Legislator Case Law & Legislation
e0adc1d7-bb8a-4ce5-ab05-403bbdbbaa1f AI generated

e0adc1d7-bb8a-4ce5-ab05-403bbdbbaa1f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number e0adc1d7-bb8a-4ce5-ab05-403bbdbbaa1f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-27 su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jė apylinkės teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Atgimimo studija“ 426,92 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 22,54 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kurio neįrengtos pastogės ½ dalis nuo 2003-05-13 iki 2011-09-15 nuosavybės teise priklausė atsakovui.

Legislator headnote

AI generated

e0adc1d7-bb8a-4ce5-ab05-403bbdbbaa1f · Vilniaus apygardos teismas: Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo negalima, nesivadovavo bendraisiais sutarčių principais, energijos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis, reikalavimais vieÅ¡ajai sutarčiai ir savo motyvuose iÅ¡ esmės atkartojo ieÅ¡kovo argumentus.Nei atsakovui, nei kitiems namo bendraturčiams ieÅ¡kovas nėra nurodęs, kad teisingiems Å¡ilumos kiekio paskaičiavimams nustatyti yra privalu pateikti duomenis apie pastato laiptinės (kuri yra pastato bendrojo naudojimo patalpa) tÅ«rius.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-1030-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-00898-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1.; 45.5. (S)   VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2013 m. vasario 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Atgimimo studija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Atgimimo studija“ dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ ir palÅ«kanų priteisimo, ir n u s t a t ė:I.

Ginčo esmė ieÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-27 su ieÅ¡kiniu (b.l. 2-5) kreipėsi į Vilniaus m. 3-Ä jė apylinkės teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Atgimimo studija“ 426,92 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 22,54 Lt palÅ«kanų, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ daugiabučiam namui (duomenys neskelbtini), kurio neįrengtos pastogės ½ dalis nuo 2003-05-13 iki 2011-09-15 nuosavybės teise priklausė atsakovui.

Atsakovas turi prievolę kas mėnesį mokėti mokesčius už pastato bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms. Ginčo laikotarpiu (nuo 2011-01-01 iki 2011-04-30) atsakovas Å¡ios prievolės nevykdė, todėl susidarė 426,92 Lt skola. Suvartotos Å¡ilumos kiekis Å¡iame name buvo nustatytas pagal pastato įvade įrengto atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis ir buvo paskirstomas pastato butų ir kitų patalpų savininkams pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Tačiau dalis pastate esančių patalpų neprijungtos prie centralizuotos Å¡ildymo sistemos, todėl kartu su metodu Nr. 4 buvo taikomas ir 2005-07-22 nutarimu patvirtintas Å ilumos bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, paskirstant bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti sunaudotÄ Å¡ilumos kiekį visiems pastato butų (patalpų) savininkams proporcingai butų (patalpų) plotui pagal Å¡io metodo 5.1.1. p., t.y. neatsižvelgiant į patalpos padėtį pastate ir kitus faktorius.

Konkretus koeficientas parinktas pagal laiptinių kiekį pastate, Å¡iuo atveju už dvi laiptines taikytas koeficientas 0.18. Atsakovas UAB „Atgimimo studija“ atsiliepimu (b.l. 34-37) su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus m. 3-iojo apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimu, priimtu civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovei V. E. (c.b. Nr. 2-274-862/2011), kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovas, jai kaip tų pačių patalpų bendrasavininkei pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ bendrojo naudojimo patalpoms buvo atmestas, ieÅ¡kovui neįrodžius praÅ¡omos priteisti skolos apskaičiavimo pagrįstumo pagal teisės aktų reikalavimus.

Kadangi atsakovas ir V. E. buvo pastato pastogės bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkiai, tai atsakovui mokesčiai už Å¡ilumos energijÄ bendrojo naudojimo patalpoms Å¡ildyti ir Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms turėtų bÅ«ti skaičiuojami tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir kitiems patalpų bendrasavininkiams, t. y. pagal Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1.2. p., t.y. pagal patalpų ar butų tÅ«rį. Atsakovui tenkanti mokesčių dalis turi bÅ«ti apskaičiuota proporcingai atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų tÅ«riui, nes dalis atsakovui priklausančių patalpų yra palėpė, kurios aukÅ¡tis nevienodas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-05-03 sprendimu (b.l. 100-105) ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 426,92 Lt skolÄ už Å¡ilumos energijÄ , 22,54 Lt palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-02-22, 6 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos 426,92 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t.y. nuo 2012-02-27 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 50 Lt žyminio mokesčio, 11 Lt už Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡Ä ir 3 Lt už Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , taip pat priteisė iÅ¡ atsakovo 19,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ .Teismas nustatė, jog atsakovui nuo 2003-05-13 iki 2011-09-15 nuosavybės teisėmis priklausė ½ dalis negyvenamosios patalpos (neįrengtos pastogės), esančios (duomenys neskelbtini).

Pastatui ieÅ¡kovas tiekia Å¡ilumos energijÄ . Atsakovui priklausiusioje patalpoje nėra jos Å¡ildymui skirtų Å¡ildymo prietaisų, tačiau kitoms pastato patalpoms yra teikiama Å¡ilumos energija Å¡ildymui, karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti. Pastate yra bendro naudojimo patalpų (laiptinės), kurios yra pastato butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ bendraturčiai turi prievolę padengti iÅ¡laidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.

Å i bendraturčių bendrojo pobÅ«džio pareiga kyla iÅ¡ įstatymo nuostatų, todėl bendraturtis tokios bendrojo pobÅ«džio prievolės nevykdymo negali pateisinti-pagrįsti (vien tik) individualios raÅ¡ytinės sutarties su Å¡ilumos tiekėju nebuvimu. Be to, atsakovui ginčo laikotarpiu priklausiusiose patalpose (neįrengtoje palėpėje) nebuvo Å¡ios patalpos Å¡ildymui skirtų Å¡ildymo prietaisų, taigi nebuvo ir individualios raÅ¡ytinės Å¡ilumos tiekimo sutarties sudarymo objekto, todėl pareiga dalyvauti iÅ¡laikant bendrÄ jį turtÄ â€“ apmokėti už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ , už Å¡ilumos energijÄ bendroms reikmėms, atsakovui atsiranda ne kaip individualiam Å¡ilumos vartotojui, o kaip pastato bendro naudojimo patalpų bendraturčiui.

Teismas pažymėjo, jog mokesčiai už bendro naudojimo patalpas turi bÅ«ti vienodai (ta pačia tvarka) apskaičiuojami visiems pastato bendraturčiams. Pastate esant nevienodam patalpų aukščiui, Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1.2 p. taikymo bÅ«tina prielaida-sÄ lyga yra visiems bendraturčiams vienodo matavimo vieneto – kubinio arba kvadratinio metro – taikymas, o tai savo ruožtu lemia bÅ«tinybę visiems bendraturčiams pasirinkti (susitarti dėl) bendrai taikytinÄ (-o) metodÄ (-o). Kadangi visų pastato (ar laiptinės) bendraturčių pasirinkimo nėra, taip pat nėra oficialių duomenų apie patalpų tÅ«rius, teismas vertino kaip teisingÄ , protingÄ ir sÄ Å¾iningÄ ieÅ¡kovo pasirinkimÄ visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovÄ , mokestį už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ proporcingai apskaičiuoti pagal iÅ¡vieÅ¡intus patalpų plotų duomenis.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimas, priimtas civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį V. E., turi reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai. Teismas pažymėjo, jog skirtingai nuo nagrinėjamos bylos duomenų, atsakovo nurodomoje civilinėje byloje ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas fiziniam, o ne juridiniam asmeniui, be to, Å¡is ieÅ¡kinys buvo atmestas ir dėl ieÅ¡kovo netinkamai nurodyto laiptinių skaičiaus, kuris reikÅ¡mingas apskaičiuojant mokesčius už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo atsakovo nurodomos bylos, nenustatyta ieÅ¡kovo, kaip paslaugos tiekėjo, nesÄ Å¾iningo elgesio. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovas UAB „Atgimimo studija“ 2012-06-04 apeliaciniu skundu (b.l. 109-114) praÅ¡o teismo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Atsakovas su ieÅ¡kovu nėra sudaręs jokios sutarties, o pasiÅ«lymo jÄ sudaryti nebuvimas pažeidžia atsakovo teisę žinoti ne tik savo, bet ir ieÅ¡kovo teises bei pareigas, skaičiuojant mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ .

Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo negalima, nesivadovavo bendraisiais sutarčių principais, energijos pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis, reikalavimais vieÅ¡ajai sutarčiai ir savo motyvuose iÅ¡ esmės atkartojo ieÅ¡kovo argumentus.Nei atsakovui, nei kitiems namo bendraturčiams ieÅ¡kovas nėra nurodęs, kad teisingiems Å¡ilumos kiekio paskaičiavimams nustatyti yra privalu pateikti duomenis apie pastato laiptinės (kuri yra pastato bendrojo naudojimo patalpa) tÅ«rius.

Teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo paskaičiavimų matyti, jog pastate sunaudotas Å¡ilumos kiekis bendroms namo reikmėms paskirstytas pagal metodo Nr. 5 3.1 p. nustatytÄ koeficientÄ už tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ bendro naudojimo patalpoms Å¡ildyti, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas teisingai apskaičiavo kainÄ už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Å ilumos paskirstymo metodas Nr. 5 negali bÅ«ti taikomas vienas atskirai be Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo namui (duomenys neskelbtini) parinkto Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr.

4. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad tarp nagrinėjamos bylos ir jo nurodytos Vilniaus m. 3-ajame apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos c.b. Nr.2-274-862/2011 nėra prejudicinio ryÅ¡io. Laiptinių skaičius negalėjo įtakojo Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2011-01-25 sprendimo (c.b. Nr.2-274-862/2011) dėl aplinkybių, susijusių su patalpų tÅ«rio reikÅ¡me, nustatant ir apskaičiuojant mokestį už bendro naudojimo patalpų Å¡ildymÄ . Teismas iÅ¡ atsakovo nepagrįstai priteisė 6 proc. procesines palÅ«kanas, kadangi jų galima reikalauti esant sutarties pažeidimui.

Taip pat iÅ¡ atsakovo buvo nepagrįstai priteistos iÅ¡laidos už Juridinių asmenų bei Nekilnojamojo turto registrų pažymas, kadangi Å¡iuos duomenis ieÅ¡kovas turi, jie jam yra reikalingi ir bÅ«tini įrodinėjant savo reikalavimų pagrįstumÄ bei apskaičiuojant kainÄ už Å¡ildymÄ visiems pastato savininkams. Atsakovas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. IeÅ¡kovas UAB „Vilniaus energija“ 2012-06-28 atsiliepimu (b.l. 118-122) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpose nėra tos patalpos Å¡ildymui skirtų Å¡ildymo prietaisų, tačiau patalpos yra pastate, kuriam tiekiama Å¡ilumos energija. Todėl atsakovui tenka pareiga proporcingai savo daliai atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti bei mokėti mokesčius. IeÅ¡kovas kas mėnesį atsakovui teikdavo sÄ skaitas už Å¡ilumos energijÄ , yra pateikęs ir paaiÅ¡kinimÄ kaip skaičiuojami mokesčiai, kokia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika ieÅ¡kovas vadovaujasi ir kaip atsakovas jÄ , kartu su kitais pastato bendraturčiais, gali pakeisti.

Teismas nekonstatavo sprendime, kad Å¡ilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5 taikomi atskirai, prieÅ¡ingai, nurodė, kad Å¡ilumos energija bendroms reikmėms skirstoma pagal Å¡ilumos paskirstymo metodÄ Nr. 5, o nesant byloje jokių dokumentų, kurie nurodytų, jog vartotojai pastate yra pasirinkę kitokį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , toks skirstymas atitinka imperatyvias teisės aktų nuostatas (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d.). Atsakovo nesutikimo su mokesčių paskaičiavimo teisingumu argumentas yra patalpų tÅ«ris.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtinto Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1. punkte nurodytos alternatyvos mokesčiams apskaičiuoti: „skaičiuojama pagal butų ar patalpų plotÄ , kai jų aukÅ¡tis vienodas“ arba „pagal butų ar patalpų tÅ«rį, kai jų aukÅ¡tis nevienodas“. Atsakovas nėra nurodęs savo patalpų tÅ«rio ar įrodęs aplinkybes, kad butų ir patalpų aukÅ¡tis pastate, (duomenys neskelbtini), yra skirtingų aukščių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Ä® apelianto praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka neatsižvelgiama, tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o žodinio Å¡ios bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo nenustatyta (CPK 322 str.). Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Apeliantas savo apeliaciniame skunde kelia netinkamo norminių aktų, kurie reglamentuoja Å¡ilumos energijos tiekėjo ir jos vartotojo prievolinius teisinius santykius, tokių santykių atsiradimo prielaidas, kiekvienos iÅ¡ Å¡io teisinio santykio Å¡alių teises bei pareigas, mokėtino mokesčio už ieÅ¡kovo paslaugas, tiekiant pastatui Å¡ilumos energijÄ , apskaičiavimo principus, netinkamo aiÅ¡kinimo bei taikymo klausimus, taip pat nesutinka dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Å¡alims.

Dėl tokių skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).   Byloje nustatyta, kad apeliantui nuo 2003-05-18 iki 2011-09-07 nuosavybės teise priklausė negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės ½ dalis, esanti (duomenys neskelbtini) , pastato, pažymėto indeksu 1B4p, dalyje (b.l. 10-11). Å ias patalpas pirkimo –pardavimo sutartimi apeliantas perleido V. E. ir E. E. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Minėtose patalpose nėra įrengtų Å¡ildymo prietaisų, tačiau patalpos yra pastate, kuriam ieÅ¡kovas centralizuotai teikia Å¡ilumos energijÄ (b.l. 20, 63-64).

IeÅ¡kovo su apeliantu 1999-11-12 sudaryta atsiskaitymo už Å¡ildymÄ bei karÅ¡tÄ vandenį sutartis Nr.40320 ( b.l. 71-72) bei ieÅ¡kovo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (b.l.

61) patvirtina ir tokiÄ faktinę aplinkybę, kad anksčiau Å¡iam pastatui buvo tiekiamas ir karÅ¡tas vanduo. Taip pat nustatyta, kad raÅ¡ytinė sutartis dėl paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo konkrečiai už ginčo patalpoms tenkančiÄ Å¡ilumos energijos dalį, apelianto su ieÅ¡kovu nesiejo. IeÅ¡kovas mokesčius, tenkančius kiekvienos patalpos savininkui, apskaičiuoja remdamasis įrengtais bendrais namo įvadiniais apskaitos prietaisais (skaitikliais) ir juos padalindamas proporcingai patalpų Å¡ildomam plotui, taip pat nepriklausomai nuo fakto, ar patalpos Å¡ildomos/neÅ¡ildomos centralizuotai, paskaičiuoja mokestį patalpų bendraturčiams už namo bendrosioms reikmėms tenkančiÄ Å¡ilumos energijÄ , taikydamas Å¡ilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, tokį mokestį yra apskaičiavęs ir apeliantui (b.l.7-812,14-19,57).

Ir nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto skundo argumentacija, kad teisės aktai nenumato jokių apribojimų sudaryti raÅ¡ytinę sutartį ir tuo atveju, jeigu patalpose Å¡ildymo prietaisų, kuriais tiekiama Å¡ilumos energija, nėra, taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino patalpų tiesioginio neÅ¡ildymo faktÄ bei Å¡ilumos apskaitos prietaisų jose nebuvimÄ su pareigos sudaryti sutartį nebuvimu, tačiau vien Å¡i aplinkybė - iÅ¡ dalies netinkamas skundžiamos teismo sprendimo motyvavimas - nesuponuoja bÅ«tinybės jį pakeisti, ar, juo labiau, panaikinti ir ginÄÄ iÅ¡spręsti kitaip, nei jį iÅ¡sprendė apylinkės teismas (CPK 328 str.). Asmenų valia sudaryti sutartį gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta ne vien tiesiogiai (kaip antai, žodžiu, paprasta/kvalifikuota raÅ¡ytine forma), bet ir netiesiogiai (konkliudentiniais veiksmais) (CK 1.71 str.).

Konkliudentiniais veiksmais galima sudaryti ne kiekvienÄ , o tik tam tikras įstatyme nurodytas sutartis. Prie sutarčių, kurias galima sudaryti konkliudentiniais veiksmais, priskiriamos ir energijos pirkimo-pardavimo sutartys (CK 6.384 str. 1 d., 6.391 str.). Å ioje vietoje bÅ«tina aptarti tai, kad apelianto (juridinio asmens) teisinė padėtis pagal įstatymÄ nėra tolygi vartotojo (fizinio asmens), naudojančio energijÄ savo buitinėms reikmėms, teisinei padėčiai, kuomet sutarties sudarymo faktui konstatuoti pakanka vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

Taigi Å¡alys turėjo pareigÄ sudaryti raÅ¡ytinę sutartį dėl tokių ieÅ¡kovo paslaugų ir jų apmokėjimo tvarkos. Kita vertus, minėta pareiga tenka ne tik ieÅ¡kovui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, o ir pačiam apeliantui, kuris ankstesniu laikotarpiu sutartį dėl administracinės paskirties patalpų, esančių Å¡iame pastate, su Å¡ilumos energijos tiekėju buvo sudaręs (b.l. 71-74). Po Å¡ilumos punkto rekonstravimo (b.l. 20, 63-64) Å¡alys vykdė susiraÅ¡inėjimÄ dėl apmokėjimo už ieÅ¡kovo paslaugas (b.,l. 21-22), ieÅ¡kovas kvietė atsakovÄ atvykti ir įforminti judviejų sutartinius santykius raÅ¡tu, siuntė jam bei patalpų bendraturčiams pasiraÅ¡ymui sutarčių projektus (b.l. 23, 81-82), iki Å¡ios bylos iniciavimo teikė apeliantui pretenzijas dėl nesumokėtos skolos (b.l.13, 69-70).

Tačiau aptariami ieÅ¡kovo ketinimai sudaryti sutartį nebuvo realizuoti dėl atsakovo pasyvumo ir nebendradarbiavimo (b.l. 58-59). Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai nepagrįstus skundo argumentus, kad ieÅ¡kovas pažeidė pareigÄ supažindinti apeliantÄ su bÅ«simos sutarties sÄ lygomis, juo labiau, kad tokių sutarčių standartinės sÄ lygos yra patvirtintos 2003-07-10 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 ir paskelbtos vieÅ¡ai. Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iÅ¡ pačios sutarties pobÅ«džio ir paskirties, yra atlygintinė.

Tai reiÅ¡kia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautÄ paslaugÄ (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Todėl vien sutarties raÅ¡tu nesudarymas esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai jos pasiraÅ¡ymas Å¡alims tapo jau nebeaktualus (minėta, kad patalpas apeliantas pardavė buvusiems jų bendraturčiams V. ir E. E., Å¡iems buvusiÄ savo dalį atitinkamai perleidus D. ir R. L., b.l. 10-11), neeliminuoja apelianto prievolės ieÅ¡kovui. Pastabėtina, prievolės gali atsirasti ne tik iÅ¡ sutarčių, bet ir iÅ¡ kitų juridinių faktų, pagal įstatymus sukuriančių prievolinius teisinius santykius, pavyzdžiui, iÅ¡ apelianto nepagrįsto sutaupymo ieÅ¡kovo sÄ skaita, Å¡iam negavus pajamų, kurias turėjo gauti, iÅ¡ delikto, pažeidus bendrÄ sias pareigas elgtis taip, kad kitam asmeniui nepadaryti nuostolių, ir pan. (CK 6.2 str.).

Taigi raÅ¡ytinės sutarties nebuvimas nekliudo Å¡alių teisinių santykių kvalifikuoti kaip energijos pirkimo-pardavimo santykių, nekliudo ieÅ¡kovui reikalauti atlyginimo už tokias paslaugas.CK 6.388 str. 1 d. nurodyta, kad abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenumato ko kita. Apeliantas iÅ¡ esmės ir neneigia, kad paslauga buvo teikiama, o už negyvenamosioms patalpoms tenkančiÄ Å¡ilumÄ jis neatsiskaitė. AtsisakymÄ mokėti apeliantas grindžia ieÅ¡kovo atliekamų paskaičiavimų nepagrįstumu, nesiremiant pastato ir jo patalpų tÅ«rių santykiu.

Kokiame oficialiame Å¡altinyje tokie duomenys yra užfiksuoti, skunde nenurodoma. Tokių duomenų, galinčių objektyviai pagrįsti ne tik apeliaciniame skunde įvardinto paties pastato 3996,45 kv.m. tÅ«rį, pasak apelianto, užfiksuotÄ Å¡ilumos punkto rekonstrukcijos akte, bet ir jam nuosavybės teise priklausiusių patalpų tÅ«rį, atliktÄ jų sulyginimÄ bei proporcijas (santykį), nepateikta nei pirmosios instancijos teismui (CPK 12 str.), nei su apeliaciniu skundu. Minėti duomenys galėjo sudaryti bent jau prielaidas vertinimui, ar, tokiu principu skaičiuojant, apeliantui tenka mažesnė mokesčių už patalpų apÅ¡ildymÄ dalis.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs įrodymų apie patalpų tÅ«rį nebuvimÄ ir nepasiÅ«lęs pateikti papildomų duomenų, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principus. Rungimosi principas nustatytas ne teismui, o pačioms ginčo Å¡alims. Kadangi Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi dispozityviai (CPK 13 str.), joms pačioms ir tenka rizika dėl tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo ar jų neatlikimo.

Be to, vartotojo ir abonento (kurios nors energijos rūšies vartotojo) sÄ vokos nėra tapačios. Pirmuoju atveju asmuo gauna paslaugas savo asmeniniams, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams patenkinti, kurie nėra susiję su jo verslu ar profesija (CK 6.383 str. 4 d.). Tuo tarpu apeliantui nuosavybės teise priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, jis taip pat naudojosi Å¡iame name esančiomis administracinės paskirties patalpomis, jis yra juridinis asmuo ir Å«kio subjektas (veikiantis rinkos dalyvis), sutartiniuose, įskaitytinai ir faktiniuose sutartiniuose, santykiuose turintis tokias pačias teises bei pareigas, kaip ir ieÅ¡kovas.

Todėl jis negali pretenduoti į didesnę, iÅ¡imtinai buitiniam energijos vartotojui (fiziniam asmeniui), kaip silpnesnei tokio teisinio santykio Å¡aliai, nustatytÄ teisinę apsaugÄ . Å ioje situacijoje prieÅ¡ingas teismo elgesys ir jo aktyvesnis, nei įprastinio dviejų Å¡alių ginčo atveju, vaidmuo teisės požiÅ«riu nebÅ«tų tinkamas. Dėl tų pačių motyvų, kad apeliantas nėra buitinis vartotojas, nepagrįsti ir tokie skundo teiginiai, kad teismas privalėjo vadovautis kitos civilinės bylos iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl analogiÅ¡ko mokesčio skaičiavimo toms pačioms patalpoms jų bendraturčiams - fiziniams asmenims (b.l. 38-48).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad precedento reikÅ¡mės dėl netapačių faktinių aplinkybių minėta civilinė byla neturi. Taigi nagrinėjamoje byloje bÅ«tent apeliantui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti savo atsikirtimo į ieÅ¡kinį pozicijÄ , kad toks skaičiavimas, kokį taikė ieÅ¡kovas bei pripažino tinkamu pirmosios instancijos teismas (Å ilumos paskirstymo metodo Nr. 5 5.1.1. p.), iÅ¡ esmės pažeidžia jo teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 178 str.).

Kaip nurodyta, dispozityvumo principas leidžia įrodinėjimo strategijÄ savarankiÅ¡kai pasirinkti pačiai ginčo Å¡aliai, teismas Å¡io proceso neįtakoja. Apeliantas nepasinaudojo galimybe teikti atitinkamus duomenis į bylÄ ir įrodinėti, kad juos taip pat teikė ir ieÅ¡kovui, tačiau Å¡is nepagrįstai tokios informacijos domėn nepriėmė. Atsižvelgtina ir į tokiÄ aplinkybę, kad pasitikslinti pas ieÅ¡kovÄ reikalavimus kitokiam skaičiavimo bÅ«dui apeliantas galėjo dar iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo – sÄ skaitas apmokėjimui, o vėliau ieÅ¡kovo pretenzijÄ sumokėti skolÄ už Å¡ilumÄ jis gavo daugiau nei prieÅ¡ pusę metų iki pateikiant šį ieÅ¡kinį (b.l. 69) (Å ilumos Å«kio įstatymo 22 str. 1 d.), kuomet jis tebebuvo Å¡ių patalpų savininkas ir galėjo siekti sutarties sudarymo individualiai aptartomis sÄ lygomis.

Daugiabučio namo Å¡ildymo sistema bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d.). Butų ar kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 str. nuostatÄ kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigÄ apmokėti iÅ¡laidas jam iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymÄ vartotojai atsiskaito už suvartotÄ savo poreikiams Å¡ilumÄ , ir kaip turto savininkai (namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidos) Å¡io įstatymo 12 str., 25 str., 29 str. bei Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka, t.y. apmoka tiek už Å¡ildomas patalpas, tiek už namo reikmėms tenkančiÄ Å¡ilumÄ tiesiogiai neÅ¡ildomose patalpose, kuri priklauso arba atskiriems savininkams, arba visiems bendraturčiams bendrai.

Å ilumos kiekis tokiu atveju paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus ir su ja suderintus metodus. Teisė juos pasirinkti neabejotinai iÅ¡lieka vartotojams, o iki jie tai padaro, tinkamÄ ir pastato Å¡ilumos sistemÄ atitinkantį metodÄ arba kelis metodus kartu, jeigu pastate yra skirtingų - tiek Å¡ildomų, tiek tiesiogiai neÅ¡ildomų patalpų, parenka Å¡ilumos energijos tiekėjas (Å ilumos Å«kio įstatymo 12 str. 2 d., Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 124 p. bei jų 1 priedas).

Todėl vien deklaratyvus apelianto ginčijimas, esÄ pritaikytas ne tas norminio akto (metodo Nr.

5) punktas, kartu neneigiant Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4. p. nustatytos Å¡ilumos vartotojams pareigos pateikti Å¡ilumos tiekėjui patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už Å¡ilumÄ apskaičiuoti, apelianto interesų pažeidimo (civilinio proceso tikslas, CPK 2 str.) ar neteisingo Å¡io ginčo iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nepatvirtina. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tokiais apelianto teiginiais, kad metodo Nr. 5 5.1.1. p. ir 5.1.2. p. taikymas yra sureguliuotas imperatyviai.

PrieÅ¡ingai, Å¡io metodo 5 p. yra iÅ¡dėstyti alternatyvÅ«s, t.y. galimi, priklausomai nuo Å¡ildymo sÄ lygų ir energijos tiekėjo turimų oficialių duomenų, reikalingų atlikti paskaičiavimams, atvejai vartotojams priskiriamam Å¡ilumos energijos kiekiui už bendrojo naudojimo patalpų Å¡ildymÄ apskaičiuoti, nesudarius sutarties ir joje individualiai neaptarus Å¡ilumos energijos tiekimo sÄ lygų bei atsiskaitymo tvarkos. IeÅ¡kovas neturėjo konkrečių duomenų apie nevienodÄ patalpų aukÅ¡tį bei patalpų tÅ«rius, Å¡i aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta, taigi ir prielaidų 5.1.2. p. taikymui nesusiklostė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad taisyklių 29 p. yra aptartas individualios sutarties sudarymas, įvardinta, kad Å¡alys pačios suderina Å¡ilumos tiekimo-vartojimo rėžimÄ ; suderina ir parenka vienÄ iÅ¡ Komisijos rekomenduojamų taikyti Å¡ilumos kiekio nustatymo ir jo paskirstymo savininkams metodų; sulygsta dėl Å¡ilumos kiekio, suvartoto pastato bendro naudojimo patalpose, nustatymo bei mokėjimo už jį apskaičiavimo bÅ«do, mokėjimo dokumentų įteikimo bÅ«do ir atsiskaitymo terminų; pačioje sutartyje nurodo mokėjimams apskaičiuoti naudojamas pastato, butų ar kitų patalpų technines charakteristikas.

Tačiau iki tokios individualios sutarties pasiraÅ¡ymo momento taikomos standartinės sÄ lygos (taisyklių 27 p., 124 p., 1priedas). Vadinasi, pačiam apeliantui neturėjus ketinimų susisaistyti su ieÅ¡kovu raÅ¡ytine sutartimi, nepateikus galimam kitokiam skaičiavimo bÅ«dui taikyti reikalingų oficialių duomenų (patalpų tÅ«rių, jų aukščio paskaičiavimų), ieÅ¡kovas pagrįstai Å¡ilumos kiekį ieÅ¡kovui apskaičiavo tų duomenų pagrindu, kurie yra iÅ¡vieÅ¡inti vieÅ¡ame registre – remdamasis patalpų naudinguoju plotu.           Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam taikė CK 6.210 str. 2 d. nuostatÄ .

Procesinės palÅ«kanos priteisiamos ne tik pažeidus sutartį, bet ir kitais atvejais, kai skolininkas praleidžia bet kokios piniginės prievolės įvykdymo terminÄ . Jos teismų praktikoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str.). Dėl termino praleidimo minimalÅ«s kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iÅ¡ anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas arba pagal sutartyje susitartÄ , arba įstatymo numatytÄ tarifÄ (CK 6.210 str.). Apelianto nesutikimo su priteistomis ieÅ¡kovui bylinėjimosi iÅ¡laidomis motyvai taip pat nėra paremti įstatymu.

Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, yra priskiriamos ir sumos, apmokėtos už duomenis iÅ¡ viešų registrų, jeigu jie Å¡aliai bÅ«tini (reikalingi) įrodinėjant savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 88 str. 1 d.88 str. 1 d. 9 p.), o juos ginÄÄ laimėjusiai Å¡aliai turi kompensuoti antroji šalis (CPK 93 str. 1 d.).                    Apibendrinant tai, kad iÅ¡dėstyta, pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                        Dalia Kačinskienė