e0aa0da8-8057-4516-b1e0-bbf8ecd32ee2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

                                                                                          Â

Administracinė byla Nr. A146-273/2011

                                          Procesinio

sprendimo kategorija 6.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. Â kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Irmantui Ambrazevičiui ir Vaidai Šimanauskienei,

atsakovų atstovams Vidmantui JanuÅ¡kevičiui, Ritai ZubkevičiÅ«tei, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Viktorijai Pratuzienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, akcinei bendrovei „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui dėl iÅ¡vados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė :

I.

pareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (I t., b. l. 3–7) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir atsakovas, CDMEK) 2009 m. spalio 19 d. iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 (toliau – ir CDMEK iÅ¡vada); įpareigoti CDMEK iÅ¡ naujo nagrinėti UAB „Vilniaus energija“ skundÄ ir priimti naujÄ iÅ¡vadÄ , atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimus.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad 2007 metais buvo pradėtas S.

G. profesinės ligos priežasčių tyrimas. 2007 m. liepos 16 d. profesinės ligos tyrimo komisija užpildė S. G. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr.(07-0041)001-012 (toliau – ir Aktas) I-Ä jÄ dalį. 2008 m. kovo

20 d. darbo medicinos gydytoja užpildė Å¡io Akto II-Ä jÄ dalį, kurioje nurodyta, kad S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių. UAB „Vilniaus energija“, nesutikdama su profesinės ligos diagnozės nustatymu, 2008 m. gegužės 13 d.

kreipėsi į CDMEK ir prašė priimti sprendimÄ dėl S. G. profesinės ligos diagnozės nepagrįstumo. CDMEK pateikė 2009 m.

spalio 19 d. iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603, kurioje nurodyta, kad

S. G. profesinė pneumokoniozė (asbestozė) buvo nustatyta pagrįstai. Pareiškėjas skunde teigė, kad ši CDMEK išvada yra nepagrįsta, neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

Nurodė, kad CDMEK iÅ¡vada neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. IÅ¡vadoje pateikiami neteisingi/netikslÅ«s faktiniai duomenys: klaidingai nurodytas CDMEK skundÄ padavęs subjektas ir jo teisinė forma (vietoje UAB „Vilniaus energija“ nurodyta AB „Lietuvos energija); netiksliai nurodoma S. G. pavardė (nurodoma S. G.), jo eitos pareigos (nurodyta, kad Å¡is asmuo dirbo Å¡altkalviu-vairuotoju nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 21 d. (iÅ¡ tiesų – nuo 2002 m. vasario 1 d. iki 2003 m. rugsėjo 21 d.)). IÅ¡vadoje nenurodytas jos teisinis pagrindas, neaiÅ¡ku, kuo vadovavosi CDMEK suraÅ¡ydama IÅ¡vadÄ . IÅ¡vadoje neanalizuojami dokumentai, ji yra apraÅ¡omojo pobÅ«džio, nevertinami profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte nurodyti faktai, CDMEK nepateikė motyvuotos iÅ¡vados, kodėl Komisija pripažino, jog profesinė liga S. G. buvo diagnozuota pagrįstai. Profesinės ligos nustatymui/pripažinimui bÅ«tinas priežastinis ryÅ¡ys tarp asmeniui diagnozuotos profesinė ligos ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių. UAB„Vilniaus energija“

savo skunde pateikė argumentus, kuriais grindžia savo nuomonę, kad S. G. darbas šioje įmonėje negalėjo būti jam

nustatytos profesinės ligos diagnozės priežastimi. CDMEK šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas teigė nesuprantantis, kodėl CDMEK išvadoje pasisakoma dėl S.

G. nustatytos diagnozės –

profesinės gerklų karcinomos, nes Akto II-je dalyje nenurodyta, kad ši liga S. G. diagnozuota kaip profesinė liga. Išvardyti

CDMEK iÅ¡vados trÅ«kumai, pareiÅ¡kėjo nuomone, yra pagrindas panaikinti CDMEK iÅ¡vadÄ Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad CDMEK iÅ¡vadoje nepagrįstai patvirtinta, jog profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė) S. G. nustatyta pagrįstai. IÅ¡vadoje nenurodytas nė vienas asbestozės diagnostinis kriterijus, kuris įrodo Å¡iÄ Â profesinė ligÄ ir jos sunkumÄ . Pripažįstant Å¡iÄ profesinė ligÄ buvo vadovautasi instrumentinių tyrimų (plaučių kompiuterinės tomografijos ir fibrobronchoskopijos) duomenimis (rastais neorganinės kilmės elementais, panaÅ¡iais į asbesto plauÅ¡elius), kurie, remiantis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis,

neįrodo ligos buvimo. Profesinė pneumokoniozė (asbestozė) S. G. buvo pripažinta prieš tai neatlikus šiose

Rekomendacijose nurodytų tyrimų (krÅ«tinės lÄ stos rentgenogramos, plaučių punkcijos), iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie vieno iÅ¡ pagrindinių asbestozės kriterijų – plaučių fibrozės buvimÄ /nebuvimÄ . Be to, profesinė pneumokoniozė (asbestozė) S. G. buvo pripažinta nesant jo darbinėje veikloje UAB„Vilniaus energija“ ilgalaikės ir kartotinės ekspozicijos asbestu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir SAM) pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (II t., b. l. 43–46) paaiÅ¡kino, kad CDMEK, gavusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡nagrinėjo visus gautus dokumentus (Akto I ir II dalis su priedais, medicininius dokumentus iÅ¡ visų gydymo įstaigų, kuriose buvo tiriamas ir gydomas S. G., S. G. ir liudytojų pareiÅ¡kimus, UAB „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus paaiÅ¡kinimus dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-osios dalies papildymo, posėdžio metu

iÅ¡klausė S. G. ir pareiÅ¡kėjo atstovų paaiÅ¡kinimus dėl darbo sÄ lygų, pobÅ«džio, kitų

aplinkybių, galėjusių turėti įtakos išsivystyti S. G. profesinei ligai.

Atkreipė dėmesį, kad CDMEK ginčus, susijusius su profesinė ligos diagnozės nustatymu, nagrinėja vadovaudamasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 punktu, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintu Profesinių ligų sÄ raÅ¡u, CDMEK nuostatais, patvirtintais sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37, taip pat kitų teisės aktų nuostatomis ta apimtimi, kuri reglamentuoja profesinių ligų diagnozių pagrįstumo įrodymÄ , atsižvelgdama į į visÄ informacijÄ , esančiÄ medicininiuose dokumentuose: atliktų tyrimų rezultatus, tam tikros ligos simptomų atsiradimo laikÄ , gretutines ligas, ligų vystymosi eigÄ bei greitį ir pan. Akcentavo, kad CDMEK, priimdama iÅ¡vadas dėl profesinių ligų diagnozių nustatymo, vadovaujasi ir

moksline medicinine literatūra, atliktais moksliniais tyrimais, atsižvelgia į Komisijos profesinių ligų diagnostikos

rekomendacijas (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos SÄ jungos Oficialiųjų publikacijų biuras,1994). Teigė, kad CDMEK iÅ¡vados dalyje, kurioje pagrindžiamas profesinės ligos diagnozės nustatymas, nenurodomos konkrečios teisės aktų nuostatos, nes teisės aktais reglamentuota įtartos profesinės ligos nustatymo, tyrimo ir diagnozės nustatymo tvarka. PaaiÅ¡kino, kad konkreti diagnozė, pritaikant medicinos mokslo žinias yra patvirtinama atitinkamais tyrimais, kurie padeda identifikuoti ir diferencijuoti įtariamus sveikatos sutrikimus, atsižvelgiant į gautus rezultatus ir iÅ¡vadas.

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, esÄ Â S. G. nebuvo atlikti visi tyrimai, kurie yra iÅ¡vardyti Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijose (toliau – ir PLD rekomendacijos), pažymėjo, kad šis dokumentas yra rekomendacinio pobÅ«džio, todėl priimdama sprendimÄ dėl profesinės ligos iÅ¡tyrimo, diagnozės patvirtinimo į Å¡io dokumento nuostatas CDMEK atsižvelgia ta apimtimi, kuri nėra griežtai apibrėžta Lietuvos Respublikos teisės aktų. PaaiÅ¡kino, kad ligos diagnozei patvirtinti neprivaloma atlikti visų tyrimų, iÅ¡vardytų Profesinių ligų nustatymo kriterijuose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.V-1087, kai vieno ar kelių atliktų tyrimų rezultatai bei iÅ¡vados neabejotinai patvirtina tam tikros ligos diagnozę. Teigė, kad gydytojas gali pagal savo kompetencijÄ patvirtinti tam tikros ligos diagnozę. Darbo medicinos gydytojas patvirtino profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozę. CDMEK,

išnagrinėjusi medicininius ir kitus dokumentus, išklausiusi S. G. ir pareiškėjo atstovų paaiškinimus, priėmė

iÅ¡vadÄ , kad Å¡i diagnozė buvo nustatyta teisingai ir pagrįstai.

Akcentavo, kad visi galimi tyrimai atliekami tik tuo atveju jei vieno ar kelių tyrimų rezultatai nėra aiÅ¡kÅ«s arba kelia abejonių. S. G. atveju tokios situacijos nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad nustatant ir patvirtinant profesinės asbesto sukeltos ligos diagnozę yra svarbÅ«s Profesinių ligų nustatymo kriterijų apraÅ¡e, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888, nurodyti kriterijai: klinikiniams tyrimams rekomenduojamos orientacinės asbesto plaučiuose ribinės vertės (daugiau kaip vienas darinys/ml bronchoalveolinio skysčio nustatytas Å¡viesos mikroskopijos metodu; p.12.4); aptiktas sumažėjęs PAO2; 14.3.3.2 p.); ekspozicijos trukmė - ne mažiau 5 metų (15.7 p.). Todėl patvirtinant asbestozės diagnozę, atsižvelgta į reikÅ¡mingÄ profesinės ligos anamnezės faktÄ -Akto 13 punkte nurodyta, kad darbo aplinkos ore buvo aptikta asbesto plauÅ¡elių alveolinės frakcijos. Pabrėžė, kad asbestui yra bÅ«dingas kumuliuojantis poveikis. Asbesto plauÅ¡elių koncentracijos dydis ore ir žmogaus organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto sukeliamų ligų

išsivystymo greitį. Atkreipė dėmesį, kad CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai neneigė S. G. darbe buvusios asbesto

plauÅ¡elių ekspozicijos ir fakto, kad Å¡i ekspozicija truko apie 5 metus.Â

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, esÄ Â asbesto plauÅ¡elių S. G. galėjo įkvėpti buityje, pažymėjo, kad jie nepagrįsti įrodymais, o kadangi S. G. darbo aplinkoje rasta asbesto plauÅ¡elių, Å¡is faktas laikomas pagrindu, nustatančiu priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir ligos. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog CDMEK iÅ¡vadoje yra netikslumų įraÅ¡ant pareiÅ¡kėjo, susirgusio darbuotojo duomenis, pažymėjo, kad Akte, kuriame pateiktÄ informacijÄ vertinama CDMEK priėmė iÅ¡vadÄ , S. G. pareigos nurodytos nevienodai, šį AktÄ pasirašė pareiÅ¡kėjo perdavimo tinklo direktorius, nepateikdamas pastabų dėl pareigų ar darbų patikslinimo, be to, nepaisant skirtingų pavadinimų, darbų pobÅ«dis buvo tas pats, o pareigų pavadinimų kaita profesinės ligos diagnozės nustatymui neturi jokios įtakos. Netikslumai įraÅ¡ant į CDMEK aktÄ susirgusio darbuotojo pavardę ir pareiÅ¡kėjo pavadinimÄ yra techninio pobÅ«džio ir iÅ¡vadai taip pat neturi įtakos.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (II t., b. l. 189–190). PaaiÅ¡kino, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribos apima profesinės ligos priežasčių iÅ¡tyrimÄ bei profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-osios dalies „Profesinės ligos priežasčių tyrimas“ užpildymÄ . PaaiÅ¡kino, kad 2007 m. birželio 6 d. sudaryta S. G. profesinės ligos tyrimo komisija tyrė iÅ¡tyrė profesinės ligos priežastis ir 2007 m. liepos 16 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ . Å ios Akto dalies pareiÅ¡kėjas neapskundė. Profesinės ligos diagnozės nustatymas ar jos nenustatymas ir Akto II-osios dalies „Profesinės ligos patvirtinimas“ užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai. Atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde neiÅ¡kėlė klausimų, kurie priskirti Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai, Inspekcija nepasisakė dėl CDMEK iÅ¡vados pagrįstumo.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje neskundžia jokių Tarnybos sprendimų ar veiksmų ir prašė skundÄ atmesti. Atsiliepime (II t., b. l. 97–98) paaiÅ¡kino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos funkcijoms nėra priskirta nagrinėti, tirti ar teikti iÅ¡vadas dėl susirgimų susiejimo su profesine liga. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus VI teritorinis skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 patvirtintomis Darbingumo lygio, susijusio su nelaimingais atsitikimais darbe ar profesinių ligų padariniais, nustatymo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintais Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡u ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡u, remdamasis pateiktu profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, nustatė pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį dėl priežasties „profesinė liga“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (II t., b. l. 197) paaiÅ¡kino, kad S. G. 2008 m. birželio 17 d. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, praÅ¡ydamas skirti jam vienkartinę netekto darbingumo kompensacijÄ dėl profesinės ligos, nes jam buvo nustatytas 20 procentų netektas darbingumas dėl profesinės ligos. Remdamasis profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. spalio 27 d. sprendimu S. G. nustatytÄ profesinę ligÄ pripažino draudiminiu įvykiu. PaaiÅ¡kėjus, kad dėl profesinės ligos nustatymo pagrįstumo yra iÅ¡keltas administracinis ginčas, klausimas dėl vienkartinės kompensacijos skyrimo S. G. bus sprendžiamas ginÄÄ iÅ¡nagrinėjus teismine tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė jį palaikantis (II t., b. l. 27–28).

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepimo į skundÄ nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kino, kad su CDMEK iÅ¡vada sutinka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Teismas nustatė, kad remiantis 2006 m. gruodžio 1 d. epikrize, S.

G. 2006 m. lapkričio

29 d. – 2006 m. gruodžio 1 d. buvo hospitalizuotas, klinikinė diagnozė – lėtinis laringitas J37.0 (II t., b. l. 60). Po operacijos nukreiptas gydyti į Vilniaus Universiteto Onkologijos institutÄ , diagnozė – gerklų karcinoma C32 (II t., b. l. 61). 2007 m. gegužės 30 d. VÅ¡Ä® Vilniaus Universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos Å eimos medicinos centras praneÅ¡imu Nr. 1 apie įtariamÄ

profesinę ligÄ informavo Valstybinę darbo inspekcijÄ (I t., b. l. 67). S. G. profesinės ligos tyrimo komisija

2007 m. liepos 16 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (07-0041)001-012 I-Ä jÄ dalį (toliau – Akto I-oji dalis) (I t.,

b. l. 19–25), kurioje (Akto 2 p.) nurodė, kad S. G. yra nustatyta pirminė profesinės ligos diagnozė: profesiniai

gerklų piktybiniai navikai (C32) ir abipusis neurosensorinis prikurtimas (H903); paskutinė įmonė, veikiant profesinės rizikos veiksniams, galėjusiems sukelti profesinę ligÄ - UAB „Vilniaus energija“; darbo stažas paskutinėje įmonėje, veikiant profesinės rizikos veiksniams (asbesto plauÅ¡eliai, medienos dulkės, cheminės medžiagos), susijusiems su profesinės ligos pirmine diagnoze (profesiniai gerklų piktybiniai navikai) - 5 metai. AB „Vilniaus Å¡ilumos

tinklai“ 2007 m. liepos 5 d. rašte Nr. 02-393 nurodoma, kad S. G. įmonėje šaltkalviu vairuotoju, vairuotoju

dirbo nuo 1973 m. gegužės 23 d. iki 2002 m. kovo 31 d. (I t., b. l. 79).

2002 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 329 S. G. buvo atleistas iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“, perkeliant jį

dirbti į UAB „Vilniaus energija“, kur jis nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 21 d. dirbo šilumos trasų aptarnavimo

šaltkalviu–vairuotoju (II t., b. l. 39). 2008 m. sausio 29 d. S. G. buvo atlikta plaučių kompiuterinė

tomografija, iÅ¡vados: židinukai plaučiuose, kai kurie su apkalkėjimo požymiais. Fibrozinės druožės abiejuose plaučiuose viduriniuose ir apatiniuose plaučiuose. Apkalkėjęs kairiojo plaučio Å¡aknies l/m. (II t., b. l. 53). 2008 m. kovo 6 d. Pulmonologijos ir alergologijos centre S. G. atliktas instrumentinis tyrimas – fibrobronchoskopija su bronchoalveoliniu lavažu, iÅ¡vados: trachėjos ir bronchų gleivinės atrofija (II t., b. l. 54). Atlikus citologinį ir laboratorinį bronchoalveolinio lavažo skysčio tyrimÄ 2008 m. kovo 7 d. nustatyta, kad rasti asbesto plauÅ¡eliai (pavieniai neorganinės kilmės elementai, panaÅ¡Å«s į asbesto plauÅ¡elius) (II t.,

b. l. 55–56). 2008 m. kovo 20 d. S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė),

sukelta asbesto dulkių J61 (pagrindinis kodas), Z57.2 (papildomas kodas) (II t., b. l. 18). Remiantis šia diagnoze, buvo priimta Akto II-ji dalis, kuria patvirtinta nurodyta profesinė liga (I t., b. l. 44). 2008 m. balandžio

30 d. pareiškėjas pateikė pastabas dėl Akto II dalies (I t., b. l. 57–58), o

2008 m. gegužės 13 d. padavė skundÄ CDMEK dėl S. G. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo (I t., b.

l. 13–16), reikalaudamas patikslinti profesinės ligos diagnozę, pilnai įvertinti darbo veiklos raidÄ , nurodant kokiais tyrimais ir kriterijais

remiantis diagnozuota profesinė pneumokoniozė. 2008 m. gegužės 27 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus

IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-825 nustatė S. G. 80 procentų darbingumo lygį (II t., b. l.

131–137). 2008 m. birželio 17 d. buvo nustatyta profesinė liga – profesinė gerklų karcinoma, II stadija, profesinė pneumokoniozė, ligos sukeltos asbesto dulkių C32, J61, Z57.2 (II t., b. l. 117). 2008 m. birželio 20 d. priimta Akto II-ji dalis, kurioje patvirtinta 2008 m. birželio 17 d.

nustatyta profesinė liga (II t., b. l. 115). 2008 m. rugpjūčio 25 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus

IV teritorinis skyrius Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DNL-1193 nustatė 65 procentų darbingumo lygį (II t., b. l. 101–108). 2009 m. spalio 19 d. CDMEK, pakartotinai iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto panaikinimo, iÅ¡vadoje dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603 konstatavo, kad įvertinus ligos ir profesinę anamnezes, klinikÄ , atliktus tyrimus, specialistų konsultacijas, galimÄ darbuotojo kontaktÄ su asbesto

plaušeliais, tai, kad darbdavio atstovas nepaneigė, kad S. G. dirbdavo ir šiluminių tinklų kamerose, 5 metų ekspozicija su

pluoÅ¡tinės struktÅ«ros silikatais yra pakankama profesinės pneumokoniozės iÅ¡sivystymui, todėl profesinė pneumokoniozė (asbestozė) nustatyta pagrįstai. Gerklų karcinoma C32 nebuvo patvirtinta kaip profesinė liga, nes minimalus indukcijos periodas paprastai trunka daugiau kaip 15 metų (I t., b. l. 9–10). 2009 m. spalio 27 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 6-15-1479, atlikus profesinės ligos tyrimo medžiagos patikrinimÄ ir nustačius, kad darbingumo lygis dėl diagnozių pagal TLK-10 J61 ir Z57.2 nustatytas pagrįstai, nusprendė pripažinti S. G. 2008 m. kovo 20 d. nustatytÄ profesinę ligÄ draudiminiu įvykiu (II t., b. l. 203–204).

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 2 straipsnio 28 punktu, 44 straipsnio 9 punktu, 44 straipsnio 10 ir 12 punktais, CDMEK nuostatų, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 (toliau – ir CDMEK nuostatai), 8, 9 punktu 8 punktais, Vyriausybės 2004 m. balandžio

28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatai) 12, 21, 24–25, 28–29, 31–32 punktais. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintame Profesinių ligų sÄ raÅ¡e (toliau – ir Profesinių ligų sÄ raÅ¡as) asbestozė priskiriama prie ligų, kurias sukelia įkvepiamos medžiagos, tiesiogiai susijusios su kenksmingais darbo aplinkos veiksniais. Teismas vadovavosi Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų apraÅ¡u, patvirtintu sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-888 (toliau – ir Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų apraÅ¡as). Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintų Profesinių ligų nustatymo kriterijų (toliau – ir Profesinių ligų nustatymo kriterijai) 6 bei 7 punktais.

Teismas nustatė, kad CDMEK, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , patvirtino 2008 m. kovo 20 d. nustatytÄ profesinės ligos diagnozę – pneumokoniozę (asbestozę) (pagal TLK-10, J61 – pneumokoniozė, sukelta asbesto ir kitų mineralinių skaidulų; Z57.2 – dulkių profesinis poveikis), o profesinės ligos diagnozės, kuri buvo nustatyta 2008 m. birželio

17 d., – gerklų karcinomos (pagal TLK-10, C32 – piktybiniai gerklų navikai) nepatvirtino kaip profesinės ligos dėl per trumpo indukcijos periodo. Teismas pažymėjo, kad PLD rekomendacijos nėra privalomo pobÅ«džio, ligos diagnozę nustato gydytojas specialistas pagal savo kompetencijÄ . Nurodė, kad remiantis PLD rekomendacijomis, asbesto kÅ«nelių ar plauÅ¡elių (skrepliuose ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspozicijÄ . Remiantis moksline literatÅ«ra, asbestozės simptomai iÅ¡ryÅ¡kėja palaipsniui, kai iÅ¡sivysto fibrozė, o plaučiai praranda elastingumÄ (projekto vadovas A. Urbelis, Profesinė sveikata, 2008 m.), nurodoma, kad vienas iÅ¡ asbestozės diagnozavimo bÅ«dų yra rentgenograma – retikulonodulinė difuzinė plaučių audinio fibrozė su limfmazgių padidėjimu (V. Obelenis, R. Ustinavičienė, T. Bagdonienė, R. RaÅ¡kevičienė, J. Vėbrienė, V. JanuÅ¡kevičius, A. Ščiupokas, Darbo medicina, 2007 m.). S. G. profesinės ligos diagnozė nustatyta atsižvelgus ne tik į bronchoalveolinio lavažo duomenis, bet atlikus plaučių kompiuterinę tomogramÄ , radiologinį tyrimÄ , įvertinus plaučių funkcijas (nustatyta plaučių fibrozė, kvėpavimo takų obstrukcija). Nustatyta, kad S. G. darbo aplinkos ore aptikta asbesto plauÅ¡elių alveolinės frakcijos, nors ir nevirÅ¡ijanti didžiausio leistino ribinio dydžio (I t., b. l. 23). Teismas nustatė, kad Perdavimo tinklo departamento Pirmojo Å¡ilumos tinklų rajono aptarnavimo ir remonto Å¡altkalvio saugos ir sveikatos instrukcijos 24 punkte nurodytos priemonės S.

G. buvo išduotos, S. G. supažindintas su darbo su asbesto taisyklėmis (I t., b. l. 168–180). Tai, kad buvo dirbama aplinkoje, kurioje yra asbesto, nurodė ir kiti UAB „Vilniaus energija“ darbuotojai (II t., b. l. 64–68), šio fakto neneigė ir pareiškėjas. Teismas nustatė, kad S. G. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dirbo vairuotoju nuo 1973 m. gegužės 23 d. iki 2002 m. kovo

31 d., įskaitant darbÄ Å¡altkalviu-vairuotoju nuo 2002 m. vasario 25 d. iki 2002 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad asbesto ekspozicijos trukmė UAB „Vilniaus energija“, vadovaujantis Asbesto sukeltų profesinių ligų nustatymo kriterijų apraÅ¡o 15.7

punktu, siekė minimalų periodÄ â€“ 5 metus, iÅ¡vada, kad S. G. profesinę ligÄ â€“ asbestozę nulėmė darbas UAB „Vilniaus energija“,

yra pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, jog S. G. reguliariai buvo tikrinama sveikata ir

visose išvadose nurodyta, kad S. G. dirbti gali, nepaneigia asbestozės diagnozės, kuriai būdingas ilgas indukcijos periodas. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad CDMEK išvada priimta vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. CDMEK atliko teisės aktų nustatyta tvarka jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nėra pagrindo nustatyti papildomus įpareigojimus.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, formuluodamas skundo dalykÄ , neteisingai nurodė, kad skundžiama CDMEK iÅ¡vada yra administracinis sprendimas. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 2 straipsnio

14 punktÄ , VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalis, padarė iÅ¡vadÄ , kad CDMEK iÅ¡vada nei pareiÅ¡kėjui, nei kitiems asmenims nėra tiesiogiai nustatomos teisės ar pareigos, todėl ji pagal savo turinį nėra individualus administracinis sprendimas, todėl jos panaikinimas negali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pažymėjo, kad ginčijamoje CDMEK iÅ¡vadoje buvo nurodyta informacija dėl atlikto vertinimo, todėl teisme gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad paminėtus motyvus dėl skundžiamos CDMEK iÅ¡vados neatitikimo administracinio sprendimo požymiams patvirtina ginčo teisinių santykių reglamentavimas bei pagal šį reglamentavimÄ tarp Å¡alių atsiradę teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, jog S.

G. siekia gauti socialines iÅ¡mokas pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ . Dėl to valstybės įgaliotos institucijos atliko visus minėtus veiksmus, o VSDFV Vilniaus skyrius priėmė sprendimÄ nustatytÄ profesinę ligÄ pripažinti draudiminiu įvykiu. Teismas nurodė, kad S. G. nustatant profesinę ligÄ bei darbingumo lygį dalyvavo dvi valstybės institucijos – Valstybinė darbo inspekcija, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Å¡ių institucijų darbe dalyvavo ir dokumentus, kuriais nustatyta profesinė liga bei dėl jos nustatytas darbingumo lygis pasirašė gydytojai. Å ių valstybės institucijų dokumentų pagrįstumÄ patikrino CDMEK. Minėtų trijų valstybės institucijų dokumentus patikrino VSDFV Vilniaus skyrius ir konstatavo, kad profesinė liga patvirtinta pagrįstai.

Teismas pažymėjo, kad CDMEK nėra teisinės atsakomybės subjektas, nes nėra juridinis asmuo, todėl CDMEK nelaikytina ir vieÅ¡ojo administravimo subjektu, galinčiu atsakyti už CDMEK veiksmus. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad CDMEK atliko vieÅ¡ojo administravimo funkcijÄ , kuriÄ jai pavedė atlikti Sveikatos apsaugos ministerija. CDMEK atliko nuostatuose nustatytÄ uždavinį – patikrino profesinės ligos nustatymo pagrįstumÄ . Todėl teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad nėra pagrindo pripažinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos veiksmus, atliktus per jos sudaromÄ CDMEK, neteisėtais ir įpareigoti atlikti papildomus veiksmus.

Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog CDMEK, nagrinėdama klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo, vadovavosi CDMEK nuostatų 17 ir 20 punkte įtvirtintomis taisyklėmis ir įgyvendino principus, kuriais turi bÅ«ti grindžiama CDMEK veikla. Teismas nurodė, kad CDMEK Nuostatų 27 punkto turinys ne visiÅ¡kai atitinka aukÅ¡tesnės galios teisės aktų turinį – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo

44 straipsnio 9 punktÄ , pagal kurį profesinės ligos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Dėl to CDMEK nenustato ar nepatvirtina papildomai profesinės ligos, o tik tikrina profesinės ligos nustatymo pagrįstumÄ . Tačiau tiek Nuostatų 27 punktas, tiek kitos nuostatos patvirtina, kad tiek CDMEK nutarus profesinės ligos nustatymÄ pripažinti pagrįstu, tiek nepagrįstu yra suraÅ¡omas raÅ¡ytinis dokumentas – iÅ¡vada. Nuostatai nenustato termino, per kurį turi bÅ«ti suraÅ¡yta iÅ¡vada, tačiau iÅ¡ minėtos nuostatos galima daryti prielaidÄ , jog iÅ¡vada turi bÅ«ti suraÅ¡yta ne vėliau kaip per 7 dienas nuo posėdžio dienos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad CDMEK iÅ¡vados suraÅ¡ymo terminas buvo pažeistas, be to, ji nebuvo iÅ¡siųsta visiems subjektams, kuriems turėjo bÅ«ti iÅ¡siųsta pagal Nuostatus. Teismas konstatavo, kad Å¡ie pažeidimai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministerijÄ atlikti veiksmus, užtikrinančius, jog CDMEK pakartotinai atliktų S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo

patikrinimÄ , nes toks įpareigojimas bÅ«tų neproporcinga priemonė S. G. atžvilgiu, kurio profesinės ligos

nustatymo klausimas minėtų teisės aktų nustatyta tvarka tęsiamas nuo 2007 m. ir Å¡iuo metu yra ketvirtoje valstybės institucijoje (VSDFV), kuri iÅ¡sprendus ginÄÄ teisme turi priimti sprendimÄ dėl kompensacijos mokėjimo.

III.

PareiÅ¡kėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundÄ (III t., b. l. 55–58), kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti 2009 m. spalio 19 d. CDMEK iÅ¡vadÄ , įpareigoti Sveikatos ir apsaugos ministerijÄ atlikti veiksmus, užtikrinančius, jog CDMEK iÅ¡ naujo

iÅ¡nagrinėtų UAB „Vilniaus energija“ skundÄ (pakartotinai atliktų S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo

patikrinimÄ ).

Apeliacinį skundÄ grindžia tokiais motyvais:

1. Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų apraÅ¡as, kuriuo remiamasi pirmosios instancijos teismo sprendime, įsigaliojo po CDMEK sprendimo priėmimo. Nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl S.

G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, galiojo bei profesinių ligų pripažinimo kriterijus reglamentavo Profesinių ligų nustatymo kriterijai, kurių 7 punktas įtvirtino, kad, nustatant profesinės ligos diagnozę, rekomenduojama vadovautis Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad PLD

rekomendacijos nėra privalomos, reikia įvertinti tai, kad profesinės ligos S. G. nustatymo laikotarpiu teisės akto, kuriame

būtų įtvirtinti asbestozės pripažinimo profesine liga diagnostiniai kriterijai, nebuvo. Mano, kad esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismo sprendime turėjo būti remiamasi Profesinių ligų nustatymo kriterijais ir PLD rekomendacijomis.

2. Profesinei ligai – asbestozei pripažinti yra bÅ«tina įrodyti pakankamos asbesto dulkių ekspozicijos buvimÄ . Remiantis PLD rekomendacijomis, profesinę ekspozicijÄ Ä¯rodo asbesto plauÅ¡elių koncentracija darbo aplinkos ore, virÅ¡ijanti 1 plauÅ¡elį/cm3. Tuo tarpu Higienos instituto Cheminių veiksnių laboratorijos atliktų matavimų duomenimis, asbesto plauÅ¡elių koncentracija Å¡iluminėse kamerose, magistraliniuose tinkluose, kolektoriuose (vietose, kuriose kaip teigiama, dirbo ir S. G.) bei Å¡iluminės trasos remonto metu nevirÅ¡ijo 0,038 pl/cm3, buvo ženkliai mažesnė už HN 23:2007 numatytÄ asbesto ilgalaikio poveikio ribinį dydį 0,lpl/cm3 (pagal HN 23:2001, galiojusiÄ iki 2007 m., asbesto ilgalaikio poveikio ribinė vertė buvo 0,3 pl/cm3).

Pažymi, jog išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad S. G. darbinėje veikloje UAB „Vilniaus energija“ nebuvo ilgalaikės ir kartotinos

ekspozicijos asbestu. Teigia, kad asbesto plaušelių koncentracija šaltkalvio remontininko darbo vietose neviršijo leistino ribinio dydžio, kenksmingo darbo aplinkos veiksnio veikimo (ekspozicijos) minimali trukmė yra nepakankama

pripažinti asbestozę profesine liga. Atkreipia dėmesį į tai, kad S. G. UAB „Vilniaus energija“ dirbo laikotarpiu

nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. gegužės 1 d.

3.Teigia, kad asbestozę, kurios minimali ekspozicijos trukmė 5 metai, gali sukelti tik labai didelė asbesto plaušelių koncentracija darbo aplinkos ore, kuri viršija 1

plaušelį/m3 (PLD rekomendacijos). Kadangi S. G. darbo aplinkoje asbesto plaušelių koncentracija buvo ženkliai

mažesnė už PLD rekomendacijose nurodytÄ dydį bei už PIN 23:2007 nurodytÄ ilgalaikio poveikio ribinį dydį (t.y. 0,1 pl/cm3), nagrinėjamu atveju minimali ekspozicijos trukmė negali bÅ«ti lygi 5 metams. Pažymi, kad mokslinėje literatÅ«roje (O. Obelenis, T. Bagdnienė, A. Mačionis,

R. RaÅ¡kevičienė, J. Vėbrienė, Darbo medicina, 2007 m.) nurodoma, kad pneumokoniozę (asbestozė yra viena iÅ¡ pneumokonizių rÅ«Å¡ių) sÄ lygoja ilgalaikis darbas dulkėmis užterÅ¡tame ore, kuriame yra didelė neorganinių dulkelių koncentracija.

3. UAB „Vilniaus energija“ iÅ¡vadų pagrįstumÄ patvirtina ir po CDMEK iÅ¡vados suraÅ¡ymo įsigaliojusio Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų apraÅ¡o nuostatos. Remiantis Å¡io ApraÅ¡o 15.7 punktu, asbesto ekspozicijos trukmė asbestozei pripažinti profesine turi bÅ«ti ne mažiau kaip 5 metai. Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų apraÅ¡as iÅ¡skiria/apibrėžia intensyvios asbesto ekspozicijos ir mažesnės rizikos darbo su asbesto kriterijus. Mano, kad skirtingos rizikos darbams vienoda ekspozicija (5 metai) negali bÅ«ti taikoma. Remiantis Akto I-je dalyje esančiais

darbo dienos chronometriniais duomenimis, S. G. darbas atitinka mažesnės rizikos su asbestu darbų apibrėžimÄ ,

nurodytÄ ApraÅ¡o 5 punkte, taigi tai tik dar kartÄ patvirtina, kad CDMEK ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog 5 metų ekspozicija yra pakankama

profesinei ligai – asbestozei nulemti, nepagrįsta. Mano, kad vien tik tai, jog S. G. darbo aplinkoje buvo kenksmingas veiksnys,

negali būti pagrindu laikyti profesinės ligos atsiradimo priežastimi – S. G. liga galėjo išsivystyti ir dėl kitokių,

t. y. neprofesinių priežasčių. Atkreipė dėmesį, kad 2007 m. birželio 13

d. ir 2007 m. liepos 18 d. CDMEK posėdžių metu S. G. yra nurodęs, kad, dirbdamas AB „Vilniaus šilumos tinklai“,

automobiliu vežiojo gyvsidabrį ir asbesto atliekas. Be to, asbestas buvo plačiai naudojamas ir buityje. Mokslinėje literatÅ«roje (O. Obelenis, T. Bagdnienė, A. Mačionis, R. RaÅ¡kevičienė, J. Vėbrienė, Darbo medicina, 2007 m.) nurodyta, kad asbestozė gali bÅ«ti neprofesinė ir jÄ sukelia gyvenimas asbesto pluoÅ¡to turinčiuose namuos (Å¡iferinės dangos asbesto pagrindu). Pažymi, kad Å¡ios aplinkybės nei CDMEK, nei teismo nebuvo tinkamai įvertintos.

           4. CDMEK rėmėsi medicininiais dokumentais, kurie, apelianto nuomone, pačios asbestozės buvimo neįrodo. PLD rekomendacijose numatyti asbestozės simptomai ir požymiai: dusulys, persistuojanti bilateralinė, vėlyva inspiracinė baziliarinė krepitacija, pirÅ¡tai bÅ«gno lazdelių formos; KrÅ«tinės lÄ stos rentgenograma: difuzinė intersticinė plaučių fibrozė, daugiausiai apatinėse dalyse; Plaučių f-jos tyrimas: restrikcinis (restrikcija – plaučių kvėpuojamo pavirÅ¡iaus ar jo elastingumo sumažėjimas) plaučių funkcijos nepakankamumas su sumažėjusiÄ dujų difuzija. AnalogiÅ¡ki asbestozės simptomai ir požymiai nurodyti ir medicininiuose vadovėliuose. Atkreipia dėmesį, kad CDMEK pateiktuose medicininių tyrimų rezultatuose neužfiksuota nei tai, kad pacientas skundžiasi progresuojančiu dusuliu, nenustatytas vienas pagrindinių asbestozės kriterijų restrikcinis plaučių

funkcijos nepakankamumas su sutrikusia dujų difuzija. Atkreipia dėmesį, kad S. G. plaučių funkcijos įvertinimÄ atlikusio

gydytojo V. Å ležo iÅ¡vadoje nurodyta: nustatyta lengva kvėpavimo takų obstrukcija, plaučių tÅ«riai normalÅ«s, dujų difuzija nesutrikusi. CDMEK nepagrįstai obstrukcijÄ (kvėpavimo takų susiaurėjimas, užsikimÅ¡imas, nepraeinamumas

dėl uždegimo, gerklės raumenų spazmo naviko – S. G. diagnozuota gerklių karcinoma) sutapatino su restrikcija (plaučių

kvėpuojamo paviršiaus ar jo elastingumo sumažėjimas). CDMEK rėmėsi tik tam tikrais nežymiais kai kurių rodiklių nukrypimais, kurie gali atsirasti dėl

amžiaus ir kitų gretutinių ligų ar ankstesnės darbinės veiklos, o ne dėl S. G. darbinės veiklos UAB „Vilniaus energija“.

Esant tokiai situacijai, CDMEK galėjo ir, apelianto nuomone, turėjo pasinaudoti

CDMEK nuostatų 10.3 punkte numatyta teise siųsti S. G. į sveikatos priežiūros įstaigas papildomai ištirti ir patikslinti

diagnozę, tačiau to nepadarė. Todėl mano, kad CDMEK neatliko visų reikalingų veiksmų, kad būtų nustatytas S. G. pripažintos profesinės ligos pagrįstumas/nepagrįstumas.

            5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad CDMEK nelaikytina viešojo administravimo subjektu bei kad jos surašomiems dokumentams negali ir neturi būti taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinti reikalavimai. Teigia, kad tokios išvados neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teismų praktikos (2007 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-627-07, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-392-142/2009).

Atsakovas Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į apelianto skundÄ (III t., b. l. 74–78) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

NesutikimÄ su apeliaciniu skundu, atsakovas pagrindžia Å¡iais argumentais:

1. CDMEK, nagrinėdama dėl S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, vadovavosi ne tik Profesinių ligų nustatymo kriterijais bei Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijomis, bet ir kitais patikimais medicinos mokslinių tyrimų šaltiniais: Helsinkio kriterijais, priimtais 1997 m. tarptautiniame ekspertų susitikime asbesto, asbestozės ir vėžio klausimais Helsinkyje, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Profesinės sveikatos ir saugos enciklopedijoje pateiktais duomenimis (TDO enciklopedija I tomas 187–189 p. ir II tomas Radiographs of Pneumoconiosis International Classification, 1735–1740 p., Ženeva, 1989).

Helsinkio kriterijuose yra nurodyta, kad asbestozė apibūdinama kaip difuzinė intersticinė plaučių fibrozė, išsivysčiusi dėl asbesto dulkių poveikio. Fibrozės intensyvumo lygis priklauso nuo poveikio intensyvumo ir trukmės, bet ji gali išsivystyti ir esant žemam ekspozicijos lygiui, kadangi asbestas pasižymi jam būdingu kumuliuojančių (suminiu) poveikiu (People and Work Research Reports, No. 14, Finnish Institute of Occupational Health, Helsinki, 1997). Mokslinėje medicinos literatūroje taip pat nurodoma, kad pirminių asbestozės simptomų pasireiškimas yra galimas net po 3 metų ekspozicijos, nepriklausomai nuo asbesto plaušelių koncentracijos ore.

Diagnozė yra patvirtinama plaučių radiologiniu tyrimu (Daniel Powers, M.D., Diagnostic Radiologist, B-Reader, Board Certified Diagnostic&Nuclear Radiologist, 2007, Basil Varkey MD, FCCP, Professor Emerites, Department oflnternal Medicine, Division of Pulmonary and Critical Care, Asbestosis: Differential Diagnosis&JVorkup, 2009; Early detection of Occupational diseases, WHO (Pasaulio sveikatos organizacija), 1986). Nurodo, kad S. G. buvo nustatyta plaučių fibrozė abiejų plaučių viduriniuose ir apatiniuose laukuose bei židinukai plaučiuose.

Tai atitinka TDO tarptautinės pneumokoniozių rentgenologinės klasifikacijos 1/0 kategorijÄ , kuri tipinga intersticinei plaučių fibrozei – vienam iÅ¡ asbestozės simptomų. Tai patvirtino ir klinikiniai tyrimai – „asbesto kÅ«nelių ar plauÅ¡elių aptikimas broncholavažo skystyje“: citologinio tyrimo metu buvo aptikti neorganinės kilmės elementai, panaÅ¡Å«s į asbesto plauÅ¡elius ir nustatyta kvėpavimo takų obstrukcija.

2. Pabrėžia, kad pareiškėjas, nesutikdamas

su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ignoruoja S. G. darbo aplinkoje buvusiÄ , nors ir mažesnę už nustatytÄ ribinę,

asbesto plauÅ¡elių koncentracijÄ , nors atlikus tyrimus buvo nustatyta 0,038 pl/cm3 asbesto plauÅ¡elių koncentracija aplinkoje, kurioje S. G. dirbo 5 metus. Nors asbesto ilgalaikio poveikio ribinis dydis (0,1 pl/m3) nebuvo virÅ¡ytas, tačiau negalima neigti ilgalaikio (5 metų) ir pasikartojančio asbesto poveikio. Atkreipia dėmesį, kad mokslinėje medicinos literatÅ«roje nurodoma, kad esant nors ir mažai asbesto plauÅ¡elių koncentracijai aplinkoje (ypač uždaroje, nes asbesto plauÅ¡eliai, bÅ«dami labai lengvi, ilgai iÅ¡bÅ«na pakilę ore, todėl juos lengva įkvėpti), yra labai didelė tikimybė susirgti asbesto sukeliamomis ligomis. Tai lemia labai svarbus faktorius – individualus žmogaus organizmo jautrumas asbesto plauÅ¡eliams. MoksliÅ¡kai įrodyta, kad jautrÅ«s asbesto plauÅ¡eliams žmonės suserga asbesto sukeliamomis ligomis ir per trumpesnį, nei penkeri metai, ekspozicijos laikÄ esant mažesnei, negu 1 pl/cm3, asbesto koncentracijai, todėl nėra vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytos minimalios ekspozicijos trukmės su tam tikra asbesto plauÅ¡elių koncentracija, kada bÅ«tų galima neatsižvelgti į individualų žmogaus organizmo jautrumÄ asbesto plauÅ¡eliams. Asbesto plauÅ¡elių koncentracijos dydis ore ir žmogaus organizmo jautrumas bei atsparumas yra svarbiausi faktoriai, lemiantys asbesto sukeliamų ligų iÅ¡sivystymo greitį. Kuo didesnė bus asbesto plauÅ¡elių koncentracija ore ir kuo bus mažesnis žmogaus organizmo atsparumas jiems, tuo greičiau iÅ¡sivystys asbesto sukeliamos ligos.

3. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad Asbesto sukeltų profesinių ligų kriterijų aprašo 15.7 punkte yra nustatyta ne

trumpesnė kaip 5 metų ekspozicijos asbesto poveikyje trukmė, pažymi, kad S. G. asbesto poveikyje ir dirbo ne trumpesnį,

negu nustatyta, laikÄ . Atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡is ApraÅ¡as nepaneigia mokslinėje medicinos literatÅ«roje paminėtos mažesnės ekspozicijos trukmės, kurioje dirbančiam asmeniui gali iÅ¡sivystyti asbesto sukeliamos ligos, – ApraÅ¡o

2 punkte nurodoma, kad vadovautis kriterijais yra rekomenduojama, o 11.4 punkte yra paminėta, jog nustatant asbesto sukeltÄ profesinę ligÄ yra vertinamas ir individualus žmogaus organizmo jautrumas asbesto plauÅ¡eliams.

4. Apeliantas neteisingai interpretuoja didesnės ir mažesnės rizikos (darbas aplinkoje, kai asbesto plauÅ¡elių koncentracija ore yra mažesnė už ribinį dydį – 0,1 plauÅ¡elio/cm3, o darbo trukmė – ne ilgesnė kaip 4 val.) darbo su asbestu pasekmes. Taip pat nėra nustatytos vienareikÅ¡mės minimalios asbesto ekspozicijos trukmės, kai asmuo dirba mažesnės rizikos darbÄ su asbestu. Diferencijuoti didesnę ar mažesnę darbo su asbestu rizikÄ yra svarbu gydytojams, kad jie profilaktinių tyrimų metu atkreiptų į tai dėmesį ir kuo anksčiau įtartų galimÄ asbesto sukeltÄ ligÄ , o patvirtindami profesinės ligos diagnozę, galėtų priimti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , atsižvelgdami į visus ApraÅ¡o 11 punkte paminėtus faktorius.

5. PareiÅ¡kėjo argumentas, esÄ S. G. nebuvo atlikti visi PLD rekomendacijose ir Profesinių ligų nustatymo kriterijuose iÅ¡vardyti tyrimai ir kad CDMEK galėjo ir turėjo S. G. siųsti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti, nėra medicinine prasme pagrįstas, nes visi galimi tyrimai pacientui atliekami gydytojo sprendimu tik tuo atveju, jei vieno ar kelių atliktų tyrimų gauti rezultatai nėra aiÅ¡kÅ«s arba kelia abejonių. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų anamnezę bei gautas, atlikus Å¡iuos tyrimus, iÅ¡vadas, gali pagal profesinę kompetencijÄ , nustatytÄ jo turimai gydytojo specialisto profesinei kvalifikacijai, patvirtinti tam tikros ligos diagnozę arba siųsti pacientÄ tirtis papildomai. Teigia, kad nagrinėjamu atveju tokios situacijos nebuvo. Darbo medicinos gydytojui pakako atliktų tyrimų rezultatų, todėl patvirtino S. G. profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozę. CDMEK, iÅ¡nagrinėjusi medicininius

dokumentus, Akto I-Ä jÄ ir II-Ä jÄ dalis bei S. G. ir pareiÅ¡kėjo atstovų paaiÅ¡kinimus, priėmė iÅ¡vadÄ , kad Å¡i diagnozė

buvo nustatyta teisingai ir pagrįstai. CDMEK posėdyje dalyvavę pareiškėjo atstovai argumentuotų prieštaravimų nustatytai profesinei diagnozei posėdžio

metu nepateikė. Profesinės ligos diagnozė S. G. buvo patvirtinta vadovaujantis 2008 m. sausio 29 d. Vilniaus

Universiteto ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centro Tomografinių tyrimų skyriuje atliktos plaučių kompiuterinės tomogramos išvada, Pulmonologijos ir alergologijos centre 2008 m. kovo 7 d. atlikto bronchoalveolinio lavažo skysčio citologinio tyrimo išvada, plaučių funkcijos

vertinimo tyrimų iÅ¡vadomis. Vertinant S. G. plaučių funkcijÄ , buvo nustatyta ir kvėpavimo takų obstrukcija.

Atlikus S. G. plaučių radiologinį tyrimÄ buvo nustatyta plaučių fibrozė (abiejų plaučių viduriniuose ir apatiniuose laukuose) bei židinukai plaučiuose; atlikus bronchoalveolinį lavaÅ¾Ä , skysčio citologinio tyrimo bÅ«du buvo aptikti „neorganinės kilmės elementai, panaÅ¡Å«s į asbesto plauÅ¡elius“ (tokių darinių aptikimas patvirtina reikÅ¡mingÄ asbesto ekspozicijÄ ). Europos Komisijos profesinių ligų diagnostikos rekomendacijose (Profesinių ligų diagnostikos vadovas, Liuksemburgas: Europos SÄ jungos Oficialiigų publikacijų biuras, 1994) nurodoma, kad diagnozuojant asbestozę: „asbesto kÅ«nelių ar plauÅ¡elių (skrepliuose ar bronchoalveolinio lavažo skystyje) radimas neįrodo asbesto sukeltos ligos buvimo, bet abejotinais atvejais patvirtina asbesto ekspozicijÄ â€œ. Tokiu atveju, patvirtinant asbestozės diagnozę yra

atsižvelgiama ir į kitų tyrimų, kurie ir buvo atlikti S. G. , išvadas, rastus plaučių audinio pažeidimus, pakitimus,

nustatytus sveikatos sutrikimus ir kt.

7. CDMEK pagal kompetencijÄ , reglamentuotÄ Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje ir vykdydama CDMEK nuostatų 7, 9.2 ir 9.3 punktuose apibrėžtas funkcijas bei uždavinius,

nenagrinėjo pareiškėjo skunde paminėtos prielaidos, kad asbesto plaušelių S. G. galėjo įkvėpti buityje, todėl asbestozės

išsivystymas gali būti neprofesinės kilmės. Paaiškina, kad šis faktas nebuvo ir

nėra pagrįstas objektyviais įrodymais, kad S. G. buityje iÅ¡ tiesų buvo asbesto plauÅ¡elių, o kadangi atlikus S. G. profesinės ligos tyrimÄ , darbo aplinkoje

buvo rasta asbesto plauÅ¡elių, CDMEK šį faktÄ laiko pagrindu, leidžiančiu nustatyti priežastinį ryšį tarp darbo aplinkos veiksnių ir iÅ¡sivysčiusios profesinės ligos.

Atsakovas Valstybinė darbo inspekcija su pareiÅ¡kėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ remiasi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriuos iÅ¡dėstė

atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ ir pabrėžia, kad 2007 m. birželio 6 d. sudaryta S. G. profesinės ligos

tyrimo komisija tyrė iÅ¡tyrė profesinės ligos priežastis ir 2007 m. liepos 16 d. surašė Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ . Å ios Akto dalies pareiÅ¡kėjas neapskundė, o Akto II-osios dalies „Profesinės ligos patvirtinimas“ užpildymas priskiriamas darbo medicinos gydytojo kompetencijai ir jam suteikta teisė susieti Akto I-oje dalyje įvardytas galimas įtariamos profesinės ligos priežastis su esamais sveikatos sutrikimais.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo komisija atsiliepime į apelianto skundÄ (III t., b. l. 72–73) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovas grindžiÄ atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ (III t., b. l. 84) nurodo, kad palaiko apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡o šį skundÄ tenkinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

           Â

            Apeliacinis skundas netenkinamas.

 Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl CDMEK 2009 m. spalio 19 d. išvados Nr. S-(14.2)603, kuria CDMEK patvirtino, kad S. G. profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių, nustatyta pagrįstai.

Profesinės ligos ir jos diagnozės nustatymo, profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedÅ«rÄ nustato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (byloje aktuali 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr.X-1169 redakcija) 44 straipsnis.

Pagal Å¡io įstatymo 44 straipsnio 9 dalį, ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licencijÄ Å¡iai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sÄ raÅ¡u. To paties straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad profesinės ligos priežastis tiria ir jos pripažinimÄ profesine liga patvirtina profesinės ligos tyrimo komisija. Ä® Å¡iÄ komisijÄ Ä¯eina darbo inspektorius (komisijos pirmininkas), Valstybinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros tarnybos teritorinės įstaigos apskrityje atstovas ir profesinę ligÄ Ä¯taręs gydytojas. Komisijos, tyrusios profesinę ligÄ , sprendimus bei iÅ¡vadas dėl profesinės ligos priežasčių ir dėl tyrimo tvarkos tyrime dalyvavę darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai gali apskųsti teismui arba, vadovaudamiesi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais, vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui (DSSÄ® 44 str.11 d.). Nukentėjęs asmuo arba jo atstovas turi teisę susipažinti su profesinės ligos tyrimo medžiaga, privalo gauti profesinės ligos tyrimo aktÄ , tyrimo rezultatus ir iÅ¡vadas gali apskųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir teismui (DSSÄ® 44 str.16 d.). Ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Å ios Komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui (DSSÄ® 44 str.11 d.).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnyje, taip pat su Å¡io įstatymo normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 24-32 punktai; Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 6,9,18,32-42 p.; CDMEK nuostatų 1,2,7, 9,21,27,37 p.) numatytÄ procedÅ«rÄ galima suskirstyti į etapus: 1) profesinės ligos priežasčių tyrimÄ ; 2) profesinės ligos nustatymÄ ; 3) nustatytos profesinės ligos patvirtinimÄ (nepatvirtinimÄ ). Ä® Å¡iomis teisės normomis reglamentuotÄ tęstinę procedÅ«rÄ Ä¯siterpia ir numatytas ginčų nagrinėjimas ne teismo tvarka.

Pagal teisės aktų nustatytÄ profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedÅ«rÄ Â specialių medicinos žinių turintis specialistas – darbo medicinos gydytojas, susipažinęs su įtariamo susirgus profesine liga asmens ligos istorija, iÅ¡tyręs asmenį, taip pat remdamasis profesinės ligos tyrimo komisijos pateikta profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto I-Ä jÄ dalimi („Profesinės ligos priežasčių tyrimas“)nustato profesinės ligos diagnozę arba jos nenustato ir užpildo profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto II-Ä jÄ dalį („Profesinės ligos patvirtinimas“), jÄ pasiraÅ¡o ir iÅ¡siunčia profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkui. Profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedÅ«rÄ užbaigia profesinės ligos tyrimo komisija, pasiraÅ¡ydama užbaigtÄ iÅ¡ minėtų dviejų dalių susidedantį profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ , kuriuo nustatoma, kad dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga (arba neserga) profesine liga.

Byloje nustatyta, kad S. G. profesinės ligos tyrusiai komisijai pasiraÅ¡ius užbaigtÄ profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktÄ Nr.(07-0041)001-012, kuriuo patvirtinta, kad S. G. nustatyta profesinė liga – profesinė pneumokoniozė (asbestozė), sukelta asbesto dulkių, UAB „Vilniaus energija“, nesutikdama su profesinės ligos diagnozės nustatymu,

2008 m. gegužės 13 d. kreipėsi į CDMEK ir prašė priimti sprendimÄ dėl S. G. profesinės ligos diagnozės

nepagrįstumo. CDMEK pateikė 2009 m. spalio 19 d. iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos Nr. S-(14.2)603, kurioje nurodė, kad S. G. profesinė pneumokoniozė (asbestozė) buvo nustatyta pagrįstai.

Darbuotojų

saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalis įtvirtinta, kad ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu,

sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Å i įstatymo nuostata detalizuota poįstatyminiuose teisės aktuose (Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 p., CDMEK nuostatų 1,2,7-9,27,37 p.) nustatant, kad CDMEK, priėmusi sprendimÄ dėl profesinė ligos diagnozės nustatymo, suraÅ¡o iÅ¡vadÄ dėl profesinės ligos pagrįstumo (nepagrįstumo).

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad CDMEK sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali bÅ«ti skundžiamas teismui. Å i įstatymo nuostata pakartota Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 32 punkte bei CDMEK nuostatų 37 punkte. Minėtas teisinis reguliavimas ir juo remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika taikant įstatymus bylose dėl administracinių ginčų, kilusių dėl profesinių ligų nustatymo patvirtina, kad ginčai dėl CDMEK iÅ¡vadų yra nagrinėtini administraciniuose teismuose (žr. Lietuvis vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2006 m. lapkričio 14 d. Nr.A7-1846/2006; 2007 m. birželio 13 d. Nr.A7-627/2007; 2009 m. lapkričio 9 d. Nr.A756-1027/2009; 2010 m. gegužės 28 d. Nr.A146-712/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. Nr.AS822-784/2010 ir kt.). Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendime iÅ¡kėlė nepagrįstÄ abejonę dėl to, ar CDMEK iÅ¡vada gali bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

CDMEK uždaviniai ir funkcijos detalizuotos CDMEK nuostatuose. Pagal Nuostatų 7 punktÄ CDMEK uždaviniai – nagrinėti profesinių ligų diagnozės pagrįstumo atvejus, priklausančius Komisijos kompetencijai. Komisijos funkcijos apibrėžtos Nuostatų

9 punkte, tarp jų: spręsti ginčytinus klausimus, susijusius su profesinių ligų nustatymu dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (9.2 p.), atlikti kompleksinę dokumentinę analizę ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ

dėl profesinės ligos diagnozės pagrįstumo (9.3 p.). CDMEK nuostatų 8 punkte nurodyta, kad Komisijos

kompetencijai nepriklauso: susirgimų, neįraÅ¡ytų į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , atvejai (8.1.1 p.); atvejai, kai nustatomi keli tos pačios sistemos susirgimai ir dominuoja ne profesinės kilmės susirgimas (8.1.2 p.); atvejai, kai profesinių ligų tyrimas nebuvo atliktas arba nenuodugniai atliktas pagal galiojančiÄ profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatytÄ tvarkÄ (8.1.3 p.). CDMEK nuostatų 10 punkte nurodyta, kad atlikdama savo funkcijas, ji turi 10.1-10.12 punktuose iÅ¡vardytas teises. Komisijos darbo, sprendimų priėmimo ir įforminimo tvarkÄ nustato CDMEK 17-27 punktai.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad CDMEK yra speciali ekspertinė institucija, kuri yra įgalinta nagrinėti ir kompetentinga spręsti ginčus dėl profesinių ligų diagnozės nustatymo pagrįstumo (nepagrįstumo). BylÄ nagrinėjantis teismas, spręsdamas ginčus dėl CDMEK sprendimų (iÅ¡vadų) pagrįstumo, turi patikrinti, ar Komisija  tinkamai atliko pirmiau aptartais teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimant sprendimÄ dėl profesinė ligos diagnozės patvirtinimo (nepatvirtinimo) laikėsi CDMEK nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedÅ«rų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumÄ , ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Vykdydama CDMEK nuostatų 9.2 ir 9.3 punktas pavestas funkcijas, CDMEK turėjo atlikti kompleksinę dokumentų analizę, iÅ¡spręsti pareiÅ¡kėjo UAB „Vilniaus energija“ ginčijamÄ klausimÄ dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo S. G. ir suraÅ¡yti iÅ¡vadÄ dėl profesinė ligos diagnozės pagrįstumo. Kompleksinė dokumentų analizė reiÅ¡kia tai, kad CDMEK, atsižvelgdama į Profesinių ligų sÄ raÅ¡Ä , Profesinių ligų nustatymo kriterijus turėjo kompleksiÅ¡kai įvertinti duomenis apie pareiÅ¡kėjo ligos ir gyvenimo anamnezes, darbo veiklos raidÄ (profesijÄ , darbo pobÅ«dį, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius ir minimalų jų poveikio intensyvumÄ bei trukmę ir kt.), profesinės ligos klinikÄ , asmens sveikatos istorijos ir kitų medicininių dokumentų duomenis. IÅ¡ skundžiamos CDMEK iÅ¡vados turinio matyti, kad CDMEK Å¡iÄ analizę atliko. Komisija iÅ¡nagrinėjo S. G. medicininius dokumentus, tyrimų duomenis, informacijÄ Â apie jo darbinės veiklos raidÄ , sÄ lygas, profesinės rizikos veiksnius, kurie yra reikÅ¡mingi nustatant profesinę ligÄ ir identifikuojant profesinės ligos diagnozę, t.y. atliko kompleksinę dokumentų analizę, kaip to reikalauja CDMEK nuostatų 9.3 punktas. CDMEK posėdyje buvo iÅ¡klausyti pareiÅ¡kėjo atstovai, taip pat susirgęs asmuo. Atlikusi

kompleksinę dokumentų analizę, CDMEK išvadoje konstatavo, jog yra nustatyti S. G. profesinės pneumokoniozės

(asbestozės), sukeltos asbesto dulkių, diagnozę patvirtinantys veiksniai: minimalus ilgalaikis (5 metų) ir pasikartojantis asbestoÂ

plauÅ¡elių poveikis S. G. darbo aplinkoje pas pareiÅ¡kėjÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui naujų įrodymų, kurių CDMEK neanalizavo ir nepareiÅ¡kė, kad atitinkami (konkretÅ«s) įrodymai egzistuoja ir galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingi Komisijai nagrinėjant profesinės ligos diagnozės pagrįstumÄ . Apelianto skundas iÅ¡ esmės yra grindžiamas tik nesutikimu su CDMEK iÅ¡vada, kuris nėra pagrįstas įrodymais, taip pat prielaidomis, esÄ S. G. nustatytÄ profesinę ligÄ galėjo sukelti kiti veiksniai, kurie nėra susiję su jo darbu UAB „Vilniaus energija“, o tai nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ .

Sutikti

su apelianto pozicija, esÄ CDMEK turėjo siųsti S. G. į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas papildomai iÅ¡tirti ir

patikslinti diagnozę, taip pat nėra pagrindo. CDMEK nuostatų 10.3 punktas Komisijai tokiÄ teisę suteikia, tačiau Komisija neprivalo siųsti asmenį papildomam iÅ¡tyrimui, jeigu jai dėl profesinės ligos nustatymo nekyla jokių

abejonių. Byloje nustatyta, kad dėl S. G. nustatytos profesinės ligos pagrįstumo, Komisijai abejonių nekilo. Pažymėtina, kad apelianto

CDMEK skundžiamÄ sprendimÄ priėmė 11 specialistų komisija. Atskirųjų nuomonių dėl iÅ¡vados Komisijos nariai nepareiÅ¡kė. CDMEK iÅ¡vada buvo priimta balsų dauguma, kaip numato CDMEK nuostatų 21 punktas. Abejoti CDMEK kompetencija teismui nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad tokių abejonių nepareiÅ¡kė ir apeliantas.

Patikrinusi bylÄ (ABTÄ® 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundžiamÄ CDMEK sprendimÄ (iÅ¡vadÄ ) priėmė kompetentingas subjektas atlikęs kompleksinę

dokumentų analizę, kuria pagrindė iÅ¡vadÄ , jog S. G. profesinės pneumokoniozės (asbestozės), sukeltos asbesto

dulkių, diagnozė nustatyta pagrįstai. CDMEK laikėsi nuostatais apibrėžtų pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumÄ , priimtas sprendimas savo turiniu neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog CDMEK sprendime Å¡alia medicininio profesinės ligos diagnozės pagrįstumo patvirtinimo (medicininio pagrindimo) nėra nuorodų į atitinkamus teisės normas (teisinio pagrindimo), yra ydinga ir netoleruotina praktika, tačiau naikinti skundžiamÄ CDMEK iÅ¡vadÄ vien tik dėl Å¡ios priežasties Å¡iuo konkrečiu atveju, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, netikslinga, kadangi nagrinėjant bylÄ teisme nebuvo nustatyta, jog dėl to galėjo bÅ«ti priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. CDMEK sprendimas iÅ¡ esmės yra pagrįstas ir teisėtas - CDMEK iÅ¡vada priimta kompetentingo subjekto, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, reglamentuojantiems profesinių ligų nustatymo bei patvirtinimo ir ginčų dėl profesinių ligų nustatymo nagrinėjimo tvarkÄ .Â

Apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡sprendė teisingai. Tenkinti pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ remiantis jame iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

pareiÅ¡kėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

                                                                                  Audrius

Bakaveckas

                                                                                               Laimė

Baltrūnaitė

                                                                                               Arūnas

Sutkevičius