įtvirtintÄ senaties terminÄ . Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau — ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes yra nepagrįstas, lakoniÅ¡kas, įvardijamos bendras teisės normos, jame esanti ribota informacija nepakankama suprasti, dėl ko iÅ¡ieÅ¡koma sprendime nurodyta suma. PareiÅ¡kėjui nebuvo įteikti jokie kiti dokumentai, susiję su Å¡iuo teisės aktu, nebuvo suteikta galimybė pareikÅ¡ti savo pozicijÄ mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimu.

5. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis).

6. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime (b. l. 7–11) paaiÅ¡kino, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Hanoverio centrinės muitinės Federalinės muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo tarnybos 2008 m. spalio 9 d. praÅ¡ymÄ vykdyti reikalavimÄ Nr. RK 82352/2008 pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 14449,21 Lt (4184,78 Eur) skolÄ muitinei (akcizÄ už tabako gaminius ir importo PVM). Inspekcija pareiÅ¡kėjui siuntė priminimus ir kvietimus dėl įsiskolinimo įvykdymo.

PareiÅ¡kėjas su 14449,21 Lt (4184,78 Eur) mokestine prievole Vokietijos muitinei Lietuvos mokesčių administratoriaus pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2008 m. gruodžio 1 d. PareiÅ¡kėjas 2010 m. birželio 9 d. paprašė 14449,21 Lt skolÄ sumokėti dalimis per 5 metus. Vietos mokesčių administratorius 2010 m. rugpjūčio 4 d. informavo pareiÅ¡kėjÄ dėl jo praÅ¡ymo tenkinimo. PareiÅ¡kėjas, kiti asmenys (R. J., N. V.) pareiÅ¡kėjo vardu nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo 12000 Lt (3475,44 Eur), iÅ¡ gyventojų pajamų mokesčio permokos įskaityta 1199,92 Lt (347,52 Eur), iÅ¡ viso sumokėta 13199,92 Lt (3822,96 Eur).

PareiÅ¡kėjas MAIS duomenimis 2016 metų gruodžio 8 dienai skolingas 1249,29 Lt (361,82 Eur) pagal užsienio vykdomuosius dokumentus. PareiÅ¡kėjui savanoriÅ¡kai sumokėjus tik dalį skolos, Inspekcija dėl skolos likučio 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 361,85 Eur. Taigi tiek Vokietijos kompetentingos institucijos, tiek ir Lietuvos mokesčių administratorius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė individualius administracinius aktus, atliko procesinius veiksmus, su kuriais nesutikdamas pareiÅ¡kėjas, kaip teisinių santykių dalyvis, turėjo teisę ginčyti.

PareiÅ¡kėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu ginčų neinicijavo, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog aptarti administraciniai aktai yra įsiteisėję ir nagrinėjamo ginčo byloje negali bÅ«ti kvestionuojami. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo argumentai bei su skundu pateikti papildomi dokumentai, kuriais įrodinėjamas mokestinės nepriemokos nepagrįstumas nagrinėjamo mokestinio ginčo metu, atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Skundžiamame Inspekcijos sprendime yra nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, kurie yra pakankami tokio pobÅ«džio sprendimui priimti, iÅ¡dėstyta administracinio akto apskundimo tvarka, todėl sprendimas atitinka VAÄ® nuostatas.

Inspekcija 2010 m. birželio 9 d. gavusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ užsienio Å¡alies priskaičiuotÄ skolÄ sumokėti dalimis ir vadovaudamasi MAÄ® 110 str. 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, nevykdė mokestinės nepriemokos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo. Kadangi pareiÅ¡kėjas neįvykdė savo įsipareigojimų ir savanoriÅ¡kai sumokėjo tik dalį skolos pagal užsienio kompetentingos institucijos praÅ¡ymÄ , Inspekcija 2015 m. lapkričio 16 d. pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Vadovaujantis MAÄ® 107 str. 1 dalimi mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties terminas yra 5 metai. Atsižvelgus į tai, kad Inspekcija 2015 m. lapkričio 16 d. pradėjo priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o skundžiamas sprendimas priimtas 2016 m. gruodžio 9 d., Inspekcija nepažeidė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino.

7. Teismo posėdyje VMI atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais.

S k u n d a s a t m e s t i n a s.

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo ir Inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo, kuriais pareiÅ¡kėjui nebuvo grÄ Å¾inta 3 822,96 Eur permoka, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Nustatyta, kad pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Hanoverio centrinės muitinės Federalinės muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo tarnybos 2008 m. spalio 9 d. praÅ¡ymÄ vykdyti reikalavimÄ Nr. RK 82352/2008 pareiÅ¡kėjas turėjo sumokėti 14 449,21 Lt (4184,78 Eur) skolÄ muitinei (akcizÄ už tabako gaminius ir importo PVM). Inspekcija pareiÅ¡kėjui siuntė priminimus ir kvietimus dėl įsiskolinimo įvykdymo. Su mokestine prievole pareiÅ¡kėjas supažindintas 2008 m. gruodžio 1 d., tai patvirtina pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as. Å iÄ mokestinę prievolę jis buvo įpareigotas sumokėti iki 2009 m. kovo 5 d. PareiÅ¡kėjui nesumokėjus Å¡io įsiskolinimo, Inspekcija 2010 m. kovo 25 d. raÅ¡tu Nr. (12.5)-D2-3351 dar kartÄ Ä¯pareigojo sumokėti įsiskolinimÄ iki 2010 m. balandžio 12 d. Po Å¡io įpareigojimo pareiÅ¡kėjas 2010 m. birželio 9 d. Inspekcijai pateikė praÅ¡ymÄ užsienio Å¡alies priskaičiuotÄ 14 449,21 Lt skolÄ sumokėti dalimis per 5 metus (Komisijos byla, b. l. 164). PraÅ¡ymas buvo patenkintas, nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. buvo sumokėta 12 000 Lt (3475,44 Eur), iÅ¡ gyventojų pajamų mokesčio permokos įskaityta 1 199,92 Lt (347,52 Eur), iÅ¡ viso sumokėta 13 199,92 Lt (3822,96 Eur). Pagal Inspekcijos MAIS duomenis 2016 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kėjas liko skolingas 1 249,29 Lt (361,82 Eur) pagal užsienio vykdomuosius dokumentus. PareiÅ¡kėjui savanoriÅ¡kai sumokėjus tik dalį skolos pagal užsienio Å¡alies kompetentingos institucijos praÅ¡ymÄ ir neįvykdžius savo įsipareigojimo, VMI dėl skolos likučio 2015 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimÄ Nr. (23.25-08)-328-14641 iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 361,85 Eur pagal užsienio valstybės praÅ¡ymÄ (Komisijos byla, b. l. 125, 162-174). PareiÅ¡kėjas 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė Inspekcijai praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimÄ permokÄ (skirtumÄ ), kuriuo prašė grÄ Å¾inti 3 822,96 Eur permokÄ , tačiau VMI 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimu negrÄ Å¾ino praÅ¡omos sumos (Komisijos byla, b. l. 10-11). Komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. S-160(7-73/2017) patvirtino Inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimÄ .

10. PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad Inspekcija nepagrįstai vykdė Vokietijos institucijos reikalavimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skolÄ , priimdama sprendimus pažeidė MAÄ® 68 straipsnyje ir 107 straipsnyje įtvirtintÄ senaties terminÄ , skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau — ir VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, todėl privalo grÄ Å¾inti nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 7 d. sumokėtÄ 3 822,96 Eur sumÄ , nes pareiÅ¡kėjas nėra teistas ar baustas administracine tvarka Vokietijoje.

11. Atsakovė nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, argumentuodama, kad teisės aktų nustatyta tvarka teisėtai vykdė Vokietijos Federacinės Respublikos Hanoverio centrinės muitinės Federalinės muitų iÅ¡ieÅ¡kojimo tarnybos 2008 m. spalio 9 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 14 449,21 Lt (4184,78 Eur) skolÄ muitinei (akcizÄ už tabako gaminius ir importo PVM). Skundžiamuose sprendimuose nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, iÅ¡dėstyta administracinio akto apskundimo tvarka, sprendimai atitinka VAÄ® nuostatas, Inspekcija nepažeidė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino.

12. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, palaiko mokesčių administratoriaus pozicijÄ , nes tiek Vokietijos kompetentinga institucija, tiek mokesčių administratorius priėmė individualius administracinius aktus, atliko procesinius veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skolos muitinei (akcizo už tabako gaminius ir importo PVM). Todėl pareiÅ¡kėjas nesutikdamas su Å¡iais sprendimais, turėjo teisę ginčyti juos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laiku galiojo 2008 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 2008/55/EB (su pakeitimais 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES) dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis (toliau – ir Direktyva). Taip pat šį klausimÄ reglamentavo 2003 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos pagalbos Europos SÄ jungos valstybių narių institucijoms iÅ¡ieÅ¡kant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos SÄ jungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba iÅ¡ieÅ¡kant minėtas pinigų sumas įstatymas Nr. IX-1781, galiojęs nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d., o taip pat 2011 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos iÅ¡ieÅ¡kant mokesčius įstatymas Nr. Xl-1466, galiojęs nuo 2012 m. sausio 1 d. (toliau – Ä®statymas).

13. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, minėtų teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad ginčai dėl praÅ¡ančiosios institucijos reikalavimo, dokumento, kuriuo leidžiama vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ praÅ¡ančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pagalbos praÅ¡ymo nagrinėja praÅ¡ančiosios institucijos valstybės narės, Å¡iuo atveju Vokietijos įstaigos. Todėl pareiÅ¡kėjas turėjo teisę ginčyti praÅ¡ančios valstybės (Vokietijos) reikalavimÄ , t. y. pirminį dokumentÄ , kuriuo leidžiama vykdyti reikalavimÄ praÅ¡ančiojoje valstybėje narėje, suvienodinto dokumento, pateikto praneÅ¡imo galiojimo, praÅ¡ančioji institucija negali teikti praÅ¡ymo vykdyti reikalavimÄ (Direktyvos 2008/55/EB 7 straipsnio 2 dalies a punktas; Direktyvos 2010/24/ES 11 straipsnio 1 dalis) arba, jei toks praÅ¡ymas jau yra pateiktas, praneÅ¡a dėl reikalavimo užginčijimo, o praÅ¡omoji valstybė sustabdo vykdymo procedÅ«rÄ tol, kol Å¡iuo klausimu praÅ¡ančiosios institucijos valstybės narės įstaiga priima sprendimÄ (Direktyvos 2008/55/EB 12 straipsnio 2 dalis; Direktyvos 2010/24/ES 14 straipsnio 3-4 dalys; Ä®statymo Nr. IX-1781 14 straipsnio 1 dalis; Ä®statymo Nr. XI-1466 15 straipsnio 3 dalis). Taigi įvertinus byloje pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjo argumentus, atsakovės atsiliepime iÅ¡dėstytus teiginius, teismas laiko, kad pareiÅ¡kėjas dėl Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimų, susijusių su mokestine prievole, dėl Lietuvos mokesčių administratoriaus veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo turėjo teisę pradėti atskiras ginčų nagrinėjimo procedÅ«ras, tačiau jis teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais ginčų neinicijavo, o minėti administraciniai aktai yra įsiteisėję ir Å¡ioje byloje negali bÅ«ti kvestionuojami. Be to, pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2014 m. rugpjūčio 17 d. geranoriÅ¡kai yra sumokėjęs 13 199,92 Lt (3 822,96 Eur), t. y. beveik visÄ skolÄ .

14. PareiÅ¡kėjo teigimu, Inspekcija nepagrįstai negrÄ Å¾ino 3 822,96 Eur permokos, taip pat neįskaitė baudos už administracinį teisės pažeidimÄ . Teismas negali sutikti su Å¡iais pareiÅ¡kėjo teiginiais, nes mokesčių permokų grÄ Å¾inimo klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAÄ®) bei kiti teisės aktai. Pagal MAÄ® 87 straipsnio 5 dalies nuostatas, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grÄ Å¾inamos mokesčių mokėtojo praÅ¡ymu. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2016 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymu prašė grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimÄ permokÄ (skirtumÄ ), kuriuo prašė grÄ Å¾inti 3 822,96 Eur permokÄ . Tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad pareiÅ¡kėjo apskaitos kortelėje (MAIS duomenimis) praÅ¡oma grÄ Å¾inti mokesčių permoka nebuvo apskaitoma, o pareiÅ¡kėjas buvo skolingas 1 249,29 Lt (361,82 Eur) pagal užsienio vykdomuosius dokumentus. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai atsisakė pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inti jo praÅ¡omÄ 3 822,96 Eur mokesčio permokÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad gali bÅ«ti grÄ Å¾inama realiai susidariusi mokesčio permoka, kuri yra <...> mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje, kuriÄ veda vietos mokesčio administratorius (LVAT administracinėje byloje Nr. A261-711/2008).

15. Teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes tiek mokesčių administratorius, tiek Komisija, priimdami skundžiamus sprendimus, nepažeidė vieÅ¡ojo administravimo principų. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ VAÄ® 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimÄ gavo, pasinaudojo teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ . Ä®vertinęs ginčijamų sprendimų turinius bei atsižvelgęs į tai, kad skundžiami sprendimai priimti nustačius reikÅ¡mingas faktines aplinkybes (PareiÅ¡kėjas yra skolingas biudžetui 361,82 Eur pagal užsienio institucijos vykdomuosius dokumentus, o pagal MAIS duomenis 3 822,96 Eur praÅ¡omos grÄ Å¾inti permokos nėra) ir vadovaujantis surinktų duomenų visuma, teismas laiko, kad ginčijami sprendimai atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo įpareigoti mokesčių administratorių per vieno mėnesį iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti ir priimti naujÄ sprendimÄ pagal pareiÅ¡kėjo 2016 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymÄ dėl permokos grÄ Å¾inimo 3822,96 Eur.

17. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas kartu su skundu nepateikė apskritai jokių faktinių duomenų, ar objektyvių įrodymų, kurie paneigtų mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, kaip reikalauja MAÄ® 67 straipsnio 2 dalis, o nagrinėjant šį mokestinį ginÄÄ , mokesčių administratoriaus buvo pilnai iÅ¡tirtos ir įvertintos ginčui reikÅ¡mingos aplinkybės, ir pagrįstai nebuvo grÄ Å¾inta 3 822,96 Eur permoka.

18. Esant Å¡ioms aplinkybėms, tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pilnai iÅ¡tyrė pareiÅ¡kėjo pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikÅ¡mingas aplinkybės, nurodė iÅ¡samius faktinius bei teisinius pareiÅ¡kėjo apmokestinimo teisinius pagrindus, ginčo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo jų naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais ir įpareigoti InspekcijÄ jo 2016 m. lapkričio 11 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

19. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo K. V. skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Henrikas Sadauskas