e0a76476-c9d3-4ece-aef7-bbfd3a29ab45 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-5510-644/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01353-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 12 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P.V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas P.V. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-2). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2019-06-19 iki skundo padavimo teismui dienos jis buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 netinkamomis sÄ lygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu kameroje jam nebuvo užtikrintas apÅ¡vietimas, dėl ko pareiÅ¡kėjas negalėjo skaityti ir raÅ¡yti.

Tvirtino, kad patalpoje buvo įrengtos gyvsidabrio lempos, kurios kėlė pavojų pareiÅ¡kėjo sveikatai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019-07-25 atliko patikrinimÄ kameroje Nr. 8 ir nustatė, kad apÅ¡vietimas kameroje nepakankamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro nustatyti pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti iki skundo padavimo teismui dienos. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė sukrėtimÄ ir nepatogumus, kelis kartus buvo paskirti akių laÅ¡ai. Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 9-11) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019-06-20 įsakymu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į kamerÄ Nr.

8. Pataisos namai laikosi visų įstatymų bei taisyklių ir tinkamai jas įgyvendina. Patalpų atitikimas higienos normoms yra periodiÅ¡kai tikrinamas Å¡iÄ prievolę turinčių valstybės institucijų teisės aktų nustatyta tvarka. Vieno patikrinimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nustatė pažeidimÄ dėl netinkamo apÅ¡vietimo kameroje Nr. 8, tačiau Å¡is pažeidimas buvo nedelsiant paÅ¡alintas. Marijampolės PN patalpos taip pat yra nuolat stebimos ir prižiÅ«rimos pataisos namų specialistų.

Skunde nurodytu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas dėl regos sutrikimų ir nepakankamo apÅ¡vietimo nesikreipė. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę kameroje Nr. 8 netinkamomis sÄ lygomis, t. y. dėl nepakankamo dirbtinio apÅ¡vietimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2019-06-19 iki skundo padavimo teismui dienos (2020-06-02) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Marijampolės PN kameroje Nr. 8 (b. l. 15). PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl nepakankamo dirbtinio apÅ¡vietimo. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 14 punkte nustatyta, kad bendra dirbtinė apÅ¡vieta gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx.

Bylos duomenys patvirtina, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamentas 2019-07-24 kameroje Nr. 8 atliko operatyviÄ jÄ valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu nustatė pažeidimÄ dėl nepakankamo patalpos apÅ¡vietimo - 144 lx, o atsakovas buvo įpareigotas iki 2019-08-20 paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus bei per tris darbo dienas apie tai raÅ¡tu praneÅ¡ti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (b. l. 20-22). IÅ¡ Marijampolės pataisos namų 2019-08-16 raÅ¡to Nr. 9/07-1088 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad reaguojant į nustatytÄ pažeidimÄ kameroje Nr. 8 buvo pakeista sugedusi apÅ¡vietimo lempa (b. l. 30).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro grįžtamosios kontrolės 2019-09-02 dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolas patvirtina, kad kameros Nr. 8 bendras apšvietimas patikrinimo metu siekė 434 lx, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus (b. l. 28-29). Nacionalinio visuomenės sveikatos centro dirbtinio apšvietimo tyrimų protokolai (b. l. 24, 29) patvirtina, kad kameroje ginčo laikotarpiu buvo įrengtos liuminescencinės lempos, todėl pareiškėjo argumentai dėl gyvsidabrio lempų atmestini.

Kitų duomenų apie netinkamÄ apÅ¡vietimÄ kameroje Nr. 8 ginčo laikotarpiu byloje nėra, tokių duomenų nepateikė pats pareiÅ¡kėjas. Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Marijampolės pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis, nes laikotarpiu nuo 2019-07-24 iki 2019-08-16 kameroje Nr. 8 pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apÅ¡vietimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylÄ Nr. A438-121/2009). CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sukrėtimÄ , nepatogumus, sveikatos pablogėjimÄ .

Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl regos sutrikimų ar nepakankamo apÅ¡vietimo kameroje nesikreipė.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl byloje konstatuoto pažeidimo (nepakankamo kameros apÅ¡vietimo nuo 2019-07-24 iki 2019-08-16) bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėjui sveikatos sutrikimų, dėl jo kalinimo sÄ lygų Marijampolės pataisos namuose nenustatyta, pareiÅ¡kėjas dėl regos sutrikimų ar nepakankamo apÅ¡vietimo kameroje į atsakovÄ nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų – žalos, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo P.V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Grauželis