e0b0be06-9e7d-4eac-856c-eb0f4a23c78b · Kauno apygardos teismas

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-795-238/2015;Teisėjas: Laimondas Noreika                                                     Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00011-2015-5;                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 13 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam V.

B., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai MediÅ¡auskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, prie Å¡ios bausmės visiÅ¡kai pridėta neatliktos bausmės, paskirtos Å iaulių rajono apylinkės teismo 2012-12-14 nuosprendžiu, dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams 3 (trims) dienoms. Bausmė paskirta atlikti patisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: V. B. pagal LR BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2015-03-06, apie 00.30 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo savo reikmėms paketėlį su jame esančiomis 6.31 g. narkotinėmis medžiagomis-kanapėmis, kurios koncentracija 13,0 %, kurias neteisėtai gabeno į 8-o bÅ«rio gyvenamas patalpas, tačiau 2015-03-06 apie 00.30 val., Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nams bandant jį sulaikyti, narkotines medžiagas iÅ¡metė į 13-o lokalinio sektoriaus kiemÄ , kur 2015-03-06, apie 00.30 val., minėtas narkotines medžiagas surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigÅ«nai.Apeliaciniame skunde nuteistasis V.

B. praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendį ir suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, nuoÅ¡irdžiai gailisi. Teigia, kad nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs nebuvo, tačiau laisvėje sutiktų gydytis nuo Å¡ios priklausomybės, kadangi tokios galimybės įkalinimo įstaigoje nėra.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliantas praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę, kadangi jis kaltę pripažino, gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , laisvėje sutiktų gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo praÅ¡ymas yra nepagrįstas, jį tenkinti įstatyminio pagrindo nėra, nes nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų LR BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (LR BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, šias anksčiau paminėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai. Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę V.

B., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas, kaltinamojo asmenybę (charakterizuojamas neigiamai), taip pat į tai, kad V. B. anksčiau teistas 14 (keturiolika) kartų, teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstamÄ veikÄ padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, V. B. teistas, nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, taigi jis yra recidyvistas (LR BK 27 straipsnio 1 dalis). Visa tai rodo, jog ankstesnis teistumas ir skirta bausmė įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis iÅ¡vadų nedaro ir linkęs nusikalsti. Todėl įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog tik realios terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti V.

B., užtikrinti teisingumo principÄ . Manytina, kad kitos rÅ«Å¡ies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai, vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, gali bÅ«ti pasiekti bausmės vykdymÄ atidedant. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visų anksčiau aptartų aplinkybių reikÅ¡mę nustatydamas bausmės rūšį ir dydį, kuris, atsižvelgus į žemÄ pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad nusikaltimu sunkių pasekmių nebuvo sukelta, todėl laisvės atėmimo bausmės trukmę paskyrė artimÄ sankcijose numatytam minimaliam dydžiui.

Kolegija konstatuoja, kad paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo bausmės dydžio mažinti, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir LR BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .V. B. atžvilgiu taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.V.

B. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis laisvėje sutiktų gydytis nuo šios priklausomybės, kadangi tokios galimybės įkalinimo įstaigoje nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sergantys priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių arba psichotropinių medžiagų ligomis, jų rašytiniu pageidavimu gali būti gydomi nuo šių ligų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 175 straipsnio 1 dalis).Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V.

B. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apygardos teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡ Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus buvo gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo už nuteistajam V. B. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, praÅ¡oma iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas 42,50 Eur. Toks praÅ¡ymas netenkintinas. LR BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas iÅ¡laidas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                    n u t a r ė : nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti.                          Kolegijos pirmininkė teisėja                                                                 Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                                               RamÅ«nas Antanavičius                                                                                                                                                                                                    Algirdas Remeika