e0b1de7c-bb5a-4bb5-891d-8ece6fdaa409 · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-1754-619/2014                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21222-2013-4                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.1; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo pagal ieÅ¡kovės M. M. ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, tretiesiems asmenims D. M. ir D. U. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė :             Ginčo esmė Byloje yra kilęs ginčas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju įvykiu.

IeÅ¡kovė M. M. prašė pripažinti S. M. mirtį draudiminiu įvykiu ir priteisti iÅ¡ atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovei 100 000,00 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . Nurodė, kad UAB „Dejusta“ buvo apdraudusi savo darbuotojÄ S. M. draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe, draudimo suma mirties atveju sudarė 100  000,00 Lt. Atsakovas 2010-12-21 raÅ¡tu atsisakė pripažinti S. M. mirtį draudiminiu įvykiu, motyvuodamas tuo, kad mirties priežastis liga – Å«mus koronarinis nepakankamumas.

Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2012-11-02 atliktos administracinės procedÅ«ros metu nustatyta kitokia mirties priežastis, t. y. kad mirė nelaimingo atsitikimo darbe iÅ¡davoje. VSDFV Vilniaus skyrius 2013-01-03 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad S. M. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintinas draudiminiu įvykiu. Atsakovas 2013-04-08 raÅ¡tu atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , mirtį laikydamas nedraudiminiu įvykiu, kadangi S. M. kraujyje rasta 1,4 promilės etilo alkoholio (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklių Nr. 048 9.1.2. punktas).

IeÅ¡kovė nesutinka, nes S. M. mirė nelaimingo atsitikimo darbe metu dėl Å«minio apsinuodijimo anglies monoksidu; mirties faktas įvyko privalomojo poilsio laikotarpiu. IeÅ¡kovės tvirtinimu, atsakovo atsisakymas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ turi bÅ«ti susietas su standartinės sutarties sÄ lygos pažeidimu, kuri buvo pažeista tik formaliai. Nelaimingo atsitikimo metu miręs S. M. prieÅ¡ įvykį buvo vartojęs alkoholį, tačiau tai nebuvo mirties priežastimi. IeÅ¡kovės nuomone, pagal Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. draudikas privalėjo atsižvelgti į tai, kaip darbdavys buvo nustatęs veikti savo darbuotojui, koks S. M. padarytų draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumas ir ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp alkoholio vartojimo ir draudžiamojo įvykio, o jei yra, taip kaip tai sÄ lygojo žalos dydį.

Draudikas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jis atliko minėtus vertinimus, o iš formalių atsakymų galima spręsti, kad draudikas apsiribojo konstatavimu, kad alkoholio vartojimo faktas leidžia įvykį laikyti nedraudiminiu. Įvykio metu S. M. neturėjo vykdyti savo darbo funkcijų – nevairavo automobilio, nes privalomai ilsėjosi, todėl jis gali būti laikomas keleiviu. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad draudimo taisyklių, esančių draudimo sutarties dalimi, 9.1.3 punktas numato, kad nedraudžiamuoju laikomas įvykis, jei apdraustasis prieš įvykį, įvykio metu ar iš karto po įvykio vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo.

Atsakovas laiko, kad faktinės aplinkybės, jog S. M. kraujyje rasta 1,4 proc. etilo spirito visiÅ¡kai atitinka minėtÄ draudimo taisyklių nuostatÄ , ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje neginčija fakto, kad S. M. prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs. Ä®vykus nedraudžiamajam įvykiui, draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ apskritai neatsiranda, draudikas neturi pareigos vertinti sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumo, priežastinio ryÅ¡io su įvykiu ir kitas Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. nurodytas aplinkybes.

Atvejai, kuomet draudikas privalo atsižvelgti į Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. numatytus kriterijus, numatyti draudimo taisyklių 10 punkte: „draudimo iÅ¡mokos nemokėjimo ir mažinimo atvejai“. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 24,90 Lt iÅ¡laidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. IÅ¡tyręs bylos įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad PustoÅ¡kos mieste, Pskovo srityje, Rusijoje 2008 m. balandžio 20 d. rastas miręs uždarosios akcinės bendrovės „Dejusta“ darbuotojas S. M., kuris darbdavio buvo apdraustas pas atsakovÄ draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe (draudimo liudijimas LD Nr. 2745680, TAI Nr. 88049373).

Remiantis AB „Lietuvos draudimas“ patvirtintų Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklių Nr. 048, 9.1.3 punktu nedraudžiamuoju laikomas įvykis, jei apdraustasis prieÅ¡ įvykį, įvykio metu ar iÅ¡ karto po įvykio vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo. Nurodė, kad Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ir socialinio ugdymo ministerijos VSÄ® „Pskovo srities teisinės medicinos ekspertizės biuras“ medicinos tyrimo aktas Nr. 96 patvirtina, kad S. M. iki mirties įvykio vartojo alkoholį, kas pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklų Nr. 048 9.1.3 punktÄ laikytina nedraudiminiu įvykiu ir draudimo iÅ¡moka neturi bÅ«ti mokama.

Konstatavo, kad nedraudžiamieji įvykiai nesÄ lygoja draudiko pareigos mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nepriklausomai nuo apdraustojo veiksmų įtakos įvykiui, taip pat ir draudimo sutarties pažeidimo buvimo. Pripažino nepagrįstu ieÅ¡kovės argumentÄ , jog atsakovas spręsdamas įvykio pripažinimÄ draudžiamuoju, turi laikytis tų pačių vertinimo kriterijų, kuriuos taikė Valstybinė darbo inspekcija bei VSDFV, nes Å¡ios draudimo formos yra skirtingos, draudimo iÅ¡moka Å¡iuo atveju neturi bÅ«ti mokama nepriklausomai nuo to, jog 2012 m. spalio 25 d.

Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ pripažintinas draudžiamuoju. Konstatavo, kad nėra pagrindo S. M. įvykio metu laikyti keleiviu, nes pagal galiojančius teisės aktus minėtas privalomojo poilsio laikas įeina į darbo laikÄ ir prilyginamas darbo laikui (LR DK 142 str., 143 str. 1 d. 4 p.). S. M. įvykio metu ėjo vairuotojo ekspeditoriaus – pareigas ir privalomojo poilsio metu jo darbo funkcijos bei pareigos iÅ¡liko nepakitusios, t. y. jis pats teikė krovinio pervežimo ir ekspedijavimo paslaugas, bet nesinaudojo kito subjekto teikiamomis keleivių vežimo paslaugomis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu apeliantė ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinį. Su teismo sprendimu nesutinka, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Draudimo sutartis buvo sudaryta pagal draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, todėl Å¡ios sutarties atžvilgiu CK 6.992 str. pagrindu taikomi CK 6.185 – 6.187 str.. normos. CK 6.186 str. 3 d. yra numatyta draudėjo teisė reikalauti sutarties pakeitimo, jeigu standartinės sÄ lygos apriboja sutarties sÄ lygas parengusios Å¡alies civilinę atsakomybę, pažeidžia Å¡alių lygybės ir interesų pusiausvyros principus, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ar teisingumo principams. Draudėjas bendrovė „Dejusta“ yra bankrutavusi, kas reiÅ¡kia, kad nėra asmens, kuris galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl sutarties sÄ lygų.

Tokiu atveju teismas CK 6.193 str. pagrindu turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo draudimo taisyklių Nr. 048 antros dalies 9 punktÄ . Taisyklių 9.1.2 punkte yra numatyta, kad nedraudiminiu įvykiu laikomi atvejai, kai tiesioginė apdraustojo mirties priežastis yra apsinuodijimas alkoholiu, o 9.1.3 punkte nedraudiminiu įvykiu yra laikomas bet koks alkoholio pavartojimas. Å iame punkte daromos iÅ¡lygos, kurios transporto priemonės keleiviui nedraudžia bÅ«ti pavartojusiam alkoholio. Vairuotojas ekspeditorius pagrindinę darbo laiko dalį praleidžia vairuodamas transporto priemonę.

Protinga, teisinga ir sÄ Å¾ininga laikyti nedraudiminiu atveju įvykius, kai vairuodamas transporto priemonę kaip vairuotojas, vykdydamas krovos darbus kaip ekspeditorius, apdraustasis nukenčia dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau neprotinga ir nesÄ Å¾ininga poilsio laike, nevykdant nei vairuotojo nei ekspeditoriaus funkcijų, apdraustojo padarytÄ pavartojimÄ laikyti nedraudiminiu įvykiu.

2. Byloje alkoholio vartojimas nebuvo apdraustojo tiesiogine mirties priežastimi. SÄ lyga, kuri leidžia nemokėti draudimo iÅ¡mokos dėl alkoholio pavartojimo poilsio metu, negali bÅ«ti laikoma pagrįsta. Draudikas yra profesionalas, todėl iÅ¡lygos, leidžiančios paskelbti įvykį nedraudiminiu, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kios, tikslios, susietos su apdraustojo veiklos specifika, o ne su apdraustojo veikla poilsio metu.

3. Byloje negalima teikti, kad S. M. alkoholio pavartojimo faktas yra neginčijamai įrodytas. Pirmosios instancijos teismas nevertino prieÅ¡taringų duomenų. Valstybinės darbo inspekcijos iÅ¡vadose dėl nelaimingo atsitikimo buvo nurodyta, kad Rusijos Federacijos Pskovo apskrities medicininės ekspertizės biuro teismo medicinos ekspertas S. J. Č. davė iÅ¡ankstinį mirties liudijimÄ Nr. 96, kuriame nurodyta S. M. mirties priežastis – Å«minis koronarinis nepakankamumas. Kokių nors duomenų apie neblaivumÄ nebuvo.

IÅ¡ Rusijos Federacijos prokuratÅ«ros gavus medicininio tyrimo aktÄ Nr. 96 tapo aiÅ¡ki kita mirties priežastis – Å«minis apsinuodijimas anglies monoksidu. Tačiau Å¡is aktas kelia abejones. Pirmame tyrimo akte nurodyta, kad tyrimas pradėtas 2008-04-22 ir baigtas 2008-05-07. Akto dalyje „papildomi tyrimai“ nurodyta, kad 2008-04-29 S. M. Kraujyje rasta 1,4 promilės etilo alkoholio, 2008-04-30 kraujyje rasta 70,3 procentų karboksihemoglobino. Galutinė iÅ¡vada duota 2008-04-22 su galutine diagnoze – Å«minis apsinuodijimas anglies monoksidu.

Esant nurodytiems prieštaravimams, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neginčijamai nustatyta, kad S. M. prieš įvykį buvo vartojęs alkoholį, nepagrįsta.

4. Apeliantės nuomone, Draudimo įstatymo normos turi bÅ«ti taikomos ir aiÅ¡kinamos neatsietai nuo CK normų. CK 6.1014 str. nėra numatyta draudiko teisė nemokėti draudimo iÅ¡mokų, nurodyta norma kalba tik apie draudiko atleidimÄ nuo iÅ¡mokos mokėjimo. Sutarties sÄ lygų pažeidimas, kurio pagrindu įvykis yra paskelbiamas nedraudiminiu, turi bÅ«ti vertinamas Draudimo įstatymo 82 str. prasme, nedraudiminio įvykio atveju su draudiku yra galimas ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliantės skundÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju įvykiu ir netaikė Draudimo įstatymo 82 str. 7 dalies. Nurodo, jog įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ apskritai neatsiranda, todėl atsakovas nėra įpareigotas vertinti sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , priežastinį ryšį su įvykiu ir kitas aplinkybes. Taisyklių 9.1.3 punkte numatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu yra laikomas įvykis, „jeigu apdraustasis prieÅ¡ įvykį, įvykio metu ar iÅ¡ karto po įvykio vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo“.

Akivaizdu, kad Å¡i sÄ lyga yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Faktinės aplinkybės visiÅ¡kai atitinka Å¡iÄ nuostatÄ , be to ieÅ¡kovė pati neneigia fakto, kad S. M. prieÅ¡ mirtį buvo iÅ¡gėręs. Pažymi, kad įrodymus į bylÄ â€“ iÅ¡ankstinį mirties liudijimÄ , medicininio tyrimo aktÄ pateikė pati ieÅ¡kovė į bylÄ , jų galėjo neteikti, jeigu abejojo jų teisingumu. Atsakovo nuomone, apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad remiantis CK 6.186 str. 3 d. bei CK 6.193 str. teismas turėtų aiÅ¡kintis, kad Taisyklių 9.1.3 punkte nedraudiminiu įvykiu yra laikomi atvejai, kai tiesioginė apdraustojo mirties priežastis yra apsinuodijimas alkoholiu.

Å is Taisyklių 9.1.3 punktas yra visiÅ¡kai aiÅ¡kus, nedviprasmiÅ¡kas, UAB „Dejusta“ atstovui jis buvo pilnai iÅ¡aiÅ¡kintas. Vien tas faktas, kad UAB „Dejusta“ bankrutavo, nepadaro nagrinėjamos Taisyklių sÄ lygos nei netikėtos, nei nesÄ Å¾iningos ar neprotingos. CK 6.186 str. 3 dalis taikytina tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sÄ lygas naudojanti Å¡alis neįvykdė savo pareigos tinkamai supažindinti draudėjÄ su Å¡iomis sÄ lygomis, tuo tarpu Å¡i draudiko pareiga buvo tinkamai įvykdyta.

Taip pat situacijos nekeičia ir ta aplinkybė, kad alkoholis buvo vartojamas privalomojo poilsio laiku, kadangi privalomas poilsio laikas įeina į darbo laikÄ ir nuo to, kad konkrečiu momentu transporto priemonė stovi ir nėra tiesiogiai vairuojama, vairuotojas – ekspeditorius netampa keleiviu.              IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Dėl apeliantės skundo argumento, susijusio su netinkamu teismo atliktų įrodymų vertinimuApeliantės nuomone, nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neginčijamai nustatyta, kad S. M. prieš įvykį buvo vartojęs alkoholį, nes byloje yra prieštaravimai pateiktuose rašytiniuose įrodymuose, medicininio tyrimo aktas kelia abejones.

Su Å¡ia iÅ¡vada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas faktÄ , kad S. M. iki mirties įvykio vartojo alkoholį rėmėsi Rusijos Federacijos sveikatos apsaugos ir socialinio ugdymo ministerijos VSÄ® „Pskovo srities teisinės medicinos ekspertizės biuro“ medicinos tyrimo aktu Nr. 96, kuriame yra nurodyta, kad atlikus S. M. lavono medicinos tyrimÄ , atliekant lavono paimto kraujo mėginio teismo cheminį tyrimÄ , aptiktas etilo spiritas 1,4 proc. koncentracijos (56-67 b.l.).

Nurodytas raÅ¡ytinis įrodymas yra laikytinas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę juridinę galiÄ , nes yra iÅ¡duotas kompetentingos institucijos RF Sveikatos apsaugos ir socialinio ugdymo ministerijos VSÄ® „Pskovo srities teisinės medicinos ekspertizės biuro“ nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos ir atitinkantis dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 197 str. 2 d.). Akte nurodyta, kad tyrimas buvo pradėtas 2008 04 22, baigtas 2008 05 07 d. Grafoje Papildomi tyrimai Konstatuojama, kad 2008 04 29 atliekant teismo cheminį tyrimÄ nustatyta (akto Nr. 1269) kraujo mėginyje aptiktas etilo spiritas koncentracijoje 1,4 proc..

Kolegijos vertinimu, tai, jog Akte nurodoma, kad jis iÅ¡duotas 2008 m. balandžio 22 d. nepaneigia Å¡iame akte nustatytų aplinkybių. Ä®rodymų, paneigiančių Å¡iame oficialiame dokumente nustatytas aplinkybes, apeliantė nepateikė (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad raÅ¡ytiniai įrodymai buvo pateikti apeliantės, o nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ji neginčijo aplinkybės, kad S. M. vartojo alkoholį.  Dėl įvykio pripažinimo nedraudiminiu įvykiu Apeliantės tvirtinimu, kad draudimo sutarties atžvilgiu CK 6.992 str. pagrindu turi bÅ«ti taikoma CK 6.186 str. 3 d., numatant draudėjo teisę reikalauti sutarties pakeitimo, jeigu standartinės sÄ lygos apriboja sutarties sÄ lygas parengusios Å¡alies civilinę atsakomybę, pažeidžia Å¡alių lygybės ir interesų pusiausvyros principus, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

Nurodo, kad teismas CK 6.193 str. pagrindu turėtų iÅ¡siaiÅ¡kinti atsakovo draudimo taisyklių Nr. 048 antros dalies 9 punktÄ . Protinga, teisinga ir sÄ Å¾ininga laikyti nedraudiminiu atveju įvykius, kai vairuodamas transporto priemonę kaip vairuotojas, vykdydamas krovos darbus kaip ekspeditorius, apdraustasis nukenčia dėl nelaimingo atsitikimo, tačiau neteisinga, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga poilsio laike, nevykdant nei vairuotojo nei ekspeditoriaus funkcijų, apdraustojo padarytÄ alkoholio pavartojimÄ laikyti nedraudiminiu įvykiu.

Byloje alkoholio vartojimas nebuvo apdraustojo tiesiogine mirties priežastimi. SÄ lyga, kuri leidžia nemokėti draudimo iÅ¡mokos dėl alkoholio pavartojimo poilsio metu, negali bÅ«ti laikoma pagrįsta. Draudikas yra profesionalas, todėl iÅ¡lygos, leidžiančios paskelbti įvykį nedraudiminiu, turėtų bÅ«ti tikslios, susietos su apdraustojo veiklos specifika, o ne apdraustojo veikla poilsio metu. Su Å¡iais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, laiko juos nepagrįstais. Draudiko teisė tam tikros rÅ«Å¡ies draudimo sutartyje, kurios sudėtinė dalis yra draudimo taisyklės, nustatyti nedraudžiamuosius įvykius kyla iÅ¡ įstatyme įtvirtintos draudimo sutarties sampratos.

CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo rizikÄ reiÅ¡kia ir tai, kad prisiimdamas tokiÄ rizikÄ draudikas apibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Taigi pagrindas draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimÄ , o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat iÅ¡ anksto sutartyje iÅ¡vardinti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo iÅ¡mokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2006).

Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009)Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) prievolės atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl apdraustojo S. M. mirties, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu įvykiu.

Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ remiantis Draudimo taisyklių 9.1.3 punkto pagrindu. AB „Lietuvos Draudimas“ draudimo nuo nelaimingų atsitikimų draudimo taisyklių“ Nr. 048 (redakcija galioja nuo 2007-03-01) 9.1.3 nustatė, kad nedraudžiamieji įvykiai yra, jeigu apdraustasis prieÅ¡ įvykį, įvykio metu ar iÅ¡ karto po įvykio vartojo alkoholį, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropinėmis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo.

Å io punkto nuostata netaikoma, jeigu tenkinama nors viena iÅ¡ žemiau iÅ¡vardintų sÄ lygų: - draudimo sutartyje buvo pasirinktas variantas G; apdraustasis draudiminio įvykio metu buvo transporto priemonės keleivis, apdraustojo veiksmai ar neveikimas buvo socialiai vertingi (110-119 b.l.). Esant nustatytam faktui, kad S. M. prieÅ¡ įvykį vartojo alkoholį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įrodė aplinkybę, atleidžiančiÄ jį nuo draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalį.

Pažymėtina, kad įvykus nedraudžiamajam įvykiui, draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ apskritai neatsiranda, todėl atsakovas nėra įpareigotas vertinti sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , priežastinį ryšį su įvykiu ir kitas aplinkybes. Å ios aplinkybės yra vertinamos tada, kai draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas.  Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad teismas CK 6.193 str., 6.186 str. 3 dalimi turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, kad Taisyklių 9.1.3 punkte nedraudiminiu įvykiu yra laikomi tie atvejai, kai tiesioginė apdraustojo mirties priežastis yra apsinuodijimas alkoholiu, neprotinga ir nesÄ Å¾ininga poilsio laike, nevykdant nei vairuotojo nei ekspeditoriaus funkcijų, apdraustojo padarytÄ alkoholio pavartojimÄ laikyti nedraudiminiu įvykiu.

Sutiktina su atsakovo atsikirtimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad Taisyklių 9.1.3 punktas ir jo sÄ lygos, nustatančios iÅ¡lygų taikymÄ aiÅ¡kios ir nedviprasmiÅ¡kos. Pažymėtina tai, kad CK 6.186 str. 3 d. taikytina tik tada, jeigu standartines sutarties sÄ lygas naudojanti Å¡alis neįvykdė savo pareigos tinkamai supažindinti draudėjÄ su Å¡iomis sÄ lygomis. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijime UAB „Dejusta“ atstovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad prieÅ¡ sudarydama Å¡iÄ draudimo sutartį su draudimo liudijime nurodytomis taisyklėmis susipažino, jos yra iÅ¡aiÅ¡kintos ir aiÅ¡kios, gauta jų kopija.

Remiantis Taisyklių 2.4 punktu, „Draudimo sutartį sudaręs draudėjas apie draudimo sutarties sudarymÄ ir sÄ lygas raÅ¡tu privalo informuoti apdraustÄ jį“, preziumuojama, kad Å¡i pareiga buvo tinkamai įvykdyta. Aplinkybė, kad UAB „Dejusta“ bankrutavo ir yra likviduojama, nedaro nagrinėjamos ginčo sÄ lygos nei nesÄ Å¾iningos, neteisingos ar neprotingos. Ginčo punkte yra iÅ¡lyga, jog Å¡i sÄ lyga yra netaikoma, jeigu apdraustasis draudiminio įvykio metu buvo transporto priemonės keleivis.

Å ios iÅ¡lygos nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad vairuotojas – ekspeditorius nėra laikytinas keleiviu, nes privalomas poilsio laikas įeina darbo laikÄ (DK 142 str., 143 str. 1 d. 4 p.). Privalomo poilsio metu vairuotojas iÅ¡lieka atsakingas už transporto priemonę, jos priežiÅ«rÄ , saugumo užtikrinimÄ . Taigi, 9.1.3 sÄ lyga yra prasminga ir sÄ Å¾ininga, atitinka draudėjo pasirinktÄ draudimo apsaugos apimtį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių (CPK 176 – 185 str. ) bei iÅ¡tyręs įrodymų visetÄ pagrįstai sprendė, kad bylos įrodymais nepatvirtintas draudiminio įvykio buvimas, todėl pagrįstai atmetė ieÅ¡kinį kaip neįrodytÄ .

Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam sprendimui panaikinti ar pakeisti, pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 26 str. 1.d. 1p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a: ieÅ¡kovės M. M. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                  Andrutė Kalinauskienė                                                                                             Rita Kisielienė                                                                                                                                                                  Alvydas Barkauskas