2022-06-15 Nr. AB-16236-3-62-3-00128-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eA-212-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00128-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritoriniam skyriui, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui N. S. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žilinskis ir Co“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Alytaus skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus V. M. surašytą 2019 m. birželio 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 2; 2) panaikinti 2019 m. spalio 22 d. VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. surašytą Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. gegužės 24 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojas R. S. papildomo tyrimo aktą; 3) panaikinti VDI 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. SD-129-15507 „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2019 m. gegužės 24 d. UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojui R. S., papildomo tyrimo“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti VDI Alytaus teritorinį skyrių atlikti iš naujo įvykio darbe tyrimą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas išlaidas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo bei atstovavimo išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio 29 d. darbuotojai R. S., A. S. ir V. D. (toliau – ir Darbuotojų brigada) vykdė „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos iki Lietuvos–Lenkijos sienos“ defektų šalinimo darbus tarp atramų Nr. 1–149. Darbų vykdymui pareiškėjo darbuotojas, darbų vadovas A. Ž., 2019 m. gegužės 16 d. išdavė nurodymą Nr. R-AŽ-507 „Dėl darbų elektros įrenginiuose“ (toliau – ir Nurodymas). Adresu (duomenys neskelbtini), prie atramos Nr. 32 įvyko mirtinas atsitikimas, t. y. pareiškėjo darbuotojas R. S. (toliau – ir Nukentėjusysis) 2019 m. gegužės 24 d. darbo vietoje buvo mirtinai traumuotas. VDI Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius V. M. ištyrė įvykį ir, surašydamas 2019 m. birželio 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą Nr. 2 (toliau – ir Aktas), įvykį pripažino nelaimingu atsitikimu darbe. Akte nurodytos trys nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) profesinės rizikos neįvertinimas dirbant oro linijose, kuriose yra indukuota įtampa, todėl buvo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 2) skyrimas dirbti darbą neapmokytą, neinstruktuotą darbuotoją saugos ir sveikatos klausimais (nenumatytas saugus atstumas iki laidų, kuriuose yra indukuota įtampa) elektromontuotoją – darbų vykdytoją R. S., todėl pažeistos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 5 dalys; 3) vidinės kontrolės nepakankamumas, todėl pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Bendrovės direktorius, nesutikdamas su tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir prašė atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą bei pakeisti Akto 11 punkto nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – ir DSS) skyriaus specialistai išnagrinėjo Akte nustatytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą medžiagą ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Išvadas Nr. EVD-50 „Dėl UAB „Žilinskis ir Co“ skundo“, kuriose konstatavo, kad yra pagrindas skirti papildomą tyrimą.

3. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. EV-239 paskirtas papildomas įvykio darbe tyrimas ir 2019 m. spalio 22 d. surašytas papildomo tyrimo aktas „Įvykio darbe, kurio metu 2019 m. gegužės 24 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojas R. S.“ (toliau – ir Papildomo tyrimo aktas). Papildomo tyrimo akte pakeistos nelaimingo atsitikimo aplinkybės (Akto 5 p.) ir priežastys (Akto 11 p.), įvykis kvalifikuotas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, nurodant vieną nelaimingo atsitikimo darbe priežastį: „1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, motyvuojant tuo, kad Energetikos darbų vadovas, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, kuriam darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniame dalinyje, neužtikrino, jog, atliekant elektros įrenginių priežiūros darbus orinėje linijoje, būtų išlaikytas saugus darbuotojų atstumas iki indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių bei nustatyti saugūs tokių darbų atlikimo technologiniai būdai. Nebuvo įvertinta rizika darbuotojams persikeliant iš vienos darbo vietos į kitą; neįvertintos darbų vykdytojo galimybės savarankiškai atlikti jam pavestą darbą; darbų vadovas tiesiogiai nevadovavo darbams ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudoja asmenines apsaugos priemones. Nustatė, kad buvo pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalies 4 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 13 punktai, Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 (toliau – ir Taisyklės), 55 punktas. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė motyvuotas pastabas raštu „Dėl papildomo tyrimo nepasirašymo priežasčių“ (toliau – ir Nesutikimas), nesutikdamas su Papildomo tyrimo akte įvardinta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, tačiau į pareiškėjo pastabas ir motyvus dėl Papildomo tyrimo akte nustatytų aplinkybių atsižvelgta nebuvo.

4. Atsakovas VDI 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė: pripažinti, kad įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. gegužės 24 d. buvo mirtinai traumuotas Bendrovės darbuotojas R. S., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) reikalavimais; laikyti įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. gegužės 24 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojas R. S., Papildomo tyrimo aktą, bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

5. Pareiškėjas nurodė, kad su Aktu, Papildomo tyrimo aktu ir Sprendimu nesutinka. Teigė, kad minėti aktai priimti neįsigilinus ir neišanalizavus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinus darbdavio atsakomybę ir Nukentėjusiojo kaltę, netinkamai kvalifikavus Nukentėjusiojo vykdomus darbus pagal Taisykles, todėl buvo pritaikytos netinkamos viešosios teisės materialinės normos. Aktas ir Papildomo tyrimo aktas turi būti pakeisti, o Sprendimas panaikintas.

6. Sprendimas paremtas tik Papildomo tyrimo akte nurodyta informacija, kuri yra formali ir selektyvi, pateikta be išsamesnio ir aiškesnio paaiškinimo, praktiškai neatsakant į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 8 d. Nesutikime pateiktas pastabas. Papildomo tyrimo metu nebuvo tinkamai įvertintos faktinės aplinkybės, nepagrįstai Papildomo tyrimo akte nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 3 dalies 4 punktą, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 13 punktus bei Taisyklių 55 punktą.

7. Pareiškėjo vertinimu, VDI Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas, tirdamas įvykį, pažeidė Nuostatų 29 ir 30 punktus, nes: padarytos išvados Akte buvo pagrįstos prielaidomis, ne konkrečiais įrodymais; nepagrįstai nustatyti pažeidimai, netinkamai interpretuojant teisės normas ir dėlto padaryta nepagrįsta išvada, kad šie pažeidimai yra nelaimingo atsitikimo priežastis; netinkamai nustatyta priežastis, nes nebuvo vertintos reikšmingos aplinkybės – neanalizuotas Nukentėjusiojo kaltės faktorius; įvertinti ne visi reikšmingi veiksniai nelaimingo atsitikimo įvykiui, todėl padarytos nepagrįstos išvados dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių.

8. Dėl Nukentėjusiojo tinkamo saugos ir sveikatos apmokymo bei instruktavimo pareiškėjas nurodė, kad:

8.1. Papildomo tyrimo akte teigiama, kad Nurodyme nebuvo įrašų apie įžemiklių panaudojimo tvarką (technologiją) darbuotojams pereinant iš vienos darbo vietos į kitą. Tačiau Nurodymo grafoje „Kiti reikalavimai“ išdėstyta, kad atjungta grandis yra indukuotos įtampos zonoje ir „darbo vietoje ant 400 kV OL (2 grandis) uždėti k/ž“ (kilnojamą įžemiklį). Taigi, 2019 gegužės 24 d. darbų vykdytojui R. S. buvo duotas nurodymas, kad kilnojamieji įžemikliai turi būti uždėti darbo vietoje. Naudojant įžemiklius darbai būtų atliekami saugiai. Nukentėjusysis buvo susipažinęs ir privalėjo išmanyti Taisykles, kurių 55 punkte nustatyta, kad „tik visiškai užbaigus darbus visose darbo vietose leidžiama įjungti įtampą“. Taisyklių 120.8 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai oro linija yra indukuotos įtampos zonoje, tai įžemikliai turi būti uždėti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi būti įžeminti naudojami mechanizmai, kranai ir žmonių kėlimo bokšteliai, kurių krepšius potencialams išlyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju įžemikliu tokio skerspjūvio kaip įžemiklio, kuriuo įžeminti oro linijos laidai.

8.2. Nukentėjusysis buvo supažindintas su Kabelinių linijų elektromontuotojo pareiginiais nuostatais, patvirtintais direktoriaus 2015 spalio 1 d. įsakymu, Darbuotojo, vykdančio darbus veikiančiose 10-400 kV įtampos transformatorinėse pastotėse, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5, kitais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais lokaliniais aktais (priedas Nr. 2 bei Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga). Nukentėjusysis buvo supažindintas su Oro linijų montavimo ir remonto elektromontuotojo, dirbančio 0,4-400 kV oro linijose, ruošiant darbo vietą bei atnaujinant užrašus, saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 3.

8.3. Nukentėjusysis buvo atestuotas pagal darbuotojo apmokymo pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais, mokymo programą (tai patvirtina VDI tyrimui darbdavio pateiktas darbuotojo apmokymo pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais, mokymo programą protokolas), todėl Nukentėjusysis buvo tiek pat kvalifikuotas ir turėjo tokias pat žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kaip ir jo darbų vadovas.

8.4. Profesinės rizikos vertinimą darbo vietoje atliko energetikos darbų vadovas A. Ž. (2019 m. balandžio 29 d.), darbuotojai (įskaitant ir Nukentėjusįjį) buvo pasirašytinai supažindinti (žr. Profesinės rizikos valdymo kortelės 15 p.).

8.5. Teisės aktai nenumato konkretaus saugaus atstumo nuo indikuotą įtampą turinčių dalių, atliekant elektros įrenginių priežiūros darbus orinėje linijoje. Taisyklėse nėra analogiškos lentelės, kurioje būtų nurodytas saugus atstumas iki indukuotą įtampą turinčių dalių, ir tokios lentelės nėra pateikta jokiuose teisės aktuose, ir to negali būti padaryta dėl indukuotos įtampos fizikinės savybės – kintamumo. Darbdavys pats nustatyti tokių atstumų negali, kadangi indukuota įtampa yra ne pastovus fizikinis dydis. Be to, Nacionalinio akreditacijos biuro duomenimis, jokia Lietuvoje veikianti laboratorija indukuotos įtampos metrologiškai patikrintais įtaisais tiksliai išmatuoti negali. VDI, galimai nustačius spragą teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys nėra ir negali būti įpareigotas šią spragą užpildyti, taikydamas teisės analogiją apsaugos nuo elektros poveikio srityje, kurioje darbuotojų saugą užtikrina ne teisinės formuluotės, o fizikinės indukuotos įtampos savybės. VDI reikalavimas darbdaviui nustatyti atstumą iki laidų, kuriuose yra indukuota įtampa, yra nepagrįstas, ir toks reikalavimas yra naikintinas. Aplinkybės – atstumas nuo laido – nebuvo pagrindinė įvykio priežastis. Nukentėjusiojo elgesys, t. y. laido palietimas ranka buvo įvykio priežastis.

8.6. Papildomo tyrimo akte nustatyta, kad Nukentėjusysis turėjo ir dėvėjo asmenines apsaugos priemones. Nukentėjusiajam buvo išduotos visos būtinos apsaugos nuo elektros įtampos poveikio priemones. A. S. patvirtino, kad Nukentėjusysis turėjo dialektines pirštines ir jomis naudojosi, tačiau įvykio metu buvo jas nusimovęs (savo iniciatyva). Tai, kad Nukentėjusysis nusimovė dialektines pirštines, turėjo būti įvertinta, analizuojant Nukentėjusiojo kaltę, tačiau tai Papildomo tyrimo akte nebuvo atlikta.

8.7. Turėjo būti įvertinta bokštelio lopšio judėjimo vertikaliai trajektorija ir tai, kad atlikti remonto darbams buvo būtina priartėti prie laidų, kitaip apsauginių ekranų keitimo darbai negalėtų būti atliekami (žr. nelaimingo atsitikimo įvykio schemą). Be to, bokšteliu kėlėsi du darbuotojai. Jeigu rizikos vertinimas būtų turėjęs tiesioginį priežastinį ryšį su įvykiu, būtų nukentėję abu darbuotojai. A. S., kuris tinkamai laikėsi darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų bei rūpestingai elgėsi persikėlimo metu, nenukentėjo. Nukentėjo tas darbuotojas, kurio elgesys neatitiko darbuotojų saugos ir sveikatos bei Taisyklių reikalavimų – palietė laidą, kuris prieš tai buvo neįžemintas. Nesant jokio priežastinio ryšio įrodymo ir esant priešingų įrodymų – A. S. nenukentėjimas esant analogiškoms aplinkybėms – darytina išvada, jog rizikos įvertinimas persikėlimo metu neturėjo priežastinio ryšio su įvykiu.

8.8. Papildomo tyrimo akte suformuluota išvada, kad „Energetikos darbų vadovas, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, kuriam darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniame dalinyje, neužtikrino, jog, atliekant elektros įrenginių priežiūros darbus orinėje linijoje, būtų išlaikytas saugus darbuotojų atstumas iki indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių bei nustatyti saugūs tokių darbų atlikimo technologiniai būdai“ – yra iš esmės nepagrįsta. Nukentėjusysis buvo atestuotas vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV, buvo supažindintas su profesinės rizikos veiksniais ir instruktuotas apie saugaus atstumo laikymąsi nuo įtampą turinčių dalių. Taip pat jis buvo supažindintas su saugiais tokių darbų atlikimo technologiniais būdais. Taigi Papildomo tyrimo akte suformuluotos kitos nepagrįstos išvados, jog „Nebuvo įvertinta rizika darbuotojams persikeliant iš vienos darbo vietos į kitą“ – yra nepagrįstos.

9. Dėl Nukentėjusiojo galimybės dirbti savarankiškai nurodė, kad:

9.1. Papildomo tyrimo akte daromos prielaidos apie R. S. negalėjimą savarankiškai dirbti yra niekuo nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusysis pareiškėjo Bendrovėje dirbo su elektros įrenginiais daugiau nei dvejus metus. Darbuotojas, gavęs atitinkamą atestatą, įgyja teisę atlikti atitinkamus darbus, ir skyrimas atestuotą darbuotoją šiuos darbus atlikti nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Papildomo tyrimo akte akcentuojama darbo patirtis neturi jokio ryšio su nelaimingu atsitikimu. Priešingu atveju darytina išvada, kad atestuoto darbuotojo negalima leisti dirbti darbų, kuriems jis mokėsi, ruošėsi, ir sėkmingai atestavosi. Per visą mėnesį, vykdant konkrečius darbus toje pačioje vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo tinkamai įvertintos Nukentėjusiojo galimybės jam savarankiškai dirbti. Šie aspektai nėra nagrinėjami, Papildomo tyrimo akte apskritai nėra nagrinėjama arba nurodoma, kiek laiko darbo patirties analogiškomis sąlygomis turintis asmuo turi būti skiriamas savarankiškai atlikti šiuos darbus, ir kokie teisės aktai tai nustato ar draudžia.

9.2. Priežastinis ryšys turi būti įrodinėjamas nuosekliai, t. y. priežastis turi sukelti įvykį. Jeigu priežastis buvo Nukentėjusiojo nesugebėjimas dirbti savarankiškai – būtina nurodyti tokio teiginio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kitaip toks teiginys yra tik prielaida. Priešingai, iki nelaimingo atsitikimo, Nukentėjusiojo atlikti darbai ir vadovavimas darbams yra kompetencijos ir kvalifikacijos įrodymas. Papildomo tyrimo akte dėstomi argumentai yra deklaratyvūs, kadangi nėra nurodytų jokių nesugebėjimo dirbti savarankiškai įrodymų, ir pati išvada: „Neįvertintos darbų vykdytojo galimybės savarankiškai atlikti jam pavestą darbą“ yra nepagrįsta, neteisėta bei klaidinga.

9.3. Tyrimo medžiagoje esantys paaiškinimai patvirtina, kad Nukentėjusysis aiškiai žinojo, kad ne visame objekte yra atjungta įtampa, apie šią aplinkybę pats Nukentėjusysis informavo toje pačioje vietoje dirbusius darbuotojus. Nustatant įvykio faktines aplinkybes buvo nustatyta, kad elektros iškrova įvyko rankos kontakto su laidu momentu. Nelaimingo atsitikimo priežastis šiuo atveju buvo Nukentėjusiojo neatsargus elgesys, t. y. laido palietimas ranka. Nukentėjusysis prieš pat įvykį valdė bokštelį; nustatant įvykio faktines aplinkybes, nebuvo nustatyta, kad bokštelis prisilietė prie laido. Rizika judant bokšteliu vertikaliai fiziškai neliečiant indukuotoje įtampoje esančio laido (kas būtent šiuo atveju yra nagrinėjama), nesikeičia. Įvykį sukėlė ne nežinojimas kaip valdomas bokštelis – darbų vykdytojas buvo apmokytas tai atlikti saugiai ir teisę valdyti bokštelį turėjo, o fizinis laido palietimas ranka, kas nėra tiesiogiai susiję su nurodymu saugiai persikelti. Persikėlimo metu nėra jokio poreikio rankomis įsikibti į laidą, įsikibimui ir laikymuisi yra skirti bokštelio atitvarai. Nukentėjusysis pats valdė bokštelį ir turėdamas energetikos darbuotojo pažymėjimą, kėlimo platformos ir jų įrangos operatoriaus pažymėjimą, bei būdamas atestuotas pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais mokymo programą, negalėjo nežinoti apie pavojų, kurį sukelia laidas, esantis indukuotos įtampos zonoje, bei pasekmes, kurias sukeltų fizinis prisilietimas prie šio neįžeminto laido. Nukentėjusiajam, valdant bokštelį, liesti laidą, nesant uždėto įžemiklio, nebuvo jokio poreikio, jokios priežasties ir tai draudžiama. Todėl Papildomo tyrimo akte nurodytos aplinkybės nėra tikslios – neteisingai įvertinta Nukentėjusiojo galimybė dirbti savarankiškai ir nenurodyta Nukentėjusiojo kaltė.

10. Dėl darbų vadovo buvimo darbo vietoje pareiškėjas pateikė šiuos argumentus:

10.1. Darbų vadovas neprivalo, būdamas darbo vietoje, tiesiogiai vadovauti darbams, kontroliuoti kaip laikomasi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudojamasi asmeninėmis apsaugoms priemonėmis. Šios funkcijos gali būti deleguotos darbų vykdytojui vadovaujantis Taisyklių 30 ir 32.4 punktais.

10.2. Nukentėjusysis buvo atestuotas pagal darbuotojo apmokymo pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais, mokymo programą (tai patvirtina VDI tyrimo medžiaga, t. y. darbdavio pateiktas darbuotojo apmokymo pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais mokymo programą protokolas), todėl Nukentėjusysis buvo tiek pat kvalifikuotas ir turėjo tokias pat žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kaip ir jo darbų vadovas.

10.3. Darbai buvo atliekami bokštelyje, o naudoto bokštelio charakteristikos nustato, kad leistinas kelti žmonių skaičius yra du, todėl, bokštelyje esant dviem darbininkams, kurie dirba, darbų vadovas jame būti negalėjo. Darbų vadovo darbų saugos kontrolė tiesiogiai negalėjo būti vykdoma dėl objektyvių priežasčių.

10.4. Darbų vadovas, būdamas ant žemės, negali realiai kontroliuoti, kas vyksta iškeltame bokštelio lopšyje, kurį valdo darbuotojas, esantis tame lopšyje (darbų vykdytojas). Taisyklės suteikia visas teises darbų vykdytojui organizuoti darbų vykdymą pagal darbų vadovo nurodymus ir pavedimus, Taisyklės numato atsakomybę būtent darbų vykdytojui (kuris ir buvo bokštelyje) už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, – darbų vadovas bei darbų vykdytojas veikė vadovaujantis Taisyklėmis. Todėl visiškai nepagrįstai Papildomo tyrimo akte nurodyta išvada, kad „Darbų vadovas tiesiogiai nevadovavo darbams ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudoja asmenines apsaugos priemones“. Darytina išvada, kad darbų vadovo veiksmai, visiškai atitinkantys Taisyklių reikalavimus, negali būti laikominei pažeidimu, nei priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti.

11. Dėl Nukentėjusiojo kaltės pareiškėjas nurodė, kad:

11.1. Nelaimingas atsitikimas šiuo atveju įvyko ne dėl aplinkos veiksnių ar saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo, bet dėl neatsargaus paties Nukentėjusiojo veiksmo. Papildomo tyrimo akte nurodytos papildytos ir pakeistos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys nėra tiesiogiai susijusios. Šiuo atveju nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp Papildomo tyrimo akte nurodytų aplinkybių ir priežasties, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Papildomo tyrimo akte nurodytos ne faktinės įvykio aplinkybės, bet darbe tyrimą atlikusio VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus M. P. deklaratyvūs teiginiai ir hipotetinės prielaidos.

11.2. Nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nustatytų pažeidimų ir įvykusio nelaimingo atsitikimo, todėl šio nelaimingo atsitikimo vienintele ir pagrindine priežastimi turėtų būti laikoma – paties Nukentėjusiojo kaltė (neatsargumas).

11.3. Nukentėjusysis pažeidė Oro linijų montavimo ir remonto elektromontuotojo, dirbančio 0,4-400 kV oro linijose, ruošiant darbo vietą bei atnaujinant užrašus, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos 2016 m. kovo 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. 017, 52 ir 68.11 punktus bei Taisyklių 55 ir 120.8 punktus. Taigi, Akte turėjo būti nustatyta viena priežastis: „1. Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas“.

11.4. VDI Kauno skyrius, tirdamas nelaimingą atsitikimą ir surašydamas Papildomo tyrimo aktą, nelaikęs Nukentėjusiojo darbuotojo darbų saugos klausimais ir tokių pareigų įgyvendinimo / neįgyvendinimo reikšminga aplinkybe, neįvertinęs ar ši aplinkybė nelėmė įvykusio nelaimingo atsitikimo, nenustatė visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, todėl buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl nelaimingo atsitikimo, nenustatė visų tyrimui reikšmingų aplinkybių, buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl nelaimingo atsitikimo aplinkybių bei nelaimingo atsitikimo priežasčių.

12. Dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Bendrovėje pareiškėjas nurodė, kad VDI tiek pirminio, tiek papildomo tyrimo metu netinkamai vertino nelaimingo atsitikimo darbe faktines aplinkybes bei teisės normas, reglamentuojančias darbo teisinius santykius. Bendrovė imasi visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, profesinė rizika darbuotojams buvo įvertinta, buvo imtasi prevencinių priemonių. Įvykęs įvykis sietinas ne su priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti nesiėmimu ar su profesinės rizikos vertinimu, bet su darbuotojo (Nukentėjusiojo) veiksmais (neatsargumu). Įvykęs nelaimingas atsitikimas yra atsitiktinio pobūdžio, saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė Bendrovėje buvo vykdoma sistemingai, kritinių problemų nebuvo pastebėta, profesinės rizikos vertinimas darbo vietose buvo atliekamas. Nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavio įgalioti asmenys negalėjo kontroliuoti ir kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

13. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovas, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo, Nuostatomis, Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 (toliau – Metodiniai nurodymai) įtvirtintomis teisės normomis, priėjo prie išvados, kad įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.

15. Dėl Nukentėjusiojo tinkamo saugos ir sveikatos apmokymo, instruktavimo atsakovas nurodė, kad:

15.1. Vertinant UAB „Žilinskis ir Co“ Nukentėjusiojo kompetenciją vykdyti jam pavestą užduotį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo vykdomi ypatingai pavojingi darbai 400 kV oro linijoje esant indukuotai įtampai. Tyrėjas, Papildomo tyrimo akte aprašydamas įvykio darbe aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad darbų vykdytojas Nukentėjusysis buvo įgijęs energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. 169 ir jam buvo suteikta vidurinė apsaugos nuo elektros kategorija (VK) vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV tik 2019 m. kovo 7 d., t. y. iki įvykio darbe Nukentėjusysis turėjo nedaug darbo patirties elektros įrenginiuose iki 400 kV, iki tol jam buvo suteikta teisė dirbti tik elektros įrenginiuose iki 35 kV. Energetikos darbų vadovas A. Ž. paaiškinime nurodė, kad, prieš paskirdamas objekte darbų vykdytoju Nukentėjusįjį, žinojo, jog pastarasis yra vykdęs elektros įrenginių remonto bei priežiūros darbus 10-35 kV įtampos orinėse linijose, o 400 kV orinėse linijose, esant indukuotai įtampai, Nukentėjusysis pradėjo dirbti tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio.

15.2. Darbdavys, vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatomis privalo visapusiškai įvertinti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę kiekvienoje darbo vietoje, taip pat ir darbuotojų kompetenciją tinkamai ir visų pirma saugiai įvykdyti jiems skiriamas užduotis. Ypatingai tai yra svarbu prieš vykdant tokius pavojingus darbus, kurie buvo pavesti Nukentėjusiajam. Nagrinėjamu atveju Nukentėjusysis tuo pačiu metu vykdė visą eilę pareigų: darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų vadovo, darbų vadovo ir dar pačiam tuo pačiu metu teko valdyti automobilinį bokštelį. Teisę valdyti automobilinį bokštelį (potencialiai pavojingą įrenginį) Nukentėjusysis įgijo tik 2019 m. balandžio 10 d., todėl jo patirtis dirbti tokiomis pavojingomis sąlygomis buvo minimali. Darbdavio atsakingi asmenys turėjo įvertinti, ar tokią nedidelę patirtį dirbti 400 kV oro linijoje esant indukuotai įtampai turintis darbuotojas sugebės ir vadovauti ir pats vykdyti tokius pavojingus darbus.

16. Dėl galimybės Nukentėjusiajam dirbti savarankiškai ir darbų vadovo buvimo darbo vietoje nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

16.1. Vadovaujantis Taisyklių reglamentavimu ir remiantis UAB „Žilinskis ir Co“ pateiktais vidaus dokumentais, konstatuotina, kad darbus objekte organizavo energetikos darbų vadovas A. Ž., kuris buvo atsakingas ir už Nukentėjusiojo bei kitų brigados narių paskyrimą darbams elektros įrenginiuose. Tai savo 2019 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime patvirtino ir pats A. Ž., kuris nurodė, jog darbų vykdytoją Nukentėjusįjį bei kitus brigados narius jis parinko atsižvelgdamas į būsimų darbų pobūdį bei darbuotojų turimą kvalifikaciją.

16.2. Kokia tvarka panaudoti įžemiklius, t. y., ar pirma paeiliui įžeminti visus grandies laidus ir tik tuomet juose atlikti numatytus darbus, ar taikyti kitus ne mažiau saugius darbų atlikimo technologinius būdus bei metodus, nėra nurodyta nei Nurodyme, nei Bendrovės Technologinėje kortoje, nei kituose įmonės vidaus dokumentuose, su kuriais buvo supažindintas darbų vykdytojas bei kiti brigados nariai. Vertinant šių bei kitų tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog darbų vykdytojas Nukentėjusysis nebuvo nuosekliai ir išsamiai supažindintas su atliekamų darbų technologiniais ypatumais, darbų eiliškumu bei tvarka.

16.3. Iš tyrimo medžiagoje surinktų duomenų nustatyta, kad, prieš pat įvykstant nelaimei, į įvykio vietą buvo atvykę dar trys Bendrovės darbuotojai, kurie buvo priėję „pasisveikinti“ su bokštelio vairuotoju. Tiek elektrikas A. S., tiek ir vairuotojas – bokštelio operatorius V. D. savo paaiškinimuose nurodė, kad atvykę pašaliniai asmenys galėjo nukreipti Nukentėjusiojo dėmesį ir šis atliko „pavojingą veiksmą“. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad, atliekant pavojingus darbus elektros įrenginiuose, nebuvo užtikrinta ir sąlyga, jog arti bokštelio nepriartėtų pašaliniai asmenys, kaip to reikalaujama Bendrovės Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 19, patvirtintos įmonės direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 017, 76 ir 77 punktuose. Šiuose punktuose imperatyviai nurodyta, kad, dirbant automobiliniu bokšteliu, vienas brigados narys – darbų vykdytojas (stebėtojas) arba vadovaujantis darbams (darbų vadovas) turi būti ant žemės ir stebėti, kad arti bokštelio neprieitų pašaliniai asmenys ir kt. Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad vykdant minėtus darbus šių reikalavimų nebuvo laikomasi.

16.4. Taisyklių 177 punkte nurodyta, kad „kilnojamuosius įžemiklius aukštosios įtampos elektros įrenginiuose uždėti privalo du darbuotojai – vienas VK, kitas PK“. Tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojų brigadoje iš trijų darbuotojų tik vienas Nukentėjusysis turėjo VK kategoriją, kiti du – PK. Darbams vadovavęs Nukentėjusysis net neturėjo alternatyvios galimybės rinktis kur jam dirbti – stebėti darbų eigą ant žemės, ar dirbti lopšyje, kadangi kiti brigadoje dirbę darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos.

16.5. Iš tyrimo medžiagoje pateiktų duomenų (brėžinio, fotonuotraukos) matyti, kad vidurinysis orinės linijos laidas, link kurio įvykio metu buvo leidžiamasi lopšiu žemyn, nuo atramos centro yra nutolęs apie 3 metrus toliau (į įšorę) nei viršutinis bei apatinis grandies laidai, t. y. laidai nėra vienoje vertikalioje plokštumoje. Šio faktoriaus galėjo ir neįvertinti lopšį valdęs Nukentėjusysis dėl riboto matomumo po lopšiu, koncentracijos ar patirties stokos, o nuo žemės lopšio judėjimo trajektorijos įvykio metu niekas nestebėjo, kadangi V. D. tuo metu ėjo „pasisveikinti“ su į objektą atvykusiais pašaliniais asmenimis, o darbų vadovo, kuris vykdytų kontrolę, įvykio metu objekte visai nebuvo.

17. Dėl Nukentėjusiojo kaltės nurodė, kad:

17.1. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, kad Nurodymas buvo parengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kas galėjo būti viena iš esminių priežasčių, jog įvyko nelaimingas atsitikimas. Nurodymo eilutėje „Kiti reikalavimai“ 8 punkte nurodyta, kad „Darbo vietoje ant 400kV OL (2 grandis) uždėti k/ž“. Tai, kad buvo pažeisti Taisyklių 55 punkto reikalavimai, ne tik konstatavo tyrėjas Papildomo tyrimo akto 11 punkte, bet apie tai pasisakė ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI) inspektorius 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. 2R-1797. Taisyklėse nurodoma, kad: „Dirbant su perėjimais iš vienos darbo vietos į kitą toje pačioje oro linijoje, kai ji atjungta ir įžeminta atjungimo vietose, brigadai leidžiama perkelti iš vienos darbo vietos į kitą kilnojamuosius įžemiklius. Apie įžemiklių uždėjimą ir nuėmimą kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrašyta nurodymo eilutėje „Kiti reikalavimai“. Perėjimai iš vienos darbo vietos į kitą turi būti įforminami nurodymo 4 lentelėje ir tik visiškai užbaigus darbus visose darbo vietose leidžiama įjungti įtampą“. Darbai buvo vykdomi ne vienoje darbo vietoje, o keliose (prie skirtingų laidų, skirtingame aukštyje), todėl darbuotojui su tokia minimalia patirtimi, kokią turėjo Nukentėjusysis, buvo gyvybiškai svarbu žinoti, kaip teisingai uždėti ir nuimti įžemiklius ant kiekvieno laido (kiekvienoje darbo vietoje). Deja, įrašas Nurodyme „Darbo vietoje ant 400kV OL (2 grandis) uždėti k/ž“ tokios informacijos nesuteikė, todėl pareiškėjo teiginys, kad Nukentėjusysis padarė pažeidimą, kad „neuždėjo kilnojamojo įžemiklio prieš pradėdamas darbą“ atmestinas, kadangi pats darbdavio įgaliotas asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, nenurodydamas Nurodyme, kaip tai teisingai padaryti.

17.2. Papildomo tyrimo akte tyrėjas pažymi, kad „papildomai apklausius orinių linijų montuotoją A. S., šis savo paaiškinime nurodė ir patvirtino, jog įvykio vietoje, t. y. autobokštelio lopšyje darbų vykdytojas Nukentėjusysis turėjo dielektrines pirštines ir naudojosi jomis uždedant kilnojamąjį įžemiklį ant viršutinės orinės linijos. A. S. paaiškinime taip pat nurodė, kad, įžeminęs orinės linijos viršutinį laidą, Nukentėjusysis nusiėmė dielektrines pirštines ir, leisdamasis lopšiu žemyn link vidurinio laido, dėvėjo tik darbines pirštines. A. S. nurodė, kad valdyti autobokštelio lopšį su dielektrinėmis pirštinėmis buvo neįmanoma, kadangi po jomis Nukentėjusysis dėvėjo dar ir darbines pirštines, kas dar kartą patvirtina faktą, jog darbuotojai nebuvo tinkamai paruošti (instruktuoti) atlikti užduotį. Pagal A. S. paaiškinimą, bei vadovaujantis tyrimo metu surinktais duomenimis, nustatyta, jog įvykio dieną darbuotojai autobokštelio lopšyje turėjo tik vieną komplektą dielektrinių pirštinių ir jomis įžeminant orinę liniją galėjo pasinaudoti tik vienas iš jų. Kartu su Nukentėjusiuoju dirbęs A. S. asmeniškai dielektrinėmis pirštinėmis aprūpintas nebuvo, nors jis, kaip ir darbų vykdytojas, vykdė aukštos įtampos orinės linijos įžeminimo darbus kilnojamaisiais įžemikliais.

17.3. Pareiškėjo nurodomas trečias nukentėjusiojo pažeidimas, kuris, pareiškėjo vertinimu, parodo Nukentėjusiojo kaltę, yra „prilietė ranka 400 kV linijos laidą“. Toks vertinimas suponuoja išvadą, kad Nukentėjusysis, žinodamas, kad laide gali būti indukuota elektros srovė, sąmoningai prisilietė prie laido. Tokie argumentai, VDI specialistų vertinimu, neturi nieko bendra su realia tikrove ir neturėtų būti vertinami.

18. Dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Bendrovėje nurodė, kad:

18.1. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo klausimus darbo vietose reglamentuoja 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva Nr. 89/391/EEB „Dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo“ (toliau – Pagrindų direktyva), kurios 1 straipsnyje įtvirtinta, kad direktyvos paskirtis – nustatyti priemones, skatinančias gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe. Pagrindų direktyvos preambulėje konstatuojama, kad direktyva priimama „kadangi nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos vis dar labai dažni; kadangi reikia imtis prevencinių priemonių arba jas nedelsiant tobulinti, kad būtų užtikrinta darbuotojų sauga ir sveikata bei aukštesnis apsaugos lygis“. Pagrindų direktyvoje yra pateikti bendrieji principai dėl profesinės rizikos prevencijos, saugos ir sveikatos apsaugos, rizikos rūšių ir nelaimingus atsitikimus lemiančių veiksnių pašalinimo, informavimo, konsultavimo, proporcingo dalyvavimo pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) nacionalinę praktiką ir darbuotojų bei jų atstovų profesinio mokymo, taip pat bendrosios gairės dėl minėtų principų įgyvendinimo (Pagrindų direktyvos 1 str. 1 ir 2 d.). Pagrindų direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Darbdavio pareiga — užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais“, o 3 dalyje nustatyta, jog „Darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos darbe srityje nedaro įtakos principui dėl darbdavio atsakomybės“. Įgyvendindamas minėtas Pagrindų direktyvos nuostatas įstatymo leidėjas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentavo, kad „Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos“.

18.2. Siekiant nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos darbuotojams ypač svarbūs yra supažindinimo su pavojais, informavimo apie profesinės rizikos veiksnius darbo vietoje, vidinės darbuotojų veiksmų kontrolės aspektai.

18.3. Pagrindų direktyvos 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Darbdavys užtikrina, kad kiekvienas darbuotojas gautų pakankamai žinių apie saugą ir sveikatą, pirmiausia gaudamas informaciją bei nurodymus apie savo darbo vietą ar atliekamą darbą“. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą.

18.4. Neturinčio atitinkamų žinių ir patirties darbuotojo veiksmai negali būti pripažinti sąlygojančiais įvykį darbe priežastimi. Darbuotojas, pagal susidariusias faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes, negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padariniai, nes supažindinti darbuotoją su pavojais darbo vietoje bei, įgyvendinti organizacines priemones, nustatant bei įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vidinės kontrolės sistemą, taip pat ir įvertinti žmogiškosios klaidos galimą įtaką, yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavio pareigos.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teisėjų kolegija, apžvelgusi bylai aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Nukentėjusysis buvo savo srities specialistas, kuris nuolat dalyvavo įvairiuose mokymuose, kėlė kvalifikaciją, be to, turėjo patirties dirbdamas darbus su aukšta elektros įtampa. Savo darbus atlikdavo tinkamai, kadangi jam buvo patikėtos atsakingos darbų vykdytojo pareigos, kurios neleidžia abejoti, kad Nukentėjusysis žinojo saugos reikalavimus, nes pats buvo atsakingas už saugaus darbo instruktažo vedimą kitiems brigados nariams kiekvieną dieną darbo vietoje. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad visi brigados nariai buvo supažindinti su saugos instrukcijomis. Visų apklaustų asmenų parodymai nuoseklūs ir analogiški, patvirtinantys nelaimingo atsitikimo faktą, kad Nukentėjusysis, neįsitikinęs, jog elektros linija įžeminta, suėmė už aukštos įtampos elektros laido, kuriame buvo elektromagnetinių laukų nuo gretimai esančios atramos Elkos-1 sukurta indukuota elektros srovė.

21. Vis dėlto, vertindamas Bendrovės darbuotojo Nukentėjusiojo kompetenciją vykdyti jam pavestą užduotį, teismas pažymėjo, kad buvo vykdomi ypač pavojingi darbai 400 kV oro linijoje esant indukuotai įtampai. Tyrėjas, Papildomo tyrimo akte, aprašydamas įvykio darbe aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad darbų vykdytojas Nukentėjusysis buvo įgijęs energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. 169 ir jam buvo suteikta vidurinė apsaugos nuo elektros kategorija (VK) vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV tik 2019 m. kovo 7 d., t. y. iki įvykio darbe Nukentėjusysis turėjo nedaug darbo patirties elektros įrenginiuose iki 400 kV, iki tol jam buvo suteikta teisė dirbti tik elektros įrenginiuose iki 35 kV. Energetikos darbų vadovas A. Ž. paaiškinime nurodė, jog, prieš paskirdamas objekte darbų vykdytoju Nukentėjusįjį, žinojo, kad pastarasis yra vykdęs elektros įrenginių remonto bei priežiūros darbus 10-35 kV įtampos orinėse linijose, o 400 kV orinėse linijose, esant indukuotai įtampai, Nukentėjusysis pradėjo dirbti tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio.

22. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas darbdavys privalo visapusiškai įvertinti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę kiekvienoje darbo vietoje, taip pat ir darbuotojų kompetenciją tinkamai ir visų pirma saugiai įvykdyti jiems skiriamas užduotis. Ypač tai yra svarbu prieš vykdant tokius pavojingus darbus, kurie buvo pavesti Nukentėjusiajam. Taigi, teisėjų kolegija sutiko su Papildomo tyrimo akte padarytomis išvadomis, kad 1 mėnesio patirtis atliekant tokius pavojingus darbus yra ne tik kad nepaprastai nedidelė, o tiesiog minimali, todėl darbdavys, paskirdamas darbuotoją atlikti tokią užduotį, privalėjo įvertinti ir šį faktą. Be to, kaip nurodė teismas, Nukentėjusysis tuo pačiu metu vykdė daug pareigų: darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų vadovo, darbų vadovo ir dar pačiam tuo pat metu teko valdyti automobilinį bokštelį. Teisę valdyti automobilinį bokštelį (potencialiai pavojingą įrenginį) Nukentėjusysis įgijo tik 2019 m. balandžio 10 d., todėl jo patirtis dirbti tokiomis pavojingomis sąlygomis buvo minimali. Darbdavio atsakingi asmenys turėjo įvertinti, ar tokią nedidelę patirtį dirbti 400 kV oro linijoje, esant indukuotai įtampai, turintis darbuotojas sugebės ir vadovauti, ir pats vykdyti tokius pavojingus darbus.

23. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, kad į nepakankamą darbuotojų, vykdžiusių remonto darbus 400 kV oro linijoje, kompetenciją atkreipiamas dėmesys ir VDI Kauno teritorinio skyriaus 2019 m. birželio 11 d. rašte Nr. 2R-1797: „Galimai darbų vadovas neįvertino darbų vykdytojo kompetencijos ir paskyrė dirbti labai pavojingą darbą 400 kV oro linijoje darbų vykdytojui R. S.“; „Galimai nebuvo tinkamai instruktuoti ir pakankamai apmokyti darbuotojai atlikti darbus 400 kV oro linijoje, kurioje yra indukuota įtampa“; „Galimai darbų vykdytojas nesugebėjo tinkamai atlikti visas pareigas, kurios buvo nurodytos Nurodyme“.

24. Vadovaujantis Taisyklėmis ir UAB „Žilinskis ir Co“ pateiktais vidaus dokumentais, teismas padarė išvadą, kad darbus objekte organizavo energetikos darbų vadovas A. Ž., kuris buvo atsakingas ir už Nukentėjusiojo bei kitų brigados narių paskyrimą darbams elektros įrenginiuose (tai savo 2019 m. rugsėjo 27 d. paaiškinime patvirtino ir pats A. Ž., kuris nurodė, jog darbų vykdytoją Nukentėjusįjį bei kitus brigados narius jis parinko atsižvelgdamas į būsimų darbų pobūdį bei darbuotojų turimą kvalifikaciją).

25. Teismas pažymėjo, kad tai, kokia tvarka panaudoti įžemiklius, t. y. ar pirma paeiliui įžeminti visus grandies laidus ir tik tuomet juose atlikti numatytus darbus, ar taikyti kitus ne mažiau saugius darbų atlikimo technologinius būdus bei metodus, nėra nurodyta nei Nurodyme, nei UAB „Žilinskis ir Co“ Technologinėje kortoje, nei kituose įmonės vidaus dokumentuose, su kuriais buvo supažindintas darbų vykdytojas bei kiti brigados nariai. Teismas nurodė ir tai, jog 400 kV įtampos orinė linija (Alytus-Elkas 1 ir Alytus-Elkas 2 grandys), kurioje įvykio metu dirbo Nukentėjusysis, yra vienintelė Lietuvos teritorijoje ir darbo sąlygos joje yra ypač pavojingos. Darbų vykdymo metu įtampa nėra atjungiama abiejose grandyse, todėl darbuotojams tenka dirbti indukuotosios įtampos zonoje, kur ypač svarbu užtikrinti saugų atstumą iki įtampą turinčių dalių. Dirbant aukštyje su automobiliniu bokšteliu, labai svarbu, kad visą darbų procesą nuo žemės stebėtų ir jam vadovautų kompetentingas asmuo, kuris ryšio ar kitomis priemonėmis kontroliuotų bokštelio judėjimo trajektoriją, stebėtų atstumą iki įtampą turinčių dalių bei užtikrintų, jog į automobilinio bokštelio darbo zoną nepatektų pašalinių asmenų. Šios nuostatos yra imperatyviai įtvirtintos ir įmonės vidaus dokumentuose, pavyzdžiui, UAB „Žilinskis ir Co“ Saugos ir sveikatos instrukcijoje atliekant darbus aukštyje Nr. 19, patvirtintoje įmonės direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 017. Pastarosios instrukcijos 76 ir 77 punktuose yra nurodyta, jog, dirbant automobiliniu bokšteliu, vienas brigados narys – darbų vykdytojas (stebėtojas) arba vadovaujantis darbams (darbų vadovas) turi būti ant žemės ir stebėti bei kontroliuoti darbų procesą.

26. Darbas veikiančiuose elektros įrenginiuose yra priskirtinas pavojingų darbų kategorijai ir jis yra įtrauktas į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 527 redakcija). Vadovaujantis teisės aktų reglamentavimu, pavojingais darbais laikomi darbai, pasižymintys didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė. Jau vien minėtoji apibrėžimo sąvoka suponuoja išvadą, jog tokiems darbams besąlygiškai turi vadovauti kompetentingas asmuo (darbų vadovas), kurio pareigos bei atsakomybė aiškiai apibrėžtos Taisyklių 26 punkte bei UAB „Žilinskis ir Co“ Energetikos darbų vadovo pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose įmonės direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d.

27. Teismo vertinimu, teisės aktų reglamentavimas bei Bendrovės vidaus norminių dokumentų nuostatos suteikia teisę Bendrovės darbų vadovui organizuoti elektros įrenginių eksploatavimo darbus bei kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai atlieka jiems deleguotas darbo funkcijas, naudoja jiems išduotas asmenines apsaugos priemones ir kt. Teismas taip pat pažymėjo, kad tinkamas profesinės rizikos įvertinimas prieš darbų pradžią yra esminis procesas, nuo kurio rezultatų priklauso tinkamų ir pakankamų prevencinių priemonių parinkimas bei įgyvendinimas kiekvienu konkrečiu atveju (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 d. 2 ir 3 p.). Iš tyrimo metu surinktų duomenų (darbuotojų paaiškinimų) akivaizdu, kad saugiu atstumu iki indukuotą įtampą turinčio laido laikyta kilnojamojo įžemiklio izoliacinės lazdos ilgis, kuris siekė nuo 165 cm iki 300 cm (ilginamoji lazda, susidedanti iš dviejų dalių). Būtent per tokį maksimalų atstumą (300 cm) darbuotojas gali priartėti prie fazinio laido ir jį įžeminti (uždėti įžeminimo gnybtą). Tinkamai išlaikant net ir minėtą minimalų atstumą (165 cm), nėra jokios galimybės fiziškai ranka pasiekti indukuotą įtampą turinčio laido. Šių aplinkybių visuma, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog saugus atstumas iki indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių vis dėlto buvo apibrėžtas ir žinomas.

28. Teismas apibendrino, kad darbų vykdytojas Nukentėjusysis nebuvo nuosekliai ir išsamiai supažindintas su atliekamų darbų technologiniais ypatumais, darbų eiliškumu bei tvarka.

29. Iš tyrimo medžiagoje surinktų duomenų teismas nustatė, kad, prieš pat įvykstant nelaimei, į įvykio vietą buvo atvykę dar trys Bendrovės darbuotojai, kurie buvo priėję „pasisveikinti“ su bokštelio vairuotoju. Tiek elektrikas A. S., tiek ir vairuotojas-bokštelio operatorius V. D. savo paaiškinimuose nurodė, kad atvykę pašaliniai asmenys galėjo nukreipti Nukentėjusiojo dėmesį ir šis atliko „pavojingą veiksmą“. Šių aplinkybių visuma teismui leido prieiti prie išvados, jog, atliekant pavojingus darbus elektros įrenginiuose, nebuvo užtikrinta ir sąlyga, kad prie bokštelio nepriartėtų pašaliniai asmenys, kaip to reikalaujama Bendrovės Saugos ir sveikatos instrukcijos atliekant darbus aukštyje Nr. 19, patvirtintos įmonės direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 017, 76 ir 77 punktuose. Šiuose punktuose imperatyviai nurodyta, jog, dirbant automobiliniu bokšteliu, vienas brigados narys – darbų vykdytojas (stebėtojas) arba vadovaujantis darbams (darbų vadovas) turi būti ant žemės ir stebėti, kad prie bokštelio neprieitų pašaliniai asmenys ir kt., tačiau šiuo atveju šiš reikalavimų nebuvo laikomasi.

30. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 177 punkte nurodyta, jog „kilnojamuosius įžemiklius aukštosios įtampos elektros įrenginiuose uždėti privalo du darbuotojai – vienas VK, kitas PK.“ Tyrimo metu nustatyta, kad darbuotojų brigadoje iš trijų darbuotojų tik vienas Nukentėjusysis turėjo VK kategoriją, kiti du – PK. Darbams vadovavęs Nukentėjusysis neturėjo alternatyvios galimybės rinktis, kur jam dirbti – stebėti darbų eigą ant žemės ar dirbti lopšyje, kadangi kiti brigadoje dirbę darbuotojai neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Iš tyrimo medžiagoje pateiktų duomenų (brėžinio, fotonuotraukos), taip pat ir iš paaiškinimų teisėjų kolegija nustatė, kad vidurinis orinės linijos laidas, link kurio įvykio metu buvo leidžiamasi lopšiu žemyn, nuo atramos centro yra nutolęs apie 3 metrus toliau (į išorę) nei viršutinis bei apatinis grandies laidai, t. y. laidai nėra vienoje vertikalioje plokštumoje. Šio faktoriaus galėjo ir neįvertinti lopšį valdęs Nukentėjusysis dėl riboto matomumo po lopšiu, koncentracijos ar patirties stokos, o nuo žemės lopšio judėjimo trajektorijos įvykio metu niekas nestebėjo, kadangi V. D. tuo metu ėjo „pasisveikinti“ su į objektą atvykusiais pašaliniais asmenimis, darbų vadovo, kuris vykdytų kontrolę, įvykio metu objekte visai nebuvo.

31. Darbų vadovas pavedė minimalią patirtį tokiems darbams turinčiam Nukentėjusiajam vienu metu atlikti darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų vadovo bei aukštalipio darbų vadovo funkcijas, kuriam tuo pačiu metu dar teko valdyti ir automobilinį bokštelį. Kito lopšyje buvusio darbuotojo paaiškinimu, lopšio neįmanoma valdyti užsidėjus dielektrines pirštines, kadangi jos yra visiškai nelanksčios. Tai paaiškina, kodėl Nukentėjusysis buvo nusimovęs šias pirštines.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Svarbu tai, kad neturinčio atitinkamų žinių ir patirties darbuotojo veiksmai negali būti pripažinti lėmusiais įvykį darbe, šio įvykio priežastimi. Darbuotojas pagal susidariusias faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padarinių, nes supažindinti darbuotoją su pavojais darbo vietoje bei įgyvendinti organizacines priemones, nustatant bei įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vidinės kontrolės sistemą, taip pat ir įvertinti žmogiškosios klaidos galimą įtaką yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavio pareigos.

33. Taigi, teisėjų kolegija sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, kad įvykio darbe priežastimi tapo tai, kad Nukentėjusiajam buvo pavesta organizuoti ir dirbti elektros įrenginių priežiūros darbus 400 kV oro linijoje esant indukuotai įtampai, darbdavio įgaliotam asmeniui (darbų vadovui) prieš tai tinkamai neįvertinus rizikos, nenustačius saugių tokių darbų vykdymo technologinių būdų, neįvertinus darbų vykdytojo (Nukentėjusiojo) galimybių savarankiškai atlikti jam pavestą darbą, todėl nebuvo užtikrinta, kad būtų išlaikytas saugus atstumas tarp darbuotojų ir indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių, o tai ir suponuoja saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą.

34. Teismas pažymėjo, kad įvykio metu nebuvo atliekami defektų šalinimo darbai (apsauginių lankų keitimas), o tik artėjama (leidžiamasi keltuvu) prie darbo vietos, kurią buvo ketinama įžeminti. Įvykis įvyko lopšiui judant pavojingu atstumu link darbo vietos, kurios iš anksto įžeminti nebuvo numatyta.

35. Įvykio darbe tyrimo metu (taip pat ir atlikus ikiteisminį tyrimą) negauta duomenų, kad Nukentėjusysis sąmoningai būtų siekęs (planavęs) paliesti indukuotą įtampą turintį laidą. Esant tokioms aplinkybėms, Nukentėjusiojo veiksmai būtų laikytini kaip jo paties noras pakenkti sau ar net nusižudyti, tačiau ši versija teismo atmesta kaip neturinti faktinio pagrindo. Pareiškėjas skunde nurodė bendro pobūdžio aplinkybes, kad tyrėjas išsamiai neištyrė, neįvertino įvykio aplinkybių ir dėl to nenustatė priežasties (priežastinio ryšio), kas turėjo įtakos, kokios aplinkybės lėmė, kad Nukentėjusysis palietė ranka laidą. Be to, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, kodėl Nukentėjusysis palietė ranka laidą, yra pakankamai subjektyvaus pobūdžio, ir tiksliai atsakyti į tokį klausimą galėtų tik pats atlikęs tokį veiksmą subjektas (tai nagrinėjamu atveju yra neįvykdoma), o visos kitos aplinkybės byloje ištirtos.

36. Pareiškėjas prašė panaikinti ginčijamus aktus ir tyrimą atlikti iš naujo, tačiau teismas pažymėjo, kad atliktas ikiteisminis tyrimas, atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas, po to papildomas tyrimas, taigi jau net ne vieną kartą apklausti visi asmenys ir ištirti visi dokumentai. Taigi, kokius konkrečiai papildomai atlikti veiksmus ar nustatyti papildomas aplinkybes turi tyrėjai iš naujo, tirdami nelaimingo atsitikimo darbe įvykį, nenurodė ir pats pareiškėjas. Teisėjų kolegija nurodė, kad nesąmoningas darbuotojo veiksmas negali būti laikomas jo paties kalte bei pagrindine nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, jei šį darbuotojo veiksmą lėmė nesaugi darbo aplinka bei pašaliniai veiksniai.

37. Kadangi Akto (surašytas 2019 m. birželio 18 d.) 5 ir 11 punktuose nurodytos nelaimingo atsitikimo aplinkybės ir priežastys buvo iš esmė pakeistos ir iš naujo išdėstytos Papildomo tyrimo akte, teisėjų kolegija dėl Akto teisėtumo atskirai nepasisakė, nes minimi punktai buvo pakeisti Papildomo tyrimo aktu (Akte 11 p.) nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys Nr. 1 ir Nr. 2 buvo panaikintos bei pakeista nelaimingo atsitikimo priežastis Nr. 3, taip pat Papildomo tyrimo akte naujai išdėstytas 5 punktas (nelaimingo atsitikimo aplinkybės).

38. Nustačius, jog nelaimingo atsitikimo darbe įvykis ištirtas tinkamai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus aktus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinio pobūdžio, t. y. nepanaikinus skundžiamų aktų nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo ir įpareigoti atlikti veiksmus, nagrinėjamu atveju – įpareigoti atlikti tyrimą iš naujo, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

40. Pareiškėjas akcentuoja, kad Nukentėjusysis dirbo Bendrovėje daugiau kaip dvejus metus (darbo sutartis sudaryta 2017 m. kovo 10 d.) iki nelaimingo atsitikimo. Nukentėjusysis vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV buvo atestuotas 2019 m. kovo 7 d., jam buvo suteikta vidurinė apsaugos nuo elektros kategorija (VK) – tai reiškia, jog Nukentėjusiojo turimos žinios buvo nepasenusios ir nepamirštos. Iki nelaimingo atsitikimo, 400 kV oro linijoje, esant indukuotai įtampai, darbo patirties Nukentėjusysis turėjo apie 1 mėnesį. Taip pat turėjo 2 metus patirties dirbant 10-35 kV įtampos oro linijose, prie kurių prisilietus analogiškomis aplinkybėms pasekmės taip pat būtų analogiškos. Tai reiškia, kad Nukentėjusiajam iš esmės tokio pobūdžio darbas nebuvo visiškai naujas, jis sugebėjo mokytis ir suprasti darbo pobūdį bei specifiką ir jau mėnesį dirbo darbus analogiškomis aplinkybėmis 400 kV oro linijoje be jokių incidentų. Papildomo tyrimo akte daromos prielaidos apie Nukentėjusiojo negalėjimą savarankiškai dirbti yra niekuo nepagrįstos ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Nukentėjusysis Bendrovėje dirbo su elektros įrenginiais jau daugiau nei dvejus metus. Darbuotojas, gavęs atitinkamą atestatą įgyja teisę atlikti atitinkamus darbus, ir skyrimas atestuotą darbuotoją šiuos darbus atlikti nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Darbuotojas, gavęs atestatą, tačiau nedirbdamas darbo, kurį leidžia dirbti turimas atestatas, patirties neįgaus ir darbo nei efektyviau, nei saugiau dirbti nepradės, todėl Papildomo tyrimo akte akcentuojama darbo patirtis neturi jokio ryšio su nelaimingu atsitikimu. Priešingu atveju darytina išvada, kad atestuoto darbuotojo negalima leisti dirbti darbų, kuriems jis mokėsi, ruošėsi, ir sėkmingai atestavosi. Per visą mėnesį, vykdant konkrečius darbus toje pačioje vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo tinkamai įvertintos Nukentėjusiojo galimybės jam savarankiškai dirbti. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo šie aspektai nebuvo tinkamai įvertinti ir išnagrinėti. Be to, Papildomo tyrimo akte nėra nagrinėjama ar nurodoma, kiek laiko darbo patirties analogiškomis sąlygomis turintis asmuo turi būti skiriamas savarankiškai atlikti šiuos darbus ir kokie teisės aktai tai nustato ar draudžia.

41. Priežastinis ryšys turi būti įrodinėjamas nuosekliai, t. y. priežastis turi sukelti įvykį. Jeigu priežastis buvo Nukentėjusiojo nesugebėjimas dirbti savarankiškai – būtina nurodyti tokio teiginio pagrindą pagrindžiančius įrodymus, kitaip toks teiginys yra tik prielaida. Priešingai, iki nelaimingo atsitikimo, Nukentėjusiojo atlikti darbai ir vadovavimas darbams yra kompetencijos ir kvalifikacijos įrodymas. Papildomo tyrimo akte dėstomi argumentai yra deklaratyvūs, kadangi nėra nurodytų jokių nesugebėjimo dirbti savarankiškai įrodymų, ir pati išvada: „Neįvertintos darbų vykdytojo galimybės savarankiškai atlikti jam pavestą darbą“ yra nepagrįsta, neteisėta bei klaidinga, tačiau teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.

42. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad Nurodyme nebuvo įrašų apie įžemiklių panaudojimo tvarką (technologiją) darbuotojams pereinant iš vienos darbo vietos į kitą. Tačiau Nurodymo grafoje „Kiti reikalavimai“ buvo išdėstyta, kad atjungta grandis yra indukuotos įtampos zonoje ir „darbo vietoje ant 400 kV OL (2 grandis) uždėti k/ž“ (kilnojamą įžemiklį). Taigi 2019 gegužės 24 d. darbų vykdytojui (Nukentėjusiam) buvo duotas nurodymas, kad kilnojamieji įžemikliai turi būti uždėti darbo vietoje. Naudojant įžemiklius darbai būtų atliekami saugiai. Nukentėjusysis buvo susipažinęs ir privalėjo išmanyti Taisykles, kurių 55 punkte nustatyta, kad „tik visiškai užbaigus darbus visose darbo vietose leidžiama įjungti įtampą“, 120.8 punkte nurodyta, kad „kai oro linija yra indukuotos įtampos zonoje, tai įžemikliai turi būti uždėti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi būti įžeminti naudojami mechanizmai, kranai ir žmonių kėlimo bokšteliai, kurių krepšius potencialams išlyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju įžemikliu tokio skerspjūvio kaip įžemiklio, kuriuo įžeminti oro linijos laidai“.

43. Nukentėjusysis buvo supažindintas su Kabelinių linijų elektromontuotojo pareiginiais nuostatais, patvirtintais direktoriaus 2015 spalio 1 d. įsakymu, Darbuotojo, vykdančio darbus veikiančiose 10-400 kv įtampos transformatorinėse pastotėse, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5, kitais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais lokaliniais aktais. Nukentėjusysis taip pat buvo supažindintas su Oro linijų montavimo ir remonto elektromontuotojo, dirbančio 0,4-400 kV oro linijose, ruošiant darbo vietą bei atnaujinant užrašus, saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 3.

44. Pareiškėjas pažymi, kad tyrimo medžiagoje esantys paaiškinimai patvirtina, jog Nukentėjusysis aiškiai žinojo, kad ne visame objekte yra atjungta įtampa, apie šią aplinkybę pats Nukentėjusysis informavo toje pačioje vietoje dirbusius darbuotojus. Nustatant įvykio faktines aplinkybes buvo nustatyta, kad elektros iškrova įvyko rankos kontakto su laidu momentu. Nelaimingo atsitikimo priežastis šiuo atveju buvo Nukentėjusiojo neatsargus elgesys, tai yra laido palietimas ranka. Nukentėjusysis prieš pat įvykį valdė bokštelį, o, nustatant įvykio faktines aplinkybes, nebuvo nustatyta, kad bokštelis prisilietė prie laido. Persikėlimo metu nėra jokio poreikio rankomis įsikibti į laidą, įsikibimui ir laikymuisi yra skirti bokštelio atitvarai. Nukentėjusysis pats valdė bokštelį ir turėdamas energetikos darbuotojo pažymėjimą, kėlimo platformos ir jų įrangos operatoriaus pažymėjimą, bei būdamas atestuotas pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais mokymo programą, negalėjo nežinoti apie pavojų, kurį sukelia laidas, esantis indukuotos įtampos zonoje, bei pasekmes, kurias sukeltų fizinis prisilietimas prie šio neįžeminto laido. Papildomo tyrimo akte nurodytos aplinkybės nėra tikslios, neteisingai įvertinta Nukentėjusiojo galimybė dirbti savarankiškai ir nenurodyta Nukentėjusiojo kaltė.

45. Papildomai pažymi, kad Nukentėjusysis taip pat buvo atestuotas pagal darbuotojo apmokymo pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais, mokymo programą (tai patvirtina VDI tyrimui darbdavio pateiktas darbuotojo apmokymo pagal padalinio vadovo mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos klausimais, mokymo programą protokolas), kas reiškia, jog Nukentėjusysis buvo tiek pat kvalifikuotas ir turėjo tokias pat žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais kaip ir jo darbų vadovas.

46. Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas akcentavo, kad jokie teisės aktai nenumato konkretaus saugaus atstumo nuo indukuotą įtampą turinčių dalių, atliekant elektros įrenginių priežiūros darbus orinėje linijoje. Nustačius spragą teisės aktuose, reglamentuojančiuose darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys nėra ir negali būti įpareigotas šią spragą užpildyti, taikydamas teisės analogiją apsaugos nuo elektros poveikio srityje, kurioje darbuotojų saugą užtikrina ne teisinės formuluotės, o fizikinės indukuotos įtampos savybės. Pareiškėjo vertinimu, VDI reikalavimas darbdaviui nustatyti atstumą iki laidų, kuriuose yra indukuota įtampa, yra nepagrįstas, ir toks reikalavimas yra naikintinas.

47. Dėl darbų vadovo buvimo darbo vietoje pareiškėjas pažymi, kad darbų vadovas neprivalo tiesiogiai būdamas darbo vietoje vadovauti darbams, kontroliuoti kaip laikomasi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudojamasi asmeninėmis apsaugoms priemonėmis. Šios funkcijos gali būti deleguotos darbų vadovui vykdytojui vadovaujantis Taisyklių 30 ir 32.4 punktais. Darbų vadovas, būdamas ant žemės, negali realiai kontroliuoti, kas vyksta iškeltame bokštelio lopšyje, kurį valdo darbuotojas, esantis tame lopšyje (darbų vykdytojas). Taisyklės suteikia visas teises darbų vykdytojui organizuoti darbų vykdymą pagal darbų vadovo nurodymus ir pavedimus, Taisyklės numato atsakomybę būtent darbų vykdytojui (kuris ir buvo bokštelyje) už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymą, ir darbų vadovas bei darbų vykdytojas veikė vadovaujantis Taisyklėmis. Todėl visiškai nepagrįstai Papildomo tyrimo akte nurodyta išvada, kad „Darbų vadovas tiesiogiai nevadovavo darbams ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudoja asmenines apsaugos priemones“. Šiuo atveju darbų vadovo veiksmai, atitinkantys Taisyklių reikalavimus, negali būti laikomi nei pažeidimu, nei priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad „V. D. tuo metu ėjo „pasisveikinti“ su į objektą atvykusiais pašaliniais asmenimis, darbų vadovo, kuris vykdytų kontrolę, įvykio metu objekte visai nebuvo“ yra nelemiančios nelaimingo atsitikimo.

48. Kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas laikosi pozicijos, kad nelaimingas atsitikimas šiuo atveju įvyko ne dėl aplinkos veiksnių ar saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo, bet dėl neatsargaus Nukentėjusiojo veiksmo. Papildomo tyrimo akte nurodytos papildytos ir pakeistos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys nėra tiesiogiai susijusios. Nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp Papildomo tyrimo akte nurodytų aplinkybių ir priežasties dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Papildomo tyrimo akte nurodytos ne faktinės įvykio aplinkybės, bet darbe tyrimą atlikusio VDI Kauno teritorinio skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus deklaratyvūs teiginiai ir hipotetinės prielaidos.

49. Dėl saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Bendrovėje pareiškėjas akcentuoja, kad įvykęs įvykis sietinas ne su priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti nesiėmimu ar su profesinės rizikos vertinimu, bet su darbuotojo (Nukentėjusiojo) veiksmais (neatsargumu). Įvykęs nelaimingas atsitikimas yra atsitiktinio pobūdžio. Saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė Bendrovėje buvo vykdoma sistemingai, kritinių problemų nebuvo pastebėta, profesinės rizikos vertinimas darbo vietose buvo atliekamas. Pareiškėjas daro išvadą, kad nelaimingas atsitikimas įvyko susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdavio įgalioti asmenys negalėjo kontroliuoti ir kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.

50. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

51. Atsakovas teigia, kad, vertinant Bendrovės darbuotojo (Nukentėjusiojo) kompetenciją vykdyti jam pavestą užduotį, teismas objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas nelaimingą atsitikimą sąlygojusiais aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, sutikdamas su Papildomo tyrimo akte padarytomis išvadomis, jog vieno mėnesio patirtis, atliekant tokius pavojingus darbus, yra ne tik kad nepaprastai nedidelė, o tiesiog minimali, todėl darbdavys, paskirdamas darbuotoją atlikti tokią užduotį, privalėjo įvertinti šį faktą. Be to, Nukentėjusysis tuo pačiu metu vykdė daug pareigų: darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų vadovo, darbų vadovo ir dar pačiam tuo pat metu teko valdyti automobilinį bokštelį. Teisę valdyti automobilinį bokštelį (potencialiai pavojingą įrenginį) Nukentėjusysis įgijo tik 2019 m. balandžio 10 d., todėl jo patirtis dirbti tokiomis pavojingomis sąlygomis, buvo minimali. Darbdavio atsakingi asmenys turėjo įvertinti, ar tokią nedidelę patirtį dirbti 400 kV oro linijoje, esant indukuotai įtampai, turintis darbuotojas sugebės ir vadovauti, ir pats vykdyti tokius pavojingus darbus.

52. Teismas išsamiai išnagrinėjo energetikos darbų vadovo A. Ž. veiksmus organizuojant darbus, kuris 2019 m. gegužės 16 d. buvo išdavęs Nurodymą, kuriame darbų vykdytojui (Nukentėjusiajam) su dar dviem brigados nariais A. S. ir V. D. buvo pavesta atlikti 400 kV orinės linijos Alytus-Elkas 2 defektų šalinimo darbus tarp atramų Nr. 1A-149. Taip pat, atsakovo vertinimu, teismas nuodugniai išanalizavo darbų vadovo nebuvimo darbo vietoje įvykio dieną įtaką darbų vykdymo eigai, ko pasekmė – nelaimingo atsitikimas darbe.

53. Teismas atkreipė dėmesį, kad 400 kV įtampos orinė linija (Alytus-Elkas 1 ir Alytus-Elkas 2 grandys), kurioje įvykio metu dirbo Nukentėjusysis, yra vienintelė Lietuvos teritorijoje ir darbo sąlygos joje yra ypač pavojingos. Darbų vykdymo metu įtampa nėra atjungiama abiejose grandyse, todėl darbuotojams tenka dirbti indukuotosios įtampos zonoje, kur ypač svarbu užtikrinti saugų atstumą iki įtampą turinčių dalių. Dirbant aukštyje su automobiliniu bokšteliu labai svarbu, kad visą darbų procesą nuo žemės stebėtų ir jam vadovautų kompetentingas asmuo, kuris ryšio ar kitomis priemonėmis kontroliuotų bokštelio judėjimo trajektoriją, stebėtų atstumą iki įtampą turinčių dalių bei užtikrintų, jog į automobilinio bokštelio darbo zoną nepatektų pašalinių asmenų. Šios nuostatos yra imperatyviai įtvirtintos ir įmonės vidaus dokumentuose, pavyzdžiui, Bendrovės Saugos ir sveikatos instrukcijoje atliekant darbus aukštyje Nr. 19, patvirtintoje įmonės direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 017. Pastarosios instrukcijos 76 ir 77 punktuose yra nurodyta, jog, dirbant automobiliniu bokšteliu, vienas brigados narys – darbų vykdytojas (stebėtojas) arba vadovaujantis darbams (darbų vadovas) turi būti ant žemės ir stebėti bei kontroliuoti darbų procesą.

54. Pareiškėjo teiginys, kad darbų vadovo veiksmai visiškai atitiko Taisyklių reikalavimus ir todėl negali būti laikoma nei pažeidimu, nei priežastimi nelaimingam atsitikimui įvykti, nėra teisingas, nes būtent energetikos darbų vadovo veiksmai neatitiko tiek darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų, tiek ir Bendrovės lokalinių teisės aktų reikalavimų. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš tyrimo medžiagoje pateiktų duomenų (brėžinio, fotonuotraukos) matyti, jog vidurinysis orinės linijos laidas, link kurio įvykio metu buvo leidžiamasi lopšiu žemyn, nuo atramos centro yra nutolęs apie 3 metrus toliau (į išorę) nei viršutinis bei apatinis grandies laidai, t. y., laidai nėra vienoje vertikalioje plokštumoje. Šio faktoriaus galėjo ir neįvertinti lopšį valdęs Nukentėjusysis dėl riboto matomumo po lopšiu, koncentracijos ar patirties stokos, o nuo žemės lopšio judėjimo trajektorijos įvykio metu niekas nestebėjo, kadangi V. D. tuo metu ėjo „pasisveikinti“ su į objektą atvykusiais pašaliniais asmenimis, o darbų vadovo, kuris vykdytų kontrolę, įvykio metu objekte visai nebuvo.

55. Atsakovo vertinimu, teisėjų kolegija, įsigilinusi į darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, bei įvykio darbe tyrimo metu surinktą medžiagą, padarė teisingą išvadą, jog visi įvykio darbe tyrimo metu analizuoti teisės aktai numato, jog darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Svarbu tai, kad neturinčio atitinkamų žinių ir patirties darbuotojo veiksmai negali būti pripažinti lėmusiais įvykį darbe, šio įvykio priežastimi. Darbuotojas pagal susidariusias faktines aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padarinių, nes supažindinti darbuotoją su pavojais darbo vietoje bei įgyvendinti organizacines priemones, nustatant bei įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vidinės kontrolės sistemą, taip pat ir įvertinti žmogiškosios klaidos galimą įtaką yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavio pareigos.

56. Atsakovas daro išvadą, kad įvykio darbe priežastimi tapo tai, jog Nukentėjusiajam buvo pavesta organizuoti ir dirbti elektros įrenginių priežiūros darbus 400 kV oro linijoje, esant indukuotai įtampai, darbdavio įgaliotam asmeniui (darbų vadovui) prieš tai tinkamai neįvertinus rizikos, nenustačius saugių tokių darbų vykdymo technologinių būdų, neįvertinus darbų vykdytojo (Nukentėjusiojo) galimybių savarankiškai atlikti jam pavestą darbą, ko pasėkoje nebuvo užtikrinta, kad būtų išlaikytas saugus atstumas tarp darbuotojų ir indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių bei, kas ir suponuoja į saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 57. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Akto, Papildomo tyrimo akto ir Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

58. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo UAB „Žilinskis ir Co“ skundą atmetė, konstatavęs, kad nelaimingo atsitikimo darbe įvykis ištirtas tinkamai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus aktus. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjo teigimu, VDI Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, tirdamas įvykį, pažeidė Nuostatų 29 ir 30 punktus, nes: padarytos išvados Akte buvo pagrįstos prielaidomis, ne konkrečiais įrodymais; nepagrįstai nustatyti pažeidimai, netinkamai interpretuojant teisės normas ir dėl to padaryta nepagrįsta išvada, kad šie pažeidimai yra nelaimingo atsitikimo priežastis; netinkamai nustatyta priežastis, nes nebuvo vertintos reikšmingos aplinkybės – neanalizuota Nukentėjusiojo kaltės (nerūpestingumo forma); įvertinti ne visi reikšmingi veiksniai nelaimingo atsitikimo įvykiui, todėl padarytos nepagrįstos išvados dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pateikia tokius pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui.

59. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

60. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad:

60.1. VDI Alytaus skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė Aktą, kurio 11 punktu buvo nustatytos trys nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) profesinės rizikos neįvertinimas dirbant oro linijose, kuriose yra indukuota įtampa, todėl buvo pažeistas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 2) skyrimas dirbti darbą neapmokytą, neinstruktuotą darbuotoją saugos ir sveikatos klausimais (nenumatytas saugus atstumas iki laidų, kuriuose yra indukuota įtampa) elektromontuotoją – darbų vykdytoją R. S., todėl pažeistos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 ir 5 dalys; 3) vidinės kontrolės nepakankamumas, todėl buvo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis. Bendrovės direktorius, nesutikdamas su tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pateikė skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir prašė atlikti papildomą įvykio darbe tyrimą bei pakeisti Akto 11 punkto nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai išnagrinėjo Akte nustatytas aplinkybes, tyrimo metu surinktą medžiagą ir 2019 m. rugpjūčio 9 d. pateikė Išvadas Nr. EVD-50 „Dėl UAB „Žilinskis ir Co“ skundo“, kuriose konstatavo, kad yra pagrindas skirti papildomą tyrimą.

60.2. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. EV-239 paskirtas papildomas įvykio darbe tyrimas ir 2019 m. spalio 22 d. surašytas Papildomo tyrimo aktas, kuriame pakeistos nelaimingo atsitikimo aplinkybės (Akto 5 p.) ir priežastys (Akto 11 p.), įvykis kvalifikuotas kaip nelaimingas atsitikimas darbe, nurodant vieną nelaimingo atsitikimo darbe priežastį: „1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, motyvuojant tuo, kad energetikos darbų vadovas, būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, kuriam darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonės struktūriniame dalinyje, neužtikrino, jog, atliekant elektros įrenginių priežiūros darbus orinėje linijoje, būtų išlaikytas saugus darbuotojų atstumas iki indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių bei nustatyti saugūs tokių darbų atlikimo technologiniai būdai. Nebuvo įvertinta rizika darbuotojams persikeliant iš vienos darbo vietos į kitą; neįvertintos darbų vykdytojo galimybės savarankiškai atlikti jam pavestą darbą; darbų vadovas tiesiogiai nevadovavo darbams ir nekontroliavo, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų bei naudoja asmenines apsaugos priemones. Nustatė, kad buvo pažeista: Darbuotojų saugos ir sveikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3 dalies 4 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 13 punktai, Taisyklių 55 punktas.

60.3. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui 2019 m. lapkričio 8 d. pateikė Nesutikimą su Papildomo tyrimo akte įvardinta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

60.4. Atsakovas VDI 2019 m. gruodžio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė: pripažinti, kad įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. gegužės 24 d. buvo mirtinai traumuotas Bendrovės darbuotojas R. S., papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais; laikyti įvykio darbe, dėl kurio 2019 m. gegužės 24 d. buvo mirtinai traumuotas UAB „Žilinskis ir Co“ darbuotojas R. S., Papildomo tyrimo aktą, bei papildomo tyrimo metu surinktus duomenis neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

61. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nuostatuose nustatyta tvarka. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, tiria Valstybinė darbo inspekcija, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.

62. Nuostatų 29 punkte numatyta, kad įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį nulėmė (29.1); nustatyto įvykio darbe priežastis (29.2); numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti (29.3). Tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu (30.1); ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys (30.2).

63. Papildomo tyrimo akte nurodyta, kad Nukentėjusysis buvo įgijęs energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. 169 ir jam buvo suteikta vidurinė apsaugos nuo elektros kategorija (VK) vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV, tačiau atkreiptas dėmesys į tai, kad Nukentėjusysis minėtiems darbams buvo atestuotas tik 2019 m. kovo 7 d. (nelaimingas atsitikimas įvyko 2019 m. gegužės 24 d.). Iki tol Nukentėjusiajam buvo suteikta teisė dirbti tik elektros įrenginiuose iki 35 kV. Taip pat nurodyta, kad energetikos darbų vadovas A. Ž. paaiškinime nurodė, jog žinojo, kad 400 kV oro linijose esant indikuotai įtampai Nukentėjusysis pradėjo dirbti tik nuo 2019 m. balandžio mėnesio, t. y. turėjo apie 1 mėnesį tokio darbo patirties iki įvykio darbe. Taip pat teigiama, kad Nukentėjusiajam darbų vadovas pavedė patirties tokiems darbams neturinčiam Nukentėjusiajam vienu metu atlikti darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų vadovo bei aukštalipio darbų vadovo funkcijas, kuriam tuo pačiu metu dar teko valdyti automobilinį bokštelį. Teisę valdyti potencialiai pavojingą įrenginį Nukentėjusysis įgijo tik 2019 m. balandžio 10 d.

64. Nagrinėjamu atveju 400 kV įtampos orinė linija (Alytus-Elkas 1 ir Alytus-Elkas 2 grandys), kurioje dirbo Nukentėjusysis, yra vienintelė Lietuvos teritorijoje ir darbo sąlygos joje ypatingai pavojingos. Darbas veikiančiuose elektros įrenginiuose yra priskirtinas pavojingų darbų kategorijai ir jis yra įtrauktas į Pavojingų darbų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. 527 redakcija). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pavojingais darbais laikomi darbai, pasižymintys didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė. Šiuo atveju Nukentėjusiajam suteikta vidurinė apsaugos nuo elektros kategorija (VK) vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV, o 2019 m. balandžio mėnesį pradėjo vykdyti darbus 400 kV oro linijoje esant indikuotai įtampai.

65. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, taip pat ir užtikrinant tinkamų ir saugių kolektyvinių priemonių naudojimą darbo vietose.

66. Šiuo atveju, nors Nukentėjusiajam ir buvo suteikta vidurinė apsaugos nuo elektros kategorija (VK) vykdyti darbus elektros įrenginiuose iki 400 kV, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, kad Nukentėjusysis tokiems darbams neturėjo patirties ir galimai negalėjo saugiai įvykdyti paskirtą užduotį. Dar kartą pabrėžtina, kad Nukentėjusiajam darbų vadovas pavedė vienu metu atlikti darbų vykdytojo, kėlimo kranų darbų vadovo bei aukštalipio darbų vadovo funkcijas, kuriam tuo pačiu metu dar teko valdyti automobilinį bokštelį, o teisę valdyti potencialiai pavojingą įrenginį Nukentėjusysis įgijo tik 2019 m. balandžio mėnesį.

67. Taisyklių 28 punkte numatyta, kad darbų vadovų, darbų vykdytojų, prižiūrinčiųjų, brigados narių teises ir pareigas nustato Taisyklės. Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo gali detalizuoti darbų vadovų, darbų vykdytojų, prižiūrinčiųjų, brigados narių teises ir pareigas. Vadovaujantis Taisyklių 25 ir 26 punktais, UAB „Žilinskas ir Co“ Energetikos darbų vadovo pareiginiais nuostatais, patvirtintais įmonės direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu (3.20 p., 5.5 p.), darytina išvada, kad Bendrovės struktūriniuose padaliniuose darbams vadovauja ir juos organizuoja energetikos darbų vadovai. Taigi, šiuo atveju darbų vadovas buvo atsakingas už Brigados narių paskyrimą ir reikiamą jų kvalifikaciją.

68. Nurodyme buvo pavesta darbų vykdytojui R. S. (Nukentėjusiajam) su 2 brigados nariais A. S. ir V. D. atlikti 400 kV OL Alytus-Eikas 2 defektų šalinimo darbus (tarp atramų Nr. 1A-149). Papildomo tyrimo akte nurodyta, kad atrama Nr. 32, kurioje buvo vykdomi darbai, turi dvi skirtingas grandis (Alytus-Elkas 1 ir Alytus-Elkas 2), išdėstytas priešingose atramos pusėse. Kiekviena grandis turi fazinius laidus, išdėstytus vertikaliai trimis eilėmis. Akcentuota, kad pagal išduotą Nurodymą darbuotojams buvo pavesta atlikti defektų šalinimo darbus Alytus-Elkas 2 grandyje, o grandyje Alytus-Elkas 1 buvo palikta įtampa. Tyrimo metu nustatyta, kad defektus darbuotojams reikėjo pašalinti (pakeisti apsauginius tinklus) keliose grandies vietose (laiduose), esančiuose skirtinguose aukščiuose.

69. Taisyklių 120.8 punkte numatyta, kad darbo vietose papildomai oro linijos turi būti įžeminamos, kai oro linija yra indukuotos įtampos zonoje, tai įžemikliai turi būti uždėti kiekvienoje darbo vietoje (atramoje), kur dirbama, taip pat turi būti įžeminti naudojami mechanizmai, kranai ir žmonių kėlimo bokšteliai, kurių krepšius potencialams išlyginti dar reikia sujungti su kilnojamuoju įžemikliu tokio skerspjūvio kaip įžemiklio, kuriuo įžeminti oro linijos laidai. Pagal Taisyklių 55 punktą dirbant su perėjimais iš vienos darbo vietos į kitą toje pačioje oro linijoje, kai ji atjungta ir įžeminta atjungimo vietose, brigadai leidžiama perkelti iš vienos darbo vietos į kitą kilnojamuosius įžemiklius. Apie įžemiklių uždėjimą ir nuėmimą kiekvienoje darbo vietoje turi būti įrašyta nurodymo eilutėje „Kiti reikalavimai“. Perėjimai iš vienos darbo vietos į kitą turi būti įforminami nurodymo 4 lentelėje ir tik visiškai užbaigus darbus visose darbo vietose leidžiama įjungti įtampą.

70. Nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojams leidžiantis automobilinio keltuvo lopšiu žemyn nuo aukščiausiojo atramos taško iki vidurinio, su kuriuo Nukentėjusysis turėjo tiesioginį fizinį kontaktą. Taigi, nelaimingas atsitikimas įvyko darbuotojams leidžiantis iš vienos darbo vietos į kitą. Atsižvelgdama į šios nutarties 68-69 punktus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Nurodyme nėra įrašų ir informacijos apie įžemiklių panaudojimo tvarką (technologiją) darbuotojams pereinant iš vienos darbo vietos į kitą (Taisyklių 55 p.). Taigi, Nukentėjusysis nebuvo supažindintas su atliekamų darbų technologiniais ypatumais.

71. Taisyklių 26 punkte taip pat numatyta, kad, dirbant pagal nurodymus ar pavedimus, darbų vadovas instruktuoja darbų vykdytoją, prižiūrintįjį. Šį instruktavimą darbų vadovas įformina nurodymų registravimo ir pavedimų įforminimo žurnale. Tačiau byloje nustatyta, kad darbų vadovas Nukentėjusįjį instruktavo telefonu, o nurodymų registravimo žurnale Nukentėjusiojo parašo nėra. Taip pat, kaip nustatyta Papildomo tyrimo akte, darbų vadovas (A. Ž.) savo paaiškinime dėl Nukentėjusiojo instruktavimo nurodė prieštaringas aplinkybes.

Iš byloje pateiktų duomenų, be kita ko, aiškiai matyti, kad vidurinysis orinės linijos laidas, link kurio įvykio metu buvo leidžiamasi lopšiu žemyn, nuo atramos centro yra nutolęs apie 3 metrus toliau (į išorę) nei viršutinis ar apatinis grandies laidai. Nukentėjusysis, valdęs lopšį, dėl ribotumo matomumo po lopšiu, minėtos aplinkybės galėjo neįvertinti. Papildomo tyrimo akte nustatyta, kad, prieš pat įvykstant nelaimei, į įvykio vietą buvo atvykę dar trys Bendrovės darbuotojai, kurie buvo „pasisveikinti“ su bokštelio vairuotoju.

A. S. ir V. D. paaiškinimuose nurodė, kad atvykę pašaliniai asmenys galėjo nukreipti Nukentėjusiojo dėmesį ir jis atliko „pavojingą veiksmą“. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad šiuo atveju nesilaikyta UAB „Žilinskis ir Co“ Saugos ir sveikatos instrukcijoje „Atliekant darbus aukštyje“ Nr. 19, patvirtintoje įmonės direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 017, įtvirtintų 76-77 punktų (Dirbanti brigada turi būti ne mažesnė kaip trijų asmenų (skaičiuojant ir automobilinio bokštelio vairuotoją.

Vienas brigados narys – darbų vykdytojas (stebėtojas) – turi būti ant žemės. Jis nurodo vairuotojui, kada reikia pakelti arba nuleisti darbo aikštelę (lopšį), stebi, kad arti bokštelio neprieitų pašaliniai asmenys. Jeigu reikia, aptveria automobilinio bokštelio darbo zoną įspėjamosios spalvos tvorelėmis, išdėsto atitinkamus kelių eismo ženklus, kad automobilinio bokštelio neužkliudytų kitos transporto priemonės ir mechanizmai (76 p.); Kai dirbama bokšteliu, keltuvu, valdomu iš lopšio, dirbanti brigada gali būti ir iš dviejų asmenų, kai darbus aukštyje gali atlikti vienas darbuotojas.

Vienas darbuotojas pasikelia bokšteliu, keltuvu, valdomu iš lopšio, ir atlieka darbus. Antrasis darbuotojas – vadovaujantis darbams (darbų vadovas) – turi būti ant žemės ir stebėti, kad arti bokštelio, keltuvo neprieitų pašaliniai asmenys, jeigu reikia, aptverti bokštelio, keltuvo darbo zoną įspėjamosios spalvos tvorelėmis, išdėstyti atitinkamus kelių eismo ženklus, kad bokštelio, keltuvo neužkliudytų kitos transporto priemonės ir mechanizmai (77 p.)). Šiuo atveju nebuvo užtikrinta, kad arti bokštelio nepriartėtų pašaliniai asmenys ir niekas nestebėjo besileidžiančio lopšio.

Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 60.1 punkte įtvirtinta, jog Nurodyme „Kiti reikalavimai“ nurodoma atskiros operacijos ar darbo vietos, kurias turi stebėti darbų vadovas, tačiau Nurodyme nėra nurodyta, kurias atskiras operacijas ar darbo vietas stebės A. Ž. (darbų vadovas).

72. Tiek Papildomo tyrimo akte, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl to, kad pagal Taisyklių 177 punktą, atsižvelgiant į esamą elektros įrenginių operatyvinio aptarnavimo struktūrą, į konkretaus darbuotojo kvalifikacinius sugebėjimus, energetikos įmonėse sudėtinguosius perjungimus gali vykdyti vienas ne žemesnės kaip vidurinės kategorijos (VK) operatyvinis darbuotojas. Kilnojamuosius įžemiklius aukštosios įtampos elektros įrenginiuose uždėti privalo du darbuotojai – vienas vidurinės kategorijos (VK), kitas pradinės kategorijos (PK), žemosios įtampos elektros įrenginiuose – vienas VK darbuotojas. Nuimti kilnojamuosius įžemiklius leidžiama vienam VK darbuotojui. Tačiau šiuo atveju, vykdant Nurodyme pavestus darbus, tik Nukentėjusysis turėjo vidurinę kategoriją (VK), todėl jis neturėjo alternatyvios galimybės rinktis kur jam dirbti.

73. Pasisakydamas dėl nukentėjusiojo kaltės pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas, kurį atliekant nebuvo vertinamos Nukentėjusiojo pareigos darbų saugos klausimais, galimybė ir teisė atsisakyti vykdyti darbus, Nukentėjusiojo darbuotojo kaltė neatsargumo forma (dialektrinių pirštinių nusiėmimas, kilnojamojo įžemiklio nepanaudojimas, neatsargus rankos mostas), objektyviai negali būti laikomas atliktu tinkamai. Tačiau, kaip jau pažymėta, Nurodymas parengtas nesilaikant jam keliamų reikalavimų. Taip pat tiek Papildomo tyrimo akte, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai pasisakyta, kad kito lopšyje buvusio darbuotojo paaiškinimu, lopšio neįmanoma valdyti užsidėjus dielektrines pirštines, kadangi jos yra visiškai nelanksčios, todėl tai paaiškina, kodėl Nukentėjusysis buvo nusimovęs šias pirštines.

74. Taigi, iš Akto ir Papildomo tyrimo akto matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija tyrimą atliko vadovaudamasi Nuostatų 29 ir 30 punktuose įtvirtintomis nuostatomis, nustatinėjo ne tik esmines nelaimingo atsitikimo priežastis, bet ir įvykio darbe metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardijo teisės normų pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai aptarė bylos faktines aplinkybes ir pakankamai motyvuotai pasisakė apie atsakovo nustatytų pažeidimų įtaką nelaimingam atsitikimui kilti ir ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio, 87 straipsnio 4 dalies 2-4 punktų nuostatų nepažeidė.

75. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir aiškiai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas, jog įvykio darbe priežastimi tapo tai, kad Nukentėjusiajam buvo pavesta organizuoti ir dirbti elektros įrenginių priežiūros darbus 400 kV oro linijoje esant indukuotai įtampai, darbdavio įgaliotam asmeniui (darbų vadovui) prieš tai tinkamai neįvertinus rizikos, nenustačius saugių tokių darbų vykdymo technologinių būdų, neįvertinus darbų vykdytojo (R. S.) galimybių savarankiškai atlikti jam pavestą darbą, todėl nebuvo užtikrinta, kad būtų išlaikytas saugus atstumas tarp darbuotojų ir indukuotą įtampą turinčių srovinių dalių, o tai ir suponuoja saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės Bendrovėje nepakankamumą.

76. Papildomai patikrinusi bylą, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų ir surinktų įrodymų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius, teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimą reikėtų naikinti ar keisti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

77. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žilinskis ir Co“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė