e0a647e2-bed8-4db1-ae7a-43d78e2d36d5 · Kauno apygardos teismas

Teisėjas Virginijus Kalkauskas                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-594/2015Pranešėjas Albinas Antanaitis                                             Proceso Nr. 1-20-9-00034-2012-4                Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.; 2.4.6.4.1. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2015 m. kovo 10 d.                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui O.

V., nuteistajam A. U., jo gynėjai advokatei N. G.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro ir nuteistojo A. U. gynėjos advokatės N. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d. - 50 MGL, t. y. 6500 Lt (1882,53 Eur) bauda, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti lygiomis dalimis per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Taip pat civilinis ieÅ¡kinys tenkintas pilnai ir priteista iÅ¡ A.

U. 13740,09 Lt turtinės žalos atlyginimo Å iaulių bankui.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. U. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad dirbdamas UAB „J. Ir K.“ direktoriaus pareigose, siekdamas apgaule įmonės naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, dokumentų savininkui nežinant, iÅ¡ nenustatyto asmens gavo UAB „S.“ darbuotojo V.

G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suklastotÄ 2007-07-17 UAB „S.“ suraÅ¡ytÄ pažymÄ apie tariamas V. G. pajamas, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad V. G. 2007 m. II ketvirtį buvo iÅ¡mokėtas 2651,90 litų mėnesinis darbo užmokestis, kai tuo tarpu V. G. buvo mokamas 1800 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Å iuos dokumentus A. U. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2007-07-18 nuvyko su Å¡iais dokumentais į AB „Šiaulių banko“ Kauno filialÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir prisistačius kreditų vadybininkei R.

V. V. G. vardu bei pateikus pastarajai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti 40000 litų vartojimo kreditÄ , V. G. asmens tapatybės kortelę ir netikrÄ pažymÄ apie pajamas, bei pasiraÅ¡ius banko dokumentus: kredito paraiÅ¡kÄ dėl 40000 litų vartojimo kredito suteikimo fiziniam asmeniui, 2007-07-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-8218-09 ir kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ V. G. vardu, nukopijuotu V. G. paraÅ¡u, toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ bei 2007-07-23 pateikus V. G. vardu pasiraÅ¡ytÄ nukopijuotu V. G. paraÅ¡u mokėjimo nurodymÄ Nr. 742750 dėl 40000 litų pervedimo iÅ¡ V.

G. sÄ skaitos į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ie pinigai buvo apskaityti įmonės apyvartos žiniaraÅ¡tyje kaip avansu gautos sumos. Tokiu bÅ«du jis įmonės naudai įgijo didelės 40000 litų vertės svetimÄ AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtÄ . Be to, jis slėpdamas padarytÄ nusikaltimÄ , laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2009-01-29 darė įnaÅ¡us V. G. vardu bankui įneÅ¡damas pinigų sumas į nieko apie tai nežinančio V. G. vardu atidarytas sÄ skaitas AB „Šiaulių bankas“, sumokėdamas palÅ«kanas ir delspinigius bei grÄ Å¾indamas dalį paskolos, tačiau vėliau pinigų nemokėjo, ko pasekoje AB „Šiaulių bankas“ padaryta 9994 litų turtinė žala.Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir pagal BK 182 str. 2 d.

A. U. paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Skunde jis teigia, kad skirdamas A. U. bausmę už padarytÄ veikÄ , teisingai nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat kaltininkui neigiant padarytÄ veikÄ , teismas nepagrįstai pritaikė BK 54 str. 3 d. pagrindus ir paskyrė A. U. bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Prokuroras pažymi, kad teismo nuosprendžio pradžioje iÅ¡dėstytas teiginys, kad taikyti BK 62 str. nuostatas nėra įstatyme numatytų bÅ«tinųjų sÄ lygų, yra visiÅ¡kai teisingas ir juo teismas rėmėsi.

Tačiau skirdamas bausmę A. U. ir nurodydamas, kad tyrimas užtruko beveik 5 metus, teismas neteisingai vertino byloje esančius duomenis, nes tyrimas pagal V. G. pareiÅ¡kimÄ , raÅ¡ytÄ 2009-06-01 dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, buvo atskirtas nuo pagrindinės „Šiaulių banko“ bylos Nr. 20-1-01256-08 tik 2012-04-20. Pagrindinėje byloje Nr. 20-1-01256-08 A. U. 2010-03-05 buvo apklaustas kaip liudytojas ir nebuvo duomenų, nei V. G. pareiÅ¡kime nei kitoje medžiagoje, kad bÅ«tent A. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Tik 2012-02-09 gavus specialisto iÅ¡vadÄ bei surinkus kitus duomenis 2013-05-07 buvo pareikÅ¡tas įtarimas A. U. ir paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Iki tol A. U., nesant surinktų ir nustatytų duomenų, nebuvo įtariamuoju, jam nebuvo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės. Todėl nebuvo pagrindo teismui nurodyti, kad A. U. teisės į bylos nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ buvo pažeistos, kadangi byla iÅ¡tirta ir iÅ¡nagrinėta buvo mažiau kaip per dvejus metus ir nebuvo jokio pagrindo taikyti teisingumo principÄ ir priimti sprendimÄ skirti Å¡velnesnę bausmės rūšį.

Teismo padaryta klaidinga iÅ¡vada, kad ilgai užtruko baudžiamasis procesas, įtakojo netinkamÄ BK 54 str. 3 d. nuostatų pritaikymÄ ir Å¡iuo pagrindu teismo nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas, paskiriant A. U. bausmę, atitinkančiÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ , kuriuo A. U. iÅ¡teisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d.. Skunde ji teigia, kad teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes netinkamai vertino surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, A.

U. ir liudytojų parodymus, vadovavosi viena kitai prieÅ¡taraujančiomis specialisto iÅ¡vadomis. Teismas iÅ¡ esmės nurašė kaltinamÄ jį aktÄ , neatsižvelgdamas nei į vienÄ svarbų gynybos argumentÄ , kas parodo, jog teismas nebuvo objektyvus ir neÅ¡aliÅ¡kas. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad A. U. Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė prielaidomis, o dalis įrodymų, kuriais teismas įrodinėjo A. U. kaltę, prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Teismas nepagrįstai vadovavosi V.

G. parodymais, kad A. U. norėjo jį įdarbinti, todėl klausė jo duomenų, nors Å¡io liudytojo parodymai, skirtingai nei nurodo teismas, nėra nei nuoseklÅ«s, nei iÅ¡samÅ«s, dalis klausimų su juo ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo aiÅ¡kintasi. Esant prieÅ¡taravimams tarp jo ir A. U. nebuvo atliktos akistatos, o teismui Å¡io asmens neiÅ¡kvietus į teismo posėdį, buvo pažeista kaltinamojo teisė į objektyvų ir visapusiÅ¡kÄ bylos aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , kadangi esant prieÅ¡taravimams, nei A.

U., nei jo gynėjas negalėjo užduoti Å¡iam liudytojui klausimų, iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių, kurios ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ viso nebuvo tirtos, tuo buvo pažeistas ir rungimosi principas. Liudytojas V. G. vengė atvykti į teismÄ , todėl teismas rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad A. U. 2007 metų vasarÄ , jam nesant namuose, skambino ir prašė jo asmens tapatybės duomenų, sakydamas, jog duomenys reikalingi įdarbinant ir tam, kad padaryti banko kreditines korteles ir mano, kad bÅ«tent tada ir buvo pasinaudota jo duomenimis.

Tačiau detaliau Å¡ios nurodytos aplinkybės netirtos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, t. y. nesiaiÅ¡kinta, kam konkrečiai A. U. skambino, iÅ¡ kur jam žinoma apie tokį pokalbį telefonu, kokiu bÅ«du ir kam buvo perduota V. G. asmens tapatybės kortelė bei esminė aplinkybė - ar V. G. buvo pateikęs praÅ¡ymÄ Ä¯sidarbinti nuteistojo A. U. vadovaujamoje įmonėje „J. ir K.“. Pats V. G. nurodė, kad jis tuo metu su pertraukomis dirbo UAB „S.“, kuriai vadovavo A. U., nors iÅ¡ tiesų Å¡ios bendrovės vadovas buvo S. K., o A.

U. dirbo technikos direktoriumi. Apie kokius nors ketinimus įsidarbinti A. U. vadovaujamoje bendrovėje „J. Ir K.“ V. G. net neužsiminė. Kaip matyti, dar ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. nurodė, kad jis, papraÅ¡ytas R. T., užvažiavo pas jo dukterį V. J. į namus ir paėmė V. G. asmens tapatybės kortelę, ir jÄ perdavė R. T., kadangi vykdė jo praÅ¡ymÄ . V. J. pripažino, kad toks atvejis galėjo bÅ«ti, nors ji jo ir neprisimena, tačiau nurodė, kad S. K. bendravo su V. G., ir galėjo atvažiuoti.

V. J. teisme nurodė, kad telefono pokalbio, kurio metu A. U. jos bÅ«tų prašęs V. G. asmens tapatybės kortelės, ji iÅ¡ viso neprisimena. Kaip nurodė A. U., jis niekada neketino V. G. įdarbinti, Å¡is dirbo UAB „S.“ ir niekada nebuvo kreipęsis į jo vadovaujamÄ UAB „J. Ir K.“ dėl įdarbinimo, todėl jam niekada nereikėjo V. G. asmens duomenų.Skunde teigiama, kad byloje nėra duomenų, jog A. U. bÅ«tų turėjęs UAB „S.“ iÅ¡duotÄ pažymÄ apie V. G. pajamas ir, kad jÄ bÅ«tų kažkam kitam perdavęs, tikslu gauti banko paskolÄ .

Liudytojas S. K. nurodė, kad antspaudÄ bendrovėje naudojo tik jis, arba palikdavo UAB „S.“ darbuotojams R. T., kuris buvo faktinis V. G. žentas, arba MatijoÅ¡iui, kurie priimdavo krovinius. Tai yra Å¡is liudytojas patvirtino, kad A. U. prie UAB „S.“ anspaudo priėjimo neturėjo, todėl konstatuodamas, kad UAB „S.“ pažymÄ nenustatytam asmeniui pateikė A. U., teismas padarė prieÅ¡taringÄ ir nelogiÅ¡kÄ prielaidÄ . Be to, byloje nėra duomenų, kad A. U. bÅ«tų buvusi perduota V.

G. asmens tapatybės kortelė ir UAB „S.“ suklastota pažyma, ar duomenų, kad A. U. Å¡iÄ pažymÄ bÅ«tų suklastojęs pats.Gynėja teigia, kad nuosprendyje teismas daro iÅ¡vadÄ , jog A. U. didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 40000 Lt įgijo įmonės naudai, tuo tarpu nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas daro jau kitokiÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ias lėšas jis įgijo sau, tačiau 40000 Lt buvo pervesta ne į A. U., o į jo vadovaujamos įmonės UAB „J. Ir K.“ sÄ skaitÄ .

Tai patvirtina banko iÅ¡raÅ¡as, kÄ nurodė ir pats A. U., ir byloje apklausta buhalterė J. A.. Nors ikiteisminiam tyrimui Nr. 65-1-00111-11 paimti UAB „J. Ir K.“ buhalterinės apskaitos dokumentai kaip įrodymai įtraukti į nuosprendį, tačiau Å¡ių įrodymų teismas neaptarė ir nepasisakė kokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ reikÅ¡mę jie turi. Be to, neatsižvelgta į gynybos iÅ¡sakytus argumentus, kad byloje yra pateiktas ir 2008-11-15 kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 35, kuriuo A. U. taip pat kaip avansas yra iÅ¡mokėta 40000 Lt.

Teismo padaryta iÅ¡vada dėl nusikaltimo slėpimo, gynėjos teigimu, visiÅ¡kai nepagrįsta ir nemotyvuota. Kaip matyti iÅ¡ bylos, A. U. paaiÅ¡kino, kad bendrovei reikėjo apyvartinių lėšų ir jis su akcininku R. T. kalbėjosi apie tai, iÅ¡ kur reiktų pasiskolinti pinigų. Tiek vienas, tiek kitas sutarė ieÅ¡koti kreditoriaus, o po kurio tai laiko, R. T. A. U. informavo, kad į bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯kris pinigų ir paaiÅ¡kino, kad tai gauta paskola, kuriÄ reikės atidavinėti fizinio asmens vardu įneÅ¡ant į bankÄ sÄ skaitas, t. y. bÅ«tent R.

T. jam nurodė kokiu bÅ«du ir tvarka turi bÅ«ti grÄ Å¾inama skola V. G. ir, A. U., kaip juridinio asmens atstovas, pagal galimybes, t.y. kol įmonė turėjo finansinių galimybių, Å¡iÄ prievolę vykdė.Skunde teigiama, kad paskola buvo gauta iÅ¡ V. G., kuris tuo metu buvo faktinis R. T. žentas. Gavus bendrovei į sÄ skaitÄ pinigines lėšas, jos buvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir naudojamos atsiskaitymams. BÅ«damas sÄ Å¾iningas, A. U., kaip skolininko - UAB „J. Ir K.“ atstovas - mokėjo įmokas už kreditorių bankui AB „Šiaulių bankas“.

Kaip nurodė A. U., jis įneÅ¡damas pinigus pasiraÅ¡ydavo V. G. vardu, arba iÅ¡ viso nepasiraÅ¡ydavo ir negali paaiÅ¡kinti kas V. G. vardu pasirašė mokėjimo nurodymuose. Tai leidžia pagrįstai teigti, kad A. U., kaip skolininko atstovas, tinkamai vykdė įsipareigojimus prieÅ¡ kreditorių, mokėdamas įmokas pagal grafikÄ , o ne siekdamas nuslėpti nusikaltimÄ . Kita vertus, tai kad UAB „Jolventa ir ko“ gavusi paskolÄ iÅ¡ fizinio asmens, mokėjo įmokas pagal grafikÄ , patvirtina, kad įmonė sukčiauti neketino ir prievolę prieÅ¡ kreditorių vykdė tol, kol įmonė nesusidÅ«rė su finansiniais sunkumais.

Kaip matyti iÅ¡ 2013-03-29 specialisto iÅ¡vados Nr. 20-4-ISI-391 iÅ¡vados 2 punkto, nenustatyta, kad V. G. vardu bÅ«tų pasirašęs A. U., byloje nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų pateikęs mokėjimo nurodymÄ 40000 Lt pervesti į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ , o paties A. U. nurodyta aplinkybė, kad jam apie gautÄ paskolÄ pranešė R. T., nepaneigta jokiais objektyviais įrodymais. Skunde teigiama, kad 2012-02-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-4-ISI-238 nustatyta, jog vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-8218-092007.07.19 pasirašė ne V.

G., o kitas asmuo, bet, gynėjos teigimu, tai neįrodo A. U. kaltės. Tas pats pasakytina ir dėl UAB „S.“ pažymos. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog A. U. iÅ¡ viso apie tokiÄ pažymÄ Å¾inojo. Gynėja atkreipia dėmesį, kad specialisto iÅ¡vadas byloje yra pateikę tie patys specialistai D. A. S. ir A. Z., kurie tirdami tuos pačius dokumentus, davė kardinaliai prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, t. y. tirdami 2008-01-31, 2008-11-28 kasos pajamų orderius atitinkamai Nr. 825152 ir Nr. 459315 - padarė kardinaliai skirtingas iÅ¡vadas, nors atliekant tyrimÄ naudojosi tais pačiais A.

U. ir V. G. lyginamaisiais, ir laisvaisiais pavyzdžiais. Todėl gynėja daro iÅ¡vadÄ , kad abi specialisto iÅ¡vados yra niekinės, nes neatitinka BPK 20 str. reikalavimų ir jomis nebuvo gali remtis, kas parodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ . Be to, byloje visiÅ¡kai netirta aplinkybė, kad paskola buvo gauta V. G. sutikimu. Taip pat netirtos A. U. nurodytos aplinkybės, kad R. T. buvo vienintelis UAB „J. ir K.“ akcininkas ir, kad įmonei susidÅ«rus su finansinėmis problemomis, bÅ«tent su juo A. U. aptarinėjo galimybes susirasti kreditorių.

Tai, kad būtent V. G. tapo faktinio uošvio R. T. bendrovės „J. ir K.“ kreditoriumi nei teismui, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams jokių įtarimų nesukėlė.Skunde teigiama, kad A. U. kaltė įrodinėjama liudytojo R. T. parodymais, nors jų santykiai yra konfliktiški, todėl šio liudytojo parodymai turėjo būti vertinti ypač atsakingai. A. U. dirbo „J. ir K.“ direktoriumi, tačiau šioje įmonėje nedirbo V. G., todėl nesuprantama, kaip A. U. galėjo pasinaudoti V.

G. duomenimis. Taip pat byloje nepatikrina ir V. G. nurodyta aplinkybė dėl jo pokalbio su „Šiaulių banko“ Kauno filialo tuomečiu valdytoju R.. Teismas atmetė praÅ¡ymÄ jį kviesti liudytoju, byloje nesiaiÅ¡kinta per kokius asmenis A. U. ėjo į kontaktÄ su V. G.. Tai, kad A. U. su V. G. aiÅ¡kinosi dėl paskolos grÄ Å¾inimo sutrikimų ne tik, kad neįrodo jo kaltės, o atvirkščiai jÄ Å¡alina, kadangi A. U., kaip bendrovės, kuriai V. G. paskolino lėšas, vadovas turėjo pasiaiÅ¡kinti prieÅ¡ kreditorių, kas atitinka sÄ Å¾iningo skolininko elgesį.

Be to, teisme liudytoja R. V. nurodė, kad imant V. G. paskolÄ , A. U. nedalyvavo, o mintį dėl to, kad vietoje V. G. turėjo ateiti kitas asmuo, davė tyrėjas, ir ji su tuo sutiko, bet nuosprendyje tai nenurodyta. Gynėja daro iÅ¡vadÄ , kad jokių duomenų, patvirtinančių A. U. kaltę, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, o pagal byloje esančius įrodymus, analogiÅ¡kÄ kaltinimÄ galima pareikÅ¡ti tiek S. K., tiek R. T., kadangi jie vienaip ar kitaip buvo susiję su V. G., todėl A. U. pagal BK 182 str. 2 d. turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.

Kadangi, gynėjos manymu, nuosprendis yra nepagrįstas, tai analogiÅ¡ka iÅ¡vada darytina ir dėl civilinio ieÅ¡kinio, kurį teismas patenkino. Nuosprendyje A. U. yra kaltinamas padaręs 9994 Lt turtinę žalÄ , tačiau teismas civilinį ieÅ¡kinį tenkino priteisdamas 13740 Lt turtinę žalÄ , o tokio skirtumo nepaaiÅ¡kino. Be to, gynėjos manymu, civilinis ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti Å¡ioje byloje sprendžiamas, paliekant civiliniam ieÅ¡kovui teisę jį spręsti civilinio proceso tvarka, kadangi civilinis ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį tik kaltinamajam, tačiau nereiÅ¡kė jokių materialinių pretenzijų buvusiems savo banko darbuotojams, dėl kurių aplaidumo jis patyrė žalÄ .

Paskolos iÅ¡davimo metu banko darbuotojas privalėjo kliento pateiktus duomenis sutikrinti su SODROS duomenimis, patikrinti jo kreditingumÄ , dėl ko banko paskolÄ bÅ«tų atsisakyta iÅ¡duoti. Be to, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad A. U. veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tačiau civilinį ieÅ¡kinį nepagrįstai priteisė iÅ¡ jo vieno.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo gynėjos skundÄ atmesti. Nuteistojo gynėja prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o jos skundÄ tenkinti.

Nuteistasis A. U. prašė jo gynėjos apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo A. U. iÅ¡teisinamas pagal BK 182 str. 2 d. neįrodžius, kad jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.).Dėl nuteistojo A. U. gynėjos apeliacinio skundoIÅ¡ nuteistojo A. U. gynėjos apeliacinio skundo motyvų matyti, kad skunde teigiama, jog nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nes netinkamai vertino surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat A.

U. ir liudytojų parodymus, vadovavosi viena kitai prieÅ¡taraujančiomis specialisto iÅ¡vadomis, o bylos tyrimo metu nebuvo surinkta neginčijamų ir objektyvių įrodymų, kad A. U. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Ä®siteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl Å¡is iÅ¡skirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas.

Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 str. 1 d. reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes.

Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog bÅ«tų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , ir tik po to galima daryti apibendrinančias iÅ¡vadas, kurios turi bÅ«ti vienareikÅ¡mės, tikslios ir logiÅ¡kos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas jo buvimÄ pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje nuteistojo A. U. atžvilgiu teismo iÅ¡vados padarytos neatsižvelgus ir tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, nepagrįstai pripažino juos A. U. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., tai yra netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso įstatymÄ vertindamas įrodymus.Apylinkės teismas A. U. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį grindė Å¡iais įrodymais:Nuteistasis A. U. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir parodė, kad jokio nusikaltimo nepadarė.

Patvirtino, jog nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „|J. ir K.“ direktoriaus pareigose. Tiek UAB „S.“, kurioje gamybos direktoriumi dirbo R. T., o direktoriumi ir akcininku buvo S. K., tiek ir UAB „J. ir K.“, kurios akcininku buvo taip pat R. T., gamybinę veiklÄ vykdė vienoje teritorijoje. Abi įmonės turėjusios kreditinių įsipareigojimų bankui (buvo gavę banko paskolas), o trÅ«kstant apyvartinių lėšų kreditams (palÅ«kanoms) dengti, jie, t. y. R. T., S. K. ir jis, nusprendė surasti patikimÄ Å¾mogų, kuris paimtų kreditÄ savo vardu ir Å¡ias lėšas pervestų įmonei kaip laikinÄ paskolÄ ar padarytų įmokÄ avansu.

Tuo pačiu įmonė prisiimtų įsipareigojimus šį kreditÄ ir su juo susijusias kitas iÅ¡laidas padengti. TokiÄ idėjÄ jiems galėjo pasiÅ«lyti pats bankas. Patys savo vardu imti kreditų negalėjo, nes jau turėjo įsipareigojimų bankams. V. G., kuris dirbo UAB „S.“ – staliumi, tuo metu artimai bendravo su R. T. dukra, todėl tik R. T. ir galėjo pasiÅ«lyti, jog kreditas bÅ«tų paimtas V. G. vardu. Apie paties kredito reikalų tvarkymÄ banke ir dokumentų rengimÄ jis daugiau nieko nežino.

Kad buvo įgyvendintas sumanymas gauti lėšų pamatė tik tuomet kai iÅ¡ V. G. sÄ skaitos į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ buvo pervesta 40000 litų. Jis buvo įsitikinęs, jog pateikiant praÅ¡ymÄ kreditui, teikiant dokumentus bankui bei pasiraÅ¡ant kredito sutartis, dalyvavo pats V. G.. Kuomet pinigai buvo pervesti į įmonės sÄ skaitÄ , kaip ir buvo sutarta, jis pinigus iÅ¡sigrynino ir panaudojo įvairiems atsikaitymams. Tiksliai neprisimena, tačiau pinigus iÅ¡ kasos galėjo paimti per avansines apyskaitas.

Kaip ir buvo sutarta kredito ir palÅ«kanų dengimas vyko bendra tvarka, o tiksliau bankui buvo žinoma apie turimus įsipareigojimus ir kuomet į įmonės sÄ skaitÄ Ä¯plaukdavo pinigai, juos iÅ¡ karto paskirstydavo kreditų, palÅ«kanų ir delspinigių dengimui. Nors pasiraÅ¡ydavo, kad gauna pinigus grynais, tačiau tuo pačiu buvo paruoÅ¡iami ir pinigų įmokėjimo kvitai, kuriuos jis pasiraÅ¡ydavo. Tokiu bÅ«du ant pinigų įmokėjimo bankui kvitų galėjęs pasiraÅ¡yti ir jis. 2007-12-28 V.

G. pareiÅ¡kimÄ gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 812513 yra pasirašęs jis savo paraÅ¡u. Atsimena, kad yra pasirašęs ant kvitų paraÅ¡ydamas tik V. G. inicialus ar jų visai nepasiraÅ¡ydamas. ParaÅ¡us galėjo sudėti kasininkės ar vadybininkė J. G., kuri juos tikrai pažinojo ir pati matydavo kas įneÅ¡a pinigus. Viskas vyko sklandžiai iki to momento kol įmonių neiÅ¡tiko krizė ir nepradėjo trÅ«kti apyvartinių lėšų, kuriomis buvo dengiami kreditoriniai įsiskolinimai.

Kadangi nutrÅ«ko mokėjimai, todėl V. G. nieko nepranešęs kreipėsi į policijÄ dėl neva jo vardu paimto kredito. Jau po pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo ir po apklausos, jam teko kalbėti su R. T. ir su V. G.. Kiek jam žinoma R. T. V. G. davė pinigų likusiai kredito daliai padengti, tačiau spėja, kad V. G. pinigų į bankÄ nenunešė, nes iÅ¡ praneÅ¡imo matyti, jog nepadengto kredito suma likusi ta pati. Jau vėliau, kažkur 2009 m. rugsėjo mėn. prasidėjo nesutarimai su R. T. dėl įmonės vykdomos veiklos.

Mano, jog V. G. apie kredito paėmimÄ buvo žinoma, nes bankas nebÅ«tų suteikęs kredito nedalyvaujant asmeniui, kurio vardu buvo paimtas kreditas. Jis tiesiogiai su V. G. kredito paėmimo metu nebendravo, visa tai turėjo daryti R. T., kuris V. G. tiesiogiai vadovavo dirbant UAB „S.“. Å ioje situacijoje jis liko kalčiausias, nors buvo priimtas bendras susitarimas kokiu bÅ«du gauti kreditÄ . Jam susidaro nuomonė, jog V. G. naudojasi susidariusia situacija norėdamas iÅ¡ to pasipelnyti.Liudytojas S. K. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad UAB „S.“ dirbo direktoriaus pareigose.

Ä®monės veikla buvo baldų ir jų sudedamųjų detalių gamyba. Tuo pačiu laikotarpiu tik trumpesnį laiko tarpÄ taip pat dirbo UAB „J. ir K.“. UAB „J. ir K.“ direktoriumi buvo A. U., kuris taip pat dirbo technikos direktoriumi UAB „S.“. UAB „J. ir K.“ veikla buvo tokia pati kaip UAB „S.“, tačiau labiau susijusi su produkcijos realizavimu. R. T. UAB „S.“ dirbo gamybos vadovu. Prisimena UAB „S.“ dirbusį V. G., kuris gyveno su R. T. dukra. Apie V. G. vardu paimtÄ iÅ¡ banko ir negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nieko nežinojo.

IÅ¡ banko jokių praneÅ¡imų jo vadovavimo metu nebuvo gauta. Galėjo bÅ«ti, jog V. G. galėjo pasinaudoti banko paslaugomis ir paimti kreditÄ . Prisimena, kad kažkuriuo tai laiku jis R. T. praÅ¡ymu buvo nuvykęs pas jo dukrÄ Ä¯ namus paimti V. G. asmens tapatybės kortelę ar pasÄ . Kokiu tikslu R. T. buvo reikalingas V. G. asmens dokumentas jis nežino. UAB „S.“ daugiausiai naudojosi AB „Šiaulių bankas“ paslaugomis. Daugiausiai bendravo su kreditų vadybininkais. UAB „S.“ anspaudas buvo pas jį.

Kuomet jo darbo vietoje nebÅ«davo, tai anspaudÄ palikdavo gamybinėse patalpose R. T. arba vadybininkui. Jeigu imant kreditÄ buvo reikalingas patvirtinimas apie asmens, tame tarpe ir V. G., gaunamÄ darbo užmokestį tai Å¡i pažyma buvo iÅ¡raÅ¡oma pagal buhalterės apskaičiuotÄ gautÄ atlyginimÄ , o jis šį dokumentÄ pasiraÅ¡ydavo. 2007-07-17 pažymoje apie V. G. iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį esantis paraÅ¡as yra ne jo. Å ios pažymos iÅ¡davimo aplinkybių neprisimena. UAB „S.“ fizinių asmenų, iÅ¡skyrus jo paties, kaip įmonės akcininko, finansine pagalba nesinaudojo.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl V. G. vardu iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ gautas 40000 litų kreditas buvo pervestas į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ . Nemano, jog V. G. imdamas kreditÄ kÄ nors ketino įsigyti. Apie tuo metu buvusiÄ UAB „J. ir K.“ finansinę padėtį nieko pasakyti negali, nes neprisimena. Jis su V. G. vardu iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ paimtu ir į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ pervestu 40000 litų kreditu niekuo nesusijęs. Sprendžia, kad V. G. žinojo apie jo vardu paimtÄ kreditÄ .Liudytojas R.

T. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad V. G. pažinojo kaip artimÄ jo dukros Vilijos draugÄ , su kuriuo ji draugavo 2005-2008 metais. V. G. dirbo UAB „S.“, kurioje jis dirbo gamybos vadovu, o A. U. buvo technikos direktorius. Nors oficialiai UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi buvo S. K., tačiau tikrovėje savininku ir vadovu buvo A. U.. S. K. buvo tik statytinis. Apie tai, kad V. G. vardu iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ yra paimtas kreditas jis sužinojo iÅ¡ A. G.. A. G. skundėsi, jog jam nežinant, jo vardu paimtas kreditas.

V. G. buvo įsitikinęs, jog tai padarė A. U., kadangi V. G. pradėjus tuo domėtis, A. U. jį įtikino viskÄ sutvarkysiÄ s. Kuomet jis apie tai paklausė A. U., tai tas pasakė, jog nesijaudintų, jog viskas bus sutvarkyta. Tiek iÅ¡ A. U. tokio pasakymo, tiek iÅ¡ kitų aplinkybių jis suprato, kad A. U. galėjo pasinaudoti V. G. asmens duomenimis. Be to, A. U. gerai sutarė su AB „Šiaulių bankas“ Kauno skyriaus direktoriumi V. R.. Jis mano, jog V. G. vardu banko kreditÄ paėmė A. U.. Dėl kokių priežasčių A.

U. tai padarė tiksliai pasakyti negali. Ä®monė UAB „J. ir K.“, kurios akcininku buvo jis, ir į kurios sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, didelių finansinių problemų neturėjo. Kiek jam žinoma, tai V. G. apie jo vardu paimtÄ kreditÄ nežinojo. Nors buvo UAB „J. ir K.“ akcininkas, tačiau pasitikėdamas A. U. į buhalterinius reikalus nesikiÅ¡o. Vėliau įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir visi dokumentai pateko pas bankroto administratorių.Liudytojas R. T. akistatos su A. U. metu patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 133-136).Liudytoja R.

V. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale dirbo vadybininke. Kuomet įsidarbino AB „Šiaulių banko“, Kauno skyriaus direktoriumi buvo V. R.. Dirbant kreditų vadybininkės pareigose į jos pareigas įėjo darbas su klientais, kurie į bankÄ kreipėsi dėl kreditų suteikimo. Gavus praÅ¡ymÄ dėl kredito suteikimo ji parengdavo medžiagÄ sprendimo suteikti ar nesuteikti kreditÄ priėmimui. Su besikreipiančiais į jÄ klientais ji bendraudavo pati, įsitikinusi kliento ar jo atstovo (jeigu tai juridinis asmuo) tapatybe ir suteiktais įgaliojimais.

Priimant sprendimÄ dėl kredito suteikimo filialo direktorius ar paskolų filialo paskolų komiteto nariai dažniausiai su klientu net nesusitikdavo, nes sprendimas bÅ«davo priimamas pagal parengtus dokumentus. PraÅ¡ymÄ kreditui gauti ir reikalaujamus dokumentus kliento vardu galėjo pateikti bet kas (nebuvo griežtai reikalaujama, kad, tai darytų pats klientas), tačiau sutartį pasiraÅ¡ydavo tik pats klientas. Sutartis buvo pasiraÅ¡oma kreditų vadybininkui, t. y. jai matant. Tik po to, kai sutartį pasiraÅ¡o klientas, sutartį pasiraÅ¡o vadovas, t. y. po to kai sutartį pasiraÅ¡ydavo klientas, ji nuneÅ¡davusi sutartį vadovui.

V. G., kurio vardu bÅ«tų rengusi dokumentus 40000 litų vartojimo kredito suteikimui, neprisimena. Å io asmens kreditinių įsipareigojimų byloje esantys dokumentai renkant medžiagÄ kreditui gauti, o tiksliau Å¡ių dokumentų kopijos pasiraÅ¡ytos jos. Negali paaiÅ¡kinti kaip galėjo atsitikti, kad kredito sutartį galėjo pasiraÅ¡yti kitas asmuo. Mano, jog pasinaudodamas V. G. asmens dokumentais vietoje jo galėjo ateiti kas nors kitas į jį panaÅ¡us. Dėl to, kad V. G. aiÅ¡kinantis aplinkybes atskirais atvejais buvo iÅ¡duotos sutarčių kopijos, kuriose yra parašų skirtumai, galėtų paaiÅ¡kinti tik tuo, jog banke galėjo pasilikti abu sutarčių egzemplioriai, t. y. kad klientas savo sutarties egzemplioriaus nepasiėmė.

Å ių aplinkybių konkrečiai tvirtinti negali, nes kaip tik 2007 m. liepos mėn. pabaigoje savo praÅ¡ymu iÅ¡ darbo buvusi atleista. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagal V. G. pateiktus duomenis, gaunamÄ atlyginimÄ ir nenustačius įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms, jis atitiko sÄ lygas praÅ¡omam kreditui gauti, kÄ ji ir nurodė ataskaitoje sprendimui priimti, tačiau galutinį sprendimÄ dėl kredito suteikimo priėmė direktorius V. R..Liudytoja J. G. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad ji dirbo AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale.

Dėl V. G. iÅ¡duoto vartojimo kredito gali pasakyti tai, jog ji Å¡io kliento kreditinių įsipareigojimų bylÄ perėmė kuomet kreditas jau buvo iÅ¡duotas. Pagal bylÄ matė, jog dokumentus kredito suteikimui rengė kreditų vadybininkė R. V.. Byla jai buvo perduota po to, kai R. V. buvo atleista iÅ¡ darbo. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo konkrečių aplinkybių neprisimena, tačiau pagal parodytÄ kreditinių įsipareigojimų bylÄ gali pasakyti, jog dėl įsipareigojimų nevykdymo keletÄ kartų V.

G. siuntė priminimus. Po Å¡ių perspėjimų kreditas buvo kažkiek dengiamas. Kas konkrečiai Å¡ias įmokas darė nežino, nes grynųjų pinigų įneÅ¡imo kvitai iÅ¡raÅ¡omi pas klientų aptarnavimo vadybininkes ir įneÅ¡ami į kasÄ . Pirmas jos susitikimas su V. G. įvyko 2009-06-01, kuomet jis pats atėjo į bankÄ ir dėl reiÅ¡kiamų pretenzijų buvo nukreiptas pas jÄ . V. G. jai aiÅ¡kino, jog kredito iÅ¡ banko neėmė, apie paimtÄ kreditÄ nieko nežino. Tuomet ji V. G. parodė įsipareigojimų byloje esančius dokumentus ir paaiÅ¡kino, jog ne ji priėmusi praÅ¡ymÄ kreditui iÅ¡duoti bei tvarkiusi kredito iÅ¡davimo dokumentus.

Neprisimena ar ji davė V. G. kredito sutarties kopijÄ . Jeigu davė kopijÄ , tai tik tos sutarties, kuri buvo byloje. Tuomet V. G. parašė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog nėra ėmęs kredito. Šį praÅ¡ymÄ ji perdavė administratorei, o direktorė jį grÄ Å¾ino į bylÄ . Ar V. G. bendravo su tuometiniu banko direktoriumi V. R. pasakyti negali. AntrÄ kartÄ V. G. atėjo maždaug po metų laiko ir tada parašė praÅ¡ymÄ . Ji žinojo, kad V. G. dirbo UAB „S.“, o AB „S.“ paimto kredito įsipareigojimų byla buvo jos priežiÅ«roje.

Tvarkant dokumentus jai teko bendrauti su UAB „S.“ atstovaujančiais S. K. ir A. U.. Taip pat jie atstovavo ir UAB „J. ir K.“, kuri taip pat turėjo kreditÄ jų banke. Negali pasakyti ar A. U. domėjosi V. G. įsipareigojimais bankui. Apie Å¡ių įmonių ir jų darbuotojų įsipareigojimus bankui banko direktoriui V. R. buvo žinoma.Liudytoja J. A. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad UAB „J. ir K.“ buhaltere dirbo nuo 2008 m. rugpjūčio iki 2010 m. pradžios. Buhalterinę apskaitÄ tvarkė savo namuose pagal jai pateiktus pirminius apskaitos dokumentus.

Apskaita buvo tvarkoma pasinaudojant kompiuterine programa „Pragma“. Darbui naudojo savo kompiuterį. Visuomet apyvartos žiniaraščiai už ataskaitinį laikotarpį pagal sÄ skaitas buvo atspausdinami ir susegami. 2007 m. UAB „J. ir K.“ avansu iÅ¡ V. G. gavo 40000 litų. Tai gali teigti pagal sÄ skaitoje nurodytus likučius. Tuomet ji dar nedirbo ir apie šį faktÄ nieko pasakyti negali. Koks tolimesnis Å¡ios pinigų sumos judėjimas, t. y. ar pinigai V. G. buvo grÄ Å¾inti, ar buvo padengti prekėmis (paslaugomis), ar avansas pasiliko įmonėje, ji nežino.

Atsimena, jog kiekvieno atskaitinio laikotarpio apyvartos žiniaraščius pagal sÄ skaitas atspausdindavo ir eiliÅ¡kumo tvarka susegdavo. Kodėl nėra visų sÄ skaitų iÅ¡klotinių tarp esamų apyvartos žiniaraščių pasakyti negali. IÅ¡eidama iÅ¡ darbo visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė direktoriui A. U.. Nesant avansu gautos sumos apyvartos žiniaraščio iÅ¡klotinės, apie konkrečios pinigų sumos judėjimÄ galima atsegti tik pagal kasos, banko, ar atskaitingų asmenų žiniaraščius ir pirminius apskaitos dokumentus.Liudytoja V.

J. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad A. U. buvo jos tėvo R. T. bendradarbis. Pažįsta ir S. K., nes jie dirbo kartu. V. G. tuo metu buvo jos sugyventinis ir dirbo su jais. Gyvenant kartu su V. G. jie sužinojo apie jo vardu iÅ¡ banko paimtÄ kreditÄ . IÅ¡siaiÅ¡kino, kad kreditas paimtas be V. G. žinios, pasinaudojus jo asmens dokumentais bei suklastojus jo paraÅ¡Ä . Neatsimena, kad S. K. buvo davusi V. G. asmens dokumentus.Pirmosios instancijos teisme rėmėsi liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis yra dirbęs staliumi UAB „S.“.

Å iai įmonei vadovavo A. U.. Kadangi jo mama gyvena Vokietijoje, todėl visuomet vasarÄ , liepos mėnesį, važiuodavo jÄ aplankyti. PraeitÄ vasarÄ jam sugrįžus iÅ¡ Vokietijos ir nuėjus į darbÄ , A. U. pasakė, kad į savo namus iÅ¡ „Šiaulių banko“ gaus laiÅ¡kÄ , kuris jam neva bus iÅ¡siųstas per klaidÄ ir, kad tÄ laiÅ¡kÄ jis atneÅ¡tų A. U.. IÅ¡ tikro, paÅ¡to dėžutėje rado praneÅ¡imÄ , jog atvyktų į paÅ¡tÄ atsiimti jam adresuotų laiÅ¡kų. PaÅ¡te jis atsiėmė du laiÅ¡kus.

IÅ¡ „Šiaulių banko“ jam adresuotame laiÅ¡ke buvo nurodyta, jog jis vykdydamas įsipareigojimus iki nurodytos dienos turi sumokėti apie 600 litų, o jeigu ne, bus perduotas antstoliams. VienÄ iÅ¡ laiÅ¡kų jis pasiliko, o antrÄ nunešė į darbÄ . SekančiÄ dienÄ norėdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti kas vyksta, nes jokių įsipareigojimų „Šiaulių“ bankui neturėjo, nuėjo į bankÄ . PrieÅ¡ einant į bankÄ paskambino į darbÄ ir perspėjo, dėl kokios priežasties vėluos į darbÄ .

Banke susitiko A. U., kuris pasikalbėjęs su banko direktoriumi V. R. pasikvietė ir jį. V. R. pasakė, jog įvyko banko klaida, kad jis asmeniÅ¡kai nieko neskolingas ir, kad jam bus atsiųstas patvirtinimas. V. R. papildomai ant to paties laiÅ¡ko, kurį jis turėjo su savimi, užsirašė savo telefono numerį ir adresÄ . Kadangi jam iÅ¡samiai paaiÅ¡kinta nieko nebuvo, todėl norėdamas įsitikinti kas vyksta, sekančiÄ dienÄ , niekam nieko nesakęs dar kartÄ nuvažiavo į bankÄ ir kreipėsi į klientų vadybininkę J.

G.. Tuomet jam buvo praneÅ¡ta, kad iÅ¡ jo vardu paimtos 40000 litų paskolos, jis bankui dar buvo skolingas apie 26000 litų. Tuomet jis paprašė, kad bÅ«tų duota sutarties, pagal kuriÄ jis neva buvo gavęs kreditÄ , kopija. Gavęs sutarties kopijÄ , jis pasakė, jog jis Å¡ios sutarties nepasiraÅ¡inėjo, kad tai akivaizdžiai ne jo paraÅ¡ai. Tuomet vadybininkė pasimetė ir norėjo iÅ¡ jo sutarties kopijÄ pasiimti. Jis perspėjo, kad kreipsis į policijÄ . Nors vadybininkė kažkam tai skambindama pasakė, kad jis palauktų, tačiau jis išėjęs. Tik išėjus, gal po 5 minučių į jo telefonÄ paskambino A.

U., kuris papriekaiÅ¡tavo jam, kad jis vaikÅ¡to po bankÄ ir kelia „vėjÄ â€œ. Po to, A. U. jį pradėjo raminti per kitus asmenis, kol galiausiai pasikvietė ir pasakė, jog paskolÄ dengs, prašė niekur nesikreipti, siÅ«lė pinigų. Nenorėdamas nieko bloga ir A. U. pasitikėdamas, jis sutiko palaukti. Laikas nuo laiko vis užeidavo į bankÄ pasiteirauti ar dengiama paskola. Dažniausiai mokėjimai bÅ«davo pradelsti. Tuomet jis skambindavo A. U. ir klausdavo, kodėl nevykdo savo pažado. A. U. visuomet užgarantuodavo, kad bus sumokėta.

Nuėjęs į bankÄ 2009-06-01 jis sužinojo, jog įmokos nedaromos nuo 2009 m. vasario mėnesio. Neketindamas taikstytis su tokiomis apgavystėmis nusprendė kreiptis į policijÄ , todėl paprašė vadybininkės, jog dar kartÄ padarytų neva jo pasiraÅ¡ytos sutarties kopijÄ . Gavęs sutarties kopijÄ iÅ¡ karto nuėjo į Kauno apskrities policijos komisariatÄ , kur parašė pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡dėstydamas visas aplinkybes. Grįžęs namo ir sulyginęs pirmÄ jÄ , prieÅ¡ metus gautÄ , sutarties kopijÄ su kopija gauta tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo paraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas, pastebėjo, jog jo vardu raÅ¡yti paraÅ¡ai skiriasi.

Pirmojoje kopijoje klastojant jo paraÅ¡Ä paraÅ¡e nebuvo „o“ raidės, o antrojoje paraÅ¡ai jau su „o“ raide. Po to, gavo grasinantį laiÅ¡kÄ iÅ¡ firmos „Lindorf“, kuriame reikalaujama sumokėti įsiskolinimÄ bankui, nes prieÅ¡ingu atveju bus paduotas į teismÄ . Po to, telefonu kalbėjo su A. U.. Pokalbio metu A. U. viskÄ pasakė apie besiskiriančias sutartis ir apie gautÄ grasinantį laiÅ¡kÄ . Tuomet kai jo vardu buvo paimtas 40000 litų kreditas, jis buvęs skolingas antstoliams apie 10000 litų.

Tuo metu tikriausiai nedirbo, todėl be banko tarnautojų žinios nors ir prisistatant jo vardu, paimti kreditÄ nebÅ«tų buvę įmanoma. Prisimena, jog A. U. 2007 m. vasarÄ , jam nesant namuose, skambino ir prašė asmens tapatybės kortelės duomenų, sakydamas, jog duomenys reikalingi įdarbinant ir tam, kad padaryti banko kreditines korteles. BÅ«tent tuomet tikriausiai ir buvo pasinaudota jo duomenimis. Mano, kad visa tai darė A. U., nes sužinojęs apie pradelstus kredito dengimus kalbėjęs tik su juo (1 t., b. l. 15-16).IÅ¡ 2009-06-01 V.

G. pareiÅ¡kimo matyti, kad buvo praneÅ¡ta apie jo vardu pasiraÅ¡ytÄ sutartį Nr. VART 2007-8218-09 ir paimtÄ 40000 litų vartojimo kreditÄ (1 t., b. l. 9).IÅ¡ 2012-02-08 specialisto iÅ¡vados Nr. 20-4-IS1-238 matyti, kad AB Å iaulių bankas 2007-07-18 kredito paraiÅ¡koje fiziniams asmenims, trečiame lape, skiltyje „15. Kliento sutikimas“, „Taip“, AB Å iaulių bankas 2007-07-19 vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-8218-09 pirmame - ketvirtame lapuose, AB Å iaulių bankas kredito grÄ Å¾inimo grafike prie vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-8218-092007.07.19 skiltyje „V.

G.“, pasirašė ne V. G., o kitas asmuo. Parašai pasirašyti pamėgdžiojant V. G. parašus (1 t., b. l. 68-69). Iš 2012-02-09 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-247 matyti, kad V. G. vardu pasirašytus parašus, esančius dviejuose AB Šiaulių bankas 2008-04-28, 2008-08-18 pareiškimuose gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 878383, 225099, skiltyje „įnešėjo parašas“, dviejuose AB Šiaulių bankas 2008-01-31, 2008-11-28 kasos pajamų orderiuose Nr. 825152, 459315, skiltyje „Įnešėjo parašas“ pasirašė ne V.

G.. Paminėtuose dokumentuose už V. G. pasirašė A. U. pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡Ä (1 t., b. l. 75-76).IÅ¡ 2013-03-19 specialisto iÅ¡vados Nr. 20-4-IS1-391matyti, kad:1. Atsakyti į klausimÄ ar tirti pateiktuose dokumentuose, t.y. AB Å IAULIŲ BANKAS 2007-07-18 kredito paraiÅ¡koje fiziniams asmenims, trečiame lape, skiltyje „15. Kliento sutikimas“, „Taip“, AB Å IAULIŲ BANKAS 2007-07-19 vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-8218-09 pirmame - ketvirtame lapuose, AB Å IAULIŲ BANKAS kredito grÄ Å¾inimo grafike prie 2007-07-19 vartojimo kredito sutarties Nr. VART-2007-8218-092007.07.19, skiltyje „V.

G.“, esančius V. G. vardu pasiraÅ¡ytus paraÅ¡us pasirašė V. R., R. V., A. U., R. T., nėra galimybės, kadangi tiriamieji paraÅ¡ai pasiraÅ¡yti pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡us, o pamėgdžiotuose paraÅ¡uose paprastai lieka nedaug paties pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡to požymių, neatsiskleidžia to asmens raÅ¡ymo ypatumai. Atsakyti į klausimÄ ar paminėtuose dokumentuose už V. G. pasirašė S. K., nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti tiek sutampantys, tiek besiskiriantys požymiai, kurie negali bÅ«ti priskirti esminiams dėl parašų mažos grafinės apimties kiekio, jų variacijos.2.

Tirti pateiktame AB Å IAULIŲ BANKAS 2007-07-19 pareiÅ¡kime gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 741442, skiltyje „Įnešėjo paraÅ¡as“, esantį V. G. vardu pasiraÅ¡ytÄ paraÅ¡Ä pasirašė ne V. G., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas V. G. paraÅ¡us. Atsakyti į klausimÄ , ar už V. G. pasirašė V. R., R. V., A. U. ir R. T., nėra galimybės, kadangi tiriamasis paraÅ¡as pasiraÅ¡ytas pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡us, o pamėgdžiotuose paraÅ¡uose paprastai lieka nedaug paties pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡to požymių, neatsiskleidžia to asmens raÅ¡ymo ypatumai.3.

Tirti pateiktuose aÅ¡tuoniuose AB Å IAULIŲ BANKAS pareiÅ¡kimuose gryniesiems pinigams įmokėti : 2007-09-28 Nr. 772888, 2007-10-26 Nr. 78680, 2007-11-26 Nr. 796327, 2007-12-28 Nr. 812513, 2008-07-23 Nr. 163796, 2008-08-19 NR. 227160, 2008-10-31 Nr. 423332 ir 2008-12-30 Nr. 555163, AB Å iaulių bankas kasos pajamų orderiuose 2008-09-30 Nr. 352014, 2008-11-28 Nr. 459315 ir 2008-01-31 Nr. 825152, esančius V. G. vardu pasiraÅ¡ytus paraÅ¡us parašė ne V. G. , o kitas asmuo, pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡us. Atsakyti į klausimÄ , ar už V.

G. pasirašė V. R., R. V., A. U., R. T. ir S. K., nėra galimybės, kadangi tiriamieji paraÅ¡ai pasiraÅ¡yti pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡us, o pamėgdžiotuose paraÅ¡uose paprastai lieka nedaug paties pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡to požymių, neatsiskleidžia to asmens raÅ¡ymo ypatumai.4. Atsakyti į klausimÄ , ar tirti pateiktoje UAB „S.“ 2007-07-17 pažymoje apie darbuotojo pajamas, skiltyse „Įmonės vadovas“, „Užpildė“, esančius S. K. vardu pasiraÅ¡ytus paraÅ¡us, pasirašė S. K., nėra galimybės, kadangi tyrimo metu buvo nustatyti tiek sutampantys, tiek ir besiskiriantys požymiai, kurie negali bÅ«ti priskirti esminiams dėl parašų mažos grafinės apimties kiekio, jų paprastumo.

Atsakyti į klausimÄ , ar paminėtus paraÅ¡us už S. K. pasirašė A. U., R. T., V. R., nėra galimybės, kadangi nebuvo nustatyta, ar paminėtus paraÅ¡us nepasirašė pats S. K.. (1 t., b. l. 128 - 131).IÅ¡ 2012-11-26 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS vyr. tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo ir dokumentų kopijų matyti, kad susipažinus su Kauno r. PK ikiteisminiam tyrimui Nr. 65-1-00111-11 paimtais UAB „J. ir K.“ buhalterinės apskaitos dokumentais nustatyta, kad iÅ¡ V. G. sÄ skaitos gauta 40000 litų suma įtraukta apyvartos žiniaraÅ¡tyje (sÄ skaitoje Nr. 460- avansu gautos sumos) ir, kad 2008 m spalio 2 d. per kasÄ , iÅ¡ avansu gautų lėšų, kasos iÅ¡laidų orderiu Nr. 30 A.

U. išduota 40000 litų kaip avansas atskaitytinam asmeniui (1 t., b. l. 99-106).Iš 2012-08-22 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimo Nr. 7.29)S-50644 matyti, kad V. G. iš UAB „S.“ per 2007 m. 2 ketvirtį gavo 1800 litų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos (1 t., b. l. 117-120). Iš 2012-10-09 AB Šiaulių bankas rašto Nr. 0716/12 matyti, kad iš kredito bylos pateikta 2007-07-17 UAB „S.“ direktoriaus S. K. pasirašyta pažyma apie darbuotojo V.

G. pajamas 2007 m. 04-05 mėn. (2 ketvirtį), kurioje nurodyta, kad V. G. atskaičius mokesčius kiekvienÄ mėnesį iÅ¡mokėtas 2651,9 Lt atlygis (1 t., b. l. 122, 155). IÅ¡ 2013-05-14 AB Å iaulių bankas raÅ¡to Nr. 0409/13 matyti, kad tarp V. G. ir banko 2007-07-19 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-8218-09 buvo nutraukta 2009-07-17 ir sutarties nutraukimo dienÄ V. G. negrÄ Å¾inta kredito dalis bankui sudarė 9994 litus (2 t., b. l. 46).Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad tarp V.

G. ir banko 2007-07-19 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VART-2007-8218-09 buvo suklastota ir ja pasinaudojant buvo įgytas svetimas turtas. Apgaulė sukčiaujant buvo panaudota ne tik prieÅ¡ patį V. G., bet ir prieÅ¡ asmenį, turintį teisę spręsti ir priimti sprendimÄ , t.y. prieÅ¡ bankÄ , pateikiant jam suklastotus duomenis, tačiau apylinkės teismas padarė neteisingÄ ir nepagrįstÄ iÅ¡vada, kad Å¡iuos veiksmus atliko bÅ«tent A. U., t. y., kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, siekė įmonės naudai (nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodo, kad sau) didelės turtinės naudos, panaudojo apgaulę asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginÄÄ (Å iaulių banko Kauno filialo), atžvilgiu, suvokė, jog suklastotos kredito sutarties pagrindu gavo 40000 litų, tokiu bÅ«du įgijo teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ .Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad neįrodyta, jog kaltinamasis A.

U. dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., todėl A. U. iÅ¡teisintinas iÅ¡ kaltinimo, kad jis dirbdamas UAB „J. ir K.“ direktoriaus pareigose, siekdamas apgaule įmonės naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ , veikdamas bendrininkų grupėje kaip vykdytojas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, dokumentų savininkui nežinant, iÅ¡ nenustatyto asmens gavo UAB „S.“ darbuotojo V. G. asmens tapatybės kortelę Nr. 10614428 ir suklastotÄ 2007-07-17 UAB „S.“ suraÅ¡ytÄ pažymÄ apie tariamas V.

G. pajamas, kurioje buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad V. G. 2007 m. II ketvirtį buvo iÅ¡mokėtas 2651,90 litų mėnesinis darbo užmokestis, kai tuo tarpu V. G. buvo mokamas 1800 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Å iuos dokumentus A. U. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris 2007-07-18 nuvyko su Å¡iais dokumentais į AB „Šiaulių banko“ Kauno filialÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir prisistačius kreditų vadybininkei R. V. V. G. vardu bei pateikus pastarajai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti 40000 litų vartojimo kreditÄ , V.

G. asmens tapatybės kortelę ir netikrÄ pažymÄ apie pajamas, bei pasiraÅ¡ius banko dokumentus: kredito paraiÅ¡kÄ dėl 40000 litų vartojimo kredito suteikimo fiziniam asmeniui, 2007-07-19 vartojimo kredito sutartį Nr. VART-2007-8218-09 ir kredito grÄ Å¾inimo grafikÄ V. G. vardu, nukopijuotu V. G. paraÅ¡u, toliau tęsiant nusikalstamÄ veikÄ bei 2007-07-23 pateikus V. G. vardu pasiraÅ¡ytÄ nukopijuotu V. G. paraÅ¡u mokėjimo nurodymÄ Nr. 742750 dėl 40000 litų pervedimo iÅ¡ V. G. sÄ skaitos į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ie pinigai buvo apskaityti įmonės apyvartos žiniaraÅ¡tyje kaip avansu gautos sumos.

Tokiu bÅ«du jis įmonės naudai įgijo didelės 40 000 litų vertės svetimÄ AB „Šiaulių bankas“ priklausantį turtÄ . Be to, jis slėpdamas padarytÄ nusikaltimÄ , laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2009-01-29 darė įnaÅ¡us V. G. vardu bankui įneÅ¡damas pinigų sumas į nieko apie tai nežinančio V. G. vardu atidarytas sÄ skaitas AB „Šiaulių bankas“, sumokėdamas palÅ«kanas ir delspinigius bei grÄ Å¾indamas dalį paskolos, tačiau vėliau pinigų nemokėjo, ko pasekoje AB „Šiaulių bankas“ padaryta 9994 litų turtinė žala.Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas savo ar kitų naudai panaudojant apgaulę.

SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina Å¡ios veikos:

1) apgaulės panaudojimas, 2) neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės į svetimÄ turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir teisės pažeidimų bei darantis turto užvaldymÄ neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, ar apgaulės panaudojimas prieÅ¡ asmenis, turinčius reikalavimo į turtÄ teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti.

Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ , taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokiÄ teisę. Apgaulė gali pasireikÅ¡ti ir suklaidinimu dėl kaltininko turimos pareigos nukentėjusiajam.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, o esant turtinei prievolei, sprendimui dėl jos reikalavimo. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ ar reikalauti prievolės, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Dažniausiai asmuo suklaidinamas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtÄ ar turtinę prievolę, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikavimo duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymÄ ar asmens, užvaldžiusio turtÄ , iÅ¡vengusio turtinės prievolės, nustatymÄ .

Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti. Kaltininko susiformavusiÄ tyčiÄ apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ , jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. BK 182 str. 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis – didelės vertės svetimas turtas.Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad A.

U., veikdamas tiesiogine tyčia, siekė įmonės naudai (nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodo, kad sau) didelės turtinės naudos, panaudojo apgaulę asmens, turinčio teisę spręsti teisinį ginÄÄ (Å iaulių banko Kauno filialo), atžvilgiu, suvokė, jog suklastotos kredito sutarties pagrindu gavo 40000 litų, tokiu bÅ«du įgijo teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ . Å i teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės buvo grindžiama liudytojo V. G. parodymais, kurie teismui nekėlė abejonių, nes įvertinti kaip neprieÅ¡taringi ir nuoseklÅ«s, tačiau kaip matyti iÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo, teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡io liudytojo teismui nepavyko iÅ¡kviesti į teisiamÄ jį posėdį ir apklausti, todėl apylinkės teismas įvertino tik jo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus.

Tai rodo, kad liudytojo V. G. parodymai teisme tirti nebuvo, o jo, kaip liudytojo, vienÄ kartÄ 2009-06-04 duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (t. 1, b. l. 15, 16) jokiu bÅ«du neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡io liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s. Be to, BPK 276 str. 4 d. numato, kad liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui gali bÅ«ti perskaitomi byloje esantiems parodymams patikrinti, t.y. tokie parodymai nėra laikomi savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu ir vien jais grįsti kaltės negalima.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010), tačiau jokie kiti byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai A. U. kaltės nepatvirtina. Pažymėtina, kad netgi jei liudytojas V.

G. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bÅ«tų patvirtinęs apklausiamas teisme, jo parodymai nebÅ«tų pakankami iÅ¡vadai dėl A. U. kaltės pagrįsti, kadangi kaip seka iÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (kuriais teismas remiasi savo vidiniam įsitikinimui suformuoti), jie tėra liudytojo prielaidos apie tai, kas galėjo Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdyti.Be to, pirmosios instancijos teismas A. U. kaltę grindė ir kitų byloje esančių liudytojų parodymais, tačiau jų parodymai A.

U. kaltės vėlgi niekaip nepatvirtina. Liudytojas S. K. parodė, kad prisimena, jog kažkuriuo tai laiku jis R. T. praÅ¡ymu buvo nuvykęs pas jo dukrÄ Ä¯ namus paimti V. G. asmens tapatybės kortelę ar pasÄ . Kokiu tikslu R. T. buvo reikalingas V. G. asmens dokumentas jis nežino. UAB „S.“ anspaudas buvo pas jį. Kuomet jo darbo vietoje nebÅ«davo, tai anspaudÄ palikdavo gamybinėse patalpose R. T. arba vadybininkui. Apie 2007-07-17 pažymos dėl V. G. iÅ¡mokėto darbo užmokesčio iÅ¡davimo aplinkybių neprisimena.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl V. G. vardu iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ gautas 40000 litų kreditas buvo pervestas į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ . Taigi, Å¡io liudytojo parodymai niekaip nepatvirtina, jog bÅ«tent kaltinamasis atliko kokius nors jam inkriminuojamus veiksmus ir netgi paneigia liudytojo V. G. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus apie jo asmens dokumentų perdavimo aplinkybes bei liudytojo R. T. parodymus apie tai, kad Å¡is neprašė atvežti V. G. asmens dokumentų. Liudytojas R.

T. parodė, kad V. G. pažinojo kaip artimÄ jo dukros Vilijos draugÄ su kuriuo ji draugavo 2005-2008 metais. V. G. dirbo UAB „S.“, kurioje jis dirbo gamybos vadovu, o A. U. buvo technikos direktorius. Nors oficialiai UAB „S.“ akcininku ir direktoriumi buvo S. K., tačiau tikrovėje savininku ir vadovu buvo A. U.. Apie tai, kad V. G. vardu iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ yra paimtas kreditas jis sužinojo iÅ¡ A. G.. V. G. buvo įsitikinęs, jog tai padarė A. U., kadangi V. G. pradėjus tuo domėtis, A.

U. jį įtikino viskÄ sutvarkysiÄ s. Kuomet jis apie tai paklausė A. U., tai tas pasakė, jog nesijaudintų, jog viskas bus sutvarkyta. Tiek iÅ¡ A. U. tokio pasakymo, tiek iÅ¡ kitų aplinkybių jis suprato, kad A. U. galėjo pasinaudoti V. G. asmens duomenimis. Jis mano, jog V. G. vardu banko kreditÄ paėmė A. U.. Dėl kokių priežasčių A. U. tai padarė tiksliai pasakyti negali. Prie tokių savo parodymų liudytojas R. T. liko ir akistatos su A. U. metu (2 t. b. l. 133-136). Tačiau Å¡io liudytojo parodymai yra vertinami kaip nepatikimi, nes Å¡is liudytojas nurodė tik prielaidas, kad A.

U. galėjo pasinaudoti V. G. asmens duomenimis ir objektyviais įrodymais nepagrįstu manymu, jog V. G. vardu banko kreditÄ paėmė A. U., tačiau dėl kokių priežasčių A. U. tai padarė tiksliai pasakyti negalėjo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pinigai įmonėje buvo gauti iÅ¡ V. G. sÄ skaitos, kuris tuo metu buvo R. T. dukros V. J. draugas (tai patvirtino ir ji pati), o A. U. nurodė, kad jam apie gautÄ paskolÄ pranešė bÅ«tent R. T., be to, kaip seka iÅ¡ paties R. T. parodymų, jis buvo vienintelis įmonės „J. ir K.“ akcininkas ir tai patvirtina A.

U. parodymus, dėl Å¡io liudytojo suinteresuotumo gauti paskolÄ Ä¯monės veiklai. Liudytoja R. V. parodė, kad AB „Šiaulių bankas“ Kauno filiale dirbo vadybininke. PraÅ¡ymÄ kreditui gauti ir reikalaujamus dokumentus kliento vardu galėjo pateikti, bet kas (nebuvo griežtai reikalaujama, kad, tai darytų pats klientas), tačiau sutartį pasiraÅ¡ydavo tik pats klientas. Sutartis buvo pasiraÅ¡oma kreditų vadybininkui, t.y. jai matant. Kitų aplinkybių, svarbių įrodyti A. U. kaltę pagal BK 182 str. 2 d., Å¡i liudytoja nenurodė.

AnalogiÅ¡kai vertinami ir liudytojų J. G., J. A., V. J. parodymai.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos pats A. U. viso bylos tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad apie paskolÄ jam tapo žinoma tik tada, kai įmonė „J.“, kuriai jis tuo metu vadovavo, gavo pinigus. V. G. pas jį įmonėje nedirbo, jis dirbo „S.“ ir Å¡io asmens dokumentų jis niekada neturėjo, taip pat nematė ir pažymos. R. T. buvo Å¡ios įmonės akcininkas ir tiesiogiai bendravo su V. G.. Apie dokumentų rengimÄ banke jis nieko nežinojo.

Kad įgyvendintas sumanymas pamatė, kai iÅ¡ V. G. sÄ skaitos buvo pervesta 40000 Lt.. R. T. pranešė, kad bus, ar yra pinigai ir bus panaudoti įmonės reikmėms. Gal dalį pinigų iÅ¡sigrynino, kurie galėjo bÅ«ti panaudoti įmonės reikalams. V. G. paskolai dengti galėjo įneÅ¡ti keletÄ kartų, jo prašė R. T. padengti už V. G. paskolÄ . Pinigai gauti per įmonę. Tokių kaltinamojo parodymų nepaneigia ir kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai.Pirmosios instancijos teismas A. U. kaltę grindė ir raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, t. y. 2009-06-01 V.

G. pareiškimu (1 t., b. l. 9), 2012-08-22 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pranešimu Nr. 7.29)S-50644 (1 t., b. l. 117-120), 2012-10-09 AB Šiaulių bankas raštu Nr. 0716/12 (1 t., b. l. 122, 155), 2013-05-14 AB Šiaulių bankas raštu Nr. 0409/13 (2 t., b. l. 46), tačiau šie byloje esantys dokumentai tik patvirtina paties įvykio aplinkybes, tačiau neįrodo A. U. kaltės. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas A. U. kaltę grindė 2012-11-26 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS vyr. tyrėjo tarnybiniu pranešimu ir dokumentų kopijomis, iš kurių nustatyta, kad iš V.

G. sÄ skaitos gauta 40000 litų suma įtraukta apyvartos žiniaraÅ¡tyje (1 t., b. l. 99-106), tačiau Å¡ie byloje esantys dokumentai taip pat neįrodo A. U. kaltės, nes jie tik patvirtina, kad įmonė „J. ir K.“ Å¡iuos pinigus gavo (ko neneigia ir pats A. U.) įmonės įsipareigojimams dengti ir atsiskaitymams atlikti, tačiau neįrodo, kad jis apgaulės bÅ«du siekė jo vadovaujamos įmonės UAB „J. ir K.“ naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ . Skundžiamame nuosprendyje A.

U. kaltė yra grindžiama ir byloje esančiomis specialisto išvadomis - 2012-02-08 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-238 (1 t., b. l. 68-69), 2012-02-09 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-247 (1 t., b. l. 75-76), 2013-03-19 specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-391 (1 t., b. l. 128-131), tačiau 2012-02-08 specialisto išvada tik įrodo, kad AB Šiaulių bankas 2007-07-18 kredito paraiškoje fiziniams asmenims pasirašė ne V. G., o kitas asmuo pamėgdžiojant V. G. parašus. Tuo tarpu kitos dvi specialisto išvados yra prieštaringos.

Iš 2012-02-09 specialisto išvados Nr. 20-4-IS1-247 matyti, kad V. G. vardu pasirašytus parašus, esančius dviejuose AB Šiaulių bankas 2008-04-28, 2008-08-18 pareiškimuose gryniesiems pinigams įmokėti Nr. 878383, 225099, skiltyje „įnešėjo parašas“, dviejuose AB Šiaulių bankas 2008-01-31, 2008-11-28 kasos pajamų orderiuose Nr. 825152, 459315, skiltyje „Įnešėjo parašas“ pasirašė ne V. G.. Paminėtuose dokumentuose už V. G. pasirašė A. U. pamėgdžiojant V.

G. paraÅ¡Ä . Tuo tarpu 2013-03-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 20-4-IS1-391 be kita ko nurodyta, kad tirti pateiktame AB Å IAULIŲ BANKAS pareiÅ¡kime gryniesiems pinigams įmokėti 2008-01-31 Nr. 825152, esantį V. G. vardu pasiraÅ¡ytÄ paraÅ¡Ä parašė ne V. G., o kitas asmuo, pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡Ä . Atsakyti į klausimÄ , ar už V. G. pasirašė V. R., R. V., A. U., R. T. ir S. K., nėra galimybės, kadangi tiriamieji paraÅ¡ai pasiraÅ¡yti pamėgdžiojant V. G. paraÅ¡us, o pamėgdžiotuose paraÅ¡uose paprastai lieka nedaug paties pasiraÅ¡iusio asmens raÅ¡to požymių, neatsiskleidžia to asmens raÅ¡ymo ypatumai.

Atkreiptinas dėmesys, kad abi pastarosios iÅ¡vados parengtos to paties specialisto, kuris jose, nurodytoje dalyje, davė viena kitai prieÅ¡taraujančias iÅ¡vadas, todėl Å¡ios dvi iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad A. U. nuo 2007-09-28 iki 2009-01-20 darė įnaÅ¡us V. G. vardu kreditoriui – Å iaulių bankui, tačiau vien Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo teigti, jog A. U. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., o įmokas darė siekdamas paslėpti padarytÄ nusikaltimÄ â€“ Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės grindžiamos prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu aptariama aplinkybė tik patvirtina, jog A. U. V. G. vardu grÄ Å¾indamas didžiÄ jÄ dalį įmonėje kaip iÅ¡ V. G. gautos pinigų sumos veikė bÅ«damas įsitikinęs, jog įmonę ir V. G. sieja civiliniai teisiniai santykiai.Kaip jau minėta, A. U. kaltė buvo grindžiama V. G. parodymais, kurie negali bÅ«ti laikomi savarankiÅ¡ku įrodymų Å¡altiniu, nes apylinkės teismui jų nepavyko patikrinti, o liudytojo R. T. parodymai kelia abejones dėl jo kaip pagrindinio akcininko suinteresuotumo Å¡ioje byloje, konfliktiÅ¡kų santykių su A.

U. ir parodymuose pateiktų prielaidų, be to, Å¡ie parodymai vėlgi niekaip nepatvirtina A. U. kaltės. Kiti aukščiau iÅ¡dėstyti liudytojų parodymai ir raÅ¡ytinė bylos medžiaga, įskaitant tris specialisto iÅ¡vadas, neįrodo, kad A. U. padarė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d.. IÅ¡tirti įrodymai neduoda jokio pagrindo teigti, kad A. U. iÅ¡ nenustatyto asmens bÅ«tų gavęs UAB „S.“ dirbančio V. G. asmens tapatybės kortelę ir suklastotÄ 2007-07-17 UAB „S.“ pažymÄ apie tariamas V.

G. pajamas ir, kad minimus dokumentus bÅ«tų perdavęs nenustatytam asmeniui, kuris vėliau veikdamas kaip V. G. iÅ¡ banko gavo 40000 litų kreditÄ ar, kad bÅ«tent jis bÅ«tų suklastojęs ir pateikęs V. G. vardu mokėjimo nurodymÄ dėl 40000 litų pervedimo iÅ¡ V. G. sÄ skaitos į UAB „J. ir K.“ sÄ skaitÄ . Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iÅ¡ banko pažymos, aptariamas mokėjimo nurodymo originalas nėra iÅ¡likęs (b. l. 64, t. 1). A. U. inkriminuojama tai, kad šį nusikaltimÄ jis padarė bendrininkų grupėje, tačiau iÅ¡ kaltinimo bei bylos medžiagos matyti, kad toks bendrininkas bylos duomenimis nenustatytas, todėl neaiÅ¡ku kuo remiantis buvo nustatytas bendrininkavimas – jokių įrodymų patvirtinančių buvus bendrininkavimÄ byloje nėra, juo labiau patikimų įrodymų, kad A.

U. buvo aptariamos nusikalstamos veikos vykdytojas. Ä®rodymų, kad A. U. klastojo kaltinime minimus dokumentus nėra, taip pat surinktais įrodymais nebuvo nustatyta, kad suklastotus dokumentus pateikė jis, todėl tik tai, kad į įmonės sÄ skaitÄ buvo pervesti pinigai, nepatvirtina fakto, jog bÅ«tent A. U. naudojo apgaulę siekdamas įmonės naudai įgyti didelės vertės turtÄ ir, kad jis minėtÄ pinigų sumÄ gavus ir jÄ apskaičius įmonės apskaitoje, žinojo, kad ji gauta be V. G. žinios, t.y. suklastojus atitinkamus dokumentus bei panaudojant apgaulę.

Aplinkybė, kur vėliau Å¡ie pinigai ir kaip buvo panaudoti veikos kvalifikacijai reikÅ¡mės neturi, kadangi dėl jų panaudojimo teisėtumo A. U. nėra kaltinamas. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymÄ baudžiamajame procese.Ä®vertinus paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡ tuo pažeidė BPK 20 str. 4 ir 5 dalių, 305 str. nuostatas ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį A.

U. atžvilgiu. Teismas, remdamasis in dubio pro reo principu, nurodančiu, kad bet kokios abe­jo­nės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai, sprendžia, kad byloje iÅ¡naudojus visas galimybes ir nesurin­kus neabe­jotinų įrodymų, patikimai patvir­tinančių, kad A. U. atliko jam inkriminuojamus veiksmus, abejones dėl Å¡ios nusikalstamos veikos aiÅ¡­ki­na kal­ti­na­mojo naudai ir daro iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo gynėjos apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis A.

U. iÅ¡teisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p., 329 str. 1 p.). Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir A. U. atžvilgiu priimamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, nes neįrodyta, jog jis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ , todėl vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 1 p., Å iaulių banko civilinis ieÅ¡kinys dėl 13740,09 Lt turtinės žalos atlyginimo atmetamas. Kadangi civilinis ieÅ¡kinys atmetamas minėtu pagrindu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio, jo pagrįstumo ir asmenų atsakomybės dėl žalos susidarymo yra nevertinami.Dėl prokuroro apeliacinio skundoIÅ¡ prokuroro apeliacinio skundo matyti, kad jis ginčija tik tÄ skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria A.

U. paskirta bausmė, t. y. praÅ¡o pagal BK 182 str. 2 d. A. U. paskirti griežtesnę - 4 metų, laisvės atėmimo bausmę. Taip pat prokuroras nurodo tokį savo reikalavimÄ pagrindžiančius argumentus, tačiau atsižvelgus į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ko pagrindu turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo A. U. iÅ¡teisinamas pagal BK 182 str. 2 d., konstatuojama, kad vertinti A. U. naikintinu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumÄ ir dydį pagrindo nėra.

Todėl prokuroro apeliacinis skundas yra atmetamas nevertinant A. U. skundžiamu nuosprendžiu spręsto bausmės klausimo.Kadangi Å¡ioje byloje nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo ar asmenys lieka nenustatyti, todėl vadovaujantis BPK 303 str. 6 d., byla perduodama prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių tÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui nustatyti.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. U. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., taikant BK 54 str. 3 d. - 50 MGL, t. y. 6500 Lt (1882,53 Eur) bauda, jÄ Ä¯pareigojant sumokėti lygiomis dalimis per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: A. U. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).AB Å iaulių banko civilinį ieÅ¡kinį dėl 13740,09 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.Prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti.BylÄ perduoti prokurorui, kad Å¡is imtųsi priemonių nustatyti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį.

Kolegijos pirmininkas                                                                      Albinas Antanaitis              Teisėjai :                                                                                       Algirdas Jaliniauskas                                                                                                                                                                                                               Valdas Vitunskas