e09e83ed-69a6-409f-8b6e-7ea52a41fa96 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1268/2010Procesinio sprendimo kategorija 106.8 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės PiÅ¡kinaitės, Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutarties, kuria ieÅ¡kinį atsisakyta priimti, civilinėje byloje Nr. 2-1880-527/2011 pagal ieÅ¡kovo L.

K. ieÅ¡kinį atsakovui UAB FMÄ® „Orion securities“, tretysis asmuo – bankrutuojanti L. K. individuali įmonė „Talka“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovas L. K. kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė pripažinti Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu ieÅ¡kinyje nurodytus sandorius negaliojančiais bei taikant restitucijÄ (CK 1.80 str. 2 d.) iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui BIÄ® „Talka“ priteisti 4 019 301,41 Lt, o ieÅ¡kovui - 1 183 432,44 Lt.

Be to, prašė Ä®BÄ® 26 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovo kreditorinį reikalavimÄ , patvirtintÄ 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi, panaikinti arba pripažinti nepagrįstu. IeÅ¡kovas nurodė, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui, nes Kauno apygardos teisme iÅ¡kelta bankroto byla trečiajam asmeniui, jis yra jos savininkas, kuris į bankroto bylÄ Ä¯trauktas kaip bendraatsakovis, o trečiojo asmens administratorius atstatydintas ir kitas dar nepaskirtas, todėl be ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį paduoti daugiau nėra kam.

Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ieÅ¡kinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas gali dalyvauti bankroto byloje ir, naudodamasis atitinkamomis procesinėmis teisėmis, ginti savo interesus, tačiau jis neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei santykiuose su kitais subjektais ar jos vardu kelti bylas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-164/2010 ir Nr. 3K-3-129/2010), todėl ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo trečiajam asmeniui 4 019 301,41 Lt atsisakė priimti kaip paduotÄ neįgalioto vesti bylÄ asmens (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).

Tuo tarpu ieÅ¡kinio reikalavimas ta apimtimi, kuria ieÅ¡kovas praÅ¡o sau priteisti pinigines lėšas iÅ¡ Vilniuje registruoto atsakovo, teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Be to, teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl atsakovo finansinio reikalavimo negali bÅ«ti atskiros bylos dalykas, nes Å¡is klausimas gali bÅ«ti nagrinėjamas tik bankroto byloje, todėl yra pagrindas šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme atskiroje byloje (ne bankroto byloje) (CPK 137 str. 2 d. 5 p.).Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas L.

K. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (LR Konstitucijos 109 str. 3 d.), o teismui remiantis tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, yra pažeidžiamas CPK 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, nes proceso Å¡alis lieka suvaržyta bei įpareigota ne savo teikiamų argumentų bei įrodymų.2. IeÅ¡kinio dalyje „IeÅ¡kinio teismingumas“ buvo pateiktos aplinkybės bei nurodyti įstatymai, kodėl ieÅ¡kinys privalo bÅ«ti nagrinėjamas bankroto bylÄ individualiai įmonei iÅ¡kėlusiame teisme, tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.3.

L. K. nebando atstovauti bankrutuojančios įmonės, nes ieškinį teikia savo, o ne BIĮ „Talka“ vardu, o bankroto byloje atsakovais pripažinti ir BIĮ „Talka“ savininkas L. K. bei jo sutuoktinė J. K. ir šalių procesinės teisės yra lygios.4. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, bankrutuojančios įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau nėra įteisinama, jog visos valdymo organų teisės pereina administratoriui ir tai patvirtina ĮBĮ 29 straipsnio 2 dalies normos.

Tuo tarpu neleidžiant ginti savo nuosavybės, bÅ«tų pažeidžiamos LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vada, jog visi valdymo organų įgaliojimai pereina bankroto administratoriui, dėl ko savininkui atimama teisė ginti savo nuosavybę, nėra pakankamai tiksli, neatitinkanti Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto, 11 straipsnio bei LR Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, todėl esant Lietuvos apeliacinio teismo nuomonei prieÅ¡ingai nei dėstoma atskirajame skunde, apeliantas praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio nuostatų prieÅ¡taravimo LR Konstitucijos 23 straipsniui.6.

Tiek teisė kreiptis į teismÄ , tiek ir nuosavybės teisė yra vienos pagrindinių žmogaus teisių, kurias gina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.7. Ä®monės savininkai negali daryti administratoriui jokios įtakos, todėl ieÅ¡kinys teikiamas remiantis LR Konstitucijos 23 straipsniu, CPK 2, 3, 5, 43, 44 straipsniais esant privalomam bendrininkavimui bendrininko vardu, bet ne atstovaujant BIÄ® „Talka“.8. Paliekant savininkui tik įsipareigojimus bei atsakomybę už iÅ¡ nuosavybės (BIÄ® „Talka“) kilusias prievoles, tačiau nesuteikiant jokių teisių tÄ nuosavybę apginti nuo padarytos žalos, mažėja ir galimybė patenkinti prievoles iÅ¡ tÄ Å¾alÄ patyrusios nuosavybės. Atitinkamai teismas neįvertino aplinkybės, jog kreditoriniai reikalavimai bet kuriuo atveju bus tenkinami iÅ¡ ieÅ¡kovo turto, nežiÅ«rint į tai, ar tai bÅ«tų IÄ® „Talka“, ar kitas turtas (CK 2.50 str. 4 d.).

9. Teisė reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl kreditorinio reikalavimo sumažinimo numatyta Ä®BÄ® 26 straipsnio 4 dalyje, o klausimas dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo apskundimo negalėtų bÅ«ti grindžiamas neiÅ¡nagrinėjus ir nenustačius ieÅ¡kiniu skundžiamų atsakovo sandorių. Tuo tarpu kelti atskirÄ bylÄ ieÅ¡kovas neprašė (CPK 33 str. 3 d.), o teismas, atsisakydamas iÅ¡kelti atskirÄ bylÄ , peržengė byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ (CPK 265 str. 2 d.). Atskirasis skundas netenkinamas.Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų netinkamai interpretavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-129 ir Nr. 3K-3-164 padarytas iÅ¡vadas, o iÅ¡ esmės teigia, jog tokios iÅ¡vados yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja konstituciniam nuosavybės apsaugos principui (LR Konstitucijos 23 str.).

Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodyta, jog žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos  bendrosios  kompetencijos teismų sprendimų - precedentų  tų  kategorijų bylose. Atitinkamai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-129 ir Nr. 3K-3-164 atvejais buvo sprendžiamas būtent individualios įmonės savininko atstovavimo bankrutuojančiai jo individualiai įmonei klausimas.

Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡vadomis dėl savininko teisių atstovauti bankrutuojančios individualios įmonės interesus. Be to, iÅ¡vadÄ , kad bankrutuojančios individualios įmonės savininkas neturi įgaliojimų atstovauti bankrutuojančiai įmonei santykiuose su kitais subjektais ar jos vardu kelti bylas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė atsižvelgdamas į Ä®BÄ® nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p., 11 str.), todėl daryti prielaidÄ , kad teismas nesivadovavo įstatymais ar juos pažeidė, ar kad pačios Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui ir dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo (CPK 3 str. 3 d.).

Tuo tarpu, nors bankrutuojančios įmonės savininkai negali daryti įtakos administratoriui, tačiau bÅ«tent administratoriaus neÅ¡aliÅ¡kumas (Ä®BÄ® 11 str. 4 d.) ir užtikrina tiek bankrutuojančios įmonės (įskaitant ir jos savininkų), tiek jos kreditorių interesų apsaugÄ , įskaitant ir prieÅ¡ingų įmonės tikslams sandorių ginčijimÄ (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 8 p.), o kartu užtikrina, jog bankroto byla nebÅ«tų nepagrįstai vilkinama. Be to, nors iÅ¡ Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties aiÅ¡ku, kad ankstesnis BIÄ® „Talka“ administratorius atsistatydino, tačiau jau ta pačia nutartimi buvo paskirtas naujas BIÄ® „Talka“ administratorius (informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Tuo tarpu nors ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovu nurodytas pats L. K. (b. l. 4), tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimo aiÅ¡ku, jog ieÅ¡kinys didžiÄ ja dalimi reiÅ¡kiamas įmonės interesais, ko, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, L. K. daryti negali, o tai, jog individualios įmonės savininkas yra atsakingas už jos prievolės, negali suponuoti privalomo bendrininkavimo (CPK 43 str. 1 d. 1 p.), nes jokių bendrų teisių ar pareigų ginčijamos sutartys, susiję su investicinių paslaugų teikimu (b. l. 5), nesukuria, ko negalima tapatinti su neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atsakomybe (CK 2.50 str. 4 d.).

Taigi ieškinį dėl ginčijamų sutarčių, susijusių su investicinių paslaugų teikimu, pripažinimo negaliojančiomis turi teisę pareikšti tik administratorius, o L. K. gali reikšti ieškinį pagal atsakovo buveinę (CPK 29 str.) ir prašyti pripažinti negaliojančiomis minėtas sutartis tik ta apimtimi, kiek tai liečia jį patį.Ieškovas neginčija, jog neskundė Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB FMĮ „Orion securities“ kreditorinis reikalavimas, tačiau mano, kad klausimas dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo apskundimo negalėtų būti grindžiamas neišnagrinėjus ir nenustačius ieškiniu skundžiamų atsakovo sandorių.

Atitinkamai iÅ¡ paties ieÅ¡kinio (b. l. 4 – 28) aiÅ¡ku, kad reikalavimas dėl UAB FMÄ® „Orion securities“ kreditorinio reikalavimo panaikinimo arba pripažinimo nepagrįstu iÅ¡ esmės siejamas bÅ«tent su reikalavimu pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus sandorius negaliojančiais bei taikyti restitucijÄ . Tuo tarpu atsižvelgiant į Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimÄ dėl įmonės pabaigos.

Taigi, jeigu BIĮ „Talka“ administratorius pareikštų ieškinį dėl ieškinyje nurodomų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, o toks ieškinys būtų patenkintas, įmonės administratoriui galimai atsirastų pagrindas tikslinti UAB FMĮ „Orion securities“ kreditorius ir jų finansinius reikalavimus. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 3 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti L.

K. ieÅ¡kinį, o naikinti minėtÄ nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Konstantinas Gurinas                                                                  Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                  Donatas Å ernas