e0a10e2d-3b9c-4e4b-a77b-2fbe8ec3558e · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-754-585/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01248-2014-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal kreditoriaus S. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus S. B. praÅ¡ymÄ dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaurės kompanija“ bankroto administratorės atstatydinimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi iÅ¡kėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Šiaurės kompanija“ bankroto bylÄ , bankroto administratore paskyrė UAB „Skolvalda“.

2. Kreditorius S. B. pateikė teismui praÅ¡ymÄ atstatydinti bankroto administratorę UAB „Skolvalda“; nusprendus, kad remiantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu, akcininkas ir kreditorius neturi teisės kreiptis į teismÄ su tokiu praÅ¡ymu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ su praÅ¡ymu įvertinti ar Å¡i JANÄ® dalis ir pats JANÄ® Å¡io praÅ¡ymo kontekste neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Kreditorius nurodė, kad yra gavęs Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. balandžio 12 d. iÅ¡vadÄ ir suraÅ¡ytÄ Ä¯sakymÄ , kuriose yra iÅ¡tirti ir konstatuoti bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ ir jos įgalioto asmens V. M. neteisėti veiksmai kreditorių atžvilgiu. Minėtoje iÅ¡vadoje konstatuota, kad bankroto administratorė nuo 2015 metų savavaliÅ¡kai didina administravimo iÅ¡laidas, neturėdama tam kreditorių pritarimo, bando pasipelnyti, ženkliai didindama administravimo iÅ¡laidų suvestinę, Å¡aukia kreditorių susirinkimus, pažeisdama terminus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi kreditoriaus praÅ¡ymÄ dėl nemokomo administratorės atstatydinimo atsisakė priimti.

4. Teismas nustatė, kad kreditoriaus S. B. patvirtintas finansinis reikalavimas nesudaro daugiau kaip pusės visų teismo patvirtintų BUAB „Šiaurės kompanija“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos (JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kas reiÅ¡kia, kad jis neturi teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl administratoriaus atstatydinimo.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su kreditoriumi, jog JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, t. y. riboja jo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismÄ ir apginti pažeistas teises. Kreditorius gali įgyvendinti savo teisę praÅ¡yti atstatydinti administratorių per kreditorių susirinkimÄ , jame inicijuodamas šį klausimÄ , bei realizuodamas kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo teismui teisę, jeigu atsisakoma kreiptis į teismÄ dėl administratoriaus atstatydinimo.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 6. Atskirajame skunde kreditorius S. B. praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 6.1. Atsisakydamas priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ , teismas apribojo akcininko ir kreditorių galimybes sumažinti daromÄ Å¾alÄ bankroto metu, užkirsti keliÄ neteisėtiems veiksmams, atgauti pinigines lėšas bankroto metu ir įvykdyti teisingumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas praÅ¡o taikyti tiesiogiai Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , dėl teisinių spragų įstatyminiuose aktuose, nurodo Å¡ias spragas ir praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ Ä¯vertinti, ar taikyti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 6.2.

Teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ , dėl JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai, pasiÅ«lė bendrovės akcininkui visiÅ¡kai neįmanomÄ pažeistų teisių gynybos bÅ«dÄ , kadangi akcininkas neturi teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo, o pareiÅ¡kėjas teikė skundÄ ir praÅ¡ymÄ ne tik kaip kreditorius, bet ir akcininkas. k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 7.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto praÅ¡ymÄ JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, nustatęs, kad apeliantas neturi teisės kreiptis į teismÄ dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, nes jo finansinis reikalavimas nesiekia 1/2 visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, teigia, kad, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo pateiktÄ skundÄ , teismas apribojo jo kaip akcininko ir kreditoriaus galimybes sumažinti bankroto proceso metu daromÄ Å¾alÄ ir užkirsti keliÄ neteisėtiems veiksmams.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismÄ dėl JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos atitikties Konstitucijai, teismas apribojo apelianto galimybes apginti jo pažeistas teises, kadangi akcininkas (apeliantas) neturi teisės inicijuoti kreditorių susirinkimo, o apeliantas teikė skundÄ ir praÅ¡ymÄ ne tik kaip kreditorius, bet ir akcininkas.

9. Nors apeliantas iÅ¡ esmės nekvestionuoja skundžiamos nutarties netinkamu konkrečių teisės normų taikymu, tačiau atsižvelgiant į atskirojo skundo dalykÄ , t. y. praÅ¡ymÄ panaikinti skundžiamÄ nutartį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto praÅ¡ymÄ dėl nemokumo administratorės atstatydinimo JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje numatyta, kad nemokumo administratorius gali bÅ«ti atstatydintas, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotas praÅ¡ymas atstatydinti nemokumo administratorių ir patenkinus šį praÅ¡ymÄ nebus pažeistas vieÅ¡asis interesas.

10. Byloje neginčytinai nustatyta aplinkybė, kad bendrovės bankroto byloje patvirtintas apelianto kreditorinis reikalavimas (1 910,16 Eur) nesiekia 1/2 visų patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (282 474,42 Eur), todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas neturi teisės kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu atstatydinti teismo paskirtÄ bendrovės nemokumo administratorę.

11. Pažymėtina, kad apeliantas kaip bendrovės kreditorius turi teisę teikti siÅ«lymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANÄ® 43 straipsnio 2 punktas). Kreditorių susirinkimas, nustatęs tam pagrindÄ , turi teisę motyvuotu praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo (JANÄ® 44 straipsnio 4 punktas.). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl apelianto kaip kreditoriaus teisių ir interesų pažeidimo, nes jis savo teises gali realizuoti kreipdamasis į bendrovės kreditorių susirinkimÄ .

Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ 12. Apeliantas praÅ¡ymÄ kreiptis į Konstitucinį TeismÄ grindė tuo, kad JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad nemokumo administratorius gali bÅ«ti atstatydintas, kai gautas kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ teismas, vykdydamas teisingumÄ , turi vadovautis tik Konstitucijai neprieÅ¡taraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

14. CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ sprendžia savo nuožiÅ«ra;

įstatyme numatytas vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017). Taip pat pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo funkcija yra vertinti teisės normų atitiktį Konstitucijai, o ne pateikti bylos Å¡alių siÅ«lomo teisės nuostatų aiÅ¡kinimo konstitucingumo vertinimÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su kreditoriaus argumentais, kad JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata nepagrįstai ir neteisėtai riboja jo, kaip kreditoriaus, teisę kreiptis į teismÄ ir apginti pažeistas teises.

16. Pagrindinis bankroto proceso tikslas – paÅ¡alinti nemokiÄ Ä¯monę iÅ¡ rinkos, tenkinti kreditorių reikalavimus iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naÅ¡tÄ , taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Todėl JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu ribojimu siekiama bankroto procesÄ padaryti paprastesnį ir greitesnį, kad dėl ilgų procedÅ«rų jis neprarastų prasmės ir nedidėtų kreditorių nuostoliai. Kartu taip siekiama iÅ¡vengti aiÅ¡kiai neperspektyvių, tačiau imlių sÄ naudoms ginčų dėl administratoriaus veiklos tinkamumo, o tai atitinka bankroto procesui keliamÄ efektyvumo ir operatyvumo reikalavimÄ , užtikrinantį kreditorių teises.

17. Preziumuojama, kad daugiau kaip 1/2 visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos turinčių kreditorių interesas negali bÅ«ti žalos sau didinimas, todėl esant akivaizdiems bankroto administratoriaus netinkamo pareigų atlikimo požymiams, atitinkama kreditorių dauguma kreipsis į teismÄ dėl atstatydinimo savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti. Be to, kaip minėta, pats kreditorius turi teisę teikti siÅ«lymus dėl klausimų įtraukimo į darbotvarkę ir kreditorių susirinkime svarstomų klausimų (JANÄ® 43 straipsnio 2 punktas), kreditorių susirinkimas, nustatęs tam pagrindÄ , turi teisę motyvuotu praÅ¡ymu kreiptis į teismÄ dėl teismo paskirto nemokumo administratoriaus atstatydinimo.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl JANÄ® 39 straipsnio 1 dalies 5 punkto prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ netenkintas pagrįstai. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas Vytautas Zelianka