Legislator Case Law & Legislation
e0a3fc07-cc53-460c-a34f-d339cd64e143 AI generated

e0a3fc07-cc53-460c-a34f-d339cd64e143 · Kauno apygardos teismas

Case Number e0a3fc07-cc53-460c-a34f-d339cd64e143
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, N. Ž.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja V. J. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. J. priėmė palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3-5). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. P..

Legislator headnote

AI generated

e0a3fc07-cc53-460c-a34f-d339cd64e143 · Kauno apygardos teismas: P. mirus, viskuo rÅ«pinosi tik pareiÅ¡kėja: ji organizavo ir apmokėjo laidotuves, parÅ«pino naujÄ kapavietę, pastatė paminklÄ . Ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir butÄ pareiÅ¡kėja valdė kaip savo, nes jame gyveno jos mama. PareiÅ¡kėja kaip vienturtė, be to, užaugusi tame bute, su kuriuo jÄ sieja sentimentalus ryÅ¡ys kaip su vaikystės namais, ir dar po patėvio mirties mamai stipriai susirgus, ėmė rÅ«pintis butu: mokėti mokesčius, remontuoti. Ji su savo vyro pagalba pakeitė bute vandentiekio vamzdynÄ , dujinę viryklę, Å¡aldytuvÄ , čiaupus, grindų dangÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2A-513-259/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08483-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.3;2.5.5;3.4.5.2;3.4.5.19. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos V.

J. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo priėmimo – nustatymo, suinteresuotas asmuo, pareiÅ¡kęs savarankiÅ¡kus reikalavimus, N. Ž.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja V. J. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V. J. priėmė palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 3-5). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. P..

Velionė testamento nepaliko, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymÄ . Kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė pareiÅ¡kėja po S. P. mirties paveldėjo jai priklausiusiÄ Â½ dalį dviejų kambarių buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Tvarkant paveldėjimo dokumentus Kauno m. 2-ajame notaro biure, paaiÅ¡kėjo, kad kita ½ dalis nurodyto buto priklausė S. P. mirusiam sutuoktiniui, pareiÅ¡kėjos patėviui A. A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini). A. A. P. buvo 2003 m. liepos 25 d. testamentu pareiÅ¡kėjai palikęs visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, tačiau po jo mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė, nes su mama manė, kad butas priklauso tik mamai.

PareiÅ¡kėja yra vienintelė testamentinė A. A. P. įpėdinė, kuri turi teisę paveldėti visÄ jo turtÄ . PareiÅ¡kėja bute po patėvio mirties neapsigyveno, bet rÅ«pinosi juo, remontavo, padėjo motinai sumokėti mokesčius, iÅ¡kart nuo jo mirties naudojosi mirusiam patėviui priklausiusiais daiktais, namų apstatymo ir apyvokos reikmenimis. AsmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjai po A. A. P. mirties liko jo asmeniniai daiktai: vestuvinis žiedas, kurį saugo iki Å¡iol, jo darbiniai įrankiai, kuriais pareiÅ¡kėja leido naudotis savo vyrui, prožektorius, kt.

Å iuos daiktus pasiėmė į savo namus dar pirmÄ savaitę po A. A. P. mirties. Kadangi pareiÅ¡kėja pradėjo valdyti kilnojamus mirusiojo daiktus, t.y. jo asmeninius daiktus, nustatytina, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po A. A. P. mirties, faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.

2. Suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atnaujinti N. Ž. terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo A. A. P. mirties (duomenys neskelbtini), priimti (b. l. 30-33, 39-42). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos su testatoriumi A. A. P. nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai, t.y. ji yra testatoriaus sutuoktinės S. P. dukra, kas reiÅ¡kia, jog nėra įstatyminė A. A. P. įpėdinė ir, dėl to faktiÅ¡kai valdydama negalėjo priimti palikimo.

PareiÅ¡kėjos paveldėjimo teisė kildinama bÅ«tent iÅ¡ 2003 m. liepos 25 d. testamento, taigi pareiÅ¡kėja turi dokumentÄ , dėl ko juridinę reikÅ¡mę turinti faktas negali bÅ«ti nustatomas. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad įpėdinis, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti, nustatomas konkrečiu tikslu - paveldėjimui pagal įstatymÄ , o ne pagal testamentÄ , įforminti. Tai yra teisinis pagrindas atmesti V. J. pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėja V. J. negalėjo faktiÅ¡kai priimti ½ dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ir dėl to, kad pareiÅ¡kime pati pripažįsta, jog bute po A.

P. mirties negyveno, juo nedisponavo ir nevaldė, kas reiÅ¡kia, jog nėra esminių sÄ lygų priimti palikimui jį faktiÅ¡kai valdant. Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad rÅ«pinosi butu, padėjo motinai sumokėti mokesčius, tačiau nėra jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. PareiÅ¡kėjos palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai juo naudojantis nepatvirtina ir pareiÅ¡kimo argumentai, kad ji po A. A. P. mirties pradėjo naudotis jo asmeniniais daiktais, namų apyvokos daiktais, vestuviniu žiedu.

N. Ž. yra pirmos eilės ir vienintelė įstatyminė A. A. P. įpėdinė - jo dukra. Po tėčio A. A. P. mirties suinteresuotas asmuo nežinojo ir netgi nenumanė, kad tėčiui priklausė nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, kurį bÅ«tų galima paveldėti po jo mirties. Dėl to ankščiau nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldimo turto, likusio po mirusiojo A. A. P. mirties, priimti. Tik gavusi dokumentus iÅ¡ teismo su V. J. pareiÅ¡kimu sužinojo apie jos tėčiui priklausančio turto egzistavimÄ bei tai, jog niekas Å¡io turto nepriėmė po jos tėčio mirties.

Dar daugiau, paaiÅ¡kėjo aplinkybė apie testamento egzistavimÄ , kurio sudarymo aplinkybės ir testatoriaus valia kelia abejonių jo patikimumu. Taigi, terminas palikimui priimti buvo praleistas ne nuo suinteresuoto asmens valios N. Ž. priklausančių aplinkybių (notarė jos neinformavo, o su tėvu nebuvo labai artimi), todėl turėtų bÅ«ti atnaujintas.

3. PareiÅ¡kėja V. J. atsiliepime į suinteresuoto asmens savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir tenkinti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ (b. l. 52-54). Nurodė, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. žinojo apie A. A. P. mirtį, dalyvavo jo laidotuvėse, ir turėjo galimybę įstatyme nustatytu terminu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau to nepadarė. Suinteresuotas asmuo kaip įstatyminė įpėdinė apskritai negali paveldėti po A.

A. P. mirties, nes yra testamentinė įpėdinė - pareiÅ¡kėja. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, kad esant mirusiojo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kiančiam testamentui, įstatyminiai įpėdiniai gali paveldėti tik tokiu atveju, jei jie įraÅ¡yti į testamentÄ . Testatorius 2003 m. liepos 25 d. testamento 1 punkte aiÅ¡kiai nurodė, kad „visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, palieka V. J.”. Tai reiÅ¡kia, kad nurodytu testamentu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta mirusiojo valia, pagal kuriÄ Ä¯statyminė įpėdinė buvo pakeista testamentine įpėdine.

A. P. mirus, viskuo rÅ«pinosi tik pareiÅ¡kėja: ji organizavo ir apmokėjo laidotuves, parÅ«pino naujÄ kapavietę, pastatė paminklÄ . Ne tik kilnojamuosius daiktus, bet ir butÄ pareiÅ¡kėja valdė kaip savo, nes jame gyveno jos mama. PareiÅ¡kėja kaip vienturtė, be to, užaugusi tame bute, su kuriuo jÄ sieja sentimentalus ryÅ¡ys kaip su vaikystės namais, ir dar po patėvio mirties mamai stipriai susirgus, ėmė rÅ«pintis butu: mokėti mokesčius, remontuoti. Ji su savo vyro pagalba pakeitė bute vandentiekio vamzdynÄ , dujinę viryklę, Å¡aldytuvÄ , čiaupus, grindų dangÄ .

KapitaliÅ¡kai sutvarkė balkonÄ ir rÅ«sį. Ji buvo įsitikinusi, kad nėra jokių kitų asmenų, kuriems Å¡is butas galėtų atitekti, todėl rÅ«pinosi butu kaip savu, investavo į jį savo lėšas. PareiÅ¡kėjos veiksmai yra tęstinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kėja pradėjo valdyti tiek kilnojamuosius, tiek nekilnojamÄ jį mirusiojo daiktus, todėl, nustatytina, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po A. A. P. mirties, faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjos V. J. pareiÅ¡kimÄ ir atnaujino suinteresuotam asmeniui N. Ž. terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A. A. P. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 86-93).

5. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. P. ir A. M. dukra ((duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas). S. P. su A. M. iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) iÅ¡tuokos liudijimas). S. P. ir A. A. P. susituokė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Santuokos liudijimas). A. A. P. 2003 m. liepos 25 d. testamentu visÄ savo turtÄ iÅ¡ ko jis be susidėtų paliko pareiÅ¡kėjai V. J.. A. A. P. mirė (duomenys neskelbtini). A. A. P. paveldėjimo byla užvesta nebuvo (Notarės Zitos Kasperovičienės 2020 m. balandžio 21 d. pažyma dėl paveldėjimo bylos Nr. B-7).

S. P. mirė (duomenys neskelbtini) (Medicininis mirties (duomenys neskelbtini) liudijimas). PareiÅ¡kėja V. J. priėmė palikimÄ po savo motinos S. P. (Kauno miesto 2-ojo biuro notarės Zitos Kasperovičienės 2020 m. balandžio 9 d. liudijimas). 2020 m. balandžio 21 d. nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausė sutuoktiniams S. P. ir A. A. P.. Å io liudijimo pagrindu 2020 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota A.

A. P. asmeninė nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Suinteresuotas asmuo byloje N. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), yra A. A. P. ir M. D.-P. dukra.

6. Teismas pažymėjo, kad siekiant pripažinti, jog pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po patėvio mirties faktiÅ¡kai pradėjusi jo paveldimÄ turtÄ valdyti, byloje turi bÅ«ti nustatyta ir įrodyta, kad pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai atliko aktyvius veiksmus priimti palikimÄ per įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo dienos. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, pareiÅ¡kėjos bei liudytojų duotus paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, sprendė, kad pareiÅ¡kėja neįrodė, kad ji po patėvio A.

A. P. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytÄ trijų mėnesių laikotarpį bÅ«tų faktiÅ¡kai atlikusi aktyvius veiksmus priimant mirusiojo patėvio palikimÄ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). PareiÅ¡kėjos teiginius, jog ji po patėvio mirties palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, naudoti ir juo rÅ«pintis kaip savo turtu vertintini kritiÅ¡kai, nes pati pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad iki kol nepradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentų po motinos mirties, jai nebuvo žinoma, kad patėviui priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ä® bylÄ pateiktos sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ytos S. P. (pareiÅ¡kėjos motinos) vardu. PareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad patėvis jos naudai sudarė testamentÄ , tačiau ji dėl paveldėjimo į notarÄ nesikreipė, nes nemanė, kad patėvis turi kokio nors paveldėtino turto. PareiÅ¡kėja posėdžio metu nurodė, kad iÅ¡kart po patėvio mirties nakvodavo bute, tačiau nesiekdama jį valdyti, o emociÅ¡kai paremti mamÄ S. P.. Vien tik patėvio įrankių priėmimas taip pat negali bÅ«ti pripažįstamas palikimo priėmimu.

Teismas taip pat vertino, kad liudytojų – pareiÅ¡kėjos vyro A. J. ir sÅ«naus R. J., kuriam tuo metu buvo 12 metų, mamos S. P. kaimynės I. K. – parodymai dėl buto remonto, vamzdyno, langų, kiliminės dangos keitimo, nepatvirtina, jog pareiÅ¡kėja per tris mėnesius ėmėsi aktyvių veiksmų (remonto, mokesčių mokėjimo) po A. A. P. mirties palikimui priimti. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog ji priėmė palikimÄ po patėvio A.

A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti atmestinas kaip nepagrįstas.

7. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotam asmeniui N. Ž. teismas atkreipė dėmesį, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ , tiek jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarų biurÄ , nes nežinojo, jog jos miręs tėvas turėjo paveldimo turto.

8. Teismas pažymėjo, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimÄ dėl praleisto materialiojo termino atnaujinimo, bÅ«tina įvertinti termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiÅ¡kėjams laiku įgyvendinti savo teises ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindÄ atnaujinti terminÄ , reikia atsižvelgti į praÅ¡omo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, terminÄ praÅ¡ančio asmens teisinį statusÄ ir elgesį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.

9. Teismas nurodė, kad A. A. P. nuosavybės teisė į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, įregistruota tik 2020 m. balandžio 22 d. Nuosavybės teisės 2020 m. balandžio 21 d. liudijimo pagrindu (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as). Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir tai, kad suinteresuotas asmuo yra įstatyminis savo tėvo įpėdinis (CK 5.11 straipsnis), darė iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotam asmeniui atnaujinus terminÄ palikimui priimti, nebus pažeisti kitų asmenų interesai, nes nors įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas pareikÅ¡ti savo valiÄ dėl palikimo priėmimo yra pasibaigęs, tačiau byloje nėra duomenų, kad kas nors bÅ«tų priėmęs A.

A. P. mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ . Teismas pažymėjo, kad svarbiomis laiko suinteresuoto asmens nurodytas aplinkybes, jog ji terminÄ palikimui priimti praleido dėl informacijos stokos. Termino palikimui priimti praleidimo priežastis pripažinus svarbiomis, teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens praÅ¡ymas tenkinamas, įstatyme numatytas terminas palikimui, atsiradusiam po A. A. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10.

Apeliaciniame skunde pareiÅ¡kėja V. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos V. J. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinti, o suinteresuoto asmens N. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti (b. l. 101-104). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kaip testamentinės įpėdinės, kuri daug metų rÅ«pinosi ginčo butu, jį remontavo, investavo savo Å¡eimos lėšas, atėmė galimybę paveldėti 1/2 buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pažeidė ir testatoriaus A. A. P. valiÄ , kuris tuo tikslu ir sudarė testamentÄ , kad visÄ jo turtÄ paveldėtų bÅ«tent pareiÅ¡kėja, o ne kas kitas. Pirmosios instancijos teismas, atlikdamas savo pirminę ir svarbiausiÄ užduotį - vykdyti teisingumÄ , turėjo atsižvelgti į visas Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes ir vertinti jų visumÄ , o ne formaliai ir gana vienpusiÅ¡kai vertinti atskirus faktus ir priimti sprendimÄ , kuris prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo principams. 10.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama testamentinė įpėdinė, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl mirusiojo A. A. P. palikimo priėmimo. Å i aplinkybė nėra esminė sprendžiant, ar pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ po savo patėvio mirties. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta tokia situacija, kai testamentinis įpėdinis faktiÅ¡kai priima palikimÄ , pradėdamas jį valdyti, pats to nežinodamas.

Å iuo atveju taip ir įvyko. Mirus patėviui, pareiÅ¡kėjos motina liko viena ginčo bute, ir pareiÅ¡kėja sÄ Å¾iningai manė, kad rÅ«pinasi motina ir jos butu kaip vienturtė duktė, ėmė iÅ¡kart jį tvarkyti. Be to, žmogiÅ¡kai yra natÅ«ralu, jog pareiÅ¡kėja besirÅ«pindama savo motina, likdama pas jÄ nakvoti pirmÄ mėnesį po patėvio mirties, pirmiausia galvojo apie motinos sveikatÄ ir psichologinę bÅ«senÄ , kÄ ir nurodė pirmosios instancijos teismui, tačiau pareiÅ¡kėja tuo pačiu rÅ«pinosi ir savo motina, ir butu, kuriame ji gyveno. 10.3.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradedant jį valdyti, turėjo įvertinti tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjos lėšomis ir pastangomis kiliminė danga bute buvo pakeista per tris mėnesius nuo A. A. P. mirties, nors pareiÅ¡kėja ir nurodė, kad pagrindinė priežastis, nulėmusi poreikį keisti grindų danga, buvo pareiÅ¡kėjos mamos patiriami nepatogumai dėl skaudančių kojų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė svarbia aplinkybe fakto, kad mirus patėviui, pareiÅ¡kėjai atiteko jo vestuvinis žiedas, nes žiedÄ iÅ¡ stalčiaus jai padavė motina.

TeisiÅ¡kai nėra svarbu, ar pareiÅ¡kėja bÅ«tų pati pasiėmusi žiedÄ iÅ¡ stalčiaus, ar jį jai padavė motina. Svarbu tai, kad, kaip nurodė pareiÅ¡kėja ir patvirtino liudytojas A. J., velionio vestuvinis žiedas kaip palikimas atiteko pareiÅ¡kėjai dar pirmomis dienomis po jo mirties. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino liudytojų parodymais patvirtinto fakto, kad pareiÅ¡kėja su vyru ir sÅ«numis iÅ¡ ginčo buto rÅ«sio pasiėmė ir į savo namus iÅ¡sivežė visus patėvio turėtus darbo įrankius, automobilio padangas ir kitus daiktus, kad paėmė jo asmeninius drabužius ir iÅ¡sivežė juos iÅ¡ buto, nes tai reiÅ¡kia disponavimÄ turtu.

Å i aplinkybė, kartu su visomis kitomis, yra reikÅ¡minga nustatant, kad pareiÅ¡kėja vis tik priėmė palikimÄ po patėvio mirties, nes faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir naudotis jo asmeniniais daiktais, jais disponavo - perdavė naudotis kitiems asmenims. Ä® bylÄ pateiktos sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos S. P. vardu, banko pavedimo iÅ¡raÅ¡ai apie dalies buto mokesčių mokėjimÄ , taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos aktyvÅ«s veiksmai rÅ«pinantis butu yra tęstinio pobÅ«džio. Vien ta aplinkybė, kad sÄ skaitos už butÄ iÅ¡raÅ¡omos S. P. vardu nieko nereiÅ¡kia, nes tik patvirtina faktÄ , kad sutartys su paslaugų teisėjais per tris mėnesius po A.

A. P. mirties nebuvo keičiamos. 10.4. A. A. P. pirmoje santuokoje su M. P. turėjo vienÄ dukrÄ N. Ž.. Kaip įstatyminę įpėdinę pareiÅ¡kėja jÄ Ä¯traukė į Å¡iÄ bylÄ suinteresuotu asmeniu ir dar iki kreipimosi į teismÄ informavo jÄ apie A. P. testamentÄ . CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad nustatytÄ trijų mėnesių palikimo priėmimo terminÄ teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Å iuo atveju negalima laikyti, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. terminÄ palikimui priimti po savo tėvo A.

A. P. mirties praleido dėl svarbių priežasčių, nes jai buvo žinoma apie A. A. P. mirtį, ji dalyvavo jo laidotuvėse ir turėjo galimybę įstatyme nustatytu terminu kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Jei suinteresuotas asmuo, kaip teigiama pareiÅ¡kime, nežinojo apie mirusiajam priklausiusį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , ji galėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir pasidomėti. Tai pat ji galėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatus ir gauti reikiamÄ informacijÄ .

Suinteresuotas asmuo N. Ž. nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau teismas nelaikė reikalingu jos dalyvavimÄ pripažinti bÅ«tinu, todėl nebuvo galimybės aiÅ¡kintis tikrųjų priežasčių, kodėl ji po tėvo mirties nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ ir nesidomėjo apie jos kaip įstatyminės įpėdinės teises gauti palikimÄ po tėvo mirties. IÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, be jokių svarbių priežasčių tas nebuvo padaryta, jokių įrodymų nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo suinteresuotam asmeniui N. Ž. atnaujinti praleisto termino palikimui priimti, nes nėra pagrindo teismo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

A. A. P. mirties metu suinteresuotas asmuo buvo 54 metų amžiaus, nebuvo jokių svarbių aplinkybių, kurios jai būtų kliūtimi pasidomėti dėl palikimo, atsiradusio po jos tėvo mirties. Todėl suinteresuoto asmens pareiškimas neturėjo būti patenkintas.

11. Suinteresuotas asmuo N. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (b. l. 118-122). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėja priėmė suinteresuoto asmens N. Ž. tėvo palikimÄ , pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėja niekaip nepriėmė A.

A. P. palikimo ir nepateikė tokį faktÄ patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesiėmė jokių aktyvių veiksmų palikimo priėmimui. Tokių veiksmų ji nesiėmė ir eilę metų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėja žinodama apie patėvio sudarytÄ testamentÄ , nepradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentų iki pat savo motinos mirties (duomenys neskelbtini), nesidomėjo teisinėmis testamento pasekmėmis, nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti.

Svarbu tai, kad pati pareiÅ¡kėja V. J. teisme patvirtino faktÄ , kad ji netgi kartu buvo su suinteresuoto asmens tėvu, A. P. jam sudarant testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai ir ji žinojo, kad jai palikta ir dalis buto. Taigi, pareiÅ¡kėja puikiai žinojo tiek apie testamentÄ , tiek apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausomybę, dėl ko dar 2004 metais galėjo kreiptis į notarÄ ir priimti palikimÄ . Todėl visiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, kad ji nežinojo apie buto priklausomybę. 11.2.

PareiÅ¡kėjos parodymai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme skiriasi nuo liudytojų parodymų. Pavyzdžiui pareiÅ¡kėja byloje nurodė, kad neva mamai gyvai esant keitė buto langus, tačiau pakviestas liudytojas (pareiÅ¡kėjos sÅ«nus) nurodė, kad buto langai buvo keisti po S. P. mirties, t. y. 2020 m. Taip pat pareiÅ¡kėja byloje nurodė, kad neva jai mama perdavė po A. P. mirties jo auksinį žiedÄ , prožektorių, leido pasiimti darbinius įrankius. Nors byloje nėra jokių duomenų apie Å¡iuos daiktus, tačiau jeigu taip ir buvo, tai reiÅ¡kia tik viena, kad kilnojamus daiktus paveldėjo pareiÅ¡kėjos mama ir vėliau jau jais disponavo (CK 5.14 straipsnis).

Be to, pakviestas liudytojas (pareiÅ¡kėjos sÅ«nus) nurodė, jog žiedÄ padovanojo pareiÅ¡kėjai gyvas bÅ«damas. Taip pat liudytojai nežinojo apie jokius kitus apyvokos daiktus. 11.3. Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktus, kad per pirmus tris mėnesius po patėvio mirties bute buvo pakeista grindų danga apeliantės lėšomis ir pastangomis, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad grindų danga buvo nupirkta, nes nėra nei dangos įgijimo kvitų, nei kitų dokumentų, ar pakeista, ir kad tai padaryta per tris mėnesius nuo mirties.

Å ių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Kita vertus, jeigu ir buvo keista danga pareiÅ¡kėjos mamos iniciatyva, tai niekaip nepatvirtina faktinio palikimo priėmimo po A. P. mirties ir valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ - naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad į bylÄ pateiktos ar kitos sÄ skaitos bÅ«tų apmokėtos pareiÅ¡kėjos. Todėl sunku net paaiÅ¡kinti tokį pareiÅ¡kėjos argumentÄ .

Tuo labiau, kad byloje apklaustas pareiÅ¡kėjos sutuoktinis A. J. patvirtino faktÄ , jog visus mokesčius už butÄ mokėjo pareiÅ¡kėjos mama S. P.. Todėl minėtos sÄ skaitos niekaip negali bÅ«ti pripažintos įrodymu, pagrindžiančiu faktinį palikimo priėmimÄ ar pareiÅ¡kėjos mokesčių mokėjimÄ . Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ netgi sÄ skaitų apmokėjimas nelaikytinas pakankamai aktyviu veiksmu palikimui priimti, nes turto valdymas kaip savo turi tęstis visÄ laikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teisme 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). 11.4. Nesutinkama ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriuose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suinteresuotam asmeniui N. Ž. atnaujino terminÄ palikimui priimti. Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo N. Ž. yra vienintelė A. A. P. dukra, pirmos eilės įstatyminė A. A. P. įpėdinė. Suinteresuoto asmens N. Ž. tėtis prieÅ¡ daugelį metų buvo palikęs Å¡eimÄ , kurioje gimė suinteresuotas asmuo, ir dėl antros žmonos reikalavimų su ja mažai bendravo.

Mirus tėvui, suinteresuotas asmuo N. Ž. kreipėsi į tuometinę VÄ® „Registrų centras“, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes apie tėvo turimÄ turtÄ , kur jai buvo pasakyta, kad jokio turto A. A. P. neturi. FaktÄ , kad tokio turto jo vardu nebuvo, patvirtina ir vieÅ¡o registro duomenys. Todėl suinteresuotas asmuo nesikreipė į notarų biurÄ dėl paveldimo turto po A. A. P. mirties. Tik gavusi dokumentus iÅ¡ teismo su V. J. pareiÅ¡kimu, N. Ž. sužinojo apie jos tėčiui priklausančio turto egzistavimÄ .

Taigi, terminas palikimui priimti buvo praleistas ne nuo suinteresuoto asmens valios priklausančių aplinkybių, todėl pagrįstai atnaujintas teismine tvarka. Be to, pati apeliantė tvirtina, kad niekam nebuvo žinoma apie A. A. P. priklausantį turtÄ , likusį po jo mirties. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobÅ«dis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka Kauno apygardos teismas nustatė, jog V. J., gimusi (duomenys neskelbtini), yra S. P. ir A. M. dukra. S. P. ir A. A. P. susituokė (duomenys neskelbtini). A. A. P. iÅ¡ pirmosios santuokos turėjo dukrÄ N. Ž., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). A. A. P. 2003 m. liepos 25 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų, paliko V. J.. Testatorius A. A. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Testamentinė įpėdinė įstatymo nustatytu terminu po testatoriaus mirties nesikreipė į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ iÅ¡davimo. PareiÅ¡kėja V. J. 2020 m. gegužės 27 d. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 3-5). Suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kėja V. J. į bylÄ Ä¯traukė A. P. dukrÄ N. Ž..

IÅ¡keltoje byloje suinteresuotas asmuo N. Ž. pareikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atnaujinti jai terminÄ priimti mirusio tėvo A. P. vardu atsiradusį palikimÄ .

14. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu atmetė pareiÅ¡kėjos V. J. pareiÅ¡kimÄ ir atnaujino suinteresuotam asmeniui N. Ž. terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A. A. P. (duomenys neskelbtini) mirties (b. l. 86-93). Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia pareiÅ¡kėja V. J., praÅ¡o jos pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinti, o suinteresuoto asmens N. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti (b. l. 101-104).

Skundas grindžiamas tais argumentais, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjos kaip testamentinės įpėdinės, kuri daug metų rÅ«pinosi ginčo butu, jį remontavo, investavo savo Å¡eimos lėšas, atimta galimybė paveldėti 1/2 buto (duomenys neskelbtini), Kaune; teismas pažeidė ir testatoriaus A. A. P. valiÄ , kuris tuo tikslu ir sudarė testamentÄ , kad visÄ jo turtÄ paveldėtų bÅ«tent pareiÅ¡kėja, o ne kas kitas; teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino tÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja, bÅ«dama testamentinė įpėdinė, per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į notarÄ dėl mirusiojo A.

A. P. palikimo priėmimo; nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra apibrėžta tokia situacija, kai testamentinis įpėdinis faktiÅ¡kai priima palikimÄ , pradėdamas jį valdyti, pats to nežinodamas; byloje yra pateikti įrodymai, jog apeliantė priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai valdyti, teismas neteisingai įvertino įrodymus; teismas neturėjo pagrindo suinteresuotam asmeniui N. Ž. atnaujinti praleisto termino palikimui priimti, nes nėra pagrindo nurodytas termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Dėl V. J. praÅ¡ymo nustatyti palikimo priėmimo faktÄ 15. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėja V. J. praÅ¡ymÄ nustatyti palikimo priėmimo faktÄ byloje grindė tomis aplinkybėmis, jog tuoj po patėvio A. P. mirties (duomenys neskelbtini) metų gegužės mėnesį ji paėmė iÅ¡ buto, kuriame gyveno mirusysis, keletÄ kilnojamųjų daiktų (vestuvinį žiedÄ , A. P. darbinius įrankius, kuriais pareiÅ¡kėja leido naudotis savo vyrui, prožektorių), kuriuos valdė kaip savo, dažnai lankėsi bute, kuriame po A.

P. mirties liko gyventi jos motina, padėjo motinai mokėti už butÄ mokesčius, yra savo lėšomis remontavusi butÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikÅ¡mę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai iÅ¡plėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjos V. J. pateiktus įrodymus, suinteresuoto asmens N. Ž. pateiktus į bylÄ procesinius dokumentus, jos paaiÅ¡kinimus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. J., A. J., I. K. duotus parodymus, sprendžia, jog V. J. nepagrindė pareikÅ¡to praÅ¡ymo byloje, kad ji perėmė mirusiojo A. P. likusį turtÄ , valdė jį ir naudojo kaip savo, atvirai ir nepertraukiamai ir laikė save buto dalies savininke iki kreipimosi į teismÄ dienos.

Pareiškėjos V. J. keleto A. P. priklausiusių mažareikšmių daiktų - vestuvinio žiedo, neįvardintų byloje buities įrankių, prožektoriaus paėmimas naudotis, nepagrindžia viso palikimo perėmimo faktiškai valdyti fakto. Byloje pateikti mokėjimų kvitai už ginčo butui teiktas paslaugas yra išrašyti S. P. vardu (b. l. 60-63, 70, 71), kas paneigia pareiškėjos nurodomas aplinkybes, jog pareiškėja nuolat mokėjo privalomus mokesčius, kitus mokėjimus už teiktas paslaugas butui.

Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiÅ¡kėja yra atlikusi savo lėšomis esminį ginčo buto remontÄ (CPK 177, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose, todėl byloje priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ atmesti pareiÅ¡kėjos V. J. praÅ¡ymÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėja V.

J. priėmė palikimÄ , atsiradusį po A. A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.52 straipsnio 1 dalis). Nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas atmeta apeliantės skundo argumentus, jog Å¡ioje ginčo dalyje teismas priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Dėl N. Ž. reikalavimo atnaujinti terminÄ palikimui, atsiradusiam po tėvo A. A. P. mirties priimti 17. Kauno apygardos teismas, Å¡iÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 25 d. posėdyje, tos dienos nutartimi atidėjo procesinio sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ .

Procesinio sprendimo rengimo metu paaiÅ¡kėjo, jog 2020 m. gruodžio 4 d. pareiÅ¡kėja V. J. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į Kauno apylinkės teismÄ , kuriame suformulavo reikalavimÄ atnaujinti jai terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po A. A. P. mirties (duomenys neskelbtini) (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-3022-1088/2021). PareiÅ¡kime teismui, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose V. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina S. P.. PareiÅ¡kėja kaip vienintelė įstatyminė įpėdinė po S. P. mirties paveldėjo jai priklausiusiÄ Â½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaune.

Paveldėtojai vykdant paveldėjimo procedÅ«ras į mirusios motinos turtÄ , Kauno m. 2-ajame notaro biure paaiÅ¡kėjo, kad kita ½ dalis nurodyto buto priklauso S. P. sutuoktiniui, t. y. pareiÅ¡kėjos patėviui A. A. P., mirusiam (duomenys neskelbtini). A. A. P. 2003 m. liepos 25 d. testamentu visÄ savo turtÄ buvo palikęs pareiÅ¡kėjai, tačiau po jo mirties į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareiÅ¡kėja nesikreipė. Tai įvyko per klaidÄ , nes tuo metu pareiÅ¡kėja ir jos motina manė, kad butas priklauso tik pareiÅ¡kėjos motinai S. P..

Suinteresuotu asmeniu pareiÅ¡kėja V. J. į bylÄ Ä¯traukė ir A. P. dukrÄ N. Ž..

18. Nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2YT-3022-1088/2021) atnaujino pareiÅ¡kėjai V. J. įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, atsiradusį po testatoriaus A. A. P., mirties (duomenys neskelbtini), iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarÄ . Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį suinteresuotas asmuo byloje N. Ž. apskundė apeliacine tvarka, byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-911-390/2021). Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi N. Ž. atskirÄ jį skundÄ atmetė, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį paliko nepakeistÄ .

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, turi teisę pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). 2021 m. gegužės 13 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarčiai, Å¡iuo metu susiklostė tokia teisinė situacija, jog tiek testamentinei įpėdinei V.

J., tiek įstatyminei mirusiojo įpėdinei N. Ž. yra atnaujintas terminas palikimui į mirusiojo A. A. P. palikimÄ priimti. Tokiu bÅ«du nurodyti asmenys konkuruoja dėl A. P. vardu likusio palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs palikimo priėmimo eiliÅ¡kumÄ , kur nurodoma, jog pagal įstatymÄ paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 25 d. testamentu A.

P. V. J. yra palikęs visÄ savo turtÄ (kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį), kuris mirties dienÄ jam priklausys, kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų. Byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytas testamentas yra pakeistas ar panaikintas.

20. Kauno apygardos teismas, aiÅ¡kindamas ir taikydamas materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo pagal testamentÄ teisinius santykius, atsižvelgdamas į suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kur itin saugomas testatoriaus valios gerbimas ir jos vykdymas po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014), sprendžia, kad įstatyminės A.

P. įpėdinės N. Ž. siekis atnaujinti terminÄ palikimui priimti ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas N. Ž. atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A. A. P. mirties, nesukels N. Ž. jokių teisinių pasekmių, kadangi visÄ likusį turtÄ testamentu palikėjas yra paskyręs V. J. (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.19 straipsnio 1 dalis). Nurodomais motyvais Kauno apygardos teismas pakeičia skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ , panaikina Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria N. Ž. atnaujintas terminas priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A.

A. P. mirties, N. Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A. A. P. mirties apeliacinės instancijos teismas atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 21. Nustatyta, kad apeliantė apeliaciniame skunde ir suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡ymų perskirstyti turėtas iÅ¡laidas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kė, apeliantė ir suinteresuotas asmuo praÅ¡ymo priteisti turėtas iÅ¡laidas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nereiÅ¡kė (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Valstybė iÅ¡laidų procesiniams dokumentams įteikti neturėjo (b. l. 124). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ pakeisti. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį, kuria atnaujintas N. Ž. terminas priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A. A. P. mirties. N. Ž. praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jos tėvo A.

A. P. mirties atmesti. KitÄ Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Arvydas Žibas