2022-11-23 Nr. AB-28579-3-64-3-01295-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Farmaprepa“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Legislator headnote
AI generated2022-11-23 Nr. AB-28579-3-64-3-01295-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Farmaprepa“ 34,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
Full text
Administracinė byla Nr. eTA-882-552/2022
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01295-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Farmaprepa“ dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras) su prašymu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Farmaprepa“ 34,54 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-4 nuo 2007 m. sausio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir patvirtino Šiaulių miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles, kurių 34 punktas nustatė, kad atliekų turėtojai privalo mokėti rinkliavą, o 36 punktas – naudotis tik Šiaulių mieste esančiais atliekų konteineriais. Pareiškėjas vadovavosi Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T-344 patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 10, 11 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad rinkliava atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, skaičiuojama pagal Nuostatų 4.4 ir 9.2 punktus bei Nuostatų priedo nustatyta tvarka pagal atsakovui nustatytos metinės atliekų susikaupimo normos ir susikaupiančių atliekų kiekį nurodančių parametrų kiekinę išraišką. Pareiškėjas vadovavosi Nuostatų 30 punktu ir darė išvadą, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1 straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kurią CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
II. 3. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimu tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą ir priteisė iš atsakovo Centrui 33,64 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Nuostatais, nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d. yra 34,54 Eur. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl darė išvadą, kad atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (CK 59 str.). Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2021 m., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. gruodžio 31 d., todėl vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už 2017 m. gruodžio mėnesį yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą šioje dalyje.
6. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir LVAT) praktiką, vertino Centro vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgė į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyba, kuriame dirba 15 darbuotojų, tame tarpe yra specializuota skolų išieškojimų grupė, kurioje dirba 4 darbuotojai. Teismas nurodė, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Teismas pažymėjo, kad šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra perteklinė, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Be to, pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362. Teismas nurodė, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus.
III. 7. Pareiškėjas Centras apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti proporcingai priteistai sumai.
8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas citavo ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri neatitinka nagrinėjamo ginčo specifikos, minimose bylose nesprendžiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, bylos nėra analogiško pobūdžio. Centro teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos vienodos ir nuoseklios praktikos, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, patirtos rengiant teismams prašymus priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą, gali būti mažinamos, tačiau ne visiškai nepriteistinos. Pareiškėjas pažymi, kad Centro vidinė struktūra nėra skirta pareiškėjo interesų atstovavimui teisminiuose ginčuose, darbuotojų darbo pajėgumai yra subalansuoti taip, jog atliktų jiems priskirtas funkcijas. Siekiant, kad vidiniais resursais būtų galima administruoti administracines bylas, tektų priimti papildomus darbuotojus, o jų išlaikymas kainuotų daugiau nei kaštai, patiriami atstovų samdymui. Esamas paslaugų pirkimas užtikrina tinkamą ir savalaikį pareiškėjo interesų atstovavimą minimaliais resursais, kurie turėtų būti kompensuojami ne visų sąžiningų rinkliavos mokėtojų lėšomis (tokias lėšas nukreipiant sistemos tobulinimui), bet būtent skolininkų kaštais, tuo pačiu siekiant užkardyti vėluojančių vykdyti įsipareigojimus asmenų skaičiaus augimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia teismo pozicija, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant iš atsakovo Centrui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį.
11. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos Centro apeliacinio skundo ribos, ir teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą šiuo atveju vertina tik dalyje dėl atsisakymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma išreiškia administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Atitinkamai ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, t. y. bylinėjimosi išlaidas.
13. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad, iš dalies patenkinus Centro prašymą, jis turi teisę gauti iš atsakovo dalies savo išlaidų atlyginimą, nėra. Ginčo klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Centro patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė iš atsakovo jas priteisti Centro naudai.
14. ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog priteisiamos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
15. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Centras teismui prašymą dėl vietinės rinkliavos priteisimo padavė 2021 m. birželio 18 d., būtina pažymėti, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriais įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. Atitinkamai ABTĮ 1311 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko). Pagal ABTĮ 1312 straipsnio 1 dalį, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. ABTĮ 1314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad Centras, siekdamas prisiteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka. ABTĮ įtvirtinus aptartą supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarką iš esmės nebeliko būtinumo naudotis advokato pagalba, nes, siekiant prisiteisti vietinę rinkliavą iš jos nemokančių vietinės rinkliavos mokėtojų, pakanka užpildyti patvirtintą pareiškimo išduoti teismo įsakymą formą ir pateikti ją teismui elektroninių ryšių priemonėmis.
17. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose patenkinti prašymai dėl vietinės rinkliavos priteisimo, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, nustačius, kad nebuvo pasinaudota supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo tvarka, nepriteisiamos (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje eTA-417-502/2022, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-193-492/2022, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-195-415/2022).
18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos sprendimo dalį Centro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius