e0a51fae-e0e0-44bb-adb8-e18604226723 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?AdmAdministracinė byla Nr. I-4319-541/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02472-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Faustos Vitkienės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. (V. K.), atsakovo Vilniaus pataisos namų atstovui Dmitrijui Michailovui (Dmitrij Michailov), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. (V. K.) skundÄ atsakovams Vilniaus pataisos namams ir PravieniÅ¡kių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimų panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡oma panaikinti:

1) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) direktoriaus 2019 m. balandžio 2 d. nutarimÄ Nr. 67-555 (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimas);

2) Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. nutarimÄ Nr. 62-256 (toliau – ir Vilniaus PN nutarimas);

3) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 12 d. sprendimÄ Nr. 25-2430 (toliau – ir Departamento sprendimas) (b. l. 1–2). Dėl PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimo pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad 2019 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., PravieniÅ¡kių PN-AK slaugytoja jam atnešė suvartoti paskirtus vaistus. Kadangi vaistai buvo atneÅ¡ti per anksti, pareiÅ¡kėjas juos įdėjo į arbatÄ ir pasakė, jog juos iÅ¡gers vėliau.

Necenzūrinių išsireiškimų slaugytojos adresu nevartojo. Nurodo, jog dėl įvykio surašyti tarnybiniai pranešimai yra neaiškūs ir nenuoseklūs. Pareiškėjo paaiškinimuose liudytoju apklausti prašytas M. D., kuris gyvena kartu su pareiškėju, apklaustas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių Pravieniškių PN-AK nutarimas, kuriuo pareiškėjui pareikštas papeikimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Dėl Vilniaus PN nutarimo pareiškėjas paaiškina, kad 2019 m. balandžio 28 d.

į pareiÅ¡kėjo gyvenamÄ jÄ kamerÄ Nr. 223 įsibrovė įstaigos darbuotojai ir nepagrįstai atėmė pareiÅ¡kėjui priklausantį vardinį spaudÄ , kurį patys ir leido turėti, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PÄ®VTT) 18 priedo 4.2 punktu (kiti smulkÅ«s asmeniniai daiktai). PareiÅ¡kėjo vertinimu, Departamentas formaliai vertino PravieniÅ¡kių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų aplinkybes, todėl jis taip pat turi bÅ«ti panaikintas.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovas PravieniÅ¡kių PN-AK atsiliepime nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 21–24) PaaiÅ¡kina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimu buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, jog 2019 m. kovo 29 d. 20.30 val. pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ , t. y. uždarosios zonos patalpose, kameroje Nr. 4, vaistų iÅ¡davimo metu atsisakė gerti paskirtus vaistus, juos paėmęs įmetė į puodelį su arbata.

Nuteistajam nurodžius iÅ¡gerti vaistus, Å¡io nurodymo nevykdė ir ėmė reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas sistemingai pažeidinėja nustatytas vidaus tvarkos taisykles, piktavaliÅ¡kai pažeidinėja įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ , vėliau kreipiasi į teismÄ , siekdamas pasipelnyti. PravieniÅ¡kių PN-AK vertinimu, nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismo posėdyje atsakovo PravieniÅ¡kių PN-AK atstovas nedalyvavo. PravieniÅ¡kių PN-AK apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 114,121). Atsakovas Vilniaus PN atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (b. l. 29–31). PaaiÅ¡kina, jog 2019 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ . MinėtÄ dienÄ , apie 17.38 val., įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 233 laikomas pareiÅ¡kėjas gali turėti daiktų ar reikmenų, nenumatytų PÄ®VTT 18 priede, pareiÅ¡kėjui buvo atlikta krata.

PrieÅ¡ atliekant kratÄ , pareigÅ«nai pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui atiduoti neleidžiamus turėti daiktus, tačiau pastarasis teigė tokių daiktų neturintis. Kratos metu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų buvo rastas antspaudas su užraÅ¡u „Tesininkas V. K.“. Dėl Å¡io įvykio vyko drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nutarta teikti Vilniaus PN direktoriui siÅ«lymÄ dėl pareiÅ¡kėjo nubaudimo. Vilniaus PN direktorius skundžiamu 2019 m. gegužės 3 d. nutarimu paskyrė nuobaudÄ â€“ papeikimÄ .

Vertinant pareiÅ¡kėjo pažeidimÄ buvo remtasi galiojusiais teisės aktais, gautais darbuotojų tarnybiniai praneÅ¡imais, drausmės komisijos protokolu, paties pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimu. Nurodytos aplinkybės, Vilniaus PN nuomone, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog 2019 m. balandžio 28 d. pareiÅ¡kėjas padarė bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ , o paskirta nuobauda yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisėto pagrindo. Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus PN atstovas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nuodytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta laiku ir tinkamai (b. l. 35–36). Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl PravieniÅ¡kių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų, taip pat Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi ne tik visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises ir laisves, bet ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintÄ bausmių vykdymo teisėtumo principÄ nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigÅ«nas gali veikti tik įstatymų nustatytais bÅ«dais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus.

BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Bausmių vykdymo teisėje nuteistojo pareigos apibÅ«dinamos kaip teisės normose nustatytos bausmių vykdymo teisinio santykio subjekto privalomojo elgesio ribos ir taisyklės, kurių subjektas negali atsisakyti vykdyti arba laikytis.

Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis, t. y. BVK 142 straipsnis nustato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam nustatytų pareigų (režimo reikalavimų) ar draudimų nevykdymas yra pagrindas skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Dėl Pravieniškių PN-AK nutarimo Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Sveikatos priežiūros skyriaus Bendros praktikos slaugytoja V.

V. 2019 m. kovo 29 d. įstaigos direktoriui pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 44-570(1), kuriame nurodė, kad minėtÄ dienÄ , apie 20.30 val., vakarinio vaistų dalinimo metu pareiÅ¡kėjas atsisakė gerti paskirtus vaistus (b. l. 26). Pasiėmęs vaistus įmetė juos į puodelį su arbata. Nurodžius pareiÅ¡kėjui iÅ¡gerti vaistus, Å¡is atsisakė tai daryti ir pradėjo reikÅ¡ti nepasitenkinimÄ , vartodamas necenzÅ«rinius žodžius. Tarnybinį praneÅ¡imÄ (2019 m. kovo 29 d., Nr. 44-570(2) dėl įvykio surašė taip pat PravieniÅ¡kių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas D.

S. (b. l. 27). Žymėtina, jog nurodytų pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės iÅ¡ esmės nesiskiria. PareiÅ¡kėjas pateikė 2019 m. balandžio 1 d. Nr. 70(2k) pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, jog 2019 m. kovo 29 d., apie 20.30 val., jam buvo iÅ¡duoti medikamentai, kuriuos jis įdėjo į arbatÄ ir pasakė, kad juos iÅ¡gers prieÅ¡ miegÄ , kadangi tuo metu juos gerti buvo dar anksti. NecenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Prašė apsiriboti nuobaudos apsvarstymu, arba tik skirti budėjimÄ be eilės (b. l. 28).

PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius 2019 m. balandžio 2 d. priėmė nutarimÄ Nr. 67-555, kuriuo skyrė pareiÅ¡kėjui papeikimÄ , remiantis BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais bei PÄ®VTT 73.4 punktu (b. l. 3). Teimo posėdyje liudytoju apklaustas M. D. parodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK kovo 29 d. įvykio kameroje Nr. 4, kurioje buvo kartu su pareiÅ¡kėju, nepamena. PareiÅ¡kėjui kiekvienÄ dienÄ liepdavo iÅ¡gerti vaistus, ir pareiÅ¡kėjas vaistus gėrė. PareiÅ¡kėjas nėra slaugytojos iÅ¡vadinęs necenzÅ«riniais žodžiais ar kitaip įžeidęs. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog visų pirma spręstinas skundžiamo nutarimo ir sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir sprendimÄ pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini vieÅ¡ojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami administraciniai aktai turėtų bÅ«ti panaikinti. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , ne kartÄ pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ . Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018). Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, kad bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas.

VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr., pvz., 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2018 m. balandžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018).

LVAT savo jurisprudencijoje, formuodamas VAÄ® taikymo praktikÄ , ne kartÄ yra akcentavęs, jog visoms vieÅ¡ojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAÄ® nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), Å¡io įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis vieÅ¡ojo administravimo principais (įstatymų virÅ¡enybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, Å¡io įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti.

BVK 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, 2 punkte teigiama, jog nuteistieji taip pat privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. PĮVVT 73.4 punkte nustatyta, jog nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, pravardžių.

Vadovaujantis BVK 142 straipsnio 1 dalimi, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimÄ nuteistiesiems gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės;

3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes);

4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki deÅ¡imties parų. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiÅ¡kai pažeidusiems režimÄ , gali bÅ«ti skiriamos Å¡ios nuobaudos:

1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iÅ¡ paprastosios grupės į lengvÄ jÄ grupę;

2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų;

3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sÄ lygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių. BVK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigÅ«no nutarimu arba įsakymu. Turinčių teisę skirti nuobaudas pareigÅ«nų sÄ raÅ¡Ä ir jų įgaliojimus nustato PÄ®VTT. To paties BVK straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobÅ«dį, taip pat į nuteistojo raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ dėl pažeidimo.

Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį. BVK 143 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Å io Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nustatytos nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Teismas, įvertinęs įstaigos pareigÅ«nų tarnybinius praneÅ¡imus, pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ ir skundžiamo PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimo turinį, daro iÅ¡vadÄ , jog, PravieniÅ¡kių PN-AK direktorius, priimdamas nutarimÄ , tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas atsisakė vartoti jam paskirtus vaistus motyvuodamas, jog juos suvartos prieÅ¡ miegÄ . PareiÅ¡kėjas nei skunde teismui, nei paaiÅ¡kinime įstaigos direktoriui nenurodė pagrįstų Å¡io atsisakymo motyvų. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo teiginį, jog jis nevartojo necenzÅ«rinių žodžių. Tai paneigia dviejų įstaigos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai. O teismo posėdžio metu pateikti liudytojo M. D. parodymai yra prieÅ¡taringi, kadangi, visų pirma liudytojas teigė, jog nepamena, kas įvyko 2019 m. kovo 29 d., vėliau teigė, kad pareiÅ¡kėjas nėra slaugytojos iÅ¡vadinęs necencÅ«riniais žodžiais ar kitaip įžeidęs. Todėl teismas posėdžio metu pateiktus liudytojo M.

D. parodymus taip pat vertina kritiÅ¡kai. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas savo paaiÅ¡kinime praÅ¡o apsiriboti nuobaudos svarstymu, ar budėjimu be eilės (taip dokumente (b. l. 28), o ne kategoriÅ¡kai neigia nustatytus režimo pažeidimus, tai leidžia manyti, kad pareiÅ¡kėjas pats pripažino padaręs nusižengimÄ ir už jį prašė skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ . Skundžiamas PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimas yra pakankamai aiÅ¡kus, jame iÅ¡dėstomos pažeidimo aplinkybės, pateikiamas teisinis reguliavimas.

IÅ¡ Å¡io nutarimo turinio pareiÅ¡kėjas galėjo ir turėjo suprasti, už kÄ jam skirtina nuobauda, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga ir pagrįsta. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog skundžiamo PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimo naikinti, remiantis pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo. PravieniÅ¡kių PN-AK nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl Vilniaus PN nutarimo Vilniaus PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesnieji specialistai A. Å ., G.

M. ir V. S. 2019 m. balandžio 28 d. surašė protokolÄ â€žDėl kratos atlikimo“, kuriame nurodė, kad Å¡ių metų balandžio 28 d. įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 223 laikomas nuteistasis V. K. gali turėti daiktų ar reikmenų nenumatytų PÄ®VTT 18 priede pastarajam ir jo gyvenamojoje kameroje Nr. 223 buvo atlikta krata, kurios metu V. K. gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų rastas antspaudas su užraÅ¡u „Teisininkas V. K.” (b. l. 68). Neleidžiamas turėti daiktas paimtas ir perduotas saugojimui į Materialinių vertybių sandėlį.

Tie patys Vilniaus PN darbuotojai 2019 m. balandžio 28 d. surašė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodė iÅ¡ esmės tokiÄ pačiÄ informacijÄ kaip ir 2019 m. balandžio 28 d. protokole „Dėl kratos atlikimo“, papildomai pažymėjo, kad prieÅ¡ atliekant kratÄ , nuteistajam buvo pasiÅ«lyta atiduoti neleidžiamus turėti daiktus, tačiau pastarasis teigė tokių neturįs (b. l. 65–67). Apie kratos rezultatus praneÅ¡ta specialistui (budinčiajai pamainai). Nuteistajam suteikta galimybė pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu, pastarasis galimybe pasinaudojo.

Kratos eiga fiksuota vaizdo registratoriumi Nr.

4. PareiÅ¡kėjas Vilniaus PN direktoriui pateikė 2019 m. balandžio 29 d. raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad 2019 m. balandžio 28 d. kratos metu iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo paimtas vardinis spaudas su paraÅ¡u (b. l. 69). PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K 2019 m. balandžio 7 d. atgavo spaudÄ , kurį teisėtai įsigijo PravieniÅ¡kių PN-AK 2 sektoriuje. Vilniaus PN 2019 m. balandžio 30 d. vyko drausmės komisijos posėdis, kuriame vyko nuteistųjų galimai padarytų drausmės pažeidimų svarstymas ir nuobaudų nuteistiesiems paskyrimas (b. l. 62).

Å io posėdžio metu nutarta Vilniaus PN direktoriui teikti siÅ«lymÄ dėl nuteistojo nubaudimo, skiriant papeikimÄ . Vilniaus PN direktorius 2019 m. gegužės 3 d. priėmė nutarimÄ 62-256, kuriame atsižvelgęs į tai, jog 2019 m. balandžio 28 d., apie 17.38 val., įtarus, kad gyvenamojoje kameroje Nr. 233 laikomas pareiÅ¡kėjas gali turėti daiktų ar reikmenų nenumatytų PÄ®VTT 18 priede, pareiÅ¡kėjui buvo atlikta krata, kurios metu pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje kameroje tarp jo asmeninių daiktų rastas antspaudas su užraÅ¡u „Teisininkas V.

K.“ ir nustatęs, kad tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ ir PÄ®VTT 18 priedo reikalavimus, pareiÅ¡kėjui paskyrė nuobaudÄ â€“ papeikimÄ (b. l. 63–64). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01).

Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04). Akcentuotina, jog PÄ®VTT 7 punkte nustatyta, jog su nuteistaisiais turi bÅ«ti elgiamasi taip, kad bÅ«tų iÅ¡saugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiÅ«riai ir įgÅ«džiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis.

Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sÄ lygos reintegruotis į visuomenę. PÄ®VTT 18 priedas nustato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä . Žymėtina, jog PÄ®VTT tiesiogiai nėra nustatyta galimybė nuteistajam turėti antspaudÄ â€“ iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo galima suprasti, jog jis PÄ®VTT 18 priedo 4.2 punktÄ interpretuoja kaip leidžiantį turėti antspaudÄ .

Teismas pastebi, jog minėtoje normoje yra nurodyta, jog į nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukti: vokai, paÅ¡to ženklai, proginiai atvirukai, nuotraukos, asmeniniai užraÅ¡ai ir kiti smulkÅ«s asmeniniai daiktai, religinė simbolika, kalendoriai, knygos, laiÅ¡kai, žurnalai, laikraščiai ir kiti periodiniai leidiniai, raÅ¡ymo popierius, sÄ siuviniai ir raÅ¡ymo reikmenys. IÅ¡ nurodyto matyti, jog čia yra reglamentuotos, iÅ¡ esmės, raÅ¡ymo priemonės, spauda. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė, kodėl mano, jog antspaudas yra laikytinas daiktu, kuris yra įtrauktas į PÄ®VTT 18 priedÄ , nekonkretizavo, kodėl jis be antspaudo galimai negali atlikti jam paskirtos bausmės, taip pat nepaaiÅ¡kino, kokios neigiamos pasekmės kilo dėl antspaudo paėmimo.

Be to, įvertinęs patį antspaudÄ („Teisininkas V. K.“) teismas sprendžia, jog su tokio antspaudo pagalba pareiÅ¡kėjas galimai siekia klaidinti kitus asmenis. Apibendrinant konstatuotina, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo teisėtai paimtas jam priklausantis antspaudas, kadangi jis nėra nurodytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė ypatingų aplinkybių, kodėl jis turi turėti antspaudÄ Ä¯kalinimo įstaigoje, nepateikė leidimo turėti antspaudÄ , nenurodė taip pat neigiamų pasekmių, susijusių su antspaudo atėmimu.

PareiÅ¡kėjui buvo paskirta pati Å¡velniausia nuobauda – papeikimas. Nuobauda paskirta įkalinimo įstaigos direktoriaus nutarimu, t. y. įgalioto pareigÅ«no ir įforminta tinkamai, skiriant nuobaudÄ tinkamai įvertintos pažeidimo padarymo aplinkybės. Teismo vertinimu, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumÄ ir pobÅ«dį, ji buvo paskirta nepažeidžiant nustatytų terminų, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Ginčijamame nutarime aiÅ¡kiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Dėl Departamento sprendimo PareiÅ¡kėjas, nesutijdamas su PravieniÅ¡kių PN direktoriaus ir Vilniaus PN direktoriaus nutarimais, su 2019 m. gegužės 8 d. skundu kreipėsi į DepartamentÄ , kuris 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. 25-2430 paliko pareiÅ¡kėjui paskirtas nuobaudas galioti (b. l. 7–8). Departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ ir medžiagÄ privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminės nuobaudos pareiÅ¡kėjui buvo paskirtos pagrįstai ir teisėtai.

Departamento sprendimo turinys suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl PravieniÅ¡kių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai, sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas. ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

Å iuo atveju, teismo vertinimu, skundžiami sprendimai yra iÅ¡samÅ«s, teisėti ir pagrįsti, jo naikinti skunde nurodytais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Ä®vertinus minėtų aplinkybių ir bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , nenustačius PravieniÅ¡kių PN-AK ir Vilniaus PN nutarimų, Departamento sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr.

LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis Nr. A146-216/2013 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. K. (V. K.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjos Asta Adamonytė-Šipkauskienė Jolanta Vėgelienė Fausta Vitkienė