2025-06-04 Nr. AB-9838-3-62-3-00557-2025-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-645-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00557-2025-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Varėnos socialinių paslaugų centro ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Varėnos socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 17 d. siūlymą (toliau – ir Siūlymas). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą, taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus, kurie atliekami skundžiamo Siūlymo pagrindu.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Siūlymas priimtas vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A1-451 (toliau – ir Aprašas), III skyriaus 21 punktu (Aprašo 3 priede nustatyta forma). Siūlymas adresuotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VVTAĮT) Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Varėnos rajono savivaldybėje.

Teismas, įvertinęs Aprašo 21 punkto nuostatas, pareiškėjo prašomo panaikinti Siūlymo turinį (kad nagrinėjamu atveju Siūlyme aprašyti duomenys apie šeimą, pareiškėjui nenustatyta įpareigojimų ar reikalavimų), nusprendė, kad Siūlymas nėra galutinis administracinės procedūros sprendimas, o yra tarpinis, konstatuojamojo pobūdžio dokumentas.

Teismas įvertino aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašo panaikinti tarpinį procedūrinį aktą, pagal savo pobūdį nepriskirtiną prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Siūlymu, šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą, priimtą baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą 2025 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiama nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Aprašo 21 punkto nuostatas, nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. Al-803 21 punkto nuostatų, numatančių vaiko atstovų pagal įstatymą supažindinimą su užpildyta ir užregistruota Vaiko situacijos vertinimo anketa. Pareiškėjas paaiškina, kad jis su anketa ar kitais dokumentais nebuvo supažindintas. Pareiškėjas pažymi, kad Siūlymo pagrindu buvo parengtas Tarnybos ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-326-418/2025 ir nurodo, kad Siūlymas yra galutinis administracinis procedūrinis sprendimas, priimtas baigus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūrą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai sprendė, kad Siūlymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes netinkamai identifikavo pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo procedūros baigties faktą, ir tai sukliudė priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015 ir kt.). Taip pat ABTĮ nustatyta tvarka nenagrinėjami reikalavimai dėl informacinio pobūdžio dokumentų, kurie nesukelia asmenims jokių teisinių pasekmių, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-93-575/2024 ir kt.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Varėnos socialinių paslaugų centro 2024 m. liepos 17 d. motyvuotą siūlymą (Aprašo 3 priedas), kuriame nurodytos darbo su šeima aplinkybės bei pažymėta, kad tikslinga kreiptis dėl tėvų valdžios ribojimo K. K. ir S. K., taip pat dėl nuolatinės globos nustatymo A. K. Tarnyba Alytaus apylinkės teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 26 d. ieškinį dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad atvejis – kompleksinės pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio atsiradimas, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad atvejo vadyba – atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus. Atvejo vadybą sudarantys veiksmai reglamentuoti Įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, o 7 dalyje nustatyta, kad, jeigu atvejo vadybos metu atliekant pagalbos plano peržiūrą paaiškėja, kad situacija šeimoje blogėja, vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko fiziniu ar psichiniu saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui motyvuotą siūlymą imtis veiksmų, vadovaujantis šio įstatymo 365 straipsniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, skundžiamo Siūlymo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Siūlymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu Tarnyba priima sprendimą imtis veiksmų (nagrinėjamu atveju buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuotos tėvų valdžios apribojimo). Pažymėtina, kad Siūlyme nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims nėra suformuluoti patvarkymai, imperatyvūs nurodymai, juo nepritaikytos poveikio priemonės, taigi Siūlymas nesukelia pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat ir aplinkybės, susijusios su vaiko situacijos vertinimo tvarka, nėra reikšmingos sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė