e0b462ea-ec7f-4271-b0e6-bc20b4908bf3 · Å ilalės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-866-999/2015Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00763-2015-5Procesinio sprendimo kategorija Nr. 2.6.2.4.3.; 2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 3.2.3.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4. Å ILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Å ilalė           Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei J. L., atsakovui R. L.,           vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės J.

L. ieÅ¡kinį atsakovui R. L., trečiajam asmeniui - Rietavo savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų iÅ¡laikymo priteisimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovė 2015 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 2000-06-24 Å ilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje esant kito sutuoktinio kaltei; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę pavardę „L.“; nustatyti nepilnamečių vaikų N. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir V.

L., gim(duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove J. L. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iÅ¡ vaikų tėvo R. L. po 105 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ ; paskirti ieÅ¡kovę uzufrukto teise vaikams skiriamų lėšų tvarkytoja. Teismo posėdyje ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog su atsakovu kartu nebegyvena daugiau nei aÅ¡tuonerius metus. Santuoka tarp jų yra seniai iÅ¡irusi dėl atsakovo kaltės. Atsakovas dažnai iÅ¡gėrinėdavo, dėl to nuolat kildavo konfliktai, atsakovas užgauliodavo jÄ , įžeidinėdavo, bÅ«davo agresyvus, nesirÅ«pino Å¡eima. Atsakovas nuo 2007 m., kai ieÅ¡kovė jį palikusi su vaikais išėjo gyventi pas mamÄ , su savo vaikais Nerijumi ir Vaidu nebendrauja, jų nelanko, neteikia iÅ¡laikymo. Teigia, jog Å¡alys jokio turto santuokos metu neįgijo.

Nutraukus santuokÄ , praÅ¡o vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikams po 105 Eur kiekvienam bei po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę.Atsakovas R. L. su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies ir paaiÅ¡kino, kad sutinka, jog santuoka su ieÅ¡kove bÅ«tų nutraukta, tačiau ne dėl jo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jo nuomone ieÅ¡kovė jam buvo neiÅ¡tikima, grįžęs po darbo dažnai jos nerasdavo namie. Nurodo, jog galbÅ«t ieÅ¡kovė su juo gyveno tik dėl to, jog jai buvo smagu kartu iÅ¡gėrinėti, pabÅ«ti su draugais.

Ji visiÅ¡kai nedėjo jokių pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ . VienÄ dienÄ grįžęs namo po darbo, jos su vaikais namie neberado. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai jį kaltina buvus agresyviu, nes nė vienas konfliktas Å¡eimoje nesibaigdavo rankos pakėlimu prieÅ¡ jÄ ar vaikus. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su ieÅ¡kove, tačiau jis neturi galimybės vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį mokėti po 105 € kiekvienam vaikui, nes nors yra dirbantis, tačiau uždirba labai mažai.

Sutinka mokėti po 52 € kas mėnesį kiekvieno vaiko iÅ¡laikymui. Trečiojo asmens Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau jam apie posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jų atstovui nedalyvaujant (CPK 247 str.). Pateiktoje iÅ¡vadoje nurodė, jog pritaria ieÅ¡kovės J. L. ieÅ¡kiniui dėl vaikų gyvenamosio vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo vaikams priteisimo.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Iš byloje esančių įrodymų ir byloje dalyvavusių ieškovės bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys susituokė 2000 m. birželio 24 d. Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 44) (b. l. 9). Byloje esantys gimimo liudijimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų V. L., gimusio 2000-11-14, ir N. L., gimusio 2001-10-09, tėvai (b. l. 10, 11). Dėl termino susitaikyti nustatymo.Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 str.).

Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminÄ susitaikymui (CK 3.54 str. 2 d.). Å iuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai ilgiau kaip metus netvarko bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimÄ , santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, todėl nutrauktina.Dėl kaltės, nutraukiant santuokÄ . Teismas, nustatydamas kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , atsižvelgia į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį santuokos iÅ¡saugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, kurios buvo iÅ¡tirtos ir iÅ¡analizuotos teismo posėdžio metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neiÅ¡tikimas. Nors pagal Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinių kaltė Å¡ioje byloje dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose.

Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Pareiga gerbti vienas kitÄ reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti iÅ¡tikimi, spręsti gyvenimo klausimus bendru sutarimu. Teismas pažymi, kad Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos trÅ«kumas vienas kitam.

Pradėjus šeimoje kilti konfliktams, šalys nebuvo viena kitai lojalios, nesistengė konfliktus spręsti abipusiu sutarimu, neieškojo abiem priimtinų konfliktų sprendimo būdų ir dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo tarp sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nesiekė bendrai spręsti atsiradusius nesutarimus, abu principingai nesitaikė, kompromisų šeimoje abi šalys neieškojo ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Å alys vien tik prielaidomis kelia pretenzijas ir kaltinimus dėl neiÅ¡tikimybės ir sutuoktinių pareigų nevykdymo. Teismo vertinimu, byloje yra įrodymų, labiau patvirtinančių, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių nebandė realiai atkurti Å¡eimos santykių, ieÅ¡koti kompromiso ir susitaikymo, Å¡eima tapo formali.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės, todėl atmestinas ieÅ¡kovės reikalavimas nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatuotina, kad santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 str., 3.51-3.54 str).Dėl pavardžių, vienas kito iÅ¡laikymo bei turto padalijimo.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė praÅ¡o palikti jos santuokinę pavardę „L.“.

Atsakovas su tokiu ieÅ¡kovės reikalavimu nesutinka. Lietuvos Respublikos CK 3.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę. Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, iÅ¡skyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, Å¡alys augina nepilnamečius vaikus, todėl atsižvelgiant į ieÅ¡kovės valiÄ , po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliktina santuokinė pavardė – „L.“.Å alims nepageidaujant iÅ¡laikymo vienas iÅ¡ kito sutuoktinio, iÅ¡laikymas jiems nepriteistinas.Nutraukiant santuokÄ , turi bÅ«ti iÅ¡spręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alys santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neįsigijo, todėl Å¡is klausimas nutraukiant santuokÄ nespręstinas.Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų.

Sutuoktiniai turi du nepilnamečius vaikus - V. L., gimusį 2000-11-14, ir N. L., gimusį 2001-10-09. Å ioje byloje nustatyta, kad iÅ¡ esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieÅ¡kovė prašė, o atsakovas sutiko, jog sÅ«nų Vaido ir Nerijaus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina (ieÅ¡kove). Be to, vaikai visÄ laikÄ gyvena su motina, byloje nenustatyta, kad jų gyvenimas su motina prieÅ¡tarautų jų interesams. Kadangi ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina nėra, Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas tenkintinas ir sÅ«nų V.

L. ir N. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove (CK 3.169 str.). Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti. Å i Konstitucijos norma iÅ¡ esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų, bÅ«tinų vaikui vystytis, sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigÄ vienodai rÅ«pintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti, aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo Å¡ias pareigas vykdyti tinkamai.

Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra tinkamo iÅ¡laikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko iÅ¡laikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, gali bÅ«ti, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA), kuri Å¡iuo metu yra 325,00 Eur. Nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį atsižvelgiama į Å¡alių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes (CK 3.196 straipsnis).

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnis).Pažymėtina, kad vaiko tėvai turi lygias teises ir pareigas auginant nepilnamečius vaikus bei yra vienodai atsakingi už jų auklėjimÄ , priežiÅ«rÄ , fizinį vystymÄ si, mokymÄ bei lavinimÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo sÅ«nÅ«s Vaidas ir N. L. gyvena su motina, kuri rÅ«pinasi jų gyvenimo sÄ lygomis.

Tuo tarpu atsakovas savo nepilnamečių sūnų neaugina, kasdienine jų buitimi bei poreikiais nesirūpina. J. L. šiuo metu dirba Plungės rajono žemės ūkio bendrovėje „Minija“ melžėja, gauna apie 450 € darbo užmokestį (b. l. 18-19), jokių kitų pajamų neturi. VĮ „Registrų centro“ bei VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 16). Nepilnamečių sūnų maistui, rūbams, sveikatos priežiūrai ir kitiems poreikiams reikalingos lėšos, tačiau vien motinos tam skiriamos lėšos nėra pakankamos.

Atsakovas R. L. dirba O. ir J. J. komercinėje – gamybinėje įmonėje, gaunamas darbo užmokestis per paskutinius metus svyruoja nuo 70 € iki 150 €, registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 14, 15). Taigi konstatuotina, kad nė viena iÅ¡ Å¡alių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino iÅ¡laikymo dydį. Ä®vertinęs anksčiau nurodytus byloje esančius įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, tačiau teismas tuo pačiu pažymi, kad pakankamai sunki Å¡alių turtinė padėtis nepaneigia ir neatleidžia nė vienos iÅ¡ Å¡alių nuo pareigos iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Kaip matyti, atsakovas nėra ligotas, dirba bei gauna pastovias minimalias pajamas. Vadinasi, jam esant darbingo amžiaus, ir nesant duomenų apie jo ligÄ , taigi esant veiksniam ir atsakingam savo kaip esamų ir bÅ«simų vaikų tėvo įsipareigojimams, privalo dirbti tiek, kad ne tik dabar, bet ir ateityje galėtų rÅ«pintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Kadangi abu tėvai privalo sudaryti sÄ lygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniÅ¡kais ir dorais žmonėmis, todėl abu vienodai ir po santuokos nutraukimo privalo rÅ«pintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiÅ«rėti, materialiai iÅ¡laikyti bei aprÅ«pinti gyvenamuoju bÅ«stu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų 1996-03-14 įstatymo Nr.I-1234 3, 21 straipsniai).

Ä®statymas neleidžia iÅ¡laikymo pareigos perkelti tik vienam iÅ¡ vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis iÅ¡laikyti vaikÄ tenka vienam iÅ¡ tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų iÅ¡laidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis iÅ¡laikymÄ , prie tų iÅ¡laidų neprisideda. Å iuo atveju ieÅ¡kovei tenka didžiausioji Vaido bei Nerijaus rÅ«pinimosi naÅ¡ta, nes su ja gyvena Å¡alių vaikai. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog turi pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus, tačiau nurodė, jog jų iÅ¡laikymui galėtų skirti po 52 € kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnamečių sÅ«nų Vaido ir N. L. iÅ¡laikymui po 105 € tenkintinas iÅ¡ dalies – iÅ¡ atsakovo R. L. nepilnamečių sÅ«nų iÅ¡laikymui priteistina po 80 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos 2015-­­­09-08 iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).

Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaikų interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.). Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina motina J. L..Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 str.).Dėl bylinėjimosi išlaidų.

IeÅ¡kovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 186 € iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto paslaugų pirkimo – pardavimo kvito, matyti, jog ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ D. J. sumokėjo 186 €, tačiau duomenų, kad jis yra pripažintas advokatu ar įraÅ¡ytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sÄ raÅ¡Ä nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas.

Kitokios fizinio asmens patirtos atstovavimo iÅ¡laidos civiliniame procese negali bÅ«ti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, reikalavimas dėl iÅ¡laidas už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ priteisimo netenkintinas, iÅ¡laidos už D. J. suteiktas teisines paslaugas iÅ¡ atsakovo nepriteistinos.Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ , proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.).

Kadangi ieÅ¡kovė nuo žyminio mokesčio už iÅ¡laikymo priteisimÄ buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistinas 57,60 € dydžio žyminis mokestis (80 € x 2 (vaikai) × 12 mėn. × 3 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, byloje patirtos 6,42 € bylinėjimosi iÅ¡laidos susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, priteisiamos valstybės naudai iÅ¡ atsakovo.Sprendimas, dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis, vykdytinas skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258, 268 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ 2000 m. birželio 24 d. Å ilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įraÅ¡o Nr. 44), tarp J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), ir R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims palikti santuokos metu turėtas pavardes – LukoÅ¡evičus, L..

Nustatyti nepilnamečių vaikų: V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su jų motina J. L..   Priteisti iÅ¡ R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., nepilnamečių vaikų V. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir N. L., gimusio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 80 € (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos, t. y. 2015-09-08 iki vaikų pilnametystės, Å¡ias lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

Paskirti uzufrukto teise J. L. nepilnamečiams vaikams teiktinų/gaunamų lėšų tvarkytoja.Priteisti iÅ¡ R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 57,60 € (penkiasdeÅ¡imt septynis eurus 60 centų) žyminį mokestį ir 6,42 (Å¡eÅ¡is eurus 42 centus) teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi iÅ¡laidos.

SprendimÄ , dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis, vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Å ilalės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                              Daina Dyburienė