e0a3fc07-cc53-460c-a34f-d339cd64e143 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto - palikimo priÄmimo â nustatymo, suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kÄs savarankiÅ¡kus reikalavimus, N. Ž.. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja V. J. kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja V. J. priÄmÄ palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3-5). NurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ jos motina S. P..
Legislator headnote
AI generatede0a3fc07-cc53-460c-a34f-d339cd64e143 · Kauno apygardos teismas: P. mirus, viskuo rÅ«pinosi tik pareiÅ¡kÄja: ji organizavo ir apmokÄjo laidotuves, parÅ«pino naujÄ kapavietÄ, pastatÄ paminklÄ . Ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir butÄ pareiÅ¡kÄja valdÄ kaip savo, nes jame gyveno jos mama. PareiÅ¡kÄja kaip vienturtÄ, be to, užaugusi tame bute, su kuriuo jÄ sieja sentimentalus ryÅ¡ys kaip su vaikystÄs namais, ir dar po patÄvio mirties mamai stipriai susirgus, ÄmÄ rÅ«pintis butu: mokÄti mokesÄius, remontuoti. Ji su savo vyro pagalba pakeitÄ bute vandentiekio vamzdynÄ , dujinÄ viryklÄ, Å¡aldytuvÄ , Äiaupus, grindų dangÄ .
Full text
?CivilinÄ byla Nr. 2A-513-259/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08483-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3;2.5.5;3.4.5.2;3.4.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Arvydas Žibas, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos V. J. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjos V.
J. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto - palikimo priÄmimo â nustatymo, suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kÄs savarankiÅ¡kus reikalavimus, N. Ž.. Teismas n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. PareiÅ¡kÄja V. J. kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja V. J. priÄmÄ palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3-5). NurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ jos motina S. P..
VelionÄ testamento nepaliko, todÄl atsirado paveldÄjimas pagal įstatymÄ . Kaip vienintelÄ Ä¯statyminÄ Ä¯pÄdinÄ pareiÅ¡kÄja po S. P. mirties paveldÄjo jai priklausiusiÄ Â½ dalį dviejų kambarių buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tvarkant paveldÄjimo dokumentus Kauno m. 2-ajame notaro biure, paaiÅ¡kÄjo, kad kita ½ dalis nurodyto buto priklausÄ S. P. mirusiam sutuoktiniui, pareiÅ¡kÄjos patÄviui A. A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini). A. A. P. buvo 2003 m. liepos 25 d. testamentu pareiÅ¡kÄjai palikÄs visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidÄtų, taÄiau po jo mirties į notarų biurÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipÄ, nes su mama manÄ, kad butas priklauso tik mamai.
PareiÅ¡kÄja yra vienintelÄ testamentinÄ A. A. P. įpÄdinÄ, kuri turi teisÄ paveldÄti visÄ jo turtÄ . PareiÅ¡kÄja bute po patÄvio mirties neapsigyveno, bet rÅ«pinosi juo, remontavo, padÄjo motinai sumokÄti mokesÄius, iÅ¡kart nuo jo mirties naudojosi mirusiam patÄviui priklausiusiais daiktais, namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. AsmeniÅ¡kai pareiÅ¡kÄjai po A. A. P. mirties liko jo asmeniniai daiktai: vestuvinis žiedas, kurį saugo iki Å¡iol, jo darbiniai įrankiai, kuriais pareiÅ¡kÄja leido naudotis savo vyrui, prožektorius, kt.
Å iuos daiktus pasiÄmÄ Ä¯ savo namus dar pirmÄ savaitÄ po A. A. P. mirties. Kadangi pareiÅ¡kÄja pradÄjo valdyti kilnojamus mirusiojo daiktus, t.y. jo asmeninius daiktus, nustatytina, jog pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po A. A. P. mirties, faktiÅ¡kai pradÄjus paveldimÄ turtÄ valdyti.
2. Suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareiÅ¡kÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atnaujinti N. Ž. terminÄ palikimui, atsiradusiam po tÄvo A. A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti (b. l. 30-33, 39-42). NurodÄ, kad pareiÅ¡kÄjos su testatoriumi A. A. P. nesieja jokie giminystÄs ryÅ¡iai, t.y. ji yra testatoriaus sutuoktinÄs S. P. dukra, kas reiÅ¡kia, jog nÄra įstatyminÄ A. A. P. įpÄdinÄ ir, dÄl to faktiÅ¡kai valdydama negalÄjo priimti palikimo.
PareiÅ¡kÄjos paveldÄjimo teisÄ kildinama bÅ«tent iÅ¡ 2003 m. liepos 25 d. testamento, taigi pareiÅ¡kÄja turi dokumentÄ , dÄl ko juridinÄ reikÅ¡mÄ turinti faktas negali bÅ«ti nustatomas. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad įpÄdinis, priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄjÄs turtÄ valdyti, nustatomas konkreÄiu tikslu - paveldÄjimui pagal įstatymÄ , o ne pagal testamentÄ , įforminti. Tai yra teisinis pagrindas atmesti V. J. pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kÄja V. J. negalÄjo faktiÅ¡kai priimti ½ dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir dÄl to, kad pareiÅ¡kime pati pripažįsta, jog bute po A.
P. mirties negyveno, juo nedisponavo ir nevaldÄ, kas reiÅ¡kia, jog nÄra esminių sÄ lygų priimti palikimui jį faktiÅ¡kai valdant. Nors pareiÅ¡kÄja nurodo, kad rÅ«pinosi butu, padÄjo motinai sumokÄti mokesÄius, taÄiau nÄra jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinanÄių įrodymų. PareiÅ¡kÄjos palikimo priÄmimÄ faktiÅ¡kai juo naudojantis nepatvirtina ir pareiÅ¡kimo argumentai, kad ji po A. A. P. mirties pradÄjo naudotis jo asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais, vestuviniu žiedu.
N. Ž. yra pirmos eilÄs ir vienintelÄ Ä¯statyminÄ A. A. P. įpÄdinÄ - jo dukra. Po tÄÄio A. A. P. mirties suinteresuotas asmuo nežinojo ir netgi nenumanÄ, kad tÄÄiui priklausÄ nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, kurį bÅ«tų galima paveldÄti po jo mirties. DÄl to ankÅ¡Äiau nesikreipÄ Ä¯ notarų biurÄ dÄl paveldimo turto, likusio po mirusiojo A. A. P. mirties, priimti. Tik gavusi dokumentus iÅ¡ teismo su V. J. pareiÅ¡kimu sužinojo apie jos tÄÄiui priklausanÄio turto egzistavimÄ bei tai, jog niekas Å¡io turto nepriÄmÄ po jos tÄÄio mirties.
Dar daugiau, paaiÅ¡kÄjo aplinkybÄ apie testamento egzistavimÄ , kurio sudarymo aplinkybÄs ir testatoriaus valia kelia abejonių jo patikimumu. Taigi, terminas palikimui priimti buvo praleistas ne nuo suinteresuoto asmens valios N. Ž. priklausanÄių aplinkybių (notarÄ jos neinformavo, o su tÄvu nebuvo labai artimi), todÄl turÄtų bÅ«ti atnaujintas.
3. PareiÅ¡kÄja V. J. atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir tenkinti pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimÄ (b. l. 52-54). NurodÄ, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. žinojo apie A. A. P. mirtį, dalyvavo jo laidotuvÄse, ir turÄjo galimybÄ Ä¯statyme nustatytu terminu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo, taÄiau to nepadarÄ. Suinteresuotas asmuo kaip įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ apskritai negali paveldÄti po A.
A. P. mirties, nes yra testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ - pareiÅ¡kÄja. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad esant mirusiojo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kianÄiam testamentui, įstatyminiai įpÄdiniai gali paveldÄti tik tokiu atveju, jei jie įraÅ¡yti į testamentÄ . Testatorius 2003 m. liepos 25 d. testamento 1 punkte aiÅ¡kiai nurodÄ, kad âvisÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidÄtų, palieka V. J.â. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytu testamentu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta mirusiojo valia, pagal kuriÄ Ä¯statyminÄ Ä¯pÄdinÄ buvo pakeista testamentine įpÄdine.
A. P. mirus, viskuo rÅ«pinosi tik pareiÅ¡kÄja: ji organizavo ir apmokÄjo laidotuves, parÅ«pino naujÄ kapavietÄ, pastatÄ paminklÄ . Ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir butÄ pareiÅ¡kÄja valdÄ kaip savo, nes jame gyveno jos mama. PareiÅ¡kÄja kaip vienturtÄ, be to, užaugusi tame bute, su kuriuo jÄ sieja sentimentalus ryÅ¡ys kaip su vaikystÄs namais, ir dar po patÄvio mirties mamai stipriai susirgus, ÄmÄ rÅ«pintis butu: mokÄti mokesÄius, remontuoti. Ji su savo vyro pagalba pakeitÄ bute vandentiekio vamzdynÄ , dujinÄ viryklÄ, Å¡aldytuvÄ , Äiaupus, grindų dangÄ .
KapitaliÅ¡kai sutvarkÄ balkonÄ ir rÅ«sį. Ji buvo įsitikinusi, kad nÄra jokių kitų asmenų, kuriems Å¡is butas galÄtų atitekti, todÄl rÅ«pinosi butu kaip savu, investavo į jį savo lÄÅ¡as. PareiÅ¡kÄjos veiksmai yra tÄstinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kÄja pradÄjo valdyti tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamÄ jį mirusiojo daiktus, todÄl, nustatytina, jog pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po A. A. P. mirties, faktiÅ¡kai pradÄjus paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 4. Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu atmetÄ pareiÅ¡kÄjos V. J. pareiÅ¡kimÄ ir atnaujino suinteresuotam asmeniui N. Ž. terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A. A. P. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 86-93).
5. Teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. P. ir A. M. dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas). S. P. su A. M. iÅ¡situokÄ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokos liudijimas). S. P. ir A. A. P. susituokÄ (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimas). A. A. P. 2003 m. liepos 25 d. testamentu visÄ savo turtÄ iÅ¡ ko jis be susidÄtų paliko pareiÅ¡kÄjai V. J.. A. A. P. mirÄ (duomenys neskelbtini). A. A. P. paveldÄjimo byla užvesta nebuvo (NotarÄs Zitos KasperoviÄienÄs 2020 m. balandžio 21 d. pažyma dÄl paveldÄjimo bylos Nr. B-7).
S. P. mirÄ (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties (duomenys neskelbtini) liudijimas). PareiÅ¡kÄja V. J. priÄmÄ palikimÄ po savo motinos S. P. (Kauno miesto 2-ojo biuro notarÄs Zitos KasperoviÄienÄs 2020 m. balandžio 9 d. liudijimas). 2020 m. balandžio 21 d. nuosavybÄs teisÄs liudijime nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrÄ ja jungtine nuosavybÄs teise priklausÄ sutuoktiniams S. P. ir A. A. P.. Å io liudijimo pagrindu 2020 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A.
A. P. asmeninÄ nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kaune (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazÄs iÅ¡raÅ¡as). Suinteresuotas asmuo byloje N. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. A. P. ir M. D.-P. dukra.
6. Teismas pažymÄjo, kad siekiant pripažinti, jog pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po patÄvio mirties faktiÅ¡kai pradÄjusi jo paveldimÄ turtÄ valdyti, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kÄja faktiÅ¡kai atliko aktyvius veiksmus priimti palikimÄ per įstatyme numatytÄ trijų mÄnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kÄjos bei liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus teismo posÄdžio metu, sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄja neįrodÄ, kad ji po patÄvio A.
A. P. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ trijų mÄnesių laikotarpį bÅ«tų faktiÅ¡kai atlikusi aktyvius veiksmus priimant mirusiojo patÄvio palikimÄ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). PareiÅ¡kÄjos teiginius, jog ji po patÄvio mirties palikimÄ priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo rÅ«pintis kaip savo turtu vertintini kritiÅ¡kai, nes pati pareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad iki kol nepradÄjo tvarkyti paveldÄjimo dokumentų po motinos mirties, jai nebuvo žinoma, kad patÄviui priklausÄ Â½ dalis buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kaune.
Ä® bylÄ pateiktos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos S. P. (pareiÅ¡kÄjos motinos) vardu. PareiÅ¡kÄjai buvo žinoma, kad patÄvis jos naudai sudarÄ testamentÄ , taÄiau ji dÄl paveldÄjimo į notarÄ nesikreipÄ, nes nemanÄ, kad patÄvis turi kokio nors paveldÄtino turto. PareiÅ¡kÄja posÄdžio metu nurodÄ, kad iÅ¡kart po patÄvio mirties nakvodavo bute, taÄiau nesiekdama jį valdyti, o emociÅ¡kai paremti mamÄ S. P.. Vien tik patÄvio įrankių priÄmimas taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas palikimo priÄmimu.
Teismas taip pat vertino, kad liudytojų â pareiÅ¡kÄjos vyro A. J. ir sÅ«naus R. J., kuriam tuo metu buvo 12 metų, mamos S. P. kaimynÄs I. K. â parodymai dÄl buto remonto, vamzdyno, langų, kiliminÄs dangos keitimo, nepatvirtina, jog pareiÅ¡kÄja per tris mÄnesius ÄmÄsi aktyvių veiksmų (remonto, mokesÄių mokÄjimo) po A. A. P. mirties palikimui priimti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendÄ, kad pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kimas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , jog ji priÄmÄ palikimÄ po patÄvio A.
A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradÄdama paveldimÄ turtÄ valdyti atmestinas kaip nepagrįstas.
7. DÄl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotam asmeniui N. Ž. teismas atkreipÄ dÄmesį, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , tiek jos atstovÄ teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. dÄl palikimo priÄmimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipÄ Ä¯ notarų biurÄ , nes nežinojo, jog jos mirÄs tÄvas turÄjo paveldimo turto.
8. Teismas pažymÄjo, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipÄsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkÄs teismÄ dÄl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpÄdinis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mÄnesių terminÄ palikimui priimti teismas gali pratÄsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Sprendžiant klausimÄ dÄl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, bÅ«tina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiÅ¡kÄjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkreÄios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindÄ atnaujinti terminÄ , reikia atsižvelgti į praÅ¡omo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkreÄias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujanÄių Å¡alių elgesį, terminÄ praÅ¡anÄio asmens teisinį statusÄ ir elgesį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.
9. Teismas nurodÄ, kad A. A. P. nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ½ dalį buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruota tik 2020 m. balandžio 22 d. NuosavybÄs teisÄs 2020 m. balandžio 21 d. liudijimo pagrindu (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad suinteresuotas asmuo yra įstatyminis savo tÄvo įpÄdinis (CK 5.11 straipsnis), darÄ iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotam asmeniui atnaujinus terminÄ palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mÄnesių terminas pareikÅ¡ti savo valiÄ dÄl palikimo priÄmimo yra pasibaigÄs, taÄiau byloje nÄra duomenų, kad kas nors bÅ«tų priÄmÄs A.
A. P. mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ . Teismas pažymÄjo, kad svarbiomis laiko suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog ji terminÄ palikimui priimti praleido dÄl informacijos stokos. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, teismas sprendÄ, kad suinteresuoto asmens praÅ¡ymas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po A. A. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.
Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kÄja V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjos V. J. pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo fakto nustatymo patenkinti, o suinteresuoto asmens N. Ž. pareiÅ¡kimÄ dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti (b. l. 101-104). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos kaip testamentinÄs įpÄdinÄs, kuri daug metų rÅ«pinosi ginÄo butu, jį remontavo, investavo savo Å¡eimos lÄÅ¡as, atÄmÄ galimybÄ paveldÄti 1/2 buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.
GinÄijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidÄ ir testatoriaus A. A. P. valiÄ , kuris tuo tikslu ir sudarÄ testamentÄ , kad visÄ jo turtÄ paveldÄtų bÅ«tent pareiÅ¡kÄja, o ne kas kitas. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas savo pirminÄ ir svarbiausiÄ užduotį - vykdyti teisingumÄ , turÄjo atsižvelgti į visas Å¡ios konkreÄios bylos aplinkybes ir vertinti jų visumÄ , o ne formaliai ir gana vienpusiÅ¡kai vertinti atskirus faktus ir priimti sprendimÄ , kuris prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. 10.2.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino tÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄja, bÅ«dama testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl mirusiojo A. A. P. palikimo priÄmimo. Å i aplinkybÄ nÄra esminÄ sprendžiant, ar pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ po savo patÄvio mirties. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nÄra apibrÄžta tokia situacija, kai testamentinis įpÄdinis faktiÅ¡kai priima palikimÄ , pradÄdamas jį valdyti, pats to nežinodamas.
Å iuo atveju taip ir įvyko. Mirus patÄviui, pareiÅ¡kÄjos motina liko viena ginÄo bute, ir pareiÅ¡kÄja sÄ Å¾iningai manÄ, kad rÅ«pinasi motina ir jos butu kaip vienturtÄ duktÄ, ÄmÄ iÅ¡kart jį tvarkyti. Be to, žmogiÅ¡kai yra natÅ«ralu, jog pareiÅ¡kÄja besirÅ«pindama savo motina, likdama pas jÄ nakvoti pirmÄ mÄnesį po patÄvio mirties, pirmiausia galvojo apie motinos sveikatÄ ir psichologinÄ bÅ«senÄ , kÄ ir nurodÄ pirmosios instancijos teismui, taÄiau pareiÅ¡kÄja tuo paÄiu rÅ«pinosi ir savo motina, ir butu, kuriame ji gyveno. 10.3.
Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl palikimo priÄmimo faktiÅ¡kai pradedant jį valdyti, turÄjo įvertinti tÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄjos lÄÅ¡omis ir pastangomis kiliminÄ danga bute buvo pakeista per tris mÄnesius nuo A. A. P. mirties, nors pareiÅ¡kÄja ir nurodÄ, kad pagrindinÄ priežastis, nulÄmusi poreikį keisti grindų danga, buvo pareiÅ¡kÄjos mamos patiriami nepatogumai dÄl skaudanÄių kojų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikÄ svarbia aplinkybe fakto, kad mirus patÄviui, pareiÅ¡kÄjai atiteko jo vestuvinis žiedas, nes žiedÄ iÅ¡ stalÄiaus jai padavÄ motina.
TeisiÅ¡kai nÄra svarbu, ar pareiÅ¡kÄja bÅ«tų pati pasiÄmusi žiedÄ iÅ¡ stalÄiaus, ar jį jai padavÄ motina. Svarbu tai, kad, kaip nurodÄ pareiÅ¡kÄja ir patvirtino liudytojas A. J., velionio vestuvinis žiedas kaip palikimas atiteko pareiÅ¡kÄjai dar pirmomis dienomis po jo mirties. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino liudytojų parodymais patvirtinto fakto, kad pareiÅ¡kÄja su vyru ir sÅ«numis iÅ¡ ginÄo buto rÅ«sio pasiÄmÄ ir į savo namus iÅ¡siveÅ¾Ä visus patÄvio turÄtus darbo įrankius, automobilio padangas ir kitus daiktus, kad paÄmÄ jo asmeninius drabužius ir iÅ¡siveÅ¾Ä juos iÅ¡ buto, nes tai reiÅ¡kia disponavimÄ turtu.
Å i aplinkybÄ, kartu su visomis kitomis, yra reikÅ¡minga nustatant, kad pareiÅ¡kÄja vis tik priÄmÄ palikimÄ po patÄvio mirties, nes faktiÅ¡kai pradÄjo valdyti ir naudotis jo asmeniniais daiktais, jais disponavo - perdavÄ naudotis kitiems asmenims. Ä® bylÄ pateiktos sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos S. P. vardu, banko pavedimo iÅ¡raÅ¡ai apie dalies buto mokesÄių mokÄjimÄ , taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjos aktyvÅ«s veiksmai rÅ«pinantis butu yra tÄstinio pobÅ«džio. Vien ta aplinkybÄ, kad sÄ skaitos už butÄ iÅ¡raÅ¡omos S. P. vardu nieko nereiÅ¡kia, nes tik patvirtina faktÄ , kad sutartys su paslaugų teisÄjais per tris mÄnesius po A.
A. P. mirties nebuvo keiÄiamos. 10.4. A. A. P. pirmoje santuokoje su M. P. turÄjo vienÄ dukrÄ N. Ž.. Kaip įstatyminÄ Ä¯pÄdinÄ pareiÅ¡kÄja jÄ Ä¯traukÄ Ä¯ Å¡iÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu ir dar iki kreipimosi į teismÄ informavo jÄ apie A. P. testamentÄ . CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad nustatytÄ trijų mÄnesių palikimo priÄmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dÄl svarbių priežasÄių. Å iuo atveju negalima laikyti, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. terminÄ palikimui priimti po savo tÄvo A.
A. P. mirties praleido dÄl svarbių priežasÄių, nes jai buvo žinoma apie A. A. P. mirtį, ji dalyvavo jo laidotuvÄse ir turÄjo galimybÄ Ä¯statyme nustatytu terminu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo. Jei suinteresuotas asmuo, kaip teigiama pareiÅ¡kime, nežinojo apie mirusiajam priklausiusį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , ji galÄjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir pasidomÄti. Tai pat ji galÄjo kreiptis teisinÄs pagalbos į advokatus ir gauti reikiamÄ informacijÄ .
Suinteresuotas asmuo N. Ž. nedalyvavo teismo posÄdyje, taÄiau teismas nelaikÄ reikalingu jos dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, todÄl nebuvo galimybÄs aiÅ¡kintis tikrųjų priežasÄių, kodÄl ji po tÄvo mirties nesikreipÄ Ä¯ palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir nesidomÄjo apie jos kaip įstatyminÄs įpÄdinÄs teises gauti palikimÄ po tÄvo mirties. IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, be jokių svarbių priežasÄių tas nebuvo padaryta, jokių įrodymų nepateikta, todÄl pirmosios instancijos teismas neturÄjo pagrindo suinteresuotam asmeniui N. Ž. atnaujinti praleisto termino palikimui priimti, nes nÄra pagrindo teismo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.
A. A. P. mirties metu suinteresuotas asmuo buvo 54 metų amžiaus, nebuvo jokių svarbių aplinkybių, kurios jai bÅ«tų kliÅ«timi pasidomÄti dÄl palikimo, atsiradusio po jos tÄvo mirties. TodÄl suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimas neturÄjo bÅ«ti patenkintas.
11. Suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kÄjos apeliacinį skundÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 118-122). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nÄra pateikta jokių įrodymų, patvirtinanÄių, jog pareiÅ¡kÄja priÄmÄ suinteresuoto asmens N. Ž. tÄvo palikimÄ , pradÄdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kÄja niekaip nepriÄmÄ A.
A. P. palikimo ir nepateikÄ tokį faktÄ patvirtinanÄių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantÄ tris mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesiÄmÄ jokių aktyvių veiksmų palikimo priÄmimui. Tokių veiksmų ji nesiÄmÄ ir eilÄ metų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kÄja žinodama apie patÄvio sudarytÄ testamentÄ , nepradÄjo tvarkyti paveldÄjimo dokumentų iki pat savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), nesidomÄjo teisinÄmis testamento pasekmÄmis, nesiÄmÄ aktyvių veiksmų palikimui priimti.
Svarbu tai, kad pati pareiÅ¡kÄja V. J. teisme patvirtino faktÄ , kad ji netgi kartu buvo su suinteresuoto asmens tÄvu, A. P. jam sudarant testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kÄjai ir ji žinojo, kad jai palikta ir dalis buto. Taigi, pareiÅ¡kÄja puikiai žinojo tiek apie testamentÄ , tiek apie buto, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausomybÄ, dÄl ko dar 2004 metais galÄjo kreiptis į notarÄ ir priimti palikimÄ . TodÄl visiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kÄjos skundo teiginiai, kad ji nežinojo apie buto priklausomybÄ. 11.2.
PareiÅ¡kÄjos parodymai nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme skiriasi nuo liudytojų parodymų. Pavyzdžiui pareiÅ¡kÄja byloje nurodÄ, kad neva mamai gyvai esant keitÄ buto langus, taÄiau pakviestas liudytojas (pareiÅ¡kÄjos sÅ«nus) nurodÄ, kad buto langai buvo keisti po S. P. mirties, t. y. 2020 m. Taip pat pareiÅ¡kÄja byloje nurodÄ, kad neva jai mama perdavÄ po A. P. mirties jo auksinį žiedÄ , prožektorių, leido pasiimti darbinius įrankius. Nors byloje nÄra jokių duomenų apie Å¡iuos daiktus, taÄiau jeigu taip ir buvo, tai reiÅ¡kia tik viena, kad kilnojamus daiktus paveldÄjo pareiÅ¡kÄjos mama ir vÄliau jau jais disponavo (CK 5.14 straipsnis).
Be to, pakviestas liudytojas (pareiÅ¡kÄjos sÅ«nus) nurodÄ, jog žiedÄ padovanojo pareiÅ¡kÄjai gyvas bÅ«damas. Taip pat liudytojai nežinojo apie jokius kitus apyvokos daiktus. 11.3. ApeliantÄ skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ faktus, kad per pirmus tris mÄnesius po patÄvio mirties bute buvo pakeista grindų danga apeliantÄs lÄÅ¡omis ir pastangomis, taÄiau byloje nÄra jokių duomenų, kad grindų danga buvo nupirkta, nes nÄra nei dangos įgijimo kvitų, nei kitų dokumentų, ar pakeista, ir kad tai padaryta per tris mÄnesius nuo mirties.
Å ių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Kita vertus, jeigu ir buvo keista danga pareiÅ¡kÄjos mamos iniciatyva, tai niekaip nepatvirtina faktinio palikimo priÄmimo po A. P. mirties ir valios teisÄ naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ - naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe. Byloje taip pat nÄra įrodymų, kad į bylÄ pateiktos ar kitos sÄ skaitos bÅ«tų apmokÄtos pareiÅ¡kÄjos. TodÄl sunku net paaiÅ¡kinti tokį pareiÅ¡kÄjos argumentÄ .
Tuo labiau, kad byloje apklaustas pareiÅ¡kÄjos sutuoktinis A. J. patvirtino faktÄ , jog visus mokesÄius už butÄ mokÄjo pareiÅ¡kÄjos mama S. P.. TodÄl minÄtos sÄ skaitos niekaip negali bÅ«ti pripažintos įrodymu, pagrindžianÄiu faktinį palikimo priÄmimÄ ar pareiÅ¡kÄjos mokesÄių mokÄjimÄ . Be to, pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ netgi sÄ skaitų apmokÄjimas nelaikytinas pakankamai aktyviu veiksmu palikimui priimti, nes turto valdymas kaip savo turi tÄstis visÄ laikÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teisme 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-18/2014;
Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). 11.4. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotam asmeniui N. Ž. atnaujino terminÄ palikimui priimti. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. yra vienintelÄ A. A. P. dukra, pirmos eilÄs įstatyminÄ A. A. P. įpÄdinÄ. Suinteresuoto asmens N. Ž. tÄtis prieÅ¡ daugelį metų buvo palikÄs Å¡eimÄ , kurioje gimÄ suinteresuotas asmuo, ir dÄl antros žmonos reikalavimų su ja mažai bendravo.
Mirus tÄvui, suinteresuotas asmuo N. Ž. kreipÄsi į tuometinÄ VÄ® âRegistrų centrasâ, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes apie tÄvo turimÄ turtÄ , kur jai buvo pasakyta, kad jokio turto A. A. P. neturi. FaktÄ , kad tokio turto jo vardu nebuvo, patvirtina ir vieÅ¡o registro duomenys. TodÄl suinteresuotas asmuo nesikreipÄ Ä¯ notarų biurÄ dÄl paveldimo turto po A. A. P. mirties. Tik gavusi dokumentus iÅ¡ teismo su V. J. pareiÅ¡kimu, N. Ž. sužinojo apie jos tÄÄiui priklausanÄio turto egzistavimÄ .
Taigi, terminas palikimui priimti buvo praleistas ne nuo suinteresuoto asmens valios priklausanÄių aplinkybių, todÄl pagrįstai atnaujintas teismine tvarka. Be to, pati apeliantÄ tvirtina, kad niekam nebuvo žinoma apie A. A. P. priklausantį turtÄ , likusį po jo mirties. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. NagrinÄjamu atveju apeliacinÄs instancijos teismas absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatÄ (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginÄo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
13. IÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatÄ, jog V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. P. ir A. M. dukra. S. P. ir A. A. P. susituokÄ (duomenys neskelbtini). A. A. P. iÅ¡ pirmosios santuokos turÄjo dukrÄ N. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). A. A. P. 2003 m. liepos 25 d. sudarÄ testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidÄtų, paliko V. J.. Testatorius A. A. P. mirÄ (duomenys neskelbtini).
TestamentinÄ Ä¯pÄdinÄ Ä¯statymo nustatytu terminu po testatoriaus mirties nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal testamentÄ iÅ¡davimo. PareiÅ¡kÄja V. J. 2020 m. gegužÄs 27 d. kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja priÄmÄ palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 3-5). Suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kÄja V. J. į bylÄ Ä¯traukÄ A. P. dukrÄ N. Ž..
IÅ¡keltoje byloje suinteresuotas asmuo N. Ž. pareikÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atnaujinti jai terminÄ priimti mirusio tÄvo A. P. vardu atsiradusį palikimÄ .
14. Kauno apylinkÄs teismas 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimu atmetÄ pareiÅ¡kÄjos V. J. pareiÅ¡kimÄ ir atnaujino suinteresuotam asmeniui N. Ž. terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A. A. P. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 86-93). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia pareiÅ¡kÄja V. J., praÅ¡o jos pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo fakto nustatymo patenkinti, o suinteresuoto asmens N. Ž. pareiÅ¡kimÄ dÄl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti (b. l. 101-104).
Skundas grindžiamas tais argumentais, jog iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos kaip testamentinÄs įpÄdinÄs, kuri daug metų rÅ«pinosi ginÄo butu, jį remontavo, investavo savo Å¡eimos lÄÅ¡as, atimta galimybÄ paveldÄti 1/2 buto (duomenys neskelbtini), Kaune; teismas pažeidÄ ir testatoriaus A. A. P. valiÄ , kuris tuo tikslu ir sudarÄ testamentÄ , kad visÄ jo turtÄ paveldÄtų bÅ«tent pareiÅ¡kÄja, o ne kas kitas; teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino tÄ aplinkybÄ, kad pareiÅ¡kÄja, bÅ«dama testamentinÄ Ä¯pÄdinÄ, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipÄ Ä¯ notarÄ dÄl mirusiojo A.
A. P. palikimo priÄmimo; nei įstatyme, nei teismų praktikoje nÄra apibrÄžta tokia situacija, kai testamentinis įpÄdinis faktiÅ¡kai priima palikimÄ , pradÄdamas jį valdyti, pats to nežinodamas; byloje yra pateikti įrodymai, jog apeliantÄ priÄmÄ palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti, teismas neteisingai įvertino įrodymus; teismas neturÄjo pagrindo suinteresuotam asmeniui N. Ž. atnaujinti praleisto termino palikimui priimti, nes nÄra pagrindo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.
DÄl V. J. praÅ¡ymo nustatyti palikimo priÄmimo faktÄ 15. ApeliacinÄs instancijos teismas nustatÄ, kad pareiÅ¡kÄja V. J. praÅ¡ymÄ nustatyti palikimo priÄmimo faktÄ byloje grindÄ tomis aplinkybÄmis, jog tuoj po patÄvio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) metų gegužÄs mÄnesį ji paÄmÄ iÅ¡ buto, kuriame gyveno mirusysis, keletÄ kilnojamųjų daiktų (vestuvinį žiedÄ , A. P. darbinius įrankius, kuriais pareiÅ¡kÄja leido naudotis savo vyrui, prožektorių), kuriuos valdÄ kaip savo, dažnai lankÄsi bute, kuriame po A.
P. mirties liko gyventi jos motina, padÄjo motinai mokÄti už butÄ mokesÄius, yra savo lÄÅ¡omis remontavusi butÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktika bylose dÄl turinÄio juridinÄ reikÅ¡mÄ palikimo priÄmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plÄtota. Faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:
1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Taigi, ar įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpÄdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpÄdinis priÄmÄ palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatÄs ir įvertinÄs konkreÄios situacijos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).
16. ApeliacinÄs instancijos teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjos V. J. pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens N. Ž. pateiktus į bylÄ procesinius dokumentus, jos paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme, 2020 m. spalio 29 d. teismo posÄdžio metu apklaustų liudytojų R. J., A. J., I. K. duotus parodymus, sprendžia, jog V. J. nepagrindÄ pareikÅ¡to praÅ¡ymo byloje, kad ji perÄmÄ mirusiojo A. P. likusį turtÄ , valdÄ jį ir naudojo kaip savo, atvirai ir nepertraukiamai ir laikÄ save buto dalies savininke iki kreipimosi į teismÄ dienos.
PareiÅ¡kÄjos V. J. keleto A. P. priklausiusių mažareikÅ¡mių daiktų - vestuvinio žiedo, neįvardintų byloje buities įrankių, prožektoriaus paÄmimas naudotis, nepagrindžia viso palikimo perÄmimo faktiÅ¡kai valdyti fakto. Byloje pateikti mokÄjimų kvitai už ginÄo butui teiktas paslaugas yra iÅ¡raÅ¡yti S. P. vardu (b. l. 60-63, 70, 71), kas paneigia pareiÅ¡kÄjos nurodomas aplinkybes, jog pareiÅ¡kÄja nuolat mokÄjo privalomus mokesÄius, kitus mokÄjimus už teiktas paslaugas butui.
Byloje taip pat nÄra pateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kÄja yra atlikusi savo lÄÅ¡omis esminį ginÄo buto remontÄ (CPK 177, 178 straipsniai). ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkÄs teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nenukrypo nuo Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, todÄl byloje priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kÄjos V. J. praÅ¡ymÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄja V.
J. priÄmÄ palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantÄs skundo argumentus, jog Å¡ioje ginÄo dalyje teismas priÄmÄ neteisingÄ sprendimÄ . DÄl N. Ž. reikalavimo atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po tÄvo A. A. P. mirties priimti 17. Kauno apygardos teismas, Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinÄjÄs apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 25 d. posÄdyje, tos dienos nutartimi atidÄjo procesinio sprendimo priÄmimÄ ir paskelbimÄ .
Procesinio sprendimo rengimo metu paaiÅ¡kÄjo, jog 2020 m. gruodžio 4 d. pareiÅ¡kÄja V. J. kreipÄsi su pareiÅ¡kimu į Kauno apylinkÄs teismÄ , kuriame suformulavo reikalavimÄ atnaujinti jai terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po A. A. P. mirties (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkÄs teismo civilinÄ byla Nr. 2YT-3022-1088/2021). PareiÅ¡kime teismui, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose V. J. nurodÄ, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ pareiÅ¡kÄjos motina S. P.. PareiÅ¡kÄja kaip vienintelÄ Ä¯statyminÄ Ä¯pÄdinÄ po S. P. mirties paveldÄjo jai priklausiusiÄ Â½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.
PaveldÄtojai vykdant paveldÄjimo procedÅ«ras į mirusios motinos turtÄ , Kauno m. 2-ajame notaro biure paaiÅ¡kÄjo, kad kita ½ dalis nurodyto buto priklauso S. P. sutuoktiniui, t. y. pareiÅ¡kÄjos patÄviui A. A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini). A. A. P. 2003 m. liepos 25 d. testamentu visÄ savo turtÄ buvo palikÄs pareiÅ¡kÄjai, taÄiau po jo mirties į notarų biurÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kÄja nesikreipÄ. Tai įvyko per klaidÄ , nes tuo metu pareiÅ¡kÄja ir jos motina manÄ, kad butas priklauso tik pareiÅ¡kÄjos motinai S. P..
Suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kÄja V. J. į bylÄ Ä¯traukÄ ir A. P. dukrÄ N. Ž..
18. Nustatyta, jog Kauno apylinkÄs teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi (civilinÄ byla Nr. 2YT-3022-1088/2021) atnaujino pareiÅ¡kÄjai V. J. įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusį po testatoriaus A. A. P., mirties (duomenys neskelbtini), iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kÄjai, kad ji turi per tris mÄnesius nuo nutarties įsiteisÄjimo dienos kreiptis dÄl palikimo priÄmimo į notarÄ . Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį suinteresuotas asmuo byloje N. Ž. apskundÄ apeliacine tvarka, byla buvo perduota nagrinÄti Kauno apygardos teismui (Kauno apygardos teismo civilinÄ byla Nr. 2S-911-390/2021). Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužÄs 13 d. nutartimi N. Ž. atskirÄ jį skundÄ atmetÄ, Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį paliko nepakeistÄ .
19. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad visi įpÄdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldÄjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ ), įpÄdinių eilÄs ir kitų aplinkybių, turi teisÄ pateikti pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo arba pradÄti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). 2021 m. gegužÄs 13 d. įsiteisÄjus Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarÄiai, Å¡iuo metu susiklostÄ tokia teisinÄ situacija, jog tiek testamentinei įpÄdinei V.
J., tiek įstatyminei mirusiojo įpÄdinei N. Ž. yra atnaujintas terminas palikimui į mirusiojo A. A. P. palikimÄ priimti. Tokiu bÅ«du nurodyti asmenys konkuruoja dÄl A. P. vardu likusio palikimo priÄmimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). ApeliacinÄs instancijos teismas atkreipia dÄmesį, jog įstatymo leidÄjas yra įtvirtinÄs palikimo priÄmimo eiliÅ¡kumÄ , kur nurodoma, jog pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 25 d. testamentu A.
P. V. J. yra palikÄs visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidÄtų. Byloje nÄra jokių duomenų, kad nurodytas testamentas yra pakeistas ar panaikintas.
20. Kauno apygardos teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialiosios teisÄs normas, reglamentuojanÄias paveldÄjimo pagal testamentÄ teisinius santykius, atsižvelgdamas į suformuotÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kur itin saugomas testatoriaus valios gerbimas ir jos vykdymas po testatoriaus mirties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-54/2014), sprendžia, kad įstatyminÄs A.
P. įpÄdinÄs N. Ž. siekis atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas N. Ž. atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A. A. P. mirties, nesukels N. Ž. jokių teisinių pasekmių, kadangi visÄ likusį turtÄ testamentu palikÄjas yra paskyrÄs V. J. (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.19 straipsnio 1 dalis). Nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas pakeiÄia skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ , panaikina Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimo dalį, kuria N. Ž. atnaujintas terminas priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A.
A. P. mirties, N. Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A. A. P. mirties apeliacinÄs instancijos teismas atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 21. Nustatyta, kad apeliantÄ apeliaciniame skunde ir suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡ymų perskirstyti turÄtas iÅ¡laidas bylÄ nagrinÄjant pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kÄ, apeliantÄ ir suinteresuotas asmuo praÅ¡ymo priteisti turÄtas iÅ¡laidas, bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, nereiÅ¡kÄ (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
ValstybÄ iÅ¡laidų procesiniams dokumentams įteikti neturÄjo (b. l. 124). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimo dalį, kuria atnaujintas N. Ž. terminas priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A. A. P. mirties. N. Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tÄvo A.
A. P. mirties atmesti. KitÄ Kauno apylinkÄs teismo 2020 m. lapkriÄio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjas Arvydas Žibas