e0a160c7-bd70-4b44-a8e2-2d50b3dc6dca · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-747-601/2012

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03394-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija: 45.6; 75.6.1; 121.18; 121.14; 121.21

 (S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Eridana Paltanavičienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Albino Čeplinsko ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė)

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. R., apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono

apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovams V.

S. ir R. T., trečiajam asmeniui notarei L. R., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

                    Â

         IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamojo turto – buto, esančio Marijampolės (duomenys neskelbtini), 2011-05-06 sudarytÄ pirkimo pardavimo sandorį Nr.2938 negaliojančiu kaip sudarytÄ pažeidžiant imperatyvias teisės normas, panaikinti teisinę registracijÄ , t. y. įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre ir pripažinti atsakovo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį turtÄ - butÄ , esantį Marijampolės (duomenys neskelbtini), priteisti jai iÅ¡ atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad pagrindas sandorio naikinimui yra tai, kad sudarant sandorį, atsakovas nepateikė notarei teismo leidimo, kuris buvo privalomas parduodant Å¡eimos turtÄ . Be to, buvo pažeistas vieÅ¡asis interesas ir apribota vaiko teisė naudotis tėvui priklausančiu turtu.

Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nurodė, kad ieÅ¡kovė atsakovui reiÅ¡kia jau nebe pirmÄ ieÅ¡kinį ir jos tikslas bet kokiomis priemonėmis susigrÄ Å¾inti atsakovÄ , su kuriuo Å¡alių santuoka nutraukta jau 1988 metais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei. Teismas nustatė, kad Å¡alių santuoka nutraukta 1988 metais, ginčo butas atsakovo įsigytas jau po santuokos nutraukimo. 2010-10-01 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr.2-1864-399/2010 Å¡alių sÅ«naus I. gyvenamoji vieta nustatyta su mama. Parduodant ginčo butÄ Å¡alių nepilnametis sÅ«nus I. Å¡iame bute faktiÅ¡kai negyveno, kadangi po to kai tarp Å¡alių 2009 metais įvyko konfliktas, jis su mama persikėlė gyventi į savo senelių butÄ , kuriame gyvena iki Å¡iol. Nekilnojamasis daiktas sandorio sudarymo metu vieÅ¡ame registre nebuvo registruotas kaip Å¡eimos turtas, ten nebuvo deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Teismas konstatavo, kad sudarant nekilnojamojo daikto buto, esančio Marijampolės (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį imperatyvios teisės normos pažeistos nebuvo, kadangi gauti iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ perleisti turtÄ , kuris nelaikytinas Å¡eimos turtu atsakovas pareigos neturėjo. Teismas taip pat nenustatė, kad tokiu sandoriu bÅ«tų pažeistas vieÅ¡as interesas,- vaiko teisė, esant bÅ«tinybei, pasinaudoti tėvo bÅ«stu. Vaiko teisės į gyvenamÄ jÄ bÅ«stÄ užtikrinimas nereiÅ¡kia pareigos jo tėvams tokį bÅ«stÄ turėti nuosavybės teise. Jei vaikas gyvena su tėvais, Å¡ie privalo užtikrinti kad bÅ«tų įgyvendinamos visos vaiko teisės (pasirÅ«pinti maistu, apranga, vaiko sveikata, jo auklėjimu bei lavinimu, kt.), taip pat ir teisė į tinkamÄ gyvenimui bÅ«stÄ . Nenustatyti ir niekinio sandorio taikymo pagrindai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė I. R. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ panaikinti, ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui gyvenant kartu ir vedant bendrÄ Å«kį, iÅ¡ bendrų lėšų įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ trijų kambarių butÄ su rÅ«siu, adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolėje. Ä® šį butÄ ieÅ¡kovė su sÅ«numis ir atsakovu įsikėlė 2006 metais ir gyveno iki 2009 metų. Vėliau iÅ¡kilus konfliktui su atsakovu, ieÅ¡kovė buvo priversta iÅ¡ Å¡io buto iÅ¡sikraustyti ir apsigyveno pas jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute. Butas laikytinas Å¡eimos turtu, kadangi už jį sumokėta iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų, juo rÅ«pintasi, mokėti mokesčiai bendrai, t. y. jis įgytas bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi mano, jog teismas turėjo pirmiausia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ginčo butas yra bendras Å¡eimos turtas, o po to tik spręsti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Taip pat teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybės, dėl ko ieÅ¡kovė yra padavusi atsakovÄ Ä¯ teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ jo neturtinę žalÄ . Apeliantė nurodo, kad atsakovas iÅ¡mesdamas jÄ su vaiku iÅ¡ jų bendro buto, ji patyrė moralinę ir materialinę žalÄ , buvo sutrikdyta sveikata. Å eimos bylose teismas privalo bÅ«ti aktyvus, surinkti ir iÅ¡tirti visus įrodymus. Apeliantė kritikuoja teismo argumentus, kad vaiko teisės į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ atsakovui pardavus savo turtÄ yra nepažeistos. IeÅ¡kovė nurodo, kad buto pirkimo-pardavimo sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kadangi Å¡i sutartis yra apsimestinė, nes sudaryta tarp artimų giminaičių. Buto pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta vidutinė rinkos kaina ir gerokai didesnė nei pardavimo kaina, todėl teismas netinkamai vertino įrodymus, nes akivaizdu, jog sandoris sudarytas dėl akių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. S. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos skundžiamÄ sprendimÄ palikti galioti. Atsakovas nurodo, kad po santuokos nutraukimo su ieÅ¡kove jokio bendro Å«kio nevedė, jie gyveno atskirai, finansus tvarkė atskirai, o butÄ Ä¯sigijo už savo asmenines lėšas, jokio susitarimo sukurti bendrÄ nuosavybę nebuvo. IeÅ¡kovė visais bÅ«dais manipuliuoja vaiku, stengiasi pakenkti ieÅ¡kovui, gauti iÅ¡ jo materialinės naudos. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡siaiÅ¡kino visas bylos aplinkybes, iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinį ne tik ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų ribose bet ir atsižvelgė į vieÅ¡Ä jį interesÄ , į vaiko teises. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad iÅ¡Â buto, kuriame Å¡iuo metu gyvena, jos niekas neveja, bet teismas konstatavo, kad tokia galimybė gali atsirasti ateityje. IeÅ¡kovė apeliacinio skundo motyvus sieja su galbÅ«t kada nors ateityje atsirasiančiais veiksniais. Buto pardavimo momentu, jis nebuvo Å¡eimos gyvenamoji patalpa, joje nei ieÅ¡kovas, nei sÅ«nus negyveno, sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatyta su motina, todėl jokio leidimo parduodant butÄ nereikėjo. IeÅ¡kovė apeliaciniams skunde kelia naujus reikalavimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo į ginčo butÄ , tačiau tai nesusiję su vaiko interesais, o su pačios ieÅ¡kovės turtiniais interesais. Nesuprantami apeliantės argumentai, kodėl teismas turėjo nustatinėti prejudicinį ryšį su kita civiline byla dėl žalos atlyginimo. Å i bylÄ neuri jokio ryÅ¡io su nagrinėjama byla.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė R. T. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti, pirmosios instancijos skundžiamÄ sprendimÄ palikti galioti. Nurodo, kad ginčo butas nebuvo Å¡eimos turtas, vieÅ¡ame registre jis įregistruotas kaip atsakovo asmeninė nuosavybė, jame ieÅ¡kovė ir jos sÅ«nus negyveno, todėl parduodant butÄ jokio leidimo nereikėjo. Pažymi, kad butÄ ji nupirko už realiÄ jo kainÄ , kurios iÅ¡likusios ir Å¡iomis dienomis. ButÄ pirko turėdama tikslÄ jį įsigyti nuosavybėn.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ tretysis asmuo notarė L. R. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, nes ginčo butas, jį parduodant, nebuvo Å¡eimos turtas, jame Å¡eima faktiÅ¡kai negyveno.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad tarp Å¡alių santuoka buvo nutraukta 1988 m. birželio 16 d., tačiau vėliau nuo 2002 m. iki 2009 m. jie gyveno kartu. 2003 m. gruodžio 16 d. jiems gimė sÅ«nus I.. 2008 m. Å¡alims nutraukus bendrÄ gyvenimÄ , iÅ¡ atsakovo 2009 m. spalio 6 d. teismo nutartimi (patvirtinta taikos sutartis) buvo priteistas iÅ¡laikymas (po 300 Lt), kuris 2010 m. spalio 1 d. sprendimu buvo padidintas iki 500 Lt (b. l. 52-54). IÅ¡laikymo įsiskolinimo 2012 m. vasario 1 d. nėra (b. l. 101). 2004 m. gruodžio

17 d. atsakovas nusipirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. (toliau – ginčo butas), kurį 2011 m. gegužės 6 d. pardavė (b. l. 11, 28-33). Nuo 2009 m. ieÅ¡kovė su sÅ«numi I. ginčo bute negyveno (gyvena ieÅ¡kovės tėvų bute).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė iÅ¡kėlė naujus reikalavimus (kaip teismo bÅ«tinybę vertinti ginčo buto sandorį kaip tariamÄ sandorį arba kaip apsimestinį, bÅ«tinybę vertinti bendrosios jungtinės veiklos sutarties buvimÄ ) bei nurodo su tuo susijusias naujas faktines aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (tai matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio bei apeliantės atstovo pasisakymų teisme, (b. l. 2-4, 65-67), teismo sprendimo (b. l. 70-71)). CPK 312 str. numatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (kontrolės funkcija), neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Taigi, teisėjų kolegija nepasisako (nevertina) dėl apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų naujų reikalavimų ir naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teismo.

Nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo vaidmuo turėjo bÅ«ti aktyvus (CPK 376 str. 3 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas ginčas (atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo teisėtumas) nepatenka į CPK XIX skyriaus (Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumai) spręstinų klausimų ratÄ . Vien tai, kad apeliantė ieÅ¡kinį grindžia CPK 3.85 str. pažeidimu, laikydama ginčo butÄ Å¡eimos turtu, nėra pagrindas pripažinti, jog Å¡iam ginčui taikytinos Å¡eimos bylų nagrinėjimo ypatumų taisyklės.

Apeliantė ieškinį grindžia tuo, kad sudarant ginčo buto pirkimo-pardavimo sandorį atsakovas negavo teismo leidimo (CK 3.85 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos CK 3.85 str.

2 d. numatyta, kad sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto Å¡eimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teises į jį, įkeisti, ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio raÅ¡ytinį sutikimÄ . Jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra Å¡eimos turtas, sandoriams sudaryti bÅ«tinas teismo leidimas.

Bylos (ginčo) esmė – ar ginčo butas laikytinas Å¡eimos turtu. Tik nustačius, kad ginčo butas buvo Å¡eimos turtas, apeliantė įgytų teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , t. y. bÅ«tų galimybė svarstyti apie ieÅ¡kinio pagrįstumÄ .

Å eimos turto teisinį statusÄ ir teisinio rėžimo pabaigÄ reglamentuoja CK 3.84 str. ir 3.86 str. 1 d. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių argumentų tam, kad pagrįsti, jog ginčo butas laikytinas Å¡eimos turtu, apsiribodama Å¡ios aplinkybės konstatavimu ir iÅ¡ to kildindama pasekmes (sandorio negaliojimÄ ), t. y. apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimÄ (CPK 178 str.). CK 3.86 str. 1 d. numatyta, kad Å¡eimos turto teisinis rėžimas pasibaigia nutraukus santuokÄ <...>. Nagrinėjamu atveju Å¡alių santuoka nutraukta 1988 m., o ginčo butas įgytas 2004 m., todėl vien Å¡i aplinkybė eliminuoja pagrindÄ daryti iÅ¡vadai, jog ginčo butas gali bÅ«ti laikomas Å¡eimos turtu. Pažymėtina, kad turto, kaip Å¡eimos turto teisinis statusas yra siejamas su santuokos sudarymu ir jos nutraukimu (CK 3.84 str. 1 d., 3.85 str. 2 d., 3.84 str. 1 d.), t. y. asmenų, gyvenančių neįregistravus santuokos (sugyventinių) įgytas turtas negali įgyti Å¡eimos turto statuso. Be to CK 3.84 str. 2 d. numatyta, kad Å¡eimos turtas yra <...> Å¡eimos gyvenamoji patalpa. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡eimos turtu gali bÅ«ti laikomas tik tokia gyvenamoji patalpa, kurioje yra faktiÅ¡kai gyvenama. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2009 m. apeliantė su sÅ«numi ginčo bute negyvena, ginčo butas parduotas 2011 m., todėl ir esant Å¡ioms aplinkybėms nebÅ«tų pagrindo ginčo buto pripažinti Å¡eimos turtu.

        Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

        Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei procesinės, nei materialinės teisės normų, todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundÄ atmesti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                                     Evaldas

Burzdikas

                                                                                                                                Albinas

Čeplinskas

                                                                                                                                 Izolda

Nėnienė