e0b04fdc-48b2-4753-94fa-e0c6ae2cfd6f · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-262-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05506-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.4.1.7 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2022 m. gegužės 23 d. Å iauliai  Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-283-1051/2022 pagal ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei R.

Z. dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Teisėjų kolegija  n u s t a t ė:  I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elis-darželis (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu pagrindu teisėtu; pripažinti ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ (toliau – Ä®sakymas Nr. P-(duomenys neskelbtini)), kuriuo buvo faktiÅ¡kai įgyvendintas ieÅ¡kovo 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ atsakovei R. Z. sugrįžus į darbÄ po ligos, teisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovės R. Z. ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nesutinka su Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) darbo byloje Nr. APS-131-14530/2021 priimtu sprendimu. Atsakovė pripažįsta, kad 2021 m. vasario 18 d. iÅ¡vedė vaikus į laukÄ , pažeisdama higienos normÄ , draudžiančiÄ vesti vaikus į laukÄ , kai lauko oro temperatÅ«ra yra žemesnė nei 12 laipsnių. Å iais veiksmais atsakovė sukėlė pavojų jai patikėtų mažamečių vaikų (jos auklėtinių) sveikatai ir gyvybei, pažeidė ne tik Higienos normÄ , bet ir atsakovės pareiginius nuostatus. Darbo ginčų komisija sprendimu taip pat pripažino Å¡io pažeidimo padarymo faktÄ , tačiau nepagrįstai nelaikė jo Å¡iurkščiu atsakovės darbo pareigų pažeidimu.

3. Atsakovė savo elgesiu, auklėtinių tėvų pasitikėjimÄ ieÅ¡kovo įstaiga ženkliai sumenkino, nes atsakovė 2021 m. vasario 18 d. atliko neteisėtus veiksmus, iÅ¡vedė vaikus į laukÄ , pažeisdama galiojančius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymÄ Nr. V-93 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo (toliau – Higienos norma), ir taip atsakovė sukėlė realų pavojų vaikų sveikatai ir gyvybei. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pasiraÅ¡ytinai, buvo supažindinta su Å¡ia Higienos norma, kurios 85.2 punktas numato, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro temperatÅ«ra lauke žemesnė nei minus 12 laipsnių. Todėl darbuotoja žinojo savo pareigÄ stebėti lauko temperatÅ«rÄ ir vesti į laukÄ vaikus tik, jei oro temperatÅ«ra lauke nesiekia Higienos normoje numatytos ribos.

4. Atsakovė nevykdė nei pareigos stebėti internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) pateikiamų duomenų, nei konsultuotis su visuomenės sveikatos specialistu, todėl faktiÅ¡kai darbuotoja R. Z. yra atsakinga už savo asmeninio sprendimo iÅ¡vesti jos auklėjamus vaikus į laukÄ , esant oro temperatÅ«rai žemesnei, nei numatyta Higienos normoje, priėmimÄ . Å iais veiksmais darbuotoja R. Z. sukėlė rizikÄ jos žinioje buvusių vaikų sveikatai ir taip padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , numatytÄ DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkte. IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į DK 58 straipsnio 5 dalies nuostatas, vertina darbuotojos padarytÄ pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų pažeidimÄ , nesuderinamÄ su darbuotojos funkcijų vykdymu.

5. Vertinant darbuotojos elgesį, įskaitant iki pažeidimo padarymo, Å¡iai bylai aktualiu laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas sprendė atsakovės drausminės atsakomybės taikymo klausimÄ , be darbo drausmės pažeidimo, ieÅ¡kovo įsakyme buvo įvertintos ir atsakovės atžvilgiu pradėtos dar bent trys galimų atsakovės darbo drausmės pažeidimų tyrimo procedÅ«ros, kurių nagrinėjimo rezultatai ir tyrimo metu gauti įrodymai turėjo reikÅ¡mingos įtakos, parenkant atsakovei taikytos drausminės atsakomybės priemonę – darbo sutarties nutraukimÄ , t. y. pagal (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje dirba darbuotoja, lankančio ugdytinio R.

P. tėvų 2021 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovo įstaigoje gautÄ skundÄ Ä¯staigos vadovybei dėl darbuotojos R. Z. elgesio vertinimo, kuriame keliami galimo atsakovės fizinio ir psichologinio smurto bei nepriežiÅ«ros prieÅ¡ mažametį vaikÄ klausimai ir pan.; pagal įstaigos socialinio pedagogo J. L. 2021 m. kovo 29 d. informacinį praneÅ¡imÄ , kad atsakovė R. Z. atsisako socialinę pedagogę įsileisti į (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje ji dirba, taip nepagrįstai ir neteisėtai trukdant socialinei pedagogei vykdyti jos tiesiogines darbo funkcijas, skirtas užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus; bei R.

Z. 2021 m. kovo 29 d., apie 15.30 val., prieš tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavališkai pasišalino iš įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros. Atsakovė įstaigos kolektyvo yra charakterizuojama kaip konfliktiška, nekolegiška ir nesilaikanti įstaigos etikos elgesio kodekso reikalavimų.

6. Pasibaigus atsakovės nedarbingumo laikotarpiui ir 2021 m. liepos 1 d. atsakovei grįžus į darbo vietÄ , ieÅ¡kovas, siekdamas Konstitucinių vertybių – įstaigos ugdytinių sveikatos (įskaitant psichinę sveikatÄ ) ir jų emocinės bei fizinės gerovės bei saugumo apsaugos, priėmė 2021 m. liepos 1 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. nuÅ¡alinimo nuo darbo jos darbo sutarties nutraukimo dienÄ â€œ, kadangi atsakovė savo veiksmais ne vienÄ kartÄ akivaizdžiai įrodė, kad ji savo asmeninius interesus iÅ¡kelia aukščiau jai patikėtų ugdytinių interesų.

Be to, atsakovė liepos 1 d. į darbo vietÄ atėjo ne viena, o lydima paÅ¡alinio asmens (ne įstaigos darbuotojo), kai ant įėjimo į įstaigÄ durų yra aiÅ¡kus užraÅ¡as, nurodantis, kad paÅ¡aliniai asmenys į įstaigÄ negali bÅ«ti įleidžiami. Atsakovei tai buvo pasakyta, tačiau raÅ¡tinės vedėjos praÅ¡ymo ji nepaisė, argumentuodama tuo, kad jos sveikata yra prasta ir jai reikia lydinčio asmens.

7. IeÅ¡kovas nebeturi pagrindo pasitikėti atsakove, kaip darbuotoja, mano, kad atsakovė nepasitaisys ir ieÅ¡kovas negali sau leisti toliau rizikuoti atsakovei patikėtu mažamečių vaikų sveikata, leisti atsakovei diskredituoti įstaigos dalykinę-profesinę reputacijÄ auklėtinių, jų tėvų ir įstaigos steigėjo akyse, toliau leisti atsakovei ardyti įstaigos kolektyvo mikroklimatÄ .

8. Atsakovė R. Z. prašė ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovei R. Z. atmesti; pripažinti atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bei taikyti neteisėto atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo padarinius; iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2021 m. vasario 18 d., prieÅ¡ iÅ¡vedant vaikus į laukÄ , atsakovė aiÅ¡kinosi, kokia lauke temperatÅ«ra. Pas ieÅ¡kovÄ buvo nustatyta tvarka, kad visuomenės sveikatos specialistė elektroniniame dienyne atžymi, kada dėl higienos normų neatitinkančios temperatÅ«ros negalima vaikų vesti į laukÄ . 2021 m. vasario 18 d. ryte jokio įraÅ¡o dėl vaikų negalėjimo vesti į laukÄ nebuvo.

Pas ieÅ¡kovÄ nėra termometro, kad bÅ«tų galimybė patikrinti lauko temperatÅ«rÄ vietoje. Atsakovė patikrino lauko temperatÅ«rÄ telefone (internete) – lauko temperatÅ«ra buvo minus 12 laipsnių. Per savo telefonÄ (internete) lauko temperatÅ«rÄ pažiÅ«rėjo ir auklėtojos padėjėja M. G., ji pasakė, kad ir pas jÄ lauko temperatÅ«rÄ rodo minus 12 laipsnių. Kadangi tokia lauko temperatÅ«ra atitiko higienos normų reikalavimus, apie 11.15 val. atsakovė ir auklėtojos padėjėja M.

G. trumpam iÅ¡vedė vaikus į laukÄ . Baigiant su vaikais nusiimti balionus (užtrukus lauke apie 5 minutes) ir jau ruoÅ¡iantis sugrįžti į patalpas, atsakovei visuomenės sveikatos specialistė pasakė, kad nebÅ«tų lauke. Su vaikais lauke atsakovė buvo trumpai, buvo įsitikinusi (įsitikinimas paremtas konkrečiais duomenimis internete), kad lauko temperatÅ«ra atitinka Higienos normÄ , dienyne nebuvo pažymėta, kad vaikų negalima vesti į laukÄ , buvo saulėta, vaikai Å¡iltai aprengti.

9. Atsakovė, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, 2021 m. vasario 18 d. nepažeidė darbo pareigų, jos veiksmuose 2021 m. vasario 18 d. nėra darbo drausmės pažeidimo visų bÅ«tinųjų požymių, o nesant pažeidimÄ sudarančių elementų viseto, negalimas ir darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas, atitinkamai ir atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas. IeÅ¡kovas, bÅ«damas nepagrįstai nusistatęs prieÅ¡ atsakovę, padarė visiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas, kas lėmė ir neteisėtÄ atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Vaikai turėjo ateiti į darželį iÅ¡ ryto, kada 2021 m. vasario 18 d., 8.00 val., lauko temperatÅ«ra buvo minus 20,2? C, 9.00 val. – minus 18,3? C, ir jų tėvai nelaikė, kad esant tokiai temperatÅ«rai aprengti vaikai negali iÅ¡eiti į laukÄ bei bÅ«ti nuvesti į darželį. Tuo tarpu atsakovė vaikus trumpai iÅ¡vedė į laukÄ prieÅ¡ 12.00 val., Å¡viečiant saulei. Atsakovė atsižvelgė į vaikų interesus – neturėdama galimybės lauko oro temperatÅ«rÄ patikrinti (duomenys neskelbtini) sistemoje, iÅ¡ dviejų Å¡altinių (savo ir auklėtojos padėjėjos telefonuose) nustatė lauko temperatÅ«rÄ , matė, kad Å¡viečia saulė (o saulėje temperatÅ«ra kaip taisyklė aukÅ¡tesnė) ir nesant jokios realios, o ne ieÅ¡kovo iÅ¡sigalvotos, grėsmės vaikų sveikatai, bei nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, vaikams praÅ¡ant, nusprendė trumpam iÅ¡vesti vaikus į laukÄ dekoracijų (balionų) nusiėmimui.

Nė vienas vaikas 2021 m. vasario 18 d. trumpai išėjęs į laukÄ neperÅ¡alo, nesusirgo ar dar kitaip blogai nepasijuto. Nė vienas iÅ¡ tų vaikų tėvelių ar kitų jiems artimų asmenų nesikreipė į ieÅ¡kovÄ nei su pretenzija, nei su praÅ¡ymu, nei su kitokio pobÅ«džio dokumentu, kad 2021 m. vasario 18 d. iÅ¡vedus vaikÄ Ä¯ laukÄ trumpam buvo kaip nors pažeistos vaiko teisės.

10. Atsakovė pritarė Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodytai aplinkybei, jog visuomenės sveikatos specialistė R. K. 2021 m. vasario 18 d. perspėjusi atsakovę apie tai, kad Å¡alta vaikus vesti į laukÄ , Å¡iÄ informacijÄ ieÅ¡kovui kažkodėl tai pateikė tik 2021 m. kovo 15 d., tai yra beveik po mėnesio nuo įvykusio fakto. IeÅ¡kovas nei 2021 m. vasario 18 d., ar tuoj pat po Å¡ios datos, net nerinko duomenų, kad 2021 m. vasario 18 d., kada atsakovė iÅ¡vedė trumpam vaikus į laukÄ , lauko temperatÅ«ra buvo žemesnė nei minus 12 laipsnių.

IeÅ¡kovas, atleisdamas atsakovę iÅ¡ darbo, pažeidė bendruosius teisės principus, neatsižvelgė, jog samdomas darbas asmeniui yra pragyvenimo Å¡altinis. Darbo ginčų komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu pagrįstai nusprendė, kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. sprendimu teismas ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atmetė ir ginÄÄ iÅ¡sprendė iÅ¡ esmės. Panaikino (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ ir (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“, ir pripažino atsakovės R. Z. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu; pripažino, kad atsakovės R. Z. 2009 m. rugsėjo 15 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R.

Z. 11103,21 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , skaičiuojant nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki Å¡io sprendimo priėmimo dienos (imtinai) (2022 m. vasario 7 d.), bei po 72,57 Eur už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant 5 darbo dienų savaitės grafikÄ , baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dienÄ , bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. nuo 2021 m. liepos 1 d).

Sumos nurodytos neatskaičius mokesčių; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 9143,82 Eur kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ . Suma nurodyta neatskaičius mokesčių; pripažino atsakovės R. Z. nuÅ¡alinimÄ nuo darbo 2021 m. liepos 1 d. neteisėtu ir už neteisėto nuÅ¡alinimo dienÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 72,57 Eur vidutinį darbo užmokestį.

Suma nurodyta neatskaičius mokesčių; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 500,00 Eur (penkių Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ ; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) atsakovei R. Z. 1210,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) valstybei 6,70 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

12. Teismas spręsdamas dėl termino, kada ieÅ¡kovui visuomenės sveikatos specialistė R. K. pranešė apie tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. buvo iÅ¡vedusi vaikus į laukÄ , rėmėsi pačios R. K. paaiÅ¡kinimu teisme, kad ji tÄ pačiÄ dienÄ telefonu informavo darželio direktorę ir žodžiu pranešė darželio direktorės pavaduotojai ugdymui apie faktÄ , jog atsakovė buvo iÅ¡vedusi vaikus į laukÄ , esant žemesnei oro temperatÅ«rai nei numato Higienos norma, tačiau dėl užimtumo, raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ surašė tik 2021 m. kovo 15 d.

13. Teismas nustatęs, kad sveikatos specialistė R. K. tuoj pat po įvykio, žodžiu informavo įstaigos administracijÄ (direktorę bei pavaduotojÄ ugdymui) apie galimai padarytÄ darbo pažeidimÄ , nurodė konkretų asmenį, bei įvertinęs įstaigos administracijos veiksmus, jog tuoj po gauto žodinio praneÅ¡imo nei direktorė, nei direktorės pavaduotoja ugdymui, po Å¡io žodinio praneÅ¡imo jokių aktyvių veiksmų neatliko (prieÅ¡ingai, nei kito įvykio kontekste, t. y. 2021 m. kovo 29 d., 8.10 val., J.

L. paskambinus ir informavus direktorę, kuomet buvo reaguota itin greitai, sudaryta komisija ir priimtas 2021 m. kovo 29 d. Aktas Nr. 1, iÅ¡ karto tyrimo nepradėjo, nerinko įrodymų, susijusių su tuo metu buvusia/užfiksuota lauko temperatÅ«ra, nepareikalavo R. K., jog Å¡i nedelsiant informacijÄ Ä¯formintų raÅ¡tu, nesusisiekė su auklėtoja R. Z. ir jos nei žodžiu, nei raÅ¡tu iÅ¡ karto nereikalavo pasiaiÅ¡kinti apie jos atliktus veiksmus, taip pat neinformavo grupės vaikų tėvų apie 2021 m. kovo 18 d.

įvykusį įvykį, taip pat specialiai vaikų sveikatos būklės po įvykio nestebėjo; bei po gauto sveikatos specialistės R. K. 2021 m. kovo 15 d. informacinio pranešimo, t. y. įstaigos direktorė taip pat neiniciavo atskiro tyrimo dėl 2021 m. vasario 18 d. įvykio kitų grupių auklėtojų tarnybinių pranešimų, neprašė, nerinko įrodymų, susijusių su galimo pažeidimo metu buvusia/užfiksuota lauko temperatūra, tik formaliai 2021 m. kovo 19 d. reikalavimu Nr. SD-122, pareikalavo atsakovės R.

Z. pateikti įstaigai raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl praneÅ¡ime nurodytų 2021 m. vasario 18 d. įvykio aplinkybių, teismas sprendė, jog R. K. žodžiu praneÅ¡ta informacija darbdaviui nekėlė pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Todėl teismas sprendė, jog darbdaviui darbo drausmės pažeidimo aplinkybės tapo žinomos bÅ«tent 2021 m. vasario 18 d., gavus sveikatos specialistės R. K. žodinį praneÅ¡imÄ , o ne 2021 m. kovo 15 d. visuomenės sveikatos specialistei R.

K. pateikus raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ , kaip teigia ieÅ¡kovas, ir DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuotina nuo 2021 m. vasario 18 d.

14. Teismas pažymėjo, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima pateisinti darbdavio neaktyvumÄ , nėra, kadangi Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti atsakovės darbo pareigų pažeidimai, buvo/yra darbdavio konstatuoti, nesudarius komisijos bei nelaukus iÅ¡vados, kai pagal ieÅ¡kovo vidinius teisės aktus buvo privalomas procedÅ«ra, taip pat neatlikus jokių papildomų veiksmų (tik pareikalavus darbuotojo pateikti paaiÅ¡kinimÄ ), kaip tai numato tiek Darbo tvarkos taisyklių 115 punktas, tiek DK 58 straipsnio 4 dalis.

15. Teismas nustatęs, kad darbdaviui darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo bÅ«tent 2021 m. vasario 18 d., nuo visuomenės sveikatos specialistės R. K. žodinio praneÅ¡imo, kuomet darbdaviui tapo žinomas aplinkybių visetas: darbo drausmės pažeidimo faktas ir darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas, o ieÅ¡kovo Ä®sakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas tik 2021 m. kovo 31 d., sprendė, kad buvo praleistas DK nustatytas vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo terminas darbdavio sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti. Teismas įvertinęs Å¡ias nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , yra savarankiÅ¡kas pagrindas pripažinti atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

16. Teismas vertindamas darbo pareigų objektyviuosius požymius atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) konkrečiai nekonstatavo galimo R. Z. darbo pažeidimo konkretaus padarymo laiko. Aplinkybės susijusios su pažeidimo padarymo laiku, nagrinėtinu atveju yra svarbios, nes atsižvelgiant į pažeidimo padarymo laikÄ , kinta faktinės lauko temperatÅ«ros vertinimas. Darbdavys minėtame įsakyme nėra konkrečiai įvardinęs bei nustatęs, kokiai konkrečiai lauko oro temperatÅ«rai esant vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ , tik iÅ¡vadose nurodo, kad „esant oro temperatÅ«rai žemesnei nei numatyta Higienos normoje“. Teismas įvertinęs atsakovės, liudytojos M. G. nurodytas aplinkybes sprendė, jog labiau tikėtina, kad vaikai į laukÄ buvo iÅ¡vesti Å¡iek tiek anksčiau nei apie 11 val., bei Å¡is laikas laikytinas vaikų į laukÄ vedimo laiku, tuo pačiu galimai padaryto pažeidimo laiku.

17. Teismas pažymėjo, nėra pateikta duomenų iÅ¡ internetinės sistemos (duomenys neskelbtini), kurioje bÅ«tų užfiksuota įvykio metu buvusi/skelbta lauko oro temperatÅ«ra ir tokiu bÅ«du bÅ«tų neginčijamai užfiksuotos bei pagrįstos R. K. 2021 m. kovo 15 d. informaciniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, jog „oro temperatÅ«ra buvo minus 15°C (jutiminė – minus 20?C). Darželyje buvo susiformavusi praktika, jog atskirais atvejais auklėtojos raÅ¡tu bÅ«davo informuojamos apie oro bÅ«klę, kuri neatitinka Higienos normų, tačiau 2021 m. vasario 18 d. jokio praneÅ¡imo apie netinkamÄ oro bÅ«klę, temperatÅ«rÄ ir pan. siųsta nebuvo.

Atsakovė bandė oro temperatÅ«rÄ pasitikrinti sistemoje, tačiau byloje lieka nepaneigta jos iÅ¡kelta versija, jog įvykio metu sistema neveikė ir oro temperatÅ«ros per (duomenys neskelbtini) patikrinti negalėjo, atskiro visuomenės sveikatos specialisto praneÅ¡imo tuo metu taip pat nebuvo, todėl ji toliau elgėsi, vadovaudamasi protingumo kriterijais (tikrino lauko temperatÅ«rÄ savo mobiliojo telefono pagalba).

18. Teismas remdamasis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. pažyma, nustatęs, kad labiau tikėtina, kad lauko oro temperatÅ«ra 11 val., kuomet vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ , buvo ne minus 15°C (kaip nurodyta Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne daugiau nei minus 13,7°C ir ne mažiau nei minus 13,1°C, sprendė, kad oro temperatÅ«ra nežymiai virÅ¡ijo nustatytÄ Higienos normų nustatytÄ ribÄ , bei galima daryti iÅ¡vadÄ , jog R. Z. nesilaikė Higienos normų 85.2. punkte nustatytų reikalavimų.

Teismas pažymėjo, kad formalus tam tikrų normų pažeidimų konstatavimas, dar nepagrindžia ir neleidžia teigti, jog darbuotojas padarė tam tikrÄ darbo pareigų pažeidimÄ , už kurį jis gali bÅ«ti atleidžiamas iÅ¡ darbo, todėl nustačius, kad atsakovė R. Z. nesilaikė Higienos normų reikalavimų, dar negalima daryti iÅ¡vados, jog buvo padarytas darbo pareigų pažeidimas. Vertindamas atsakovės veiksmus ir kaltę, teismas nustatė, kad atsakovė tyčia nesiekė pažeisti Higienos normas ir sÄ moningai įvertino savo veiksmus bei nesiekė sudaryti sÄ lygas, kenkiančias vaikų sveikatai.

Teismas atsižvelgęs, kad pati visuomenės sveikatai specialistė R. K. pamačius iÅ¡vestus vaikus į laukÄ nesiėmė jokių veiksmų, kad vaikai nedelsiant bÅ«tų sugrÄ Å¾inti į grupę, apie įvykių neinformavo tėvų, vertino, kad specialistei toks pažeidimas nebuvo itin grubus, ir susidariusi trumpalaikė situacija nebuvo itin pavojinga ir itin žalojanti vaikų sveikatÄ , gyvybę, kaip nurodyta bÅ«tent Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini).

19. Teismas spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės sÄ lygų atsižvelgė į tai, kad atsakovė suvokdama, jog lauke lauko temperatÅ«ra yra artima Higienos normose nustatytai ribai, su vaikais lauke buvo tik kol vaikai nusikabino balionus ir papildomai užtruko tik tiek, kiek tai buvo reikalinga susikviesti vaikus kartu grįžti į grupę, buvo aprengti, atitinkamais rÅ«bais, pritaikytais naudoti esant žemoms lauko temperatÅ«roms, be to, vaikai įvykio dienÄ buvo aprengti, atitinkamais rÅ«bais, pritaikytais naudoti esant žemoms lauko temperatÅ«roms, taip pat atsižvelgė į tai, kad vaikai įvykio rytÄ (kai tuo metu lauko oro temperatÅ«ra buvo ženkliai žemesnė, nei tuomet, kuomet vaikai lauke buvo ir nusikabino balionus) buvo atvesti/atvežti į darželį tėvų ir taip pat trumpÄ laiko tarpÄ buvo lauke, esant žemesnei lauko temperatÅ«rai, nei nustatyta Higienos normose.

Teismas pastebėjo, jog ieÅ¡kovo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos R. Z. veiksmų pasekmės yra daugiau hipotetinės, nepagrįstos jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytu atveju nėra kilę jokie padariniai, kurie galėtų daryti prielaidÄ , kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo bÅ«tų proporcinga priemonė. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovės inicijuotas vaikų iÅ¡vedimas į laukÄ 2021 m. vasario 18 d. sukėlė kokias nors realias neigiamas pasekmes, atsirado vaikų sveikatos sutrikimai.

Teismas nustatęs, jog dėl atsakovės galimai netinkamo veikimo neatsirado žalingos pasekmės, t. y. nenustatyta viena iÅ¡ drausminės atsakomybės sÄ lygų, sprendė, kad negalima teigti, jog atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimÄ , už kurį ji turi bÅ«ti taikoma drausminė atsakomybė.

20. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės 2021 m. kovo 18 d. padaryto pažeidimo negalima priskirti prie Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų – nesant darbo vietoje vienos iÅ¡ darbo priemonės (lauko temperatÅ«ros matavimo prietaiso), teismo konstatuotas nežymus Higienos normų pažeidimas, negali bÅ«ti vertinamas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas, sudarantis pagrindÄ skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, be to ieÅ¡kovo sprendime dėl atleidimo nurodyto atvejo nėra kilę jokių padarinių, kurie galėtų daryti prielaidÄ , kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo bÅ«tų proporcinga priemonė. Teismas sprendė, kad dėl Å¡ios priežasties atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 58 straipsnio 3 dalies 7 punktÄ , yra pagrindas pripažinti neteisėtu.

21. Teismas spręsdamas dėl kitų atsakovės atleidimo iš darbo aplinkybių nurodė, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punktuose nurodytos pradėtos bent trys galimų darbo drausmės pažeidimų tyrimo procedūros atsakovės atleidimo metu nebuvo baigtos ir darbdavio nebuvo priimti galutiniai sprendimai, kuriuose būtų užfiksuota ir konstatuota, jog atsakovė visus šiuos ieškovo minimus pažeidimus faktiškai yra padariusi.

22. Teismas dėl atsakovės auklėtinio tėvų skundo, susijusio su atsakovės galimu smurtu (psichologiniu ir/ar fiziniu) prieÅ¡ auklėtinį R. P. nurodė, kad jei susidariusi situacija bÅ«tų netoleruotina nei auklėtinio tėvų, nei pačių darbuotojų, jie bÅ«tų kreipęsi į įstaigos vadovybę, o jei auklėtoja bÅ«tų vartojusi psichologinį/ fizinį smurtÄ , bÅ«tų kreipiamÄ si į atitinkamas institucijas (Vaiko teisių apsaugos skyrių, policijos komisariatÄ , (duomenys neskelbtini) savivaldybės Å¡vietimo skyrius ir pan.).

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta tokių įrodymų, todėl tikėtina, jog situacija buvo kiek įtempta, tačiau ne tokio pobÅ«džio kaip nurodyta auklėtinio mamos raÅ¡te. Be to, nėra byloje įrodymų, jog po Å¡io pokalbio ir galimai pavartoto auklėtojos psichologinio smurto prie berniukÄ , vaiko motina kreipėsi į psichologÄ ar kitÄ specialistÄ . Teismas nustatė, kad atsakovės pokalbis su auklėtinio R. P. mama vyko po to, kai berniukas buvo jau perduotas mamos žiniai, tačiau pati vaiko mama G.

P., kurios žinioje buvo vaikas, nesiėmė priemonių, jog sÅ«nus nedalyvautų judviejų su atsakove pokalbyje. Auklėtoja pati ėmėsi iniciatyvos ir nebeaÅ¡trino buvusio pokalbio, todėl galimai ir uždarė duris berniuko mamai prieÅ¡ akis, taip nutraukdama susidariusiÄ situacijÄ . Teismas laikė auklėtinio mamos G. P. raÅ¡te nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės nepagrįstomis ir keliančiomis abejonių.

23. Dėl Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, jog atsakovė atsisakė socialinę pedagogę įsileisti į (duomenys neskelbtini) grupę, teismas pažymėjo, kad yra neaiÅ¡ku, kokiais kriterijais remiantis įstaigos administracijos komisija nustatė Å¡io įvykio aplinkybes, jas užfiksuodama Akte Nr. 1, kuriame iÅ¡ esmės yra tik perkeltos socialinės pedagogės raÅ¡te nurodytos aplinkybės. Teismas tarp atsakovės ir socialinės pedagogės kilusiÄ konfliktinę situacijÄ Ä¯vardijo, kaip nesusipratimÄ ir atsakovės užduotus klausimus prieÅ¡ socialinei pedagogei įeinant į grupę, nelaikė, kaip trukdymÄ socialinei pedagogei atlikti jai priskirtinas funkcijas ir trukdymÄ jai patekti į grupę su tikslu stebėti ugdytinį, ir Å¡ios situacijos nevertino kaip atsakovės galimo darbo pareigų pažeidimo.

24. Teismas dėl Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punkte nurodyto pažeidimo, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedūra pradėta dėl to, kad R. Z. 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30 val., prieš tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavališkai pasišalino iš įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiūros, nurodė, kad iš šio atsakovei suformuluoto galimo darbo pažeidimo, lieka neaišku, kokiu būdu pasireiškė tinkamas neinformavimas įstaigos administracijos.

Teismas nustatė, kad tÄ dienÄ atsakovė blogai jautėsi ir pabendravusi telefonu su Å¡eimos gydytoja tikėjosi, kad bus iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl atsakovė pranešė apie ketinimÄ vykti namo, įstaigos administratorei, kuri informavo pavaduotojÄ ugdymui. Teismas pažymėjo, kad atsakovei nedarbingumo pažymėjimas buvo iÅ¡duotas nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m kovo 31 d., ir atsakovė iki nedarbingumo iÅ¡davimo, iÅ¡dirbo beveik pilnÄ savo darbo pamainÄ . Atsakovė savo iÅ¡vykimo laiku iÅ¡ darželio jau turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimÄ ir buvo atsakingai informavusi įstaigos administracijÄ apie prastÄ savijautÄ (galimai ir turimÄ nedarbingumÄ ).

Teismas atkreipė dėmesį, kad tik atsakovės bei liudytojų parodymais nustatyta, jog vaikai grupėje be pedagogo, tačiau su juos prižiūrinčiu asmeniu – auklėtojo padėjėju, faktiškai galėjo būti apie 15-20 min. Teismas pažymėjo, kad vertinant Akte Nr. 2 nurodytas aplinkybes matyti, jog jame nurodytas darbo funkcijų neatlikimo laikas ir laikas, kuomet funkcijos buvo perduotos, sutampa, t. y. 2021 m. kovo 29 d. 15:30 val. (duomenys neskelbtini) grupės auklėtoja R. Z., žodžiu informavusi administratorę J.

M. apie neva jai suteiktÄ nedarbingumo pažymėjimÄ savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ savo darbo vietos, neatlikusi savo darbo pareigų; auklėtojos R. Z. funkcijas direktorė R. Å . pavedė atlikti logopedei R. K. (nuo 15:30 val. iki 17:30 val.). Todėl vertinant šį raÅ¡ytinį įrodymÄ formaliai, bÅ«tų galima teigti, jog (duomenys neskelbtini) grupės auklėtojos funkcijos net nebuvo nutrÅ«kusios, nes 15.30 val. R. Z. pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, o 15.30 val. pavestos auklėtojos funkcijas atlikti logopedei R.

K.. Taip pat teismas pastebėjo, jog Å¡iame Akte Nr. 2 užfiksuotos ir kitos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, t. y. nustatyta, jog R. K. auklėtojos funkcijas pavedė ir jai pasiÅ«lė pavaduoti ne direktorė R. Å ., kaip nurodyta Akte Nr. 2, o bÅ«tent pavaduotoja ugdymui J. U.. Teismas Akte Nr. 2 užfiksuotÄ aplinkybę, jog 2021 m. kovo 29 d. 15.46 val. informacijos apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ R. Z., nėra, laikė niekine, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė, kad 2021 m. kovo 29 d. atsakovė buvo nedarbinga ir turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimÄ .

25. Dėl ieÅ¡kovės Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių, jog atsakovė įstaigos kolektyvo yra charakterizuojama kaip konfliktiÅ¡ka, nekolegiÅ¡ka ir nesilaikanti įstaigos etiÅ¡ko elgesio kodekso reikalavimų, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nevertino Å¡ios darbuotojos ilgametės darbo patirties Å¡ioje įstaigoje, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų aplinkybių, kurios taip pat atsakovę charakterizuoja, tačiau konkrečiai ne iÅ¡ asmeninių savybių, tačiau iÅ¡ darbinės, pedagoginės pusės. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas netinkamai vertino susiklosčiusias aplinkybes dėl pradėtų galimų darbo pareigų pažeidimų procedÅ«rų, nepagrįstai ypač neigiamai charakterizavo atsakovę, tuo priimdamas nepagrįstÄ sprendimÄ dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo.

26. Teismas įvertinęs, kad Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) darbdavio valia nutraukti darbo sutartį buvo išreikšta aiškiai – 2021 m. kovo 31 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva buvo per R. Z. nedarbingumo laikotarpį, todėl vadovaujantis DK 65 straipsnio 5–6 dalių nuostatomis, teisingai, kaip ir buvo nurodyta Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), jog darbo sutarties su R. Z. nutraukimo diena nukelta iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, nustatant, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos, remdamasis DK 65 straipsnio nuostatomis sprendė, jog Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra perteklinis, todėl teismui pripažinus, jog ieškovo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleidimas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto, pagrindu yra neteisėtas, iš to seka, jog ir ieškovo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas neteisėtu.

27. Teismas pripažinęs atsakovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, atsižvelgęs į atsakovės praÅ¡ymus, reikÅ¡tus paduodant praÅ¡ymÄ Darbo ginčų komisijai, nesvarstė klausimo dėl galimybės atsakovę grÄ Å¾inti į darbÄ bei sprendė panaikinti Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikė, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 straipsnio 6 dalis).

28. Teismas įvertinęs, kad atsakovės vidutinis dienos užmokestis sudaro 72,57 Eur (neatskaičius mokesčių), o mėnesio – 1523,97 Eur (neatskaičius mokesčių), sprendė, kad yra pagrindas iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2021 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai (2022 m. vasario 7 d.), t. y. už 153 darbo dienas, 11103,21 Eur (neatskaičius mokesčių). Taip pat atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti po 72,57 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvienÄ dienÄ , taikant 5 darbo dienų per savaitę grafikÄ , skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos).

29. Teismas nustatęs, kad atsakovės darbo santykiai tęsėsi nuo 1997 m. rugpjūčio 22 d. iki 2021 m. liepos 1 d., ir atsakovės darbo stažas yra ilgesnis nei dvylika metų, ieÅ¡kovui nereiÅ¡kiant prieÅ¡taravimų dėl Darbo ginčų komisijos priteistų iÅ¡mokų dydžio, atsakovei sutinkant su Darbo ginčų komisijos priteistomis iÅ¡mokomis, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ , kurios dydis Å¡eÅ¡i vidutiniai darbo užmokesčiai (6 x 1523,97 Eur), t. y. 9143,82 Eur (neatskaičius mokesčių).

30. Teismas pripažinęs, kad ieÅ¡kovės Ä®sakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas, bei tai, kad atsakovė neginčija Darbo ginčų komisijos priteistinų iÅ¡mokų dydžio, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovei už neteisėtÄ nuÅ¡alinimÄ nuo darbo 72,57 Eur vidutinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Taip pat nesant ieÅ¡kovo prieÅ¡taravimų ir atsakovei sutinkant su Darbo ginčų komisijos priteistu neturtinės žalos dydžiu, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė atsakovei 500 Eur neturtinę žalÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 31. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 dienos sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-283-1051/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, t. y., pripažinti ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 31 d.

Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtu; pripažinti ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 1 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo, kuriuo buvo faktiÅ¡kai įgyvendintas ieÅ¡kovo 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ,.Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R.

Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ atsakovei R. Z. sugrįžus į darbÄ po ligos, teisėtu; priteisti iÅ¡ atsakovės R. Z., (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) naudai Å¡ioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 31.1. Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡samiai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų ir nurodė, kad teismas pažeidė eilę pažeidimų nesuderinamų su bylos medžiaga bei pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, be to priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neatitinkantis teismų praktikos, sprendime iÅ¡dėstyti teismo argumentai prieÅ¡tarauja vienas kitam, teismas nevertino ieÅ¡kovo praÅ¡ymo atsižvelgti į atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir priimtas Å¡aliÅ¡ko teismo. 31.2.

Nesutinka su iÅ¡vada, DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuotina nuo 2021 m. vasario 18 d., t. y. nuo visuomenės sveikatos specialistės R. K. žodinio praneÅ¡imo, o ne nuo 2021 m. kovo 15 d. gauto visuomenės sveikatos specialistės R. K. raÅ¡ytinio praneÅ¡imo. Tiek ieÅ¡kovo įsakyme dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo, tiek ieÅ¡kovo direktorė R. Å ., jos pavaduotoja L. U. teisme liudijo, kad jokio žodinio R. K. praneÅ¡imo ieÅ¡kovas nėra gavęs ir faktas apie atsakovės padarytÄ pareigų pažeidimÄ ieÅ¡kovui tapo žinomas tik R.

K., kuri nėra ieÅ¡kovo darbuotoja, pateikus 2021 m. kovo 15 d. raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ dėl atsakovės padaryto pažeidimo. Todėl teismo sprendime pateikiama formuluotė, kad R. K. žodžiu praneÅ¡ta informacija darbdaviui nekėlė pagrįstų abejonių, yra prieÅ¡taraujanti byloje surinktiems įrodymams. 31.3. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo abejoti liudytojos visuomenės sveikatos specialistės R. K. paaiÅ¡kinimais teisme, tačiau yra pagrindas abejoti liudytojų R. Å ., jos pavaduotojos L.

U. duotais paaiÅ¡kinimais teisme. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti faktÄ , kad R. K. tikrai 2021 m. vasario 18 d. žodžiu pranešė ieÅ¡kovui apie atsakovės padarytÄ pažeidimÄ . Be to, jei R. K. bÅ«tų žodžiu praneÅ¡usi apie įvykį, tai lieka neaiÅ¡ku, kodėl ji 2021 m. kovo 15 d. apie atsakovės padarytÄ pažeidimÄ pranešė raÅ¡tu, todėl darytina iÅ¡vada, kad R. K. nebuvo apie jokį pažeidimÄ ieÅ¡kovui praneÅ¡usi žodžiu. Liudytojos R.

K. liudijimas teisme yra nenuoseklus. Ji iÅ¡ pradžių teigė, kad įstaigai apie įvykį pranešė raÅ¡tu, vėliau paaiÅ¡kino, kad informavo žodžiu direktorės pavaduotojÄ L. U., po to nurodė, kad žodžiu pranešė ir ieÅ¡kovo direktorei. Liudytoja R. K. teisme paaiÅ¡kindama, kad pagal jos darbovietės – Visuomenės sveikatos centro, vidines tvarkas, ji privalo informuoti ieÅ¡kovÄ apie nustatytus pažeidimus per mėnesį laiko nuo pažeidimo padarymo, faktiÅ¡kai pripažino, kad informavo ieÅ¡kovÄ laikydamasi savo darbovietės nustatytų terminų.

Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo įsakyme dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo nurodytos informacijos, kad ieÅ¡kovui tapo žinoma apie šį atsakovės pažeidimÄ tik 2021 m. kovo 15 d. Visų Å¡ių faktų visuma, akivaizdžiai patvirtina, kad teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad liudytojos R. K. parodymai yra nuoseklÅ«s ir patikimi bei, kad jais bÅ«tina remtis, atmetant visus kitus įrodymus (įskaitant kitų dviejų apklaustų asmenų paaiÅ¡kinimus). IeÅ¡kovas realiai sužinojo apie atsakovės padarytÄ pažeidimÄ tik iÅ¡ R.

K. 2021 m. kovo 15 d. praneÅ¡imo raÅ¡tu, todėl priimdama Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo, įstatyme įtvirtinto vieno mėnesio termino drausminei nuobaudai skirti nepažeidė. 31.4. Dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo teismas pripažino, kad Higienos normos reikalavimų atsakovė nevykdė ir taip pažeidė jos reikalavimus. AiÅ¡kinantis atsakovės padaryto pažeidimo subjektyviÄ jÄ pusę, svarbu įvertinti, kada konkrečiai atsakovė priėmė sprendimų iÅ¡vesti vaikus į laukų.

Byloje nustatyta, kad atsakovė šį sprendimÄ vesti vaikus į laukÄ priiminėjo apie 9 val., kada lauko temperatÅ«ra, pagal objektyviausius Hidrometeorologijos tarnybos pažymos duomenis, lauko temperatÅ«ra buvo minus 20 ?C, t. y. net 8 laipsniais virÅ¡ijo Higienos normos ribÄ . Esminis momentas yra atsakovės sprendimo priėmimo momentas, nes po sprendimo priėmimo toliau buvo tik sprendimo įgyvendinimo veiksmai, todėl realaus vaikų iÅ¡vedimo į laukÄ momentas nėra svarbiausias vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumÄ .

Tiek sprendimo priėmimo metu, tiek vaikų faktinio iÅ¡vedimo į laukÄ metu, Higienos normos imperatyvÅ«s reikalavimai buvo pažeisti, todėl akivaizdu, kad atsakovė padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ ir kaltės forma Å¡iuo atveju visiÅ¡kai nesvarbi. 31.5. Teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi tik atsakovės paaiÅ¡kinimais, kuriems suteikė prima facies įrodomÄ jÄ galiÄ , pvz. atsakovės paaiÅ¡kinimais, nepagrįstas jokiais įrodymais, kad ji prieÅ¡ iÅ¡vedant vaikus į laukÄ bandė lauko temperatÅ«rÄ tikrinti internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), tačiau nepavyko tai padaryti, nes strigo kompiuteris, todėl patikrino lauko temperatÅ«rÄ savo mobiliajame telefone buvusia programėle, kai tuo tarpu liudytoja sveikatos specialistė R.

K. nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, kad tÄ dienÄ svetainė (duomenys neskelbtini) veikė gerai ir trikdžių nebuvo, bei pati temperatÅ«rÄ internete žiÅ«rėjo ryte, tik atėjus į darbÄ ir paskui dar kartÄ patikrino, kai jau auklėtoja su vaikais buvo lauke. Teismas, neįvertinęs, kad liudytoja R. K. paliudijo, jog tÄ dienÄ ji net du kartus patikrino Å¡ioje svetainėje skelbiamÄ oro temperatÅ«rÄ , nepagrįstai nurodė, kad R. K. liudijimo nepakanka. 31.6. Teismas visiÅ¡kai nekomentavo aplinkybės, kad pagal ieÅ¡kovo vidaus tvarkÄ , kai neveikia interneto svetainė, darbuotojai turi galimybę ir privalo kreiptis į atsakingÄ asmenį R.

K.. Atsakovė buvo neatidi ir nerÅ«pestinga, nes nenorėdama trukdyti sveikatos specialistės, kad sužinotų, ar dėl oro temperatÅ«ros gali vesti vaikus į laukÄ , pati priėmė sprendimÄ dėl ėjimo į laukÄ . 31.7. Teismas sprendime nurodydamas, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog 2021 m. vasario 18 d. interneto svetainė (duomenys neskelbtini) veikė be trukdžių, nevertino ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo, kad neįmanoma pateikti Å¡ios dienos sistemoje rodytų duomenų, nes, kaip nurodė sistemÄ administruojanti įmonė, duomenys tokį ilgÄ laikotarpį nėra archyvuojami ir automatiÅ¡kai pasiÅ¡alina iÅ¡ sistemos.

Teismas atmesdamas ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir grįsdamas savo sprendimÄ vien atsakovės paaiÅ¡kinimais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir civilinio proceso dispozityvumo principÄ bei teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ . 31.8. Teismas nustatydamas vaikų iÅ¡vedimo į laukÄ laikÄ , rėmėsi tik atsakovės paaiÅ¡kinimu, atmesdamas kitus įrodymus. Teismas neatsižvelgė, kad sveikatos specialistė R. K. teisme paaiÅ¡kino, jog pamatė atsakovę su vaikais lauke apie 9.30 – 10 val. Akivaizdu, kad teismas tais atvejais kai R.

K. liudijimas palankus atsakovei, juo remiasi ir teigia, kad visiÅ¡kai pasitiki R. K. liudijimu, o kai atsakovei R. K. liudijimas nepalankus, teismas jam neteikia jokios įrodomosios galios. Å iais veiksmais teismas akivaizdžiai pažeidžia teismo objektyvumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo, rungimosi ir kitus principus. Teismas nepagrįstai nesivadovavo oficialia Hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie lauko temperatÅ«rÄ 2021 m. vasario 18 d. ir nelaikė jos tinkamu lauko temperatÅ«ros įrodymu. 31.9. Teismui darbo bylose tenka aktyvus vaidmuo, todėl teismas manydamas, kad trÅ«ksta jokio nors konkretaus įrodymo ir jis byloje yra bÅ«tinas, privalo pats tuos duomenis iÅ¡sireikalauti.

Å iuo atveju teismas buvo pasyvus ir įrodymų rinkimo pareigÄ , t. y. paneigti atsakovės argumentus, pvz., kad neveikė interneto svetainė, perkėlė ne atsakovei, o ieÅ¡kovui, taip neteisingai paskirstydamas Å¡alims įrodinėjimo pareigÄ . 31.10. Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad įstaigoje buvo praktika, jog visuomenės sveikatos specialistas esant netinkamam orui, atsiųsdavo žinutes ir įspėdavo, jog negalima vaikų vesti į laukÄ . Byloje apklausta R. K. teismui paaiÅ¡kino, kad tokios praktikos darželyje nebuvo, ji neraÅ¡ydavo žinučių, o informacija buvo skelbiama (duomenys neskelbtini).

Teismo minimame pedagogų tarybos posėdžio protokole Nr. 7, taip pat nėra nurodyta, kad įstaigoje dirbanti Visuomenės sveikatos specialistė iÅ¡siųs žinutes jei lauko temperatÅ«ra bus netinkama. 31.11. Nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, kad atsakovei iÅ¡vedus vaikus į laukÄ oro temperatÅ«ra buvo tarp minus 13,7?C ir minus 13,1?C, kadangi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos duomenis oro temperatÅ«ra 10 val. buvo minus 15,2 laipsnių, o 11 val. – 13,7 laipsnių. Akivaizdu, kad atsakovei iÅ¡vedant vaikus į laukÄ , oro temperatÅ«ra lauke buvo intervale tarp minus 15,2 ir minus13,7 laipsnių.

R. K. nurodė, kad atsakovę su vaikais laukia matė apie 9.30–10 val., o kad tuo metu oro temperatÅ«ra buvo minus 15?C patvirtina tiek liudytoja R. K., tiek Hidrometeorologijos tarnybos pažyma. Teismas dėjo aktyvais pastangas dirbtinai sumažinti atsakovei nepalankias faktines aplinkybes, paneigti atsakovei nepalankius įrodymus. 31.12. Teismas nurodydamas, kad atsakovė tyčia nesiekė pažeisti Higienos normas ir nesiekė sudaryti sÄ lygas kenkiančias vaikų sveikatai, padarė teisines klaidas vertindamas skirtingas atsakomybės rÅ«Å¡is ir kaltės formas, nes jei atsakovė bÅ«tų tyčia siekusi pakenkti vaikų sveikatai, jos atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Byloje sprendžiant klausimÄ dėl darbuotojo atleisimo iÅ¡ darbo, pakanka, kad darbuotojas padarytų darbo pareigų pažeidimÄ ne tyčia, o dėl nerÅ«pestingumo ar aplaidaus pareigų vykdymo. Å iuo atveju atsakovė, bÅ«dama atsakingu asmeniu, kuriam yra patikima mažamečių vaikų sveikata, žinodama savo pareigÄ nepažeisti imperatyvių Higienos normos reikalavimų, Å¡iÄ savo pareigÄ pažeidė, tikėtina dėl nerÅ«pestingumo ar aplaidaus pareigų vykdymo, ir ji yra kalta dėl Å¡io darbo pareigų pažeidimo.

Atsakovė byloje elgėsi nesÄ Å¾iningai ir teigė, kad ji nebuvo supažindinta su Higienos normomis, nors byloje yra raÅ¡ytinis įrodymas, kad ji buvo pasiraÅ¡ytinai supažindinta su Higienos normų reikalavimais, tame tarpe ir su 85.2. punkto norma, jog vaikų veikla lauke neorganizuojama esant oro temperatÅ«rai žemesnei nei minus 12 laipsnių. 31.13. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės drausminei atsakomybei kilti: teismas pripažino, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė Higienos normos reikalavimų pažeidimu; teismas nukrypdamas nuo teismų praktikos padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmais žala nebuvo padaryta.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kasacinio teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013 iÅ¡aiÅ¡kinimu, kad bÅ«tų konstatuotas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais bÅ«tina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. Todėl atsakovei pažeidus Higienos normas, pavojus mažamečių vaikų sveikatai buvo sukeltas, ir tai (pats Å¡io pavojaus sukėlimo faktas) jau yra realiai padaryta žala. Atsakovė padarė žalÄ ieÅ¡kovui, nes įstaigÄ lankančių vaikų tėvai suabejojo (dėl atsakovės veiksmų turėjo pagrindÄ suabejoti) įstaigos ir jos personalo dalykine-profesine reputacija, suabejojo (galėjo suabejoti) įstaigos ir jos darbuotojų deklaruojamu rÅ«pesčiu jiems patikėtų mažamečių vaikų saugumu ir sveikata.

Todėl tarp atsakovės neteistų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovės kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad ji nedėjo pakankamų pastangų įsitikinti, kad lauko temperatÅ«ra yra tinkama vaikų iÅ¡vedimui į laukÄ ir kad toks vaikų iÅ¡vedimas nekels pavojaus vaikų sveikatai. 31.14. Teismas neturėdamas specialių žinių neteisingai interpretavo visuomenės sveikatos specialistės R. K. paaiÅ¡kinimÄ 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu, jog Higienos normų laikymasis yra svarbi aplinkybė vaikų sveikatai ir Å¡ios normos nedaro iÅ¡imčių dėl vaikų buvimo lauke trumpo laiko, ir nurodė tai, ko R.

K. nebuvo sakiusi, jog visuomenės sveikatos specialistei toks pažeidimas nėra/nebuvo itin grubus, ir susidariusi trumpalaikė situacija nebuvo itin pavojinga ir itin žalojanti vaikų sveikatÄ , gyvybę. Be to, teismas neatsižvelgė į visuomenės sveikatos specialistės R. K. 2021 m. kovo 15 d. praneÅ¡ime nurodytÄ aplinkybę, jog atsakovė 2021 m. vasario 18 d. ryte su vaikų grupe išėjo į laukÄ , kai oro temperatÅ«ra buvo minus 15 (jutiminė – minus 20) ir oro sÄ lygos kėlė rizikÄ vaikų sveikatai.

Teismo iÅ¡vados yra nepagrįstos, neteisėtos, bet ir nesuderinamos su bylos medžiaga, bei padarytos siekiant be pagrindo iÅ¡teisinti atsakovę. 31.15. Teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovė, atsižvelgdama į vaikų norus, iÅ¡vesdama vaikus į laukÄ nukabinti balionų, kai oro temperatÅ«ra neatitiko Higienos normų, sudarė vaikams sÄ lygas tęsti lauke pradėtÄ ugdymo procesÄ ir tokiu bÅ«du įgyvendino (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo auklėtojo pareigybės apraÅ¡o Nr. 3 (toliau – pareigybės apraÅ¡as) 4.1. ir 4.9. punktuose nustatytas funkcijas, peržengė protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo ribas.

Vaikų noras iÅ¡eiti į laukÄ negali bÅ«ti pagrindas atleisti atsakovę nuo drausminės atsakomybės. Teismas nepagrįstai pateisino atsakovės padarytÄ Higienos normos pažeidimÄ , teigdamas, kad atsakovė vaikus iÅ¡vedė į laukÄ aprengtus drabužiais tinkamais, esant žemai oro temperatÅ«rai. Taip teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė imperatyviÄ ja teisės normÄ â€“ Higienos normÄ . 31.16. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovės padarytÄ pažeidimÄ negalima laikyti Å¡iukščiu, nes darbo vietoje nebuvo lauko temperatÅ«ros matavimo prietaiso – termometro.

IeÅ¡kovas yra aprÅ«pinęs darbuotojus modernia bÅ«tinÄ ja darbo priemone, kurios pagalba galima nuolat ir net neiÅ¡einant į laukÄ iÅ¡ darželio patalpų, tikrinti lauko temperatÅ«rÄ , gaunant naujausius oficialius duomenis apie lauko temperatÅ«rÄ interneto svetainėje (duomenys neskelbtini). 31.17. Nesutinka su teismo nepagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovė padarė nežymų Higienos normų pažeidimÄ , kuris negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Higienos norma, kuri skirta apsaugoti mažamečių vaikų sveikatÄ ir gyvybę ikimokyklinio ugdymo įstaigose, yra imperatyvi teisės norma, todėl negali bÅ«ti „nežymaus imperatyvios teisės normos pažeidimo“.

Teisės norma privalo bÅ«ti vykdoma be jokių iÅ¡lygų. Atsakovės padarytas pažeidimas vertintinas kaip Å¡iukÅ¡tus, nesuderinamas su darbuotojos funkcijų vykdymu (iÅ¡kaitant įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr. V-117, 54.5 ir 54.6 punktų nuostatas, numatančias kad „darbuotojas privalo laikytis vaikų sveikatos priežiÅ«ros tvarkų, aprašų ir higienos normų“), nes darbuotojos pagrindinė funkcija yra užtikrinti jos atsakomybėn patikėtų vaikų saugumÄ , sveikatÄ ir ugdymÄ , taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo auklėtojos pareigybės apraÅ¡ymo Nr. 3. 4.13. punktÄ , Darbo vidaus taisyklių 54.6 punktÄ , pareigybės ApraÅ¡o 4.13 punktÄ . 31.18.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad trijų iÅ¡ keturių atsakovės padarytų pažeidimų procedÅ«ros nėra baigtos. IeÅ¡kovas visuomet teigė, kad visas procedÅ«ras atliko tinkamai, pilna apimtimi ir atsakovės padarytų pažeidimų ir atsakomybės jai skyrimo klausimus iÅ¡sprendė priimdamas skirti atleidimÄ už darbÄ , įvertinęs visų keturių pažeidimų tyrimo rezultatus. IeÅ¡kovas pareikalavo, kad atsakovė pasiaiÅ¡kintų dėl visų keturių pažeidimų ir priimdamas sprendimÄ atleisti atsakovę iÅ¡ darbo, vertino visų keturių pažeidimų faktines aplinkybes.

Didžioji dalis jų Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o atsakovė dėl jų nesigaili, nepasitaisys, todėl siekiant ieÅ¡kovo įstaigoje užtikrinti darbo drausmę, atsakovę buvo bÅ«tina atleisti. Be to, Kasacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-l30-701/2019, 50 punkte, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbdaviui pažeidus reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti iÅ¡ darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime neturėtų bÅ«ti laikomas neteisėtu.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieÅ¡kovė turėjo kiekvienÄ iÅ¡ kelių atliekamų darbo pareigų pažeidimų tyrimų rezultatus įforminti atskiru, savarankiÅ¡ku (tarpiniu) dokumentu, kuris teismo nuomone turėtų bÅ«ti suraÅ¡omas po darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo gavimo ir prieÅ¡ darbdavio įsakymo dėl drausminės atsakomybės taikymo priėmimo. Galiojantys teisės aktai nenumato darbdavio pareigos, gavus darbuotojo atsakymÄ Ä¯ darbdavio reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti, papildomai, prieÅ¡ priimant įsakymÄ dėl darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo, parengti dar vienÄ dokumentÄ . 31.19.

Dėl atsakovės auklėtinio tėvų skundo, susijusio su atsakovės galimu smurtu (psichologiniu ir/ar fiziniu) prieÅ¡ auklėtinį R. P.. Nesutinka su teismo argumentais, kad darbdavys savo reikalavime dėl raÅ¡ytinio pasiaiÅ¡kinimo pateikimo, privalėjo konkrečiai suformuluoti galimÄ atsakovės darbo pažeidimÄ , dėl kurio prašė pasiaiÅ¡kinti, t. y. nebuvo nurodęs, kada, kur ir kuo, kokiomis aplinkybėmis konkrečiai darbuotojas yra įtariamas, padaręs darbo pažeidimÄ . Teismas nepagrįstai padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , nes nėra jokio teisės akto, kuriame bÅ«tų suformuluota ieÅ¡kovo (kaip darbdavio) pareiga jau reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ nurodyti, kokį pažeidimÄ padarė darbuotojas.

IeÅ¡kovė pareikalavo, kad atsakovė pateiktų pasiaiÅ¡kinimÄ , kad iÅ¡siaiÅ¡kintų situacijÄ , sužinotų darbuotojo nuomonę. Darbdavys Å¡ioje stadijoje dar tik aiÅ¡kinasi galimo darbo pareigų pažeisimo faktines aplinkybes, darbuotojo subjektyviÄ jÄ pusę. Pats darbdavio reikalavimas darbuotojui pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ar darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo gavimas, nėra bÅ«tini (privalomi) drausminei atsakomybei už darbo pareigų pažeidimÄ taikyti. Teismo argumentai, kad ieÅ¡kovas ne visai tinkamai parašė reikalavimÄ atsakovei pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , yra nepagrįsti ir neteisėti, praktiÅ¡kai niekiniai ir nesuderinami su Kasacinio teismo suformuota teismų praktika. 31.20.

Teismas nepagrįstai nevertino kaip darbo pareigų pažeidimų 3 iÅ¡ 4 ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytų atsakovės padarytų darbo pareigų pažeidimų, bei iÅ¡ anksto pasisakė, kad ieÅ¡kovo argumentai dėl likusių trijų pažeidimų neturės jokios įtakos teismo sprendimui ir iÅ¡ anksto laikė ieÅ¡kovo argumentus dėl trijų darbo drausmės pažeidimų nereikÅ¡mingais. Toks teismo sprendimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, vertino tik vienÄ iÅ¡ keturių atsakovės darbo pareigų pažeidimų, tokiais veiksmais teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas. 31.21.

Nesutinka su teismo argumentais, kad dėl to, jog tiek auklėtinio mama G. P., tiek atsakovė subjektyviai suvokia realybę, negalima patikrinti Å¡ių asmenų teiginių tikrumo ir nustatyti tikrÄ jÄ tiesÄ . Pati atsakovė pripažįsta visÄ eilę faktinių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies patvirtinančių aukščiau pateikiamas faktines aplinkybes, minimas auklėtinio mamos skunde ir ieÅ¡kovo darbuotojos J. M. pareiÅ¡kime dėl atsakovės smurto. Atsakovė pripažįsta, kad 2021 m. kovo 25 d. buvo jos ir auklėtinio R.

P. mamos pokalbis dėl vaiko nepriežiÅ«ros ir jo skriaudimo įstaigoje, taip pat pripažįsta buvus įvykius, nurodytus R. P. mamos pareiÅ¡kime, įskaitant kitų vaikų smurtÄ prieÅ¡ R. ir atsakovės toleravimÄ Å¡ios situacijos, be to atsakovė pripažįsta, kad ji pakeltu tonu peikė bei kritikavo auklėtinį R. mamos akivaizdoje (kas pagal vaikų psichologų iÅ¡aiÅ¡kinimus negali bÅ«ti daroma jokiais bÅ«dais ir laikoma savarankiÅ¡ku darbuotojo darbo pareigų pažeidimu) bei buvo suėmusi berniuko Å¡alikÄ pokalbio su vaiko mama metu.

Atsakovė faktiÅ¡kai pripažįsta visus jai pateikiamus kaltinimus dėl nederamo elgesio su jai patikėtu mažamečiu vaiku ir jo mama, tačiau ji aiÅ¡kiai nepagrįstai nelaiko Å¡ių savo veiksmų psichologiniu ir fiziniu smurtu prieÅ¡ vaikÄ . Vien pats faktas, kad vaikas pokalbio su atsakove metu buvo pravirkdytas, įrodo, kad atsakovė Å¡io pokalbio metu elgėsi nederamai, t. y. nepasirinko tinkamų bendravimo priemonių, tono ir temų, kurios negalėjo bÅ«ti keliamos pokalbyje tarp vaiko, jo mamos ir auklėtojos.

Atsakovė kritikavo ir gėdino mažametį auklėtinį taip jį skaudindama ir žalodama jo dar trapiÄ ir labai pažeidžiamÄ mažamečio vaiko psichikÄ ir emocinę bÅ«klę. 31.22. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad liudytoja J. M. girdėdama atsakovės ir R. P. mamos G. P. pokalbį buvo pasyvi, todėl J. M. nurodytos faktinės aplinkybės yra nepatikimos. Teismas neturėjo jokio tinkamo ir pakankamo pagrindo laikyti Å¡ios liudytojos parodymus byloje nepatikimais. Teismo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės J.

M. paaiÅ¡kinimais dėl to, kad yra daug sutapimų tarp vaiko mamos skundo turinio ir liudytojos J. M. parodymų, patvirtina faktinę aplinkybę, kad liudytoja J. M. tikrai girdėjo bÅ«tent tÄ patį pokalbį ir Å¡ie du savarankiÅ¡ki įrodymai vienas kitÄ patvirtina. Teismas nepagrįstai atmetė Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimus ir padarė nelogiÅ¡kas iÅ¡vadas. 31.23. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog yra neatitikimų atsakovės ir G. P. paaiÅ¡kinime dėl vaiko verkimo, nes J. M. paaiÅ¡kinime nurodyta, jog vaikas pradėjo verkti, tuo tarpu G.

P. nurodyta, jog akyse buvo aÅ¡aros. IÅ¡ vaiko mamos G. P. paaiÅ¡kinimo teisme, kai ji nurodė, jog vaikas neverkė balsu, tačiau jam pradėjo bėgti aÅ¡aros, todėl ji paklausė atsakovės, kodėl ji pravirkdė jos vaikÄ , akivaizdu, kad pokalbį girdėjusi J. M. galėjo suprasti, kad vaikas verkė. Teismas atmesdamas Å¡iuo įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. 31.24. Nesutinka su teismo argumentais, kad vaiko mama po pokalbio su atsakove niekur nesikreipė dėl tokio atsakovės elgesio.

PrieÅ¡ingai nei nurodo teismas, vaiko mama nedelsiant po Å¡io įvykio, tik grįžusi namo parašė ieÅ¡kovui skundÄ ir ankstų rytÄ atvykusi į ieÅ¡kovo įstaigÄ kartu su vaiko tėvu kreipėsi su Å¡iuo skundu į darželio vadovybę, reikalaudami iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ ir nubausti atsakovę. Vaiko mama pati sprendė, kur jai kreiptis pirmiausia, kad bÅ«tų atsakovei užkirstas kelias toliau pažeidinėti jos vaiko teises darželyje. Tai jokiu bÅ«du negali reikÅ¡ti, kad toks mamos apsisprendimas gali įrodyti, kad atsakovės fizinio ir psichologinio smurto fakto prieÅ¡ vaikÄ ir jo mamÄ nebuvo. 31.25.

Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, jog pati nukentėjusio vaiko mama kalta dėl vaikui auklėtojos neteisėtais ir neetiÅ¡kais veiksmais padarytos žalos padarymo, nurodydamas, kad Å¡ioje situacijoje taip pat svarbi aplinkybė, jog auklėtinio mama pati nesiėmė veiksmų, pasak jos, auklėtojos neetiÅ¡kÄ elgesį bei nemalonų pokalbį nutraukti. Teismas nepagrįstai teisina atsakovę, nurodydamas, jog auklėtoja pati ėmėsi iniciatyvos ir nebeaÅ¡trino buvusio pokalbio, todėl galimai ir uždarė duris berniuko mamai prieÅ¡ akis, taip akimirksniu nutraukdama susidariusių situacijų.

Teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , jog auklėtinio mamos G. P. raÅ¡te nurodytos aplinkybės yra iÅ¡ esmės nepagrįstos ir dėl Å¡ių aplinkybių yra daug abejonių, neiÅ¡sprendė ginčo iÅ¡ esmės, neatsakė į bylai aktualius klausimu, o tik kelia abejones, pats neturi atsakymo į Å¡ias abejones, ir nesiėmė veiksmų jas Å¡alinti. 31.26. IeÅ¡kovo pateikti įrodymai, t. y. vaiko mamos skundas, ieÅ¡kovo administratorės J. M. girdėjusios pokalbį praneÅ¡imas įstaigos vadovei, bei teismui duoti administratorės J.

M. bei socialinės darbuotojos J. L. duoti paaiÅ¡kinimai teisme, buvo vienareikÅ¡miÅ¡kai palankÅ«s ieÅ¡kovui, tačiau teismas, ignoruodamas vienas kitÄ patvirtinančių gausių įrodymų visumÄ , nusprendė, vadovautis ne objektyviu ir visapusiÅ¡ku surinktų bylos įrodymų vertinimu. 31.27. Dėl atsakovės R. Z. atsisakymo įsileisti socialinę pedagogę J. L. į grupę, nesutinka su teismo argumentu, kad neįsileidimas į grupę yra labai subjektyvus ir kiekvienas asmuo jį gali įvertinti skirtingai.

Kadangi apklausta liudytoja socialinė pedagogė J. L. aiÅ¡kiai paaiÅ¡kino, kad atsakovė jos neįleido į grupę atsistodama tarpduryje ir užduodama eilę klausimų. Todėl akivaizdu, kad socialinė pedagogė suprato, kad jos atsakovė nenori įleisti į grupę. Teismas įvardindamas neįsileidimÄ Ä¯ grupę kaip subjektyvų kiekvieno vertinimÄ , emocinį pasikarščiavimÄ nuolaidžiauja atsakovei, diskriminuoja J. L.. Kai yra prieÅ¡ingai, ne socialinė pedagogė J. L., o atsakovė per daug asmeniÅ¡kai įvertino socialinės pedagogės J.

L. atėjimÄ Ä¯ jos grupę ir bÅ«tent atsakovė emociÅ¡kai pasikarščiavo neleisdama J. L. vykdyti savo tiesiogines pareigas, manydama kad tai gali bÅ«ti susiję su jos padaryto pažeidimo aiÅ¡kinimusi ir kad tai kelia grėsmę jos darbui ieÅ¡kovo įstaigoje. Atsakovė neturi teisės reikalauti, kad socialinis pedagogas, prieÅ¡ atlikdamas vaikų stebėjimÄ grupėje, paaiÅ¡kintų auklėtojai kÄ konkrečiai stebės, kokiu tikslu tai daro, kas liepė ar panaÅ¡iai, todėl teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė prieÅ¡ įeinant socialinei pedagogei į grupę turėjo teisę iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu tikslu socialinė pedagogė ketina stebėti grupės vaikus, bei siekė bendradarbiauti su socialine pedagoge.

Socialinė pedagogė J. L. iki Å¡io konflikto su atsakove jau buvo atlikusi du R. P. stebėjimus grupėje, kai joje dirbo ne atsakovė, o kita auklėtoja ir jokių konfliktų ar nesusipratimų dėl jos patekimo į grupę nekilo, todėl akivaizdu, kad konfliktines situacijas sukuria pati atsakovė. 31.28. Teismas nepagrįstai vertina tarp atsakovės ir socialinės pedagogės J. L. kilusiÄ konfliktinę situacijÄ kaip nesusipratimÄ . Užstojimas įėjimo į patalpas, klausinėjimas ko atėjai, kÄ darysi, kas liepė ir pan. nėra ir negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovės noras bendradarbiauti, nes taip atsakovė peržengė savo kompetencijos ribas, ne bendradarbiavo, bet grubiai kiÅ¡osi į socialinės pedagogės darbÄ .

Toks atsakovės elgesys privalo būti vertinamas kaip trukdymas įstaigos administracijai objektyviai išsiaiškinti ugdytinių tėvų skunduose nurodytus nusiskundimus bei galimus ugdytinių teisių pažeidimo faktus, trukdymas įstaigos specialistams vertinti vaiko psichinę, emocinę būklę įstaigoje ir pan. Atsakovės elgesys su kolegėmis, nesuderinimas su Auklėtojos pareigybės aprašymo Nr. 3 4.6. punkto, (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) bendruomenės etikos kodekso 6.2., 6.5. nuostatomis. 31.29.

Dėl atsakovės savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įstaigos teismas apskritai Å¡ių atsakovės veiksmų neanalizavo, nevertino darbo pažeidimo sÄ lygų, tačiau vertino, kad yra neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė tinkamas įstaigos administracijos neinformavimas. Atsakovė melagingai teigia, kad ji prieÅ¡ pasiÅ¡alindama iÅ¡ darbo vietos apie tai informavo administracijÄ , kad jai yra iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, kai tuo tarpu buvo prieÅ¡ingai – atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ savo darbo vietos apie tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos ir palikdama auklėtinius be tinkamos priežiÅ«ros.

Toks atsakovės elgesys prieÅ¡tarauja Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55.3. punkto nuostatoms, kad pedagogas negali palikti savo darbo vietos nesulaukęs jį pakeičiančio pedagogo, palikti vaikus be priežiÅ«ros. Aplinkybę, kad atsakovė savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, palikusi vaikus vienus, nesulaukusi jÄ pakeičiančio pedagogo, patvirtina 2021 m. kovo 29 d. suraÅ¡ytas aktas. Be to, tÄ dienÄ Sodros duomenų bazėje, nei 15.30 val., kai atsakovė pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo, nei 15.46 val. informacijos apie iÅ¡duotÄ elektroninį nedarbingumo pažymėjimÄ nebuvo.

Teismas nurodė, kad nemato atsakovės elgesyje jokių pažeidimų, tačiau yra prieÅ¡ingai, toks atsakovės elgesys demonstruoja atsakovės atsainų požiÅ«rį į darbo pareigas, įstaigos vidaus tvarkÄ ir ugdytinių sveikatÄ bei saugumÄ . 31.30. Teismas neteisingai vertina, kad vaikų palikimas su auklėtojos padėjėja yra tapatus vaikų palikimui su ikimokyklinio ugdymo pedagogu ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vaikams keliantis po pietų miego nėra vykdoma pedagoginė veikla. Darželio grupės auklėtojos pedagoginę veiklÄ vykdo nuolat ir visur.

Auklėtojos padėjėjai reikiamo pedagoginio iÅ¡silavinimo neturi, todėl atsakovė palikti savo auklėtinius padėjėjai R. G. negalėjo, tačiau Å¡iurkščiai pažeisdama Å¡ias pareigas, pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo vietos, palikdama vaikus nesulaukusi jÄ pakeičiančio pedagogo. 31.31. IeÅ¡kovo sprendimas atleisti atsakovę iÅ¡ darbo pagristas visuotinai pripažįstamais protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei siekiant apsaugoti fundamentalius Konstitucijos saugomus gėrius (visų pirma, mažamečių vaikų sveikatÄ ).

Mažamečio asmens konstitucinė teisė į sveikatos ir gyvybės apsaugÄ yra vertingesnė teisinių gėrių hierarchijoje už atsakovės ginamas turtines teises. Teismas sprendime visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡ių gėrių konkurencijos, net atskirai neaptarė gėrių, prieÅ¡ kuriuos atsakovė padarė savo pažeidimus. 31.32. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos suformuotos 2019 m. balandžio 11 d. nutartyje Nr. 3K-3-135-684/2019, kurioje nurodyta, jog bÅ«tina sÄ lyga taikyti DK 58 straipsnyje nustatytus teisinius padarinius yra darbuotojo kaltė dėl jo padaryto pareigų pažeidimo, o kaltės forma (tyčia ar didelis nerÅ«pestingumas) paprastai nėra svarbi, todėl neteisingai vertino, kad žala nebuvo padaryta, nes atsakovės iÅ¡vesti vaikai į laukÄ , esant oro temperatÅ«rai žemesnei nei nustatyta Higienos normose, nesusirgo. 31.33.

Atsakovė savo veiksmais sukėlė pavojų mažamečių vaikų sveikatai ir tai yra žala, kartu padaryta žala ieÅ¡kovo įstaigai, nes įstaigÄ lankančių vaikų tėvai suabejojo įstaigos ir jos personalo dalykine-profesine reputacija. t. y. ieÅ¡kovo įstaigos personalo kvalifikacija, suabejojo įstaigos ir jos darbuotojų deklaruojamu rÅ«pesčiu jiems patikėtų mažamečių vaikų saugumu ir sveikata. Be to, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo Å¡iurkščiai pažeisti atsakovei savo mažamečius vaikus patikėjusių tėvų teisėti lÅ«kesčiai, kad jų vaikais bus deramai pasirÅ«pinta, užtikrinant maksimalų jų saugumo lygį.

Dėl atsakovės nederamo pokalbio su jos auklėtiniu R. P. ir jo mama G. P. atveju buvo padaryta žala mažamečio vaiko psichinei-emocinei bÅ«klei, nes vaikas patyrė psichologinį ir fizinį smurtÄ . Kai atsakovė neleido savo kolegei socialinei darbuotojai vykdyti savo tiesiogines pareigas, atsakovės veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovo įstaigos darbo santykių mikroklimatui, darniam ieÅ¡kovo įstaigos padalinių veikimui, darbuotojų kooperavimuisi ir bendradarbiavimui. Atsakovė be jokio pagrindo sukÅ«rė konfliktinę situacijÄ , trukdė dirbti kolegei, kuri turi užtikrinti vaikų tinkamÄ psichologinę bÅ«senÄ Ä¯staigoje ir kartu trukdė ieÅ¡kovui aiÅ¡kintis (tirti) galimus pačios atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. nebendradarbiavo su darbdaviu.

Atsakovei savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinus iÅ¡ savo darbo vietos, paliekant jai patikėtus mažamečius vaikus be privalomos kito pedagogo priežiÅ«ros, buvo padaryta žala vaikų saugumui ir sveikatai bei ieÅ¡kovo įstaigos dalykinei-profesinei reputacijai. 31.34. Teismas padarė grubias teisines klaidas ir pasisakydamas dėl atsakovės kaltės nebuvimo jos padarytuose darbo pareigų pažeidimuose, nurodydamas, kad atsakovė nesiekė Å¡ių pažeidimų daryti tyčia. IeÅ¡kovui nereikia įrodyti, kad atsakovė sÄ moningai (tyčia) bÅ«tų norėjusi susargdinti mažamečius vaikus, ieÅ¡kovui pakanka, kad darbuotojas padarytų darbo pareigų pažeidimÄ ne tyčia, o dėl nerÅ«pestingumo ar aplaidaus pareigų vykdymo. 31.35.

Teismas Å¡ioje byloje nukrypo nuo Kasacinio teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019 ir 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021 suformuotos praktikos, ir vertindamas įrodinėjimo pareigas Å¡iame procese, įskaitant savo procesinį, atsakovės nepagrįstÄ atleidimÄ nuo įrodinėjimo Å¡iame procese ir visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkėlimÄ vien ieÅ¡kovui, be to pats teismas buvo pasyvus, pats nesiėmė iniciatyvos iÅ¡sireikalauti byloje reikiamus įrodymus (apsiribojo atsakovė iÅ¡kelta versija, jog tinkamai neveikė interneto svetainė, nesant byloje jokio įrodymo ir kitiems asmenims aiÅ¡kinant prieÅ¡ingai). 31.36.

Teismas savo sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminių klausimų, kurie pagal Kasacinio teismo išaiškinimus, yra privalomi teismui vertinant ar atleidimo iš darbo, kaip drausminės nuobaudos, parinkimas yra proporcingas padarytam pažeidimui (pažeidimams). Teismas tokį neproporcingumų konstatavo, tačiau visiškai nevertino Kasacinio teismo išaiškinime nurodytų klausimų, todėl nukrypo nuo teismų praktikos ir priėmė nepagrįstų ir neteisėtų teismo sprendimų. 31.37.

IeÅ¡kovas, kaip darbdavys, įvertinęs visų faktinių aplinkybių visumÄ nusprendė kad ieÅ¡kovas nebeturi pagrindo pasitikėti atsakove, kaip darbuotoja, mano, kad atsakovė nepasitaisys ir ieÅ¡kovas negali sau leisti toliau rizikuoti atsakovei patikėtu mažamečiu vaiku sveikata, leisti atsakovei diskredituoti įstaigos dalykinę-profesinę reputacijÄ auklėtinių, jų tėvų ir įstaigos steigėjo akyse, toliau leisti atsakovei ardyti įstaigos kolektyvo mikroklimatÄ . Todėl darbo sutarties su atsakove nutraukimas yra pagrįsta ir proporcinga priemonė, o teismas skundžiamame sprendime padaręs prieÅ¡inga iÅ¡vada, priėmė nepagrįsta ir neteisėta teismo sprendimÄ .

32. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė R. Z. praÅ¡o Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisti 1210,10 Eur iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas paruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: 32.1. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai taikius bei aiÅ¡kinus materialinės bei proceso teisės normas bei nenukrypus nuo suformuotos teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus. 32.2.

Paduodant teismui apeliacinį skundÄ turi bÅ«ti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių ar kitokio nepagarbaus turinio iÅ¡sireiÅ¡kimų, peržengiant leistinos kritikos ir nuomonės iÅ¡raiÅ¡kos ribas. 32.3. IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodė, kad teismas Å¡ioje byloje buvo Å¡aliÅ¡kas. Apeliacinio skundo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl teismo sudėties akivaizdaus Å¡aliÅ¡kumo yra paremti iÅ¡ esmės vien tik ieÅ¡kovo subjektyviu vertinimu, nepateikiant jokių konkrečių duomenų.

Procesinių sprendimų priėmimas savaime negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. 32.4. Dėl naikinamojo termino, įtvirtinto DK 58 straipsnio 6 dalyje, praleidimo atleidžiant atsakovę iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktÄ nurodė, kad ieÅ¡kovas duomenų, kad R. K. bÅ«tų neturėjusi ieÅ¡kovo įgalinimų jo darbuotojų atžvilgiu, nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad R. K. ginčui aktualiu laikotarpiu pagrįstai galėtų bÅ«ti priskirta prie ieÅ¡kovo administracijos, kuri įgyvendino ieÅ¡kovo teises bei pareigas jos darbuotojų atžvilgiu.

Todėl R. K. apie tai, jog atsakovė 2021 m. vasario 18 d. iÅ¡vedė vaikus į laukÄ galimai pažeidžiant Higienos normÄ , sužinojus 2021 m. vasario 18 d., laikytina, jog ieÅ¡kovui apie tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. iÅ¡vedė vaikus į laikÄ galimai pažeidžiant Higienos normÄ , tapo žinoma tÄ pačiÄ dienÄ . Jeigu laikyti, kad R. K. ginčui aktualiu laikotarpiu nepriskirtina prie ieÅ¡kovo administracijos, vis vien, kaip teisingai konstatavo teismas, byloje surinkti duomenys patvirtina, tai, kad atsakovė iÅ¡vedė vaikus į laukÄ 2021 m. vasario 18 d. pažeidžiant Higienos normÄ , ieÅ¡kovui tapo žinoma tÄ pačiÄ dienÄ .

Atsižvelgiant į tai, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį ar nenutraukti darbo sutarties su atsakove ieÅ¡kovas pagal DK 58 straipsnio 6 dalies nuostatas privalėjo priimti vėliausiai iki 2021 m. kovo 18 d., tačiau to nepadarė, praleido pirmiau minėtÄ naikinamÄ jį terminÄ , todėl atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas. 32.5. Teismas nuspręsdamas, kad nėra jokio pagrindo abejoti liudytojos R. K. parodymais, jog ji po to, kai įspėjo atsakovę, jog vaikai negali bÅ«ti lauke, grįžusi į darbo kabinetÄ , iÅ¡karto telefonu direktorei ir žodžiu įstaigos administracijÄ informavo apie įvykį, kadangi Å¡iuo metu liudytoja ieÅ¡kovo įstaigoje nebedirba, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. 32.6.

Atmestini ieÅ¡kovo teiginiai, kad ieÅ¡kovo direktorė nurodė, jog 2021 m. vasario 18 d., jokio žodinio R. K. praneÅ¡imo ieÅ¡kovas nėra gavęs. IeÅ¡kovo direktorė 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdyje, kurio metu liudytoja R. K. davė paaiÅ¡kinimus teisme, nepareiÅ¡kė, kad Å¡i liudytoja nurodo klaidingus duomenis, neprieÅ¡taravo tokioms Å¡ios liudytojos nurodytoms reikÅ¡mingoms faktinėms aplinkybėms. Nepagrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad liudytojos R. K. paaiÅ¡kinimai ieÅ¡kovo direktorei sukėlė nuostabÄ , niekuo nepagrįsti – ieÅ¡kovas nenurodė, kuo konkrečiai ieÅ¡kovės direktorės nuostaba pasireiÅ¡kė. 32.7.

Nepagrįstai ieÅ¡kovas argumentuoja, kad jei R. K. bÅ«tų įvykdžiusi pareigÄ praneÅ¡ti apie padarytÄ pažeidimÄ Å¾odžiu, tai nebebÅ«tų reikėję apie tÄ patį pažeidimÄ praėjus mėnesiui praneÅ¡ti pakartotinai raÅ¡tu. Duodama paaiÅ¡kinimus teisme liudytoja R. K. paaiÅ¡kino dėl ieÅ¡kovo administracijos informavimo apie įvykį tiek žodžiu, tiek raÅ¡tu. 32.8. Nepagrįstai ieÅ¡kovas tvirtina, kad teismas rėmėsi tik liudytojos R. K. parodymais, o nevertino ieÅ¡kovės direktorės, liudytojos J.

U. paaiÅ¡kinimų, 2021 m. kovo 15 d. R. K. raÅ¡to. Teismas visus Å¡iuos įrodymus iÅ¡samiai įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių. 32.9. Nepagrįstai ieÅ¡kovas teigia, kad prieÅ¡ liudytojÄ R. K. buvo psichologinis spaudimas teismo posėdžio metu, todėl ji ėmė pasakoti tikrovės neatitinkančiÄ versijÄ . IeÅ¡kovas nenurodė konkrečių duomenų, iÅ¡ ko padarė iÅ¡vadÄ dėl tariamo psichologinio spaudimo, pati liudytoja taip pat nepareiÅ¡kė, kad kas nors ir kaip konkrečiai bÅ«tų jai daręs psichologinį spaudimÄ .

Klausimų, susijusių su ginčo dalyku, uždavimas, aplinkybių aiÅ¡kinimasis neturėtų bÅ«ti vertinamas kaip tariamas psichologinis spaudimas. 32.10. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas netinkamai taikė materialinės bei proceso teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos Å¡ios kategorijos bylose konstatuodamas, jog atsakovė nepadarė darbo drausmės pažeidimo, už kurį ji turi bÅ«ti traukiama drausminėn atsakomybėn. 32.11. Nesutinka su ieÅ¡kovo samprotavimais, kad atsakovė nusprendė vaikus į laukÄ iÅ¡vesti 9.00 val.

– teismas nustatė, kad tai galėjo bÅ«ti Å¡iek tiek prieÅ¡ 11.00 val., be to atsakovė prieÅ¡ iÅ¡vesdama vaikus į laukÄ tikrino duomenis, ar vaikų iÅ¡vedimas į laukÄ atitiks Higienos normas bei vaikams nepakenks, ir tuos duomenis dar pertikrino (paklausdama auklėtojos padėjėjos). Tokios aplinkybės, net esant darbo pareigų pažeidimo objektyviam pagrindui, dar nereiÅ¡kia darbo pareigų pažeidimo visos sudėties – atsakovė naudojosi tomis protingomis galimybėmis patikrinti lauko temperatÅ«rÄ darželio teritorijoje, kurios jai buvo prieinamos, sužinotus duomenis dar pertikrino, todėl nėra jos kaltės, jeigu darželio teritorijoje, lauke, kai Å¡iltai aprengti vaikai trumpam buvo iÅ¡vesti į laukÄ , buvo ir kiek žemesnė temperatÅ«ra nei rodė internetiniai duomenys.

Atmestinas ieÅ¡kovo argumentas, kad realus vaikų iÅ¡vedimo į laukÄ momentas nėra svarbiausias vertinant atsakovės veiksmų neteisėtumÄ . 32.12. IeÅ¡kovas turi taip pat prisiimti rizikÄ , kad tam tikru metu ne dėl darbuotojų kaltės preciziÅ¡kai tiksliai Higienos norma dėl oro sÄ lygų gali bÅ«ti ir neiÅ¡laikyta, nes ieÅ¡kovas nepasirÅ«pino darbo priemone – lauko termometru – kad darbuotojai galėtų nuolat stebėti lauko temperatÅ«rÄ darželio teritorijoje, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog nesant darželyje lauko temperatÅ«ros matavimo prietaisų, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į nustatytos lauko temperatÅ«ros paklaidÄ .

Taip teigdamas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, teismas nesuabejojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamų duomenų objektyvumu ir patikimumu, tik atkreipė dėmesį, kad vertinant, kokia lauko temperatÅ«ra yra atskirose vietovėse, galima ir paklaida. 32.13. Atsakovė, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, elgėsi kaip atsakingas, atidus ir rÅ«pestingas darbuotojas. 2021 m. vasario 18 d. atsakovė tinkamai atsižvelgė į vaikų interesus – neturėdama galimybės lauko oro temperatÅ«rÄ patikrinti „mÅ«sų darželis“ sistemoje, iÅ¡ dviejų Å¡altinių (savo ir auklėtojos padėjėjos telefonuose interneto duomenų) nustatė lauko temperatÅ«rÄ , kuri nebuvo žemesnė nei nurodyta Higienos normoje, matė, kad Å¡viečia saulė ir nesant jokios realios, o ne ieÅ¡kovo iÅ¡sigalvotos, grėsmės vaikų sveikatai bei bÅ«dama įsitikinusi, kad nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų, vaikams praÅ¡ant, juos Å¡iltai aprengus, nusprendė trumpam iÅ¡vesti į laukÄ dekoracijų (balionų) nusiėmimui.

Atsakovė neklausė R. K., ar galima vesti vaikus į laukÄ , nes buvo įsitikinusi, kad lauko temperatÅ«ra yra tokia, kuri leidžia Å¡iltai aprengtus vaikus trumpam iÅ¡vesti į laukÄ . Tuo labiau, jog įstaigoje buvo praktika, kad visuomenės sveikatos specialistas atsiųsdavo žinutes ir įspėdavo, jog negalima vaikų vesti į laukÄ , o nagrinėjamu atveju tokios žinutės atsakovė negavo. 32.14. IeÅ¡kovas tai, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. pažeidė darbo pareigas, įrodinėjo iÅ¡ esmės vienu dokumentu – beveik po mėnesio nuo vaikų iÅ¡vedimo į laukÄ visuomenės sveikatos specialistės R.

K. suraÅ¡ytu 2021 m. kovo 15 d. informaciniu praneÅ¡imu. IeÅ¡kovo administracijai apie vaikų iÅ¡vedimÄ Ä¯ laukÄ 2021 m. vasario 18 d. tapo žinoma tÄ pačiÄ dienÄ , tačiau iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės nebuvo imtasi jokių pastangų fiksuoti galimÄ darbo pareigų pažeidimÄ iki pat 2021 m. kovo 15 d. 32.15. IeÅ¡kovas nerinko bei nepateikė iÅ¡ viso jokių įrodymų, kurie pagrįstų konkrečias aplinkybes, kurios nurodomos R. K. 2021 m. kovo 15 d. informaciniame praneÅ¡ime (pvz., iÅ¡ elektroninio dienyno – kad 2021 m. vasario 18 d. jis neva nestrigo ir, kad jame buvo pastoviai nurodoma aktuali lauko temperatÅ«ra; kad ji ten buvo fiksuota, matoma darbuotojams bei buvo žemesnė nei Higienos normoje įtvirtinta tuo metu, kai atsakovė trumpam vaikus iÅ¡vedė į laukÄ ir kt.).

Tokius įrodymus ieÅ¡kovui surinkti nebuvo jokių trukdžių, jie jam buvo prienami ir jei jis manė tai buvo jo pareiga. Net duomenys iÅ¡ (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties surinko atsakovė. IeÅ¡kovas tokių įrodymų nerinko, nesurinko ir nepateikė, todėl ieÅ¡kovas neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos bei neįrodė, kad atsakovė 2021 m. vasario 18 d. pažeidė darbo pareigas ir jos veikime yra darbo pareigų pažeidimo sudėtis. 32.16. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo pateikti nupaveiksluotÄ kompiuterio ekranÄ , kur bÅ«tų nurodoma, kad 2021 m. vasario 18 d. svetainė (duomenys neskelbtini) neveikė, nes atsakovei nei 2021 m. vasario 18 d., nei vėliau, iki pat tol, kol 2021 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovas paprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl 2021 m. vasario 18 d.

įvykio, nekilo jokių abejonių dėl jos veiksmų tinkamumo 2021 m. vasario 18 d. IeÅ¡kovo pasiteisinimai, kad neįmanoma pateikti 2021 m. vasario 18 d. sistemoje rodytų duomenų, nes jie tokį ilgÄ laikotarpį nėra archyvuojami ir automatiÅ¡kai pasiÅ¡alina iÅ¡ sistemos, neturi reikÅ¡mės, nes tokius duomenis ieÅ¡kovui reikėjo rinkti tuoj pat 2021 m. vasario 18 d., tiriant padarytÄ galimÄ darbo pareigų pažeidimÄ , o ne tada, kai darbo ginčas pirma buvo sprendžiamas darbo ginčų komisijoje, o vėliau teisme. 32.17.

R. K. 2021 m. kovo 15 d. informacinio pranešimo turinys nėra pakankamai informatyvus, jame aiškiai stokojama svarbių faktinių aplinkybių, kad nustatyti, buvo ar nebuvo padarytas darbo pareigų pažeidimas 2021 m. vasario 18 d.:

1) nėra nurodytas tikslus laikas, kada vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ , kalbama tik apie rytÄ ;

2) nurodyta lauko temperatÅ«ra akivaizdžiai neatitinka tos, kuri buvo iÅ¡ tikro, kada vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ . Todėl yra pagrindo teigti, kad Å¡iame informaciniame praneÅ¡ime pateikiami duomenys stokoja objektyvumo, tikslumo, tuo labiau tų duomenų iÅ¡ viso nepatvirtina jokie įrodymai (prie Å¡io informacinio praneÅ¡imo nėra jokių priedų; nėra, pavyzdžiui, nė vieno įrodymo, o kokia iÅ¡ tikro buvo lauko temperatÅ«ra tada, kai vaikai trumpam buvo iÅ¡vesti į laukÄ ). Kaip iÅ¡siaiÅ¡kinta bylos nagrinėjimo metu, vaikai į laukÄ niekaip negalėjo bÅ«ti iÅ¡vesti 10.00 val. ryte ar anksčiau, o buvo iÅ¡vesti praktiÅ¡kai tuo laiku, kuriuo juos iÅ¡vedusi nurodė atsakovė.

Dėl Å¡ių motyvų pagrįstai teismo įvertintas kaip nepakankamas R. K. parodymas, kad 2021 m. vasario 18 d. informacinė sistema (duomenys neskelbtini), veikė gerai ir trikdžių nebuvo. 32.18. R. K. 2021 m. kovo 15 d. informaciniame praneÅ¡ime nėra remiamasi informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) duomenimis, nenurodoma, kad 2021 m. vasario 18 d. tokiu ir tokiu konkrečiu laiku buvo iÅ¡vesti vaikai į laukÄ , kada minėtoje informacinėje sistemoje nurodyta lauko temperatÅ«ra tokia ir tokia. IÅ¡ informacinio praneÅ¡imo iÅ¡ viso neaiÅ¡ku, iÅ¡ kokių Å¡altinių R.

K. nustatė, kad lauko temperatÅ«ra buvo minus 15 laipsnių, jutiminė buvo minus 20 laipsnių ir kada konkrečiai tokia temperatÅ«ra buvo. Informaciniame praneÅ¡ime nėra nurodyta, kad vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ tarp 9.30 val. ir 10 val., o bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad vaikai negalėjo bÅ«ti iÅ¡vesti į laukÄ anksčiau nei prieÅ¡ 11.00 val., kada pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis lauko temperatÅ«ra buvo nedaug žemesnė už tÄ , kada leidžiama su vaikais organizuoti veiklÄ lauke. 2021 m. vasario 18 d. praktiÅ¡kai su vaikais veikla lauke nebuvo organizuota, o vaikai tik išėjo nukabinti ir parsineÅ¡ti į patalpas likusius balionus. 32.19.

Tai, kad teismas vienas aplinkybes laikė nustatytas pasiremdamas ir liudytojos R. K. parodymais atitinkamoje dalyje, o kitoms aplinkybėms nustatyti nesirėmė liudytojos R. K. parodymais atitinkamoje dalyje, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, pažeidė rungimosi principÄ , įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (kaip tvirtina ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde). 32.20. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepadarė Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo, nes atsakovės 2021 m. vasario 18 d. atliktuose veiksmuose nėra darbo drausmės pažeidimo visų bÅ«tinųjų požymių, todėl negalimas darbo drausmės pažeidimo fakto konstatavimas, atitinkamai ir jos atleidimas iÅ¡ darbo neteisėtas. 32.21.

IeÅ¡kovas perdėtai ir neadekvačiai vertina situacijÄ dėl to, kad vaikai buvo trumpam iÅ¡vesti į laukÄ ir nepagrįstai teigia, kad tariamai kilo reali grėsmė vaikų sveikatai ir gyvybei. Nė vienas vaikas, ar jų tėveliai nesiskundė darželio darbuotojams, kad dėl to, kad atsakovė buvo trumpam iÅ¡vedusi vaikus į laukÄ , bÅ«tų vaikas suÅ¡alęs ar susirgęs ir dėl to bÅ«tų buvęs sukeltas pavojus vaikų sveikatai, todėl atmestini ieÅ¡kovo deklaratyvÅ«s teiginiai, kurie neparemti jokiais įrodymais, jog buvo padaryta žala ieÅ¡kovo įstaigai, nes vaikų tėvai suabejojo įstaigos ir jos personalo dalykine-profesine reputacija, tai yra ieÅ¡kovo įstaigos personalo kvalifikacija, suabejojo įstaigos ar jos darbuotojų deklaruojamu rÅ«pesčiu jiems patikėtų mažamečių vaikų saugumu ir sveikata. 32.22.

Atsakovė ieÅ¡kovui pareikalavus teikė paaiÅ¡kinimÄ , bendradarbiavo su ieÅ¡kovu, kas parodo, jog niekada nebuvo abejinga darbo pareigų tinkamam vykdymui, o norėjo, kad darbdavys žinotų visas situacijas bei aplinkybes, kurios domino ieÅ¡kovÄ . Atsakovė darželyje dirba nuo (duomenys neskelbtini) ir per visÄ tokį laikÄ nenustatyta, jog atsakovė bÅ«tų ignoravusi reikalavimus dėl oro sÄ lygų, kada vaikų veikla negali bÅ«ti organizuojama. Atsakovė dalyvavo teoriniuose bei praktiniuose seminaruose, mokymuose, kvalifikacijos tobulinimo programose ir kursuose, diskusijose, metodinėse-praktinėse konferencijose, projektuose, sėkmingai baigė nuotolinių mokymo įvairias programas ir kt. 32.23.

Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad jis 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. liepos 1 d. įsakymus atleisti atsakovę iš darbo priėmė už atsakovės neva padarytus keturis darbo pareigų pažeidimus. Iš 2021 m. kovo 31 d. įsakymo turinio aiškiai matyti, kad atsakovė atleista iš darbo būtent dėl 2021 m. vasario 18 d. darbo pareigų pažeidimo, o dėl kitų trijų galimų darbo pareigų pažeidimų tik nurodyta, kad šie tyrimai nėra baigti, o patys tariami darbo pareigų pažeidimai pačio ieškovo įvardijami tik kaip galimi.

Jau po ieÅ¡kovo pirmiau minėtų įsakymų priėmimo ginčui persikėlus į darbo ginčų komisijÄ , o vėliau į teismÄ ieÅ¡kovo tvirtinimas, kad atsakovė buvo atleista iÅ¡ darbo ne už 2021 m. vasario 18 d. padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ , o neva už keturis darbo pareigų pažeidimus, visiÅ¡kai neatitinka pačio ieÅ¡kovo suraÅ¡ytų dokumentų turinio, byloje surinktų duomenų ir yra nesÄ Å¾iningas. IeÅ¡kovo teiginiai, kad jis visuomet teigė, jog visas procedÅ«ras dėl galimų darbo pareigų pažeidimo atliko tinkamai, pilna apimtimi ir atsakovės padarytų pažeidimų bei atsakomybės jai skyrimo klausimus iÅ¡sprendė priimdamas skirti atleidimÄ už darbÄ Ä¯vertinęs visų 4 pažeidimų tyrimo rezultatus, visiÅ¡kai neatitinka byloje surinktų objektyvių duomenų.

Kaip teisingai konstatavo teismas, byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad visos trys galimų drausmės pažeidimų (fizinio ir psichologinio smurto prieÅ¡ vaikÄ naudojimas ir neetiÅ¡kas bendravimas su auklėtinio mama; socialinės pedagogės neįsileidimas į grupę; pasiÅ¡alinimas iÅ¡ darbo vietos nesulaukus pakaitinio auklėtojo) tyrimo procedÅ«ros atsakovės atleidimo metu nebuvo baigtos ir darbdavio nebuvo priimti galutiniai sprendimai, kuriuose bÅ«tų užfiksuota ir konstatuota, jog atsakovė visus Å¡iuos ieÅ¡kovo minimus pažeidimus faktiÅ¡kai yra padariusi. 32.24.

Teismas išsamiai aptarė bei įvertino ieškovo minimus galimus tris pažeidimus, dėl kurių tyrimai iki atsakovės atleidimo iš darbo nebuvo baigti bei dėl jų iki atsakovės atleidimo nebuvo padarytos išvados, bei padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovė savo veiksmais nesiekė pažeisti darbo tvarkos, darbo taisyklių bei darbo pareigų nepažeidė. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytos niekuo nepagrįstos aplinkybių interpretacijos, savaip jų perpasakojimas, savotiški palyginimai niekaip nepaneigia teismo motyvuotų išvadų, pagrįstų byloje surinktais konkrečiais duomenimis. 32.25.

Ieškovo teiginiai, kad teismas neva ignoravo ¾ dalis ieškinio, yra visiškai nepagrįsti, nes atsakovė nebuvo atleista iš darbo pagal ieškovo ieškinį, o buvo atleista iš darbo pagal ieškovo 2021 m. kovo 31 d. ir 2021 m. liepos 1 d. įsakymus, todėl ieškovo vėlesnis bandymas pildyti jo įsakymus ieškiniu nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsauga. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.

33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

34. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡io teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu sprendimu byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl faktinių bylos aplinkybių 35. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. Z. buvo sudaryta darbo sutartis dirbti 1 etato darbo krūviu priešmokyklinės grupės pedagoge, (duomenys neskelbtini) darbo sutartis pakeista ir atsakovė paskirta dirbti 0,75 etato priešmokyklinio ugdymo pedagoge ir 0,25 etato aukle.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) reorganizavimo patvirtinimo“, po reorganizavimo darbuotojų darbo santykiai nuo (duomenys neskelbtini) tokiomis pačiomis sÄ lygomis tęsiami (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 22–26). 2021 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo gautas visuomenės sveikatos specialistės, vykdančios sveikatos priežiÅ«rÄ darželyje, R.

K. informacinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) grupės auklėtoja R. Z. 2021 m. vasario 18 d. ryte su vaikų grupe išėjo į laukÄ , kai oro temperatÅ«ra buvo minus 15 laipsnių Celsijaus (jutiminė – minus 20) ir oro sÄ lygos kėlė rizikÄ vaikų sveikatai. Auklėtoja iÅ¡kart buvo įspėta ir sugrÄ Å¾inta į grupę kartu su vaikais. Nurodyta, jog tai neatitikimas pagal Lietuvos higienos normos 75:2016 85.2 punktÄ â€žvaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sÄ lygos kelia rizikÄ vaikų sveikatai: oro temperatÅ«ra lauke žemesnė kaip minus 12 laipsnių pagal Celsijų“ (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 27).

IeÅ¡kovas 2021 m. kovo 19 d. reikalavimu Nr. SD-122 pareikalavo atsakovės pateikti įstaigai raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl praneÅ¡ime nurodytų 2021 m. vasario 18 d. įvykio aplinkybių (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 26). Atsakovė 2021 m. kovo 24 d. atsakymu pateikė savo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl 2021 m. vasario 18 d. įvykio (t. 1, b. l. 90-91). (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d. pedagogų tarybos posėdžio protokole užfiksuota, jog 5 klausimu svarstyta visuomenės sveikatos priežiÅ«ros reikalavimų lopÅ¡elio-darželio ugdymo organizavimas bei nutarta: pasitikrinti oro temperatÅ«rÄ sistemoje (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ vedant vaikus į laukÄ (t. 2, b. l. 68). 36. 2021 m. kovo 26 d. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo gautas ugdytinio R.

P. mamos G. P. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 25 d. atvykus pasiimti į darželį sÅ«naus, priėjus auklėtojai R. (Z.), įvyko konfliktinis pokalbis, kurio metu auklėtoja netinkamai kalbėjo ir elgėsi tiek su ja, tiek su jos vaiku (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 33). 2021 m. kovo 26 d. J. M. informaciniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovo administracijÄ , jog ji 2021 m. kovo 25 d., 16.30 val., dirbdama savo kabinete iÅ¡girdo triukÅ¡mingÄ pokalbį koridoriuje, kuris vyko tarp auklėtojos R. Z. bei G. P. (t. 1, b. l. 93).

IeÅ¡kovas 2021 m. kovo 29 d. reikalavimu Nr. SD-131, pareikalavo atsakovės pateikti įstaigai raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl G. P. nurodytų 2021 m. kovo 25 d. įvykio aplinkybių (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 32). Atsakovė 2021 m. kovo 30 d. atsakymu pateikė savo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl 2021 m. kovo 25 d. įvykio (b. l. 99–101). 37. 2021 m. kovo 29 d. socialinės pedagogės J. L. 2021 m. kovo 29 d. informaciniu praneÅ¡imu ieÅ¡kovas buvo informuotas, jog 2021 m. kovo 29 d., 8.10 val., turėjo bÅ«ti vykdomas trečiasis R.

P. stebėjimas, tačiau į (duomenys neskelbtini) grupę nebuvo ji įleista auklėtojos R. Z., todėl negalėjo atlikti savo tiesioginio darbo funkcijų (t. 1, b. l. 94). 2021 m. kovo 29 d. akte dėl (duomenys neskelbtini) grupės ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atsisakymo įsileisti lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) socialinį pedagogÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) grupę Nr. 1 (toliau – Aktas Nr. 1), užfiksuotos iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės, kurios nurodytos socialinės pedagogės J.

L. 2021 m. kovo 29 d. informaciniame praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės, bei konstatuota, kad dėl tokio atsakovės elgesio socialinė pedagogė J. L. negali vykdyti tiesioginių darbo funkcijų, skirtų užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus. R. Z. informacijÄ neigia (t. 1, b. l. 95). 2021 m. kovo 29 d., 8.30 val., R. Z. pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ dėl nepagrįsto kaltinimo, susijusio su neįsileidimu į grupę socialinės pedagogės (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 37). 38. 2021 m. kovo 29 d. akte dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R.

Z. savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos Nr. 2 (toliau – Aktas Nr. 2), užfiksuota, jog 2021 m. kovo 29 d., 15.30 val., auklėtoja R. Z. žodžiu informavusi administratorę J. M. apie, neva, jai suteiktÄ nedarbingumo pažymėjimÄ savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ savo darbo vietos, neatlikusi savo darbo funkcijų. Patikrinus informacijÄ apie iÅ¡duotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus 2021 m. kovo 29 d., 15.46 val., informacijos apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ R. Z., nėra. Auklėtojos R.

Z. funkcijas direktorė R. Å . pavedė atlikti logopedui R. K. (nuo 15.20 val. iki 17.30 val.) (t. 1, b. l. 96). IÅ¡ praneÅ¡imo apie iÅ¡duotÄ nedarbingumo pažymėjimÄ matyti, jog jis iÅ¡duotas 2021 m. kovo 29 d., EG Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas nedarbingumo laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 52).

39. Ieškovo direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymu „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iš darbo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta su darbuotoja R. Z. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos. Nukelta darbo sutarties su R. Z. nutraukimo diena iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, nustatant, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos (t. 1, b. l. 102–105).

40. IeÅ¡kovo direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl R. Z. nuÅ¡alinimo nuo darbo jos darbo sutarties nutraukimo dienÄ â€œ Nr. (duomenys neskelbtini), R. Z. nuÅ¡alinta nuo darbo 2021 m. liepos 1 d. jos darbo sutarties nutraukimo dienÄ dėl (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų aplinkybių (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 41).

41. Ieškovo direktoriaus 2021 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl R. Z. darbo sutarties nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta 2021 m. liepos 1 d. su darbuotoja R. Z. (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, be įspėjimo ir nemokant išeitinės kompensacijos (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 42).

42. Atsakovė 2021 m. liepos 26 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, nuÅ¡alinimo nuo darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos, darbo užmokesčio priedo iÅ¡ieÅ¡kojimo (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 1–16). Darbo ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-14530/2021 ieÅ¡kovės R. Z. praÅ¡ymas patenkintas iÅ¡ dalies (t. 2, b. l. 1–46). Dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo 43. Viena tinkamo proceso garantijų, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, CPK 21 straipsnyje, yra užtikrinimas, kad Å¡alių ginÄÄ nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga.

Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 iÅ¡samiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, kuris turi bÅ«ti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

45. Taikant objektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Taikant šį testÄ didelė reikÅ¡mė suteikiama suinteresuoto asmens požiÅ«riui, objektyvaus stebėtojo nuogÄ stavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi bÅ«ti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimas byloje De Cubber prieÅ¡ BelgijÄ , peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 98).

46. Nors asmens nuogÄ stavimai yra svarbÅ«s, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. LemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai gali bÅ«ti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryÅ¡ių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

47. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, sprendime iÅ¡dėstyti teismo argumentai patvirtina, kad teismas ėmėsi advokato vaidmens atsakovės atžvilgiu, pateisino atsakovės padarytÄ pažeidimÄ ir pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

48. Kasacinis teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, aiÅ¡kindamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ , rėmėsi aktualiais iÅ¡aiÅ¡kinimai pateiktais nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, ir pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016).

Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2021, 41 punktas).

49. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nenustatė teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo.

50. Teismo Å¡aliÅ¡kumas gali bÅ«ti konstatuotas tik nustačius konkrečias aplinkybes, leidžiančias spręsti apie teismo suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai vienai iÅ¡ Å¡alių ar apie proceso organizavimÄ taip, kad procesÄ stebinčiam ar jame dalyvaujančiam asmeniui galėtų susidaryti įspÅ«dis, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai. Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantas teismui nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo ir nekėlė teismo Å¡aliÅ¡kumo klausimo.

Tik pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus bylÄ ir paskelbus sprendimÄ , kuris yra nepalankus apeliantui, pastarasis suabejojo teismo Å¡aliÅ¡kumu. Aplinkybė, kad apelianto netenkina teismo priimtas sprendimas, ir kad teismo sprendimas yra palankus atsakovei, apeliantui sudarė pagrindÄ pasinaudoti teise apskųsti priimtÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismo padarytos ( jei padarytos) teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos per se (savaime) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

Taip pat argumentai dėl neva netinkamai taikytų teisės normų nesudaro pagrindo konstatuoti bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumo.

51. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka apelianto atžvilgiu. Dėl 58 straipsnio 6 dalyje numatyto termino taikymo 52. Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad apeliantei apie atsakovės galimai padarytÄ pažeidimÄ paaiÅ¡kėjo 2021 m. vasario 18 d., darželio administracijai gavus visuomenės sveikatos specialistės R. K. žodinį praneÅ¡imÄ apie tai, kad atsakovė iÅ¡vedė vaikus į laukÄ pažeidusi Higienos normÄ , ir teigia, kad DK 58 straipsnio 6 dalyje numatytas terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 15 d. gauto raÅ¡ytinio visuomenės sveikatos specialistės R. K. praneÅ¡imo.

53. DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo ir ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiÅ¡kėja atlikus auditÄ , inventorizacijÄ ar veiklos patikrinimÄ .

54. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , svarbus yra darbo pareigų pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentas, nuo kurio prasideda DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino eiga. Kasacinis teismas konstatavo, kad nors teisinis reguliavimas pasikeitė ir pagal DK nebeliko drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, taigi ir jos skyrimo procedÅ«rų reglamentavimo, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai iÅ¡lieka aktualÅ«s ta apimtimi, kiek juose pasisakyta dėl pažeidimo paaiÅ¡kėjimo darbdaviui momento, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019, 50 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momento pagal ankstesnio 2002 m. DK nuostatas iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena pagal 2002 m. DK 241 straipsnio 1 dalį aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui (2002 m. DK 14, 16, 24 straipsniai) tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas:

a) darbo drausmės pažeidimo faktas;

b) darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimas, nuo kurio prasideda 2002 m. DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiÅ¡kia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali bÅ«ti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi bÅ«ti apsisprendžiama per protingÄ laikÄ .

Nepagrįstas delsimas gali bÅ«ti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedÅ«rų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiÅ¡kintis ir tirti darbo drausmės pažeidimÄ , negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti nurodytoje teisės normoje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslÄ nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžiÄ vertintinas kaip neteisėtas veikimas.

Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi bÅ«ti atliekamas operatyviai, per protingai trumpÄ laikÄ . Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimÄ , turi Å¡iÄ aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, iÅ¡vados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimÄ egzistavimÄ . (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019, 51 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

55. Tai gi, nagrinėjamoje byloje yra kilo ginčas dėl galimo atsakovės darbo drausmės pažeidimo. Apeliantė nesutinka su liudytoja apklaustos sveikatos specialistės R. K. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdyje duotais paaiÅ¡kinimais, kad ji 2021 m. vasario 18 d. įspėjusi atsakovę, kad vaikai negali bÅ«ti lauke dėl žemesnės nei Higienos normoje leistinos temperatÅ«ros, grįžusi į darbo kabinetÄ , iÅ¡ karto telefonu paskambino direktorei ir žodžiu įstaigos administracijÄ informavo apie šį įvykį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieÅ¡kovo pavaduotoja ugdymui J. U. ir ieÅ¡kovo direktorė R. Å . neigė liudytojos R. K. nurodytas aplinkybes, jog jos tuoj po įvykio buvo informuotos apie faktÄ , jog vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ , esant žemesnei lauko temperatÅ«rai nei numato Higienos normos. Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbus Å¡iame ginče argumentas, kurį nurodė teismo posėdyje apklausta liudytoja visuomenės sveikatos specialistė R. K., jog dėl karantino ir darbų kiekio, tik 2021 m. kovo 15 d. ji surašė praneÅ¡imÄ apie šį įvykį, nes apie įvykį ji turi teisę praneÅ¡ti per mėnesį laiko.

Nors apeliantė skunde teigia, kad dėl psichologinio spaudimo liudytoja R. K. teismui nurodė tikrovės neatitinkančiÄ aplinkybę, kad ji buvo žodžiu informavusi apeliantÄ apie padarytÄ Higienos normos pažeidimÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad liudytoja R. K. duodama paaiÅ¡kinimus teisme bÅ«tų melavusi ar bÅ«tų inicijuotas procesas dėl melagingai duotų paaiÅ¡kinimų teisme. PrieÅ¡ingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, liudytoja R. K. nėra tiesiogiai pavaldi ieÅ¡kovo direktorei, kai, tuo tarpu ieÅ¡kovo direktorė pati priėmė ginčo Ä®sakymÄ , o liudytoja J.

U. yra direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir ji tiesiogiai yra paveldi ieÅ¡kovo vadovei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ , pagrįstai remdamasis liudytojos R. K. duotais paaiÅ¡kinimais teisme, padarė iÅ¡vadÄ , kad pažeidimo padarymo dienÄ , t. y. 2021 m. vasario 18 d., ieÅ¡kovui tapo žinoma, jog atsakovė iÅ¡vedė vaikus į laukÄ , esant žemesnei nei Higienos normoje leidžiamai oro temperatÅ«rai. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti faktines aplinkybes kitaip nei jas nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas. 56. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) 115 punktas numato, jog darbuotojui padarius darbo pareigų pažeidimÄ , ar gavus oficialiÄ informacijÄ (oficiali informacija yra darbuotojų raÅ¡tai, praneÅ¡imai, tėvų (globėjų) skundai) apie įtariamÄ darbuotojo drausmės pažeidimÄ , pradedamas darbo drausmės pažeidimo tyrimas, o Å¡ių taisyklių 116 ir 117 punktuose nustatyta, jog darbo drausmės pažeidimÄ , esant reikalui, gali tirti direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

Komisija privaloma, kai darbuotojas padarė drausmės pažeidimÄ , už kurį gali bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. IÅ¡tyrusi darbo drausmės pažeidimÄ komisija raÅ¡tu pateikia direktoriui iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus.

57. Byloje nėra duomenų, kad nuo 2021 m. vasario 18 d. iki 2021 m. kovo 15 d. apeliantas bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų tyrimo atlikimui dėl galimai atsakovės padaryto pažeidimo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad apie įvykį bÅ«tų informuoti į laukÄ atsakovės iÅ¡vestų vaikų tėvai ar stebėta Å¡ių vaikų sveikata. Nors apeliantė teigia, kad ji apie atsakovės padarytÄ Higienos normos pažeidimÄ sužinojo tik 2021 m. kovo 15 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad gavusi raÅ¡ytinį sveikatos specialistės praneÅ¡imÄ , apeliantė bÅ«tų rinkusi duomenis apie 2021 m. vasario 18 d. buvusiÄ oro temperatÅ«rÄ lauke, nors 2021 m. kovo 19 d. praneÅ¡imu pareikalavo, kad atsakovė per tris darbo dienas nuo reikalavimo įteikimo dienos, pateiktų raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl 2021 m. vasario 18 d. aplinkybių, nurodytų sveikatos specialistės R. K. raÅ¡ytiniame praneÅ¡ime.

58. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantui darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo bÅ«tent 2021 m. vasario 18 d., nuo sveikatos specialistės R. K. žodinio praneÅ¡imo, kuomet darbdaviui tapo žinomas aplinkybių visetas: darbo drausmės pažeidimo faktas ir darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas. Apeliantas nepagrįstai delsė pradėti tyrimÄ dėl atsakovės padaryto pažeidimo ir Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė tik 2021 m. kovo 31 d., todėl teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas praleido DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ vieno mėnesio nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo terminÄ darbdavio sprendimu nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti.

Dėl darbuotojo atleidimo, padarius Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ 59. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalyje suformuluotas nuostatas darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ . Taigi toks darbo sutarties nutraukimas galimas tik tokiu atveju, jei darbuotojas pažeidžia pareigas, tai padaro kaltais veiksmais, ir tik tada, jei pažeidžiamos pareigos, kurias nustato darbo sutartis arba darbo teisės normos.

Å ios normos gali bÅ«ti tiek teisės aktuose, taikomuose valstybės mastu, tiek ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose (DK 3 straipsnio 1 dalis). Å alims nesutariant dėl Å¡ių sÄ lygų egzistavimo ir ginčui persikėlus į darbo ginčus nagrinėjančius organus, pareiga įrodyti Å¡ias sÄ lygas tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-248/2021, 17 punktas).

60. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus.

61. Kasacinio teismo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018, 29 punktas).

62. Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumÄ ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iÅ¡ darbo turi bÅ«ti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

63. Darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 64. (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. kovo 31 d.

įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ nurodytas vienas pažeidimas, kuris sudaro atsakovės R. Z. darbo pareigų pažeidimo pagrindÄ : R. Z. pasiraÅ¡ytinai, bÅ«dama supažindinta su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 dienos įsakymu Nr. V-93 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir prieÅ¡mokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“, tame tarpe ir su 85.2 punktu, kuris numato, kad „vaikų veikla lauke neorganizuojama kai oro sÄ lygos kelia rizikÄ vaikų sveikatai, kai oro temperatÅ«ra lauke žemesnė nei minus 12°C“, 2021 m. vasario 18 d. ryte R.

Z., kartu su auklėtojos padėjėja iÅ¡vedė įstaigos ikimokyklinio ugdymo grupės (duomenys neskelbtini) vaikus į laukÄ , kai oro temperatÅ«ra lauke (duomenys neskelbtini) buvo žemesnė nei minus 12°C, manydama kad ji buvo minus 9° C, tokiais savo veiksmais ji nevykdė pareigos stebėti pagal įstaigos vadovybės nurodymus ir Lietuvos Respublikos ikimokyklinių ugdymo įstaigų visuotinai pripažįstamÄ ir taikomÄ praktikÄ , lauko oro temperatÅ«rÄ tikrinti internetinėje sistemoje (duomenys neskelbtini), nei konsultuotis su visuomenės sveikatos specialistu, ko pasėkoje buvo pažeisti Higienos normų reikalavimai, taip pat toks jos elgesys yra nesuderinamas su darbuotojos funkcijų vykdymu (įskaitant įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr.V-117, 54.5 ir 54.6 punktų nuostatas).

Tokiu darbo drausmės pažeidimu darbuotoja ignoravo savo esmines pareigas ir nepaisė galiojančių teisės aktų, jai nustatytų draudimų ir taip sukėlė rizikÄ vaikų sveikatai, kaip aukščiausiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai asmens vertybei – teisei į sveikatÄ ir gyvybę. Taip pat darbuotoja savo pavojingais, neatsakingais bei kaltais veiksmais diskreditavo darbdavį, kaip ikimokyklinio ugdymo įstaigÄ ir padarė ženkliÄ Å¾alÄ Ä¯staigos dalykinei reputacijai, mažinant įstaigÄ lankančių vaikų tėvų pasitikėjimÄ visa įstaiga ir jos darbuotojais.

65. Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) laikas, kai galimai atsakovė padarė pažeidimÄ yra nurodytas, yra nurodytas paros laikas – rytas, tačiau Å¡iuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo bÅ«tina nustatyti konkretų laikÄ , tam, kad bÅ«tų galima įvertinti tuo metu buvusiÄ oro temperatÅ«rÄ lauke. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad atsakovė vaikus iÅ¡vedė į laukÄ apie 11 valandÄ ir teigia, kad remiantis liudytojos R. K. duotais paaiÅ¡kinimais teisme, vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ 9.30–10 val.

Atsakovė nurodė, kad vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ apie11.15 val. ir buvo lauke 5 minutes, kol nukabino balionus. 2022 m. sausio 14 d. liudytoja apklausta auklėtojos padėjėja M. G. paaiÅ¡kino, jog 10 val. vaikai valgo prieÅ¡piečius (jei valgo bananÄ â€“ 10 min., jei su jogurtu dar 10 min), po to eina į tualetÄ , tik po to, vaikai rengėsi, tai įprastai užtrunka apie 15 minučių, ir ėjo į laukÄ . Pirmosios instancijos teismas įvertinęs liudytojų R. K., M. G. ir pačios atsakovės paaiÅ¡kinimus teisme, pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad vaikai į laukÄ buvo iÅ¡vesti Å¡iek tiek anksčiau nei apie 11 val., bei Å¡is laikas laikytinas vaikų į laukÄ vedimo laiku, tuo pačiu galimai padaryto pažeidimo laiku.

Teisėjų kolegija pažymi, nors apeliantas nesutinka su teismo nustatytu laiku, kai atsakovė galėjo iÅ¡vesti vaisku į laukÄ , tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pati apeliantė iki priimant Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«tų nustačiusi konkretų laikÄ ar dėjusi pastangas tai padaryti, pvz. apklausti kitus darbuotojus ir kita. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas vaikų iÅ¡vedimo į laukÄ laikas yra nustatytas įvertinus, kad vaikai po 10 valandos valgo ir tai trunka apie 15 minučių, po to eina į tualetÄ , taip pat įvertinus vaikų apsirengimo, pasiruoÅ¡imo eiti į laukÄ trukmę.

Apeliantas rėmėsi tik liudytojos R. K. paaiÅ¡kinimu ir į bylÄ jokių konkrečių įrodymų nepateikė, kurie paneigtų teismo nustatytÄ laikÄ , kada atsakovė galėjo vaikus iÅ¡vesti į laukÄ ir net neįrodinėjo, kad įprastai vaikų dienotvarkė yra kitokia, t. y., kad vaikai valgo kitu laiku, ir tuo laiku įprastai užsiima kita veikla ir pan.

66. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įstaigoje buvo praktika, kad atskirais atvejais auklėtojos raÅ¡tu buvo informuojamos apie orÄ lauke, kai jis neatitinka Higienos normų, ir teigia, kad tokia tvarka nebuvo nustatyta jokiame įstaigos vietiniame akte. Sutiktina su apeliantu, kad byloje nenustatyta, jog apelianto priimtais teisės aktais bÅ«tų buvusi nustatyta tokia tvarka. Tačiau kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 18 d. pedagogų tarybos posėdžio protokolo Nr. 7, nurodyta, kad visa komunikacija su įstaigoje dirbančiais darbuotojais ir informacijos sklaida vykdoma elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini).

Tačiau iÅ¡ atsakovės pateikto susiraÅ¡inėjimo su visuomenės sveikatos specialistu nustatyta, kad darželyje vis tik buvo susiformavusi praktika, jog tam tikrais atvejais auklėtojos raÅ¡tu bÅ«davo informuojamos apie oro sÄ lygas laukia, kai jos neatitinka Higienos normų (Darbo ginčių komisijos byla, b. l. 30). Byloje nėra duomenų, kad 2021 m. vasario 18 d. bÅ«tų siųsti auklėtojoms praneÅ¡imai apie Higienos normų neatitinkančias oro sÄ lygas.

67. Apeliantas teigia, kad atsakovė prieÅ¡ iÅ¡vesdama vaikus į laukÄ turėjo elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini) patikrinti, ar oro sÄ lygos atitinka nustatytas Higienos normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė ir neneigia, kad ji apie 9 val. siekė patikrinti lauko oro temperatÅ«rÄ elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini), tačiau sistema neveikė tinkamai, todėl ji lauke esančiÄ oro temperatÅ«rÄ patikrino telefone. Apeliantas teigia, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog elektroninė sistema neveikė tinkamai, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu.

Atsakovė siekdama patikrinti lauko oro temperatÅ«rÄ elektroninėje sistemoje, negalėjo tikėtis, kad jai ateityje bus reikalingi duomenys įrodantys elektroninės sistemos netinkamÄ veikimÄ , todėl ji neprivalėjo rinkti tokius duomenis, pavyzdžiui nufotografuodama ekrane esančiÄ informacijÄ . PrieÅ¡ingai apeliantė prieÅ¡ rengiant Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pasidomėti, ar atsakovė turėjo galimybę patikrinti lauko oro sÄ lygas elektroninėje sistemoje. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų iÅ¡ elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini) teiktos informacijos apie 2021 m. vasario 18 d. lauko oro temperatÅ«rÄ buvusiÄ nuo 9 iki 11 val.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad nei 2021 m. kovo 15 d. visuomenės sveikatos specialistės R. K. praneÅ¡ime, nei Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, iÅ¡ kokių Å¡altinių buvo gauti duomenys apie oro temperatÅ«rÄ lauke buvusiÄ atsakovei iÅ¡vedus vaikus. Apeliantas perkėlė į Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos specialistės R. K. 2021 m. kovo 15 d. praneÅ¡ime nurodytus duomenis apie buvusiÄ oro temperatÅ«rÄ lauke, net nepatikrinęs informacijÄ apie oro temperatÅ«rÄ iÅ¡ hidrometeorologinius matavimus atliekančios įstaigos.

69. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovei iÅ¡vedus vaikus į laukÄ oro temperatÅ«ra buvo tarp minus 13,7 ir minus 13,1 laipsnių pagal Celcijų, kadangi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos duomenis oro temperatÅ«ra 10 val. buvo minus 15,2 laipsnių, o 11 val. – 13,7 laipsnių, ir teigia, kad atsakovei iÅ¡vedant vaikus į laukÄ , oro temperatÅ«ra lauke buvo intervale tarp minus 15,2 ir minus13,7 laipsnių.

70. IÅ¡ Darbo ginčų komisijos byloje esančios atsakovės pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. balandžio 13 d. pažymos (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 208) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) meteorologijos stoties, esančios (duomenys neskelbtini), duomenimis, 2021 m. vasario 18 d. oro temperatÅ«ra 11 val. buvo minus 13,7°C, 12 val. – minus 13,1°C. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakydama į Darbo ginčų komisijos užklausÄ pateikė analogiÅ¡kus duomenis (t. 1, b. l. 106), papildomai nurodant, kad 8 val. temperatÅ«ra buvo minus 20,2°C, 9 val.

– minus 18,3°C, 10 val. – minus 15,2°C, 11 val. – minus 13,7°C, 12 val. – minus 13,1°C. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovė vaikus į laukÄ buvo iÅ¡vedusi prieÅ¡ 11 valandÄ , įvertinęs byloje esančius Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pateiktus 2021 m. vasario 18 d. oro temperatÅ«ros duomenis, teisingai rėmėsi oro temperatÅ«ros duomenimis buvusiais nuo 11 val. (minus 13,7°C) iki 12 val. (minus 13,1°C) ir teisingai įvertino, kad tikėtina, jog oro temperatÅ«ra, kai vaikai buvo iÅ¡vesti į laukÄ buvo ne minus 15°C, kaip nurodyta Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini), o ne žemesnė nei minus 13,7°C ir ne aukÅ¡tesnė nei minus 13,1°C.

71. Higienos normos 85.2. papunktyje nurodyta, kad vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro temperatÅ«ra lauke žemesnė kaip minus 12°C. Teisėjų kolegija įvertinus tai, kad nustačius, jog atsakovei iÅ¡vedus vaikus į laukÄ oro temperatÅ«ra tikėtina buvo ne žemesnė nei minus 13,7°C ir ne aukÅ¡tesnė nei minus 13,1°C, pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tuo metu oro temperatÅ«ra tik nežymiai virÅ¡ijo Higienos normos 85.2. papunktyje nustatytÄ leistinos oro temperatÅ«ros ribÄ .

72. Apeliantas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės drausminei atsakomybei kilti, kadangi atsakovei pažeidus Higienos normos 85.2. punktÄ Å¾ala apeliantui nebuvo padaryta.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas teigia, kad atsakovei pažeidus Higienos normÄ , pavojus vaikų sveikatai buvo sukeltas, ir tai jau yra reali žala, be to dėl tokių atsakovės veiksmų, darželį lankančių vaikų tėvai turėjo suabejoti įstaigos ir jos darbuotojų profesine-dalykine reputacija, gebėjimu tinkamai pasirÅ«pinti ugdytinių saugumu ir sveikata, tačiau į bylÄ apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų, kad atsakovei iÅ¡vedus į laukÄ vaikai bÅ«tų suÅ¡alę ir po to sirgę, kad dėl iÅ¡vestų vaikų į laukÄ bÅ«tų skundęsi vaikų tėvai, ar kažkaip bÅ«tų pakenkta apelianto dalykinei reputacijai.

Teisėjų kolegijos vertinimu nei darželio administracija, nei visuomenės sveikatos specialistė, tai, kad oro temperatÅ«rai nežymiai virÅ¡ijus Higienos normoje leidžiamÄ oro temperatÅ«rÄ atsakovė buvo trumpam vaikus iÅ¡vedusi į laukÄ , iÅ¡ karto po įvykio neteikė didelės reikÅ¡mės, kadangi byloje apskritai nėra duomenų, kad darželio administracija ar visuomenės sveikatos specialistė bÅ«tų informavę buvusių lauke vaikų tėvus apie įvykį (jog galėjo bÅ«ti sukeltas pavojus vaikų sveikatai), prašę tėvų stebėti vaikų sveikatÄ ir pan., bÅ«tų nedelsiant organizuotas darželyje dirbančių ikimokyklinio ugdymo pedagogų susirinkimas, kurio metu bÅ«tų aptarta situacija ir priminta darbuotojams griežtai laikytis Higienos normoje nustatytos lauko oro temperatÅ«ros ribos ir pan.

Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pats apeliantas iki 2021 m. kovo 15 d., t. y., kol nebuvo gautas raÅ¡ytinis sveikatos specialistės praneÅ¡imas apie įvyki, nelaikė, kad jam yra padaryta kokia nors žala, įskaitant sukeltÄ akivaizdų pavojų vaikų sveikatai ar jo paties dalykinei reputacijai.

74. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovės kaltė pasireiÅ¡kia tuo, jog ji nedėjo pakankamų pastangų įsitikinti, ar lauko temperatÅ«ra nekels pavojų vaikų sveikatai. PrieÅ¡ingai byloje nustatyta, kad atsakovei nepavykus patikrinti lauko oro temperatÅ«ros elektroninėje sistemoje (duomenys neskelbtini), ji norėdama įsitikinti, ar oro sÄ lygos yra tinkamos vaikams bÅ«ti lauke ėmėsi kitų veiksmų – savo telefone patikrino lauko temperatÅ«rÄ ir supratusi, jog rodoma lauko temperatÅ«ra yra artima Higienos normose nustatytai ribai, ji sÄ moningai, kaip nurodė atsakovė R.

Z. teismo posėdžio metu, Å¡iÄ informacijÄ dar kartÄ patikrino kitu įrenginiu, t. y. auklėtojos padėjėja M. G. patikrino savo telefone. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog atsakovė nesiekė tyčia pažeisti Higienos normas ir sÄ moningai įvertino savo veiksmus bei nesiekė sudaryti sÄ lygas, kenkiančias vaikų sveikatai, juo labiau, kad gavusi sveikatos specialistės įspėjimÄ dėl žemos oro temperatÅ«ros, ji nedelsiant su vaikais grįžo į grupę.

75. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime atsakovės veiksmÄ â€“ tinkamai aprengtus vaikus iÅ¡vedė į laukÄ nukabinti balionus, esant žemesnei nei Higienos normoje leistinai temperatÅ«rai, pateisino kaip ugdymo proceso veiksmÄ , nelaikytina, kaip teigia apeliantas, kad tokiu bÅ«du teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Higienos normÄ . PrieÅ¡ingai, pirmosios instancijos teismas sprendime nepateisino Å¡ios Higienos normos nesilaikymo ir konstatavo, kad atsakovė iÅ¡vesdama vaikus į laukÄ , esant žemesnei nei leistinai oro temperatÅ«rai, pažeidė Higienos normos 85.2. papunktį. Pirmosios instancijos teismas ne aiÅ¡kindamas pačios Higienos normos taikymÄ , o vertindamas, kokiu tikslu atsakovė iÅ¡vedė vaikus į laukÄ , nurodė, kad atsakovė iÅ¡vesdama vaikus trumpam į laukÄ nukabinti balionus, bÅ«dama įsitikinusi, kad oro temperatÅ«ra, atitinka Higienos normÄ , vykdė ugdymo procesÄ .

76. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės padarytÄ Higienos pažeidimÄ nepagrįstai nevertino Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kadangi teisės normos privalo bÅ«ti vykdomos be iÅ¡lygų, įskaitant Vidaus darbo tvarkos taisykles. Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2021 m. vasario 18 d. R. Z. elgesys yra nesuderinamas su darbuotojos funkcijų vykdymu (įskaitant įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr.V-117, 54.5 ir 54.6 punktų nuostatas (darbuotojas turi laikytis vaikų sveikatos priežiÅ«ros tvarkų; laikytis higienos normų).

Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad be Å¡ių teisės aktų atsakovė pažeidė Pareigybės apraÅ¡o 3.4.13. papunkčio ir 4.13. papunkčio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, jog atsakovė bÅ«tų pažeidusi Pareigybės apraÅ¡o 3.4.13. papunkčio ir 4.13. papunkčio nuostatas, todėl daroma iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde nurodydamas naujÄ teisės akto pažeidimÄ , apeliantas siekia praplėsti atsakovės padaryto pažeidimo ribas, todėl Å¡io teisės akto konkrečių nuostatų galimo pažeidimo apeliacinis teismas nevertina.

77. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad atsakovė atlikdama darbo funkcijas privalėjo laikytis Vidaus darbo tvarkos taisyklių 54.5. papunkčio reikalavimų (laikytis vaikų sveikatos priežiūros tvarkų, aprašų) ir 54.6 papunkčio reikalavimų (laikytis higienos normų ir kitų šiame papunktyje nurodytų reikalavimų), tačiau kaip jau minėta, atsakovės padarytas pažeidimas nesukėlė darbdaviui jos nurodytų pasekmių, o Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos yra hipotetinės ir nepagrįstos byloje esančia medžiaga.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė pasiraÅ¡ydama patvirtino, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. ji buvo supažindinta su Higienos norma (t. 1, b. l. 39). Tai, kad atsakovė teigė, kad ji apelianto nebuvo supažindinta su Higienos norma, nelaikytina, kad atsakovė yra nesÄ Å¾ininga, kadangi atsakovė nurodė, kad jai buvo žinoma Higienos norma, o tai, kad atsakovė neprisiminė, jog jÄ darbdavys supažindino su vienu ar kitu teisės aktu, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesÄ Å¾iningumo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad iÅ¡analizavus objektyviuosius ir subjektyviuosius pažeidimų požymius, atsakovės 2021 m. kovo 18 d. padarytas pažeidimas nelaikytinas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, sudarantis pagrindÄ skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, be to, nesant kilusių jokių apeliantės Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų padarinių, kurie galėtų daryti prielaidÄ , kad atsakovės atleidimas iÅ¡ darbo bÅ«tų proporcinga priemonė, pagrįstai atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto, pagrindu pripažintinas neteisėtu.

78. Apeliantas teigia, kad atsakovė nepripažįsta padariusi pažeidimÄ , dėl jo nesigaili, todėl darbo sutarties nutraukimas yra proporcinga priemonė. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iÅ¡ esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui.

Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rÅ«Å¡ies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Vadinasi, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys nusprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti.

Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

79. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad atsakovė neneigia pažeidusi Higienos normÄ , tačiau byloje nustatyta, kad ji pažeidimÄ padarė sÄ Å¾iningai suklysdama, t. y. bÅ«dama įsitikinusi, kad lauke oro temperatÅ«ra atitinka Higienos normÄ , bei tai, kad Higienos norma leistina oro temperatÅ«ra buvo virÅ¡yta nežymiai, ir tai, kad atsakovė nebuvo abejinga padarytam pažeidimui, darbdaviui nebuvo pakankamo pagrindo kilti nepasitikėjimui atsakove, todėl įvertinus visumÄ aplinkybių spręstina, kad darbo sutarties nutraukimÄ su atsakove nėra pagrindo laikytina proporcinga priemone pažeidimo padarymui.

Dėl kitų su atsakovės atleidimu iÅ¡ darbo susijusių darbo drausmės pažeidimų 80. Apeliantas skunde teigia, kad priimdamas sprendimÄ su atsakove nutraukti darbo sutartį vertino ne vienÄ , o visus keturis atsakovės padarytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad jis turėjo teisę paskirti vienÄ nuobaudÄ už visus keturi galimai padarytus atsakovės pažeidimus.

81. Iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto matyti, kad apeliantas vertindamas atsakovės elgesį, atsižvelgė į tai, kad be atsakovės padaryto pažeidimo nesilaikius Higienos normos reikalavimų, atsakovės atžvilgiu šio įsakymo priėmimo metu buvo pradėtos trys galimų darbo drausmės procedūros. Tiek iš Įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, tiek iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tyrimai dėl šių galimų darbo drausmės pažeidimų nebuvo baigti.

82. IÅ¡ Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto a) papunkčio nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ra pradėta pagal (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje dirba darbuotoja, lankančio ugdytinio tėvų 2021 m. kovo 26 d. įstaigoje gautÄ skundÄ Ä¯staigos vadovybei dėl darbuotojos R. Z. elgesio vertinimo, kuriame keliami galimo fizinio ir psichologinio smurto bei nepriežiÅ«ros prieÅ¡ mažametį vaikÄ klausimai ir pan. Taip pat Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto b) papunktyje nurodyta, kad pradėta darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ra pagal socialinės pedagogės J.

L. 2021 m. kovo 29 d. informacinį praneÅ¡imÄ , dėl to, kad atsakovė R. Z. atsisakė įsileisti socialinę pedagogę J. L. į grupę. IÅ¡ Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto c) papunkčio matyti, kad pradėta darbo drausmės pažeidimo procedÅ«ra dėl to, kad atsakovė 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30 val., prieÅ¡ tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiÅ«ros.

83. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto a) ir b) papunkčiuose nėra nurodyta, kokias konkrečiai teisės normas ar vidinių aktų nuostatas, galimai atsakovė pažeidė, ar pažeidimo faktas pasitvirtino, ar atsakovė pripažino padariusi darbo drausmės pažeidimÄ , kokios dėl to kilo pasekmės ir pan., t. y. nėra nurodyti objektyvieji ir subjektyvieji pažeidimo požymiai.

84. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad darbdaviui nepareikalavus raÅ¡tu iÅ¡ darbuotojo pateikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , darbdavio įsakymas nutraukti darbo sutartį savaime netampa neteisėtu.

85. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėdamas ginÄÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 58 straipsnį teisėtumo, nustatęs, kad prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį darbdavys nepareikalavo darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti iÅ¡ darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo, darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo savaime bÅ«tų laikomas neteisėtu.

Kai nustatoma, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas buvo padarytas, DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos nuostatos dėl darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo pareikalavimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 50, 51 punktai).

86. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) priimtÄ neteisėtai, vertino kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas darbo sutarties nutraukimo pagrįstumui ir teisėtumui, o ne vien tai, ar apeliantas nepažeidė DK 58 straipsnio 4 dalies nuostatas, nepareikalaudamas darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantas nebuvo pareikalavęs iÅ¡ atsakovės pateikti raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo, tačiau kaip matyti iÅ¡ Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio, atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas buvo Higienos normos pažeidimas, o ne nebaigti tirti galimi darbo drausmės pažeidimai, kuriuos pats apeliantas Ä®sakyme įvardija tik kaip galimus ir reikÅ¡mingus siekiant įvertinti darbuotojos elgesį.

Be to, apelianto Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkte nurodytų galimai atsakovės padarytų pažeidimų data yra 2021 m. kovo 26 d. ir kovo 29 d., t. y. jau po to, kai atsakovė pažeidė Higienos normÄ . Dėl skundo, susijusio su atsakovės galimu smurtu (psichologiniu ir/ar fiziniu) prieÅ¡ auklėtinį 87. IeÅ¡kovo Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punkto c) papunktyje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ra pradėta pagal (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje dirba darbuotoja, lankančio ugdytinio tėvų 2021 m. kovo 26 d. dienÄ Ä¯staigoje gautÄ skundÄ Ä¯staigos vadovybei dėl darbuotojos R.

Z. elgesio vertinimo, kuriame keliami galimo fizinio ir psichologinio smurto bei nepriežiÅ«ros prieÅ¡ mažametį vaikÄ klausimai ir pan.

88. Dėl Å¡io atvejo ieÅ¡kovas, 2021 m. kovo 26 d. gavęs ugdytinio R. P. mamos G. P. skundÄ dėl 2021 m. kovo 25 d. įvykusio konflikto, pradėjo tyrimÄ dėl galimo atsakovės padaryto darbo drausmės pažeidimo. Taip pat 2021 m. kovo 26 d. dėl Å¡io girdėto konflikto pateikė ir darželio administratorė J. M., kuri nurodė, kad 2021 m. kovo 25 d. apie 16.30 val. dirbdama savo kabinete iÅ¡girdo triukÅ¡mingÄ pokalbį koridoriuje, auklėtoja R. Z. kalbėjo pakeltu balso tonu, neiÅ¡klausydama iki galo mamos (t. 1, b. l. 93).

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pokalbį tarp atsakovės ir ugdytinio mamos pagrįstai atsižvelgė į tarp ugdytinio mamos ir atsakovės įtemptus santykius buvusius iki Å¡io pokalbio, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kiekviena konflikto Å¡alis susidariusiÄ situacijÄ galėjo vertinti skirtingai. Pažymėtina, kad pats apeliantas tyrimo dėl Å¡io situacijos nėra pabaigęs ir Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) jo nėra nurodęs, kokius aktus atsakovė savo elgesiu galimai pažeidė.

Svarbi aplinkybė yra ta, kad darželio darbuotoja J. M. girdėdama įvykusi atsakovės ir ugdytinio mamos pokalbį ir suprasdama, kad pokalbio metu greta paÅ¡nekovių yra ir pats ugdytinis, nesiėmė jokių veiksmų Å¡iam pokalbiui nutraukti. Nors apeliantė kaltina atsakovę vaiko nepriežiÅ«ra, tačiau Å¡iuo atveju pokalbis tarp atsakovės ir ugdytinio mamos vyko jau vaikÄ perdavus mamai, todėl atsakovė nebeturėjo pareigos prižiÅ«rėti ugdytinio. Taip pat apeliantas kaltina atsakovę pavartojus prieÅ¡ ugdytinį fizinį ir/ar psichinį smurtÄ , tačiau pats apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė tokius veiksmus bÅ«tų atlikusi, juo labiau, kad pokalbį girdėjusi darželio darbuotoja J.

M. ir suprasdama, kad kartu su paÅ¡nekovėmis yra ir ugdytinis, net nebandė ( nėra duomenų) įsiterpti į pokalbį, ar kitaip sutrukdyti atsakovei atlikti vaiko atžvilgiu veiksmus, kuriuos apeliantas įvardijo kaip smurtinius. Nors apeliantas teigia, kad atsakovė fiziÅ¡kai ir psichologiniu bÅ«du smurtavo prieÅ¡ ugdytinį, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas ar ugdytinio mama dėl tokio atsakovės elgesio bÅ«tų kreipęsi į ikiteisminio tyrimo institucijÄ , Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pan.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Å¡i situacija kelia abejonių ir nėra pagrįsta objektyviais duomenimis, be to Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡i situacija nebuvo atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyti Å¡io darbo drausmės tyrimo pažeidimai turėjo įtakos pripažinti Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu. Dėl atsakovės atsisakymo įleisti į grupę socialinę pedagogę J.

L.

90. Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto b) papunktyje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ra pradėta pagal įstaigos socialinės pedagogės J. L. 2021 m. kovo 29 d. informacinį praneÅ¡imÄ , kad darbuotoja R. Z. atsisakė socialinę pedagogę įsileisti į (duomenys neskelbtini) grupę, kurioje ji dirba, taip nepagrįstai ir neteisėtai trukdant socialinei pedagogei vykdyti jos tiesiogines darbo funkcijas, skirtas užtikrinti vaikų teises ir teisėtus interesus.

91. Byloje nustatyta, kad socialinė pedagogė J. L. į grupę, kurioje tuo metu dirbo atsakovė atėjo 2021 m. kovo 29 d. apie 8.10 val., tačiau į grupę neįėjo ir auklėtinio R. P. nestebėjo. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tarp atsakovės ir socialinės pedagogės J. L. kilusiÄ konfliktinę situacijÄ neteisingai vertino kaip nesusipratimÄ .

92. Teisme 2022 m. sausio 18 d. apklausta liudytoja socialinė pedagogė J. L. paaiÅ¡kino, kad 2021 m. kovo 29 d. ryte jos atsakovė neįleido į grupę užstodama keliÄ , atsakovė jai uždavinėjo įvairius klausimus, kurių ji neprivalo jai atsakyti, esant vaikams Å¡alia, tačiau auklėtojos pasikviesti už durų nebandė. 2021 m. kovo 29 d. praneÅ¡ime socialinė pedagogė J. L. taip pat nurodė, kad 8.10 val. jos atsakovė neįleido į grupę (t. 1, b. l. 94). Atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad atėjusios į grupę socialinės pedagogės paklausė, kokį vaikÄ ketina stebėti ar yra tėvų sutikimas.

Šiuos klausimus socialinei pedagogei uždavė, nes buvo atvejų, kai tėvai buvo kategoriškai pareiškę, jog be jų žinios vaikas nebūtų stebimas. Socialinė pedagogė nieko nepaaiškinusi išėjo iš grupės. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdyje liudytoja direktorės pavaduotoja ugdymui J. U. patvirtino, jog be tėvų sutikimo stebėti vaikų negali ir kad šiuo atveju, R. Z. nebuvo informuota, jog bus stebimas vaikas.

93. IÅ¡ Akto Nr. 1, kurį pasirašė įstaigos administracijos kviesti asmenys, kurių dalis įvykio nematė ir jame nedalyvavo, o įvykio dalyvė atsakovė ant Å¡io Akto Nr.1 net nėra pasiraÅ¡iusi, nėra aiÅ¡ku, kuom pasireiÅ¡kė gal bÅ«t nepagrįstas ir neteisėtas atsakovės atsisakymas įsileisti socialinę pedagogę į grupę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Akte Nr. 1 nėra duomenų, ar socialinė pedagogė norėdama stebėti grupėje vaikÄ , paaiÅ¡kino grupėje dirbusiai atsakovei, kokį vaikÄ stebės, ar yra duotas tėvų sutikimas, juo labiau, kaip paaiÅ¡kino direktorės pavaduotoja ugdymui J.

U., jog be tėvų sutikimo socialinė pedagogė stebėti vaikų grupėje negali. Byloje nėra duomenų, kad Å¡iÄ aplinkybę apeliantas apskritai bÅ«tų tyręs. Nors apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad konflikto Å¡alys situacijÄ suvokė subjektyviai, tačiau pats apeliantas neatliko objektyvaus Å¡ios situacijos vertinimo, o į AktÄ Nr. 1 perkėlė tik pačios socialinės pedagogės informaciniame praneÅ¡ime nurodytÄ informacijÄ .

94. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad atsakovė neįleisdama į grupę socialinę pedagogę nesilaikė Auklėtojos pareigybės aprašymo Nr. 3 4.6. papunkčio nuostatų. (duomenys neskelbtini) lopšelio -darželio (duomenys neskelbtini) bendruomenės etikos kodekso 6.2., 6.5. papunkčio nuostatų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) apskritai nėra nurodyta, kokius vidinius teisės aktus neįleisdama socialinės pedagogės į grupę atsakovė pažeidė.

Atsakovės darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra Ä®sakymas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne teismui pateikti procesiniai dokumentai, todėl apeliantas įsakyme turėjo pareigÄ taip nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias atsakovės galimai padarytus pažeidimus, kad dėl jų padarymo aplinkybių nekiltų abejonių ir bÅ«tų aiÅ¡ku kokius teisės aktus savo veiksmais pažeidė atsakovė. Dėl atsakovės savavaliÅ¡ko pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos 95. Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 12 punkto c) papunktyje nurodyta, jog darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«ra pradėta dėl to, kad R.

Z. 2021 m. kovo 29 d. apie 15.30 val., prieÅ¡ tai tinkamai neinformavusi įstaigos administracijos, savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ įstaigos, palikdama auklėtinius be tinkamos priežiÅ«ros, nors pagal įstaigos Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55.3 punktÄ â€žpedagogas negali palikti savo darbo vietos nesulaukęs jį pakeičiančio pedagogo, palikti vaikus be priežiÅ«ros (grupėje, salėje, kabinete, lauke).

96. Apeliantas skunde nurodė, kad teismas atsakovės veiksmų dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ darbo vietos neanalizavo, nevertino darbo pažeidimo sÄ lygų, bei nepagrįstai vertino vaikų palikimÄ su auklėtojos padėjėja kaip tapatų vaikų palikimÄ su ikimokyklinio ugdymo pedagogu.

97. Iš byloje esančių atsakovės skambučių išklotinės nustatyta, jog 15.01 val. atsakovė bendravo su šeimos gydytoja, o taksi paslaugas teikiančiai įmonei skambino 15.12 val. (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 40). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad labiau tikėtina, jog per laikotarpį nuo pokalbio su šeimos gydytoja, kai jai gydytoja paaiškino, jog bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, iki taksi išsikvietimo, atsakovė apelianto administracijos atsakingam asmeniui pranešė, jog ji blogai jaučiasi ir turi/bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl ketina vykti namo.

98. Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 dienos įsakymu Nr. V-117, 33 punktas numato sÄ lygas, jog laikino darbuotojo nedarbingumo atveju darbuotojas privalo informuoti apie tai lopÅ¡elio-darželio direktorių arba kitÄ atsakingÄ asmenį paskambinęs telefonu (duomenys neskelbtini).

99. Liudytoja J. U. 2022 m. sausio 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad į jÄ apie 15 val., kreipėsi administratorė, kuri paaiÅ¡kino, jog R. Z. blogai jaučiasi, turi (ar gaus) nedarbingumo pažymėjimÄ ir nori iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Liudytoja apklausta administratorė J. M. patvirtino Å¡iÄ aplinkybę. Tai gi, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė asmeniÅ¡kai praneÅ¡dama įstaigos administratorei, iÅ¡ esmės tinkamai pranešė darželio administracijai apie savo nedarbingumÄ . 100.

Vidaus darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų įstaigos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-117, 55.3 punktas numato, jog pedagogas negali palikti savo darbo vietos nesulaukęs jį keičiančio pedagogo, palikti vaikus be priežiūros (grupėje, salėje, kabinete, lauke) (t. 1, b. l. 49). Byloje esančiais duomenimis (liudytojų darželio administratorės J. M., auklėtojos padėjėjos M. G. paaiškinimu) nustatyta ir byloje dėl to ginčo nėra, kad atsakovė vaikus buvo palikusi su auklėtojos padėjėja M.

G. apie 30 minučių, kol atėjo atsakovę pakeisti kita pedagogė R. K.. 101. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad formaliai vertinant vaikų palikimas su auklėtojos padėjėja nėra tapatus vaikų palikimui su pedagogo kvalifikacijÄ turinčiu asmeniu. Tačiau vertinant Å¡iÄ situacijÄ pažymėtina, kad Å¡iuo atveju iÅ¡ esmės vaikai grupėje nebuvo palikti be darbuotojo priežiÅ«ros. Darželio administracija gavusi iÅ¡ atsakovės informacijÄ , kad ji blogai jaučiasi ir dėl sveikatos problemų jai bus ar yra iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas, galėjo ne tik paaiÅ¡kinti atsakovei, kad ji pagal vidaus tvarkÄ turi sulaukti kol jÄ pakeis kita pedagogė, bet pasidomėti, ar apskritai atsakovė dėl sveikatos bÅ«klės gali tęsti darbÄ .

Vertinant Å¡iÄ situacijÄ svarbu yra tai, kad nuo 2021 m. kovo 29 d. iki 2021 m. kovo 31 d. atsakovei buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas EG Nr. (duomenys neskelbtini) (Darbo ginčų komisijos byla, b. l. 52), o atsakovė iki nedarbingumo iÅ¡davimo, 2021 m. kovo 29 d. iÅ¡dirbo beveik pilnÄ savo darbo pamainÄ ir atsakovė savo iÅ¡vykimo laiku iÅ¡ darželio jau turėjo galiojantį nedarbingumo pažymėjimÄ bei buvo atsakingai informavusi įstaigos administracijÄ apie prastÄ savijautÄ ir apie galimai turimÄ nedarbingumÄ , todėl vien formalus Vidaus darbo tvarkos taisyklių 55.3 punkto pažeidimas, atsakovei palikus vaikus ne su pakeičiančiu pedagogu, o su auklėtojos padėjėja, susiklosčius konkrečioms aplinkybėms nesudaro pakankamo pagrindo vertinti kaip darbo tvarkos pažeidimo. 102.

Taip pat pirmosios instancijos teismas vertindamas Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytÄ aplinkybę, kad jo priėmimui įtakos turėjo ir darbdavys įvertino, tai kad darbuotoja R. Z. įstaigos kolektyvo yra charakterizuojama kaip konfliktiÅ¡ka, nekolegiÅ¡ka ir nesilaikanti įstaigos etiÅ¡ko elgesio kodekso reikalavimų, atsižvelgė į DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 3 metų senaties terminÄ ir aplinkybių susijusių su pateiktais darbuotojų 2016 m. skundais / praÅ¡ymais / paaiÅ¡kinimais (t. 1, b. l. 64–83, 89), nenagrinėjo.

Pažymėtina, kad tik vienas darbuotojo skundas dėl atsakovės nekorektiÅ¡ko elgesio raÅ¡ytas 2020 m., t. y. D. P. 2020 m. rugpjūčio 26 d. atsisakymas dirbti (duomenys neskelbtini) grupėje. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas bÅ«tų atlikęs tyrimÄ dėl Å¡io darbuotojos skundo ir vertines atsakovės elgesį bei Å¡iame atsisakyme nurodytų aplinkybių pagrįstumÄ . Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas priimdamas Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgė tik į atsakovės galimai neigiamÄ charakteristikÄ , tačiau nevertino Å¡ios darbuotojos ilgametės darbo patirties įstaigoje, kvalifikacijos tobulinimo ir kitų aplinkybių, kurios taip pat charakterizuoja atsakovę kaip pedagogę. 103.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad apeliantas netinkamai vertino susiklosčiusias aplinkybes dėl pradėtų galimų darbo pareigų pažeidimų procedÅ«rų, nepagrįstai ypač neigiamai charakterizavo atsakovę R. Z., tuo pagrindu priimdamas nepagrįstÄ sprendimÄ dėl atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo. Dėl Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstumo 104. DK 65 straipsnio 5 dalis numato, kad darbo santykių pasibaigimo diena (t. y. darbdavio sprendime nurodyta darbo sutarties nutraukimo diena) yra paskutinė darbuotojo darbo diena.

Tai reiÅ¡kia, kad tÄ dienÄ darbuotojas dar turi dirbti ir už tÄ dienÄ jam turi bÅ«ti sumokėtas darbo užmokestis. Å i taisyklė netaikoma, kai darbo sutartis nutraukiama nesant darbuotojo darbe (kai darbo sutartis pasibaigia darbuotojo laikinojo nedarbingumo ar atostogų metu). Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva arba nesant sutarties Å¡alių valios, o planuojamÄ nutraukimo dienÄ darbuotojo nėra darbe dėl atostogų ar laikinojo nedarbingumo, atleidimo diena yra perkeliama į pirmÄ jÄ dienÄ po laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos (DK 65 straipsnio 6 dalis). 105.

Ä®sakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 13 punkte, nurodyta, jog Å¡io įsakymo priėmimo dienÄ darbuotoja R. Z. nedirba, nes yra nedarbinga. Å iuo įsakymu buvo iÅ¡reikÅ¡ta darbdavio valia – nutraukti su darbuotoja R. Z. (duomenys neskelbtini) sudarytÄ darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto pagrindu, be įspėjimo ir nemokant iÅ¡eitinės kompensacijos. Bei darbdavys atsižvelgdamas į tai, jog R. Z. įsakymo dienÄ yra nedarbinga, Å¡iuo įsakymu darbo sutarties su R. Z. nutraukimo dienÄ nukėlė iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, bei nustatė, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. 106.

Apeliantas taip pat 2021 m. liepos 1 d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“, kuriuo buvo faktiÅ¡kai įgyvendintas ieÅ¡kovo 2021 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ikimokyklinio ugdymo auklėtojos R. Z. atleidimo iÅ¡ darbo“ atsakovei R. Z. sugrįžus į darbÄ po ligos. 107. Teisėjų kolegijos vertinimu Ä®sakymu Nr. (duomenys neskelbtini) apelianto valia nutraukti darbo sutartį su atsakove buvo iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai, bÅ«tent 2021 m. kovo 31 d., tačiau atsižvelgiant į tai, jog darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva buvo atsakovės nedarbingumo laikotarpiu, todėl vadovaujantis DK 65 straipsnio 5–6 dalių nuostatomis, Ä®sakyme Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai buvo nurodyta, jog darbo sutarties su atsakove nutraukimo diena nukelta iki jos laikinojo nedarbingumo pabaigos, nustatant, kad jos darbo sutarties nutraukimo diena laikoma pirmoji darbo diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į DK 65 straipsnio nuostatas pagrįstai Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) vertino kaip perteklinį ir pripažinęs, jog Ä®sakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleidimas iÅ¡ darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 58 straipsnio 3 dalies 7 punkto, pagrindu yra neteisėtas, Ä®sakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintino neteisėtu. Dėl įrodymų vertinimo 108. Apeliantas skunde teigia, kad teismas Å¡ioje byloje nukrypo nuo Kasacinio teismo suformuotos praktikos, ir vertindamas įrodinėjimo pareigas Å¡iame procese, atsakovės nepagrįstÄ atleidimÄ nuo įrodinėjimo Å¡iame procese ir visÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ perkėlimÄ vien ieÅ¡kovui, be to pats teismas buvo pasyvus, pats nesiėmė iniciatyvos iÅ¡sireikalauti byloje reikiamus įrodymus (apsiribojo atsakovė iÅ¡kelta versija, jog tinkamai neveikė interneto svetainė, nesant byloje jokio įrodymo ir kitiems asmenims aiÅ¡kinant prieÅ¡ingai). 109.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apelianto argumentais, prieÅ¡ingai pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia teismų praktika, vertino darbo drausmės pažeidimo objektyviÄ jÄ ir subjektyviÄ jÄ pusę, vertino, kokie gėrei buvo pažeisti, vertino darbuotojos elgesį iki pažeidimo padarymo, pažeidimo padarymo metu, vertino pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo sukeltas pasekmes, atsižvelgė, jog atsakovė savo veiksmais žalos darbdaviui nesukėlė. 110. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos paskirstant įrodinėjimo naÅ¡tÄ tarp Å¡alių.

Su tokia apelianto pozicija negalima sutikti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-684/2018, 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021). 111. CPK 410 - 418 straipsnių nuostatos reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

Å ių bylų nagrinėjimas pasižymi, inter alia (be kita ko), tais ypatumais, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 414 straipsnio 1 dalis), virÅ¡yti ieÅ¡kinio dalykÄ , modifikuoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (CPK 417 straipsnis), taikyti alternatyvų darbuotojo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis). Dar vienas svarbus ypatumas, bÅ«dingas darbo byloms, yra susijęs su įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymu: įprastų ginčo teisenos bylų atvejais įrodinėjimo, kad egzistuoja pagrindas reikalaujamu bÅ«du apginti galimai pažeistas subjektines teises, pareiga tenka asmeniui, pareiÅ¡kusiam atitinkamÄ materialųjį subjektinį reikalavimÄ (CPK 12 ir 178 straipsniai), o darbo bylų, pradėtų darbuotojo iniciatyva, atvejais įrodinėjimo naÅ¡ta paskirstoma kitaip – pvz., darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimÄ iÅ¡ darbo, ne darbuotojui, kuris reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu siekia apginti savo galimai pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iÅ¡ darbo, o darbdaviui, kuris priėmė sprendimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad egzistavo įstatymo nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, 64 punktas; 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas 2019m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-135-684/2019).

Nors kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus – darbo ginčuose didesnė įrodinėjimo naÅ¡ta tenka darbdaviui. Konkrečiu atveju ieÅ¡kovas-darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad atsakovei drausminę nuobaudÄ taikė pagrįstai, kad atsakovės Higienos normos pažeidimas sukėlė neigiamų pasekmių darbdaviui, kad atsakovė atleista iÅ¡ darbo pagrįstai ir kad atleista nepažeidžiant atleidimo procedÅ«rų (DK 214 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio teismo vertinimu apeliantas nepaneigė Darbo ginčų komisijos nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų iÅ¡vadų, nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų. 112. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė atsakovės Higienos normos pažeidimo aplinkybes, kurį apeliantas kvalifikuoto kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , vertino apelianto ir atsakovės nurodytas aplinkybes, patvirtinančius įrodymus ir padarė iÅ¡vadas remdamiesi byloje surinktais įrodymais, kurių pagrindo pripažino, jog atsakovė pažeidė Higienos normÄ , tačiau pažeidimas nesukėlė darbdaviui neigiamų pasekmių.

Nesutikdamas su tokiomis teismų iÅ¡vadomis apeliantas kitaip vertina bylos duomenis, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau tai neteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas ar pažeidė įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, todėl teisėjų kolegija Å¡iuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. 113. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo.

CPK 414 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio darbo bylÄ , vaidmuo, be kitų aspektų suteikiantis teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, nereiÅ¡kia, kad darbo bylose Å¡alims, ypač darbdaviui tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Tai, kad nagrinėjant darbo bylas CPK yra įtvirtinti tam tikri procesiniai Å¡ių bylų nagrinėjimo ypatumai, nereiÅ¡kia, kad Å¡alys yra atleidžiamos nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Nors teismas darbo bylose ir yra aktyvus tačiau neturi pareigos darbdaviui reikiamus įrodymus rinkti savo iniciatyva (pvz. dėl elektroninės sistemos neveikimo aplinkybių ir kt.), jei pats darbdavys nedėjo pastangų savo iniciatyva savalaikiai surinkti reikiamus įrodymus. 114.

Kita vertus, aktyvaus vaidmens teismui, nagrinėjančiam darbo bylÄ , priskyrimas nereiÅ¡kia, kad darbuotojui, kaip bylos Å¡aliai, tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiÅ¡kai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Vis dėlto darbuotojas, kad ir koks procesinis statusas jam suteikiamas, yra bylos Å¡alis, todėl jis pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė, prieÅ¡ingai nei teigia skunde apeliantas, nebuvo pasyvi, bylÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje teikė įrodymus, bylÄ nagrinėjant teisme aktyviai dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė paaiÅ¡kinimus. 115. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Å¡alies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiÅ¡kinimų kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų.

Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai iÅ¡ Å¡alių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali bÅ«ti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis).

Aplinkybė, kad jie gali bÅ«ti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu vienos iÅ¡ Å¡alių interesais ar savo interesais (kad iÅ¡vengtų atsakomybės už pažeidimus, kad jiems bÅ«tų sudarytos geresnės galimybės darbui ar karjerai arba kt.), nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Kadangi liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio, tai aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryÅ¡iais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindÄ teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus.

Å i iÅ¡vada turi bÅ«ti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) ir turi bÅ«ti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-199-701/2020). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, liudytojų padėtį darbdavio atžvilgiu ir kita, visumÄ liudytojų parodymų, atsižvelgęs į jų turinį, santykį su kitais byloje surinktais įrodymais ir daro iÅ¡vadÄ , kad apelianto skundo argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos netinkamai įvertino liudytojų paaiÅ¡kinimus, ar neturėjo pagrindo juos vertinti kaip nepakankamai patikimus, ar, kad iÅ¡ esmės netinkamai įvertino įrodymus. 116.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai iÅ¡lieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). 117. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ , nereikalaujama nustatyti objektyviÄ jÄ tiesÄ , t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalykÄ , egzistavimo ar neegzistavimo neturi bÅ«ti absoliutus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas).

Pažymėtina, kad darbo ginčuose abejonės vertintinos darbuotojo, kaip silpnesniosios šalies interesais. 118. Konkrečiu atveju iš apeliacinio skundo turinio yra pagrindo spręsti, kad apeliantas nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo siekdamas, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, teismo išvadas, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas.

Daroma iÅ¡vada, kad apelianto argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų iÅ¡vadų ir dėl kiekvieno argumento nėra tikslinga plačiau pasisakyti. 119. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ . Be to, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Dėl bylos procesinės baigties 120. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs visumÄ byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundÄ argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 121. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantui neatlygintinos. 122. Teismui atmetus apelianto apeliacinį skundÄ , atsakovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė prašė priteisti 1210,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Byloje esantis 2022 m. kovo 19 d. mokėjimo dokumentas patvirtina, kad atsakovė patyrė 1210,00 Eur iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimu. Å i suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, argumentus, galimai sugaiÅ¡tÄ laikÄ , atitinka bylos sudėtingumÄ , todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos atsakovei iÅ¡ apelianto (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:  Šiaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini) lopÅ¡elio-darželio (duomenys neskelbtini), juridinis asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1210,00 Eur (vieno tÅ«kstančio dviejų Å¡imtų deÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.  Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė