e09dc0f2-0d67-4075-bca2-e8096953b7ba · Vilniaus apygardos teismas

NUORAÅ AS                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-583-450/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03150-2011-9                                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 50.8.; 121.21.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos paÅ¡tas“ ieÅ¡kinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl veiksmų ir administracinių aktų pripažinimo neteisėtais, tretieji asmenys E. J., R.

B., D. K. ir J. Č.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo 2011-01-19 sprendimÄ Nr. 1T-(3.5.)-9 Dėl AB „Lietuvos paÅ¡tas“ skundo iÅ¡nagrinėjimo ir sprendimÄ , įformintÄ 2010-11-26 raÅ¡tu Nr. SS18-707. Nurodė, kad 2006-10-30 tarp Å¡alių sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2006-1280 pagrindu atsakovas iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui 0,6348 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Utenos g. 16/Giedraičių g. 60A, Vilniuje, reikalingÄ naudoti ieÅ¡kovui priklausantiems statiniams – administraciniam pastatui, kiemo statiniams (tvora ir vartai) ir asfalto dangos aikÅ¡telei.

IeÅ¡kovas gavo 2010-11-26 atsakovo raÅ¡tÄ , kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas nutrauks nuomos sutartį iki faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ploto. IeÅ¡kovui pateikus pretenzijÄ , atsakovas 2011-01-19 sprendimu informavo, kad nuomos sutartis bus nutraukta 2011-03-25, o ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į atsakovÄ dėl žemės nuomos sutarties patikslinimo. IeÅ¡kovo nuomone, nepažeidus nuomos sutarties sÄ lygų, atsakovas neturi teisės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti tokios sutarties. Nutraukus nuomos sutartį, bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡as interesas, kadangi ieÅ¡kovas netektų galimybės minėtame žemės sklype įrengti paÅ¡to muziejų, prieinamÄ visiems asmenims.

IeÅ¡kovas pabrėžė, kad iÅ¡nuomojant atskirÄ Å¾emės sklypo dalį, turi bÅ«ti sudarytas detalusis planas, tuo tarpu atsakovas tokio nėra parengęs. Pasak ieÅ¡kovo, nutraukus nuomos sutartį, iÅ¡ jo, nesant įstatymo pagrindų, bÅ«tų neteisėtai atimta nuomos teisė į žemės sklypÄ ir ieÅ¡kovas netektų teisės naudotis žemės sklype esančia tvora, vartais ir asfalto aikÅ¡tele. Tokiais atsakovo veiksmais ieÅ¡kovo atžvilgiu bus pažeistas ir teisėtų lÅ«kesčių principas.Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodydama, kad žemės sklype tėra administracinis pastatas ir tvora, tuo tarpu, skirtingai nei teigė ieÅ¡kovas, kitų statinių nėra.

Pati teritorija aplink pastatÄ nėra naudojama, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovui tėra reikalingas 2995 kv.m. plotas, kurį užima minėtas administracinis pastatas. Vadinasi, nenaudojamo žemės sklypo dalies plotas yra 3393 kv.m. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybinės žemės sklypas gali bÅ«ti iÅ¡nuomotas tik tokio ploto, koks yra reikalingas ant jo esančiam statiniui eksploatuoti. Be to, nustačius, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali bÅ«ti nutraukiama.

Tokiu atveju ieÅ¡kovui nenaudojant didžiosios dalies žemės sklypo, minėta aplinkybė laikytina sutarties pažeidimu iÅ¡ ieÅ¡kovo pusės, todėl atsakovui atsirado pagrindas nutraukti nuomos sutartį. Taigi tvora, kiemo vartai ir asfalto aikÅ¡telė tėra administracinio pastato priklausiniai, kurie nelaikytini savarankiÅ¡kais objektais. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas turi teisę nusikelti kiemo statinius. Pasak atsakovo, kitas nuomos sutarties nutraukimo pagrindas yra aplinkybė, kad trečiųjų asmenų naudai yra priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises į žemės sklypÄ , kurio dalį užima ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotas žemės sklypas.

Pasak atsakovo, ieÅ¡kovui iÅ¡nuomotino žemės sklypo planas gali bÅ«ti patikslintas, jam kreipusis į atsakovÄ dėl nuomos sutarties patikslinimo, tačiau ieÅ¡kovas į atsakovÄ minėtu klausimu nesikreipė. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė           Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. liepos 28 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo AB „Lietuvos paÅ¡tas“ ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, jog ieÅ¡kovas reikalavo pripažinti negaliojančiais ir neteisėtais atsakovo 2011-01-19 sprendimÄ Nr. 1T-(3.5.)-9 Dėl AB „Lietuvos paÅ¡tas“ skundo iÅ¡nagrinėjimo ir sprendimÄ , įformintÄ 2010-11-26 raÅ¡tu Nr. SS18-707.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovui buvo iÅ¡nuomotas 0,6384 ha ploto žemės sklypas, tačiau faktiÅ¡kai ieÅ¡kovo naudojamas žemės sklypo plotas yra 2955 kv. m., o nenaudojamas – 3393 kv. m. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, konstatavo, jog esamas nenaudojamas žemės sklypas sudaro galimybę konstatuoti faktÄ , jog nenaudojama sklypo dalis yra naudojama ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, o tai yra pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p.). Pasisakydamas dėl sutarties nutraukimo nuosavybės teisių atkÅ«rimo pagrindu, teismas nurodė, jog, remiantis kasacinio teismo praktika, nustačius, kad grÄ Å¾intinas žemės sklypas yra užstatytas, reikia nustatyti ar žemės sklypas, kuris gali bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra reikalingas jame jau esančiam pastatui eksploatuoti ar ne.

Byloje nustačius, kad 3393 kv. m. žemės sklypo dalis yra nenaudojama, laikytina, kad atsakovas Å¡iuo pagrindu teisėtai priėmė sprendimÄ nutraukti nenaudojamos žemės sklypo dalies nuomos sutartį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai              Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas AB „Lietuvos paÅ¡tas“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:             1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kadangi vienašališkai rėmėsi tik atsakovo sudarytais ir teismui pateiktais įrodymais. Teismas be pagrindo atmetė apelianto argumentus, jog pastatams naudoti reikalingo žemės sklypo dydis buvo nustatytas LRV nutarimu „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos„ (1999 m. kovo 9 d.

Nr. 260).             2. Teismui atmetus ieÅ¡kinį, buvo pažeistas sutarčių privalomumo principas. Nurodė, kad apeliantas laikėsi visų sutarties sÄ lygų, laiku mokėjo nuomos mokestį, jokiais bÅ«dais nepažeidė sutarties, todėl nebuvo nei Žemės nuomos sutarties 14 p., nei CK 6.564 str. numatytų sÄ lygų nuomotojui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį.             3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl statinių, esančių žemės sklype, naudojimo ateities perspektyvų.

Dar 2009 m. patvirtintas PaÅ¡to istorijos muziejaus verslo idėjos pagrindimas rodo, kad apeliantas nuomos sutarties pagrindu valdomÄ Å¾emės sklypÄ planuoja panaudoti muziejaus įrengimui bei ekspozicijai lauke.           4. Byloje nėra nurodyta, kuo remdamasis teismas darė iÅ¡vadÄ , kad asfalto aikÅ¡telė nėra reikalinga administracinio statinio eksploatavimui, o tvora ir vartai nėra savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai, o tik jo administracinio pastato priklausiniai. Ä® bylÄ pateiktuose VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenyse nėra nurodyta, kad tvora ir vartai yra priklausiniai.

Be to, Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p. neleidžia daryti teismo prieitos iÅ¡vados, kad priklausinių nuosavybės teisės faktas neturi esminės reikÅ¡mės valstybinės žemės nuomos santykiuose. Teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl asfalto aikÅ¡telės apeliantas laiko nepagrįsta, nes tokia teismo iÅ¡vada buvo pagrįsta remiantis ankstesniu teismo sprendimu, kurio faktinės aplinkybės nėra analogiÅ¡kos ginčo santykiui.         5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir pažeisdamas galiojančius individualius administracinius aktus nurodė bÅ«simÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ ginčo žemę natÅ«ra.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog patys tretieji asmenys yra iÅ¡reiÅ¡kę sutikimÄ raÅ¡tu, jog žemė yra valstybės iÅ¡perkama ir nuosavybės teisė į jÄ nebus atkuriama natÅ«ra.          6. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kasacinio teismo sprendimais, kurių esminės faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos civilinės bylos, o tokiu bÅ«du nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, jog gali bÅ«ti remiamasi tik tokiais ankstesnių teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose.

         7. Apelianto teigimu, buvo pažeista jo teisė į gynybÄ , nes teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis buvo atmesti ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarantys argumentai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė eilę ieÅ¡kovo pateiktų argumentų (faktinių aplinkybių ir argumentų dėl teisės aiÅ¡kinimo), dėl jų plačiau nepasisakydamas. Nurodė, kad skundžiamame teismo sprendime nepasisakyta dėl: ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančio argumento, jog nuomos sutarties nutraukimas dalyje prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, reglamentuojančioms valstybinės žemės nuomÄ ; atsakovo veiksmų prieÅ¡taravimo galiojantiems administraciniams aktams ir jais patvirtintiems žemės planams;

AB „Lietuvos pašto“ nuosavybės teisių pažeidimo; ieškovo teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitų konstitucinių principų apsaugos pažeidimo. Teismas visiškai nevertino šiai bylai reikšmingų aplinkybių, jog žemės sklypas yra aptvertas apeliantui nuosavybės teise priklausančia teisėtai pastatyta tvora, žemės sklype yra teisėtai įrengta ir užregistruota apeliantui nuosavybes teise priklausanti aikštelė, kurios dalis, apeliantui netekus teisės naudotis dalimi sklypo, gali atsidurti valstybinėje žemėje.

Apelianto teigimu, teismo pozicija, nenagrinėjant dalies ieÅ¡kovo pateiktų argumentų bei raÅ¡ytinių įrodymų, prieÅ¡tarauja bendriems sprendimo priėmimo reikalavimams, kasacinio teismo nurodytam objektyviam ir visapusiÅ¡kam bylos aplinkybių vertinimui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu. Nurodė, kad verslo galimybių studija nėra pagrindas teigti apie visÄ bÅ«simÄ valstybinės žemės užstatymÄ , juo labiau, kad nebuvo pateikta argumentų, kodėl to negalima daryti kitur, kada vyks statybos ir pan.

Pagal LR CK 4.12 str. prasmę nei tvora, nei aikštelė, nei vartai nėra laikytini savarankiškais objektais, o yra nekilnojamojo daikto priklausiniais. Byloje nėra duomenų, kad dėl šių objektų egzistavimo yra faktiškai naudojamas visas žemės sklypas. Pažymėjo, jog pagal CK 4.104 str. 1 d. teismine tvarka nutraukus nuomos sutartį, statomus ar jau pastatytus ir nuosavybės teise priklausančius statinius asmuo gali nusikelti nuo žemės sklypo dalies, dėl kurios nutrauktina žemės sklypo nuomos sutartis.

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nutraukus sutartį, tik dalis asfaltuotos aikÅ¡telės bÅ«tų nebe apeliantui priklausančioje žemėje. Nurodė, kad pats faktas, jog AB „Lietuvos paÅ¡tas“ nesinaudoja ginčijama žemės dalimi, reiÅ¡kia, jog jo naudojama žemės dalis yra pakankama užtikrinti tinkamÄ vienintelio pastato eksploatavimÄ , todėl į likusiÄ sklypo dalį gali bÅ«ti atkuriama nuosavybės teisė natÅ«ra tretiesiems asmenims. Apelianto minimas teisėtų lÅ«kesčių pažeidimas gražinant žemes tretiesiems asmenims yra nepagrįstas, nes teisėti lÅ«kesčiai negali kilti iÅ¡ teisės pažeidimo, o Å¡iuo atveju – viso valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties tolimesnio galiojimo.

Vėlgi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas. Atsakovas nesutiko, jog Å¡iuo atveju bÅ«tų reikalingas naujo teritorijų planavimo dokumentų rengimas, nes kadastrinių matavimų metu Nacionalinės žemės Å«kio tarnybos specialistai identifikavo nenaudojamos žemės sklypo dalies ribas ir plotÄ , pažymėdami jas žemės sklypo schemoje. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ tretieji asmenys R.

B., J. Č., E. J. nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodydami, kad apeliantas skunde nepasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo, o naujai kartoja ieškinyje išdėstytus argumentus. Suinteresuotų asmenų teigimu, apeliantas pažeidė CPK 306 str. 2 d., apeliacinio skundo 5.5. p. nurodydamas naujas aplinkybes, kuriomis nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taip pat nesutiko, kad neva atsakovas neturėjo įgaliojimų nutraukti nuomos sutartį, nurodant, kad pagal Žemės įstatymo nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai yra pavesta vykdyti nacionalinės žemės ūkio kontrolę, tikrinti, ar nėra pažeidimų, jiems esant imtis priemonių juos pašalinti.

Taigi reglamentuojant valstybinės žemės sandorius, prioritetas teikiamas vieÅ¡ajam interesui, o ne privačiam, o šį santykį reguliuojantys įstatymai turi imperatyvų pobÅ«dį.Trečias asmuo D. K. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados             Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Pagal CPK 328 str. iÅ¡ esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali bÅ«ti panaikintas vien formaliais pagrindais.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2006-10-30 sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/2006-1280, kurios pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovui 0,6348 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Utenos g. 16/Giedraičių g. 60A, Vilniuje, reikalingÄ eksploatuoti ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantiems – administraciniam pastatui, kiemo statiniams (tvora ir vartai) ir asfalto dangos aikÅ¡telei.

AB „Lietuvos paÅ¡tas“ gavo 2010-11-26 atsakovo raÅ¡tÄ , kuriuo buvo informuotas, kad atsakovas nutrauks nuomos sutartį iki faktiÅ¡kai naudojamo žemės sklypo ploto. IeÅ¡kovui pateikus pretenzijÄ , atsakovas 2011-01-19 sprendimu informavo, kad nuomos sutartis bus nutraukta 2011-03-25, o ieÅ¡kovas turi teisę kreiptis į atsakovÄ dėl žemės nuomos sutarties patikslinimo.Apeliantas teigia kad pirmos instancijos teismo sprendime nurodytas argumentas dėl 3393 kv. m. ploto žemės sklypo dalies faktinio nenaudojimo [AB „Lietuvos paÅ¡tas“] nepagrįstas ir teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ rėmėsi atsakovo pateiktais raÅ¡ytinais įrodymais, taip pažeisdamas rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principus.

Teisėjų kolegija atmeta ieÅ¡kovo skundo teiginius dėl įrodymų vertinimo ir padarytos iÅ¡vados neteisėtumo ir nepagrįstumo. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismas bÅ«tų apribojęs ieÅ¡kovui jo teisę teikti jo faktines aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ar atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams atskirsti teikiamus įrodymus, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovui nebuvo suteikta teisė teikti paaiÅ¡kinimus žodžiu ar raÅ¡tu, ar bÅ«tų sudarytos nelygiateisės sÄ lygos naudotis civilinio proceso numatytoms visomis Å¡alies teisėmis.

CPK185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

IÅ¡ skundo turinio matyti, kad apeliantas (ieÅ¡kovas) nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, ar CPK įtvirtintų principų pažeidimo, ar tuo labiau vienai iÅ¡ Å¡alių [Å¡iuo atveju pasak ieÅ¡kovo] atsakovui suteikto prioriteto, teikiant ar vertinant jo pateiktus įrodymus. Nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantas tiesiog pareiÅ¡kė, kad jis pateikė įrodymus, jog naudoja žemės sklypÄ ir ant jo esančius statinius savo veikloje, iÅ¡nuomotas žemės sklypas skirtas administracinio pastato, kiemo aikÅ¡telės ir pagalbinių statinių aptarnavimui, t.y. savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis bÅ«tų padarytos kitokios iÅ¡vados, nei padarė teismas.

Teismas teisėtai rėmėsi byloje pateiktais 2010-11-09 Žemės naudojimo patikrinimo aktu, bei 2011-01-05 valstybinės žemės sklypo naudojimo vietoje patikrinimo aktu, kuriais konstatuota, kad „šiaurinė žemės sklypo dalis nėra tvarkoma ar kitaip naudojama. Natūroje naudojama žemės sklypo dalis yra susijusi su žemės sklype esančio pastato, kuris pažymėtas indeksu „MG“ eksploatavimu“. Pažymėtina, kad ieškovo argumentas, kad žemės sklypas skirtas aptarnauti kiemo aikštelę ir pagalbinius statinius niekuo nepagrįstas.

Tai, kad žemės sklypas aptvertas tvora, yra vartai, asfaltuota aiÅ¡kÅ¡elė neturi reikÅ¡mės vertinant aplinkybę dėl viso žemės sklypo faktinio naudojimo, kadangi tiek tvora ir vartai, tiek asfalto aikÅ¡telė nėra savarankiÅ¡ki nekilnojamojo turto objektai, o tik administracinio pastato priklausiniai. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos 6348 kv. m. valstybinio žemės sklypo, Giedraičių g. 60A/Utenos g. 16, Vilniuje AB Lietuvos paÅ¡to faktinio ploto schemos M1:1000 [b. l. 24, t2], kita žemės sklypo dalis, kuriÄ ieÅ¡kovas naudoja administracinio pastato eksploatacijai [2955 kv. m.] neapima tik žemės sklypÄ esantį po pačiu administraciniu pastatu, todėl atmestinas apelianto argumentas dėl bÅ«k tai teismo nevertintos aplinkybės, kad administraciniam pastatui ir kitiems statiniams naudoti reikalinga žemė neapsiriboja tik po pastatu esančia žemės sklypo dalimi.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentÄ , jog eksploatuoti reikalingo žemės sklypo dydis buvo nustatytas vadovaujantis 1999-03-9 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 260, kurio 30.11 p. numatyta, kad „žemės sklypai iÅ¡nuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal registre įraÅ¡ytÄ Å¡ių statinių paskirtį“. Teismo vertinimu Å¡is aktas numato naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles, tačiau niekaip neapibrėžia ar įsakmiai nurodo galimo nuomojamo žemės sklypo dydį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-19 nutartyje civ. byla Nr. 3K-3-180/2008 nurodė, kad Å¡io teisės akto esminė nuostata yra ta, kad numatyta naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma, tai reiÅ¡kia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypÄ grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui- turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, bei nurodė, kad formuojant pastatais užstatytÄ Å¾emės sklypÄ , negali bÅ«ti nukrypta nuo esminės sÄ lygos-faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir padarė teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl 3393 kv. m. ploto žemės sklypo dalies faktiÅ¡ko nenaudojimo.Dėl sutarčių privalomumo principo- aplinkybės, kad Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje numatytas nuomos terminas 59 metai, bei nuomininkas įgijo kitas teises pagal Sutartį, kad ieÅ¡kovas tinkamai vykdė jÄ , mokėjo nuompinigius, pačios savaime nedaro negalimu tokios sutarties nutraukimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ , tačiau Sutarties 14 p. numato nuomotojo teisę nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ numatytais pagrindais, tame tarpe, jei žemės sklypo nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytÄ pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.

Šis Sutarties punktas nustato ir galimybę sutartį nutraukti kitais LR civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Tuo tarpu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas numatytas ir pagal CK 6.564 str. 1 d. 1 p., jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal paskirtį, bei Žemės įst. 9 str. 14 d. [red. galiojusi teisinių santykių metu], bei CK 6.564 str. 1 d. 3 p. kitais įstatymų nustatytais atvejais. Esant nustatytam pagrindui yra galimybė nutraukti sutartį ir atmestinas argumentas, kad sutartis nutraukiama aiškiai neįvardintu pagrindu [CPK 178 str.].Dėl ateities perspektyvų:

Bendrovės veiklos tikslai iÅ¡dėstyti Ä®statuose, tai, kad akcijas valdo valstybė, jokių privilegijų dėl vykdomos veiklos, dėl bendrovės perspektyvų, bÅ«ti negali. Idėja įsteigti PaÅ¡to istorijos muziejų, tam panaudojant ne tik valdomus pastatus, bet ir nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ : neva pagal numatomÄ ekspozicijos pobÅ«dį bei tikslus bÅ«tina didelė atvira erdvė ir kita, bei tokia idėja duotų finansinį rezultatÄ , pati savaime neturi įtakos valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimui.

Teisėjų kolegijos nuomone pati idėja ar ateities veiklos perspektyvos nesukuria jokių teisėtų lūkesčių ir negali įtakoti byloje padarytoms išvadoms. Dėl statinių, kaip administracinio pastato priklausinių: sutiktina su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad tvora, aikštelė ir vartai nėra savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o tiesiog administracinio pastato priklausiniai [CK 4.13 str. 2 d.]. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, nekilnojamu daiktu nurodytas pastatas-administracinis pastatas, pažymėtas indeksu 1B2p, tuo tarpu kitais statiniais [inžineriniai] - kiemo statiniai, įvardinti tvora, vartai, aikštelė.

Nekilnojamojo turto kadastro 5 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Akivaizdu, kad visi šie kiti statiniai-kiemo statiniai pagal savo funkcijas, savybes nėra savarankiški objektai, jie duomenų bazėje nurodyti bendru unikaliu numeriu 1096-5017-8062, o ne kaip kiekvienas iš jų savarankiškas nekilnojamas daiktas.

Kaip teisingai nurodė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, laikinieji statiniai, inžineriniai tinklai bei neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo ar ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ar jo priklausiniui [Žemės įstatymo 9 str. 6 d. 1 p.] nesuteikia teisės be aukciono pirkti ar nuomoti valstybinės žemės po šiais statiniais, t.y. tokių statinių buvimas neturi įtakos nuomojant valstybinę žemę.

AikÅ¡telės [asfalto] buvimas 3393 kv. m. žemės sklypo plote neturi jokios įtakos pagrindinio pastato eksploatavimui. Teisėjų kolegijos nuomone tiek tvoros, tiek vartų nusikėlimas [perkėlimas] taip pat vienas iÅ¡ galimų variantų nutraukus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Sutiktina, kad Å¡ioje žemės sklypo dalyje asfalto aikÅ¡telė nėra reikalinga administracinio pastato eksploatavimui. Pažymėtina, kad įvertindamas įrodymus teismas, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.), todėl dėl kitų nurodytų argumentų liečiančių šį aspektÄ teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, nes visiÅ¡kai pritaria pirmos instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.Dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pretenduojant tretiesiems asmenims atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, esančio Utenos g. 16/Giedraičių g. 60A, Vilniuje, o ieÅ¡kovui nenaudojant dalies Å¡io iÅ¡nuomoto žemės sklypo, į kurį yra pretendentai atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, pirmos instancijos teismas teisėtai pasisakė ir dėl tokių teisinių santykių.

Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys pretenduoja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į J. P. iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę pagal LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ . Todėl teigti, kad pirmos instancijos teismas išėjo iÅ¡ ginčo ribų, pagrindo nėra. Teisė į nuosavybę yra viena svarbiausių prigimtinių teisių, valstybė pripažino nuosavybės atkÅ«rimÄ ir teisių tęstinumÄ . Sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis su bendrove negali apriboti privačių teisinių santykių subjektų siekio įgyvendinti jiems priklausančios teisės- atkurti nuosavybės teisę į turtÄ .

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju yra vieÅ¡as interesas, kuris teismui leido pasisakyti ir dėl tokių aplinkybių. Aplinkybė, jog pagrindinio pastato priklausiniai, t.y. tvora, asfalto aikÅ¡telė ar vartai, nutraukus nuomos sutartį galimai pasiliktų valstybinės žemės dalyje, negali turėti įtakos vertinant Å¡ios bylos aplinkybes dėl dalies nuomos sutarties nutraukimo pagrįstumo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl tretiesiems asmenims parengtų IÅ¡vadų dėl žemės sklypo, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitose vietose už buvusio savininko valdytÄ Å¾emę nevertintinos.

Bylos dalyku nėra konkretaus turto nuosavybės teisių atkÅ«rimas. Kaip paaiÅ¡kino tretieji asmenys, atsakovas ploto į kurį dar neatkurtos nuosavybės teisės yra gerokai daugiau nei žemės grÄ Å¾intinos natÅ«ra. Dėl kitų apelianto argumentų, liečiančių šį aspektÄ teisėjų kolegija plačiau nepasisakys, kadangi jie neturi esminės reikÅ¡mės ginčui. Dėl teismų praktikos: apeliantas nurodė, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo praktika nutartimis priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-60/2011;

Nr.3K-3-231/2009, Nr. 3K-3-570/2008, Nr. 3K-3-120/2007. Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojama praktika, kad civilinėse bylose, kur sutampa ratio decidendi yra vertinama ne pagal byloje nustatytas ir tiksliai sutampančias aplinkybes, o pagal susiklosčiusį teisinį santykį, jo pažeidimo pobÅ«dį ir padarytas juridiÅ¡kai pagrįstas iÅ¡vadas. Nagrinėjamo teisinio santykio ir jo pažeidimo pobÅ«dis atitinkamai nurodytoje teismų praktikoje sutampa, todėl apelianto argumentai dėl tokios praktikos taikymo dėl nesutampančių faktinių aplinkybių negalimumo, atmestini.Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į gynybÄ tuo aspektu, kad pirmos instancijos teismas nevisiÅ¡kai pilnai pasisakė dėl kai kurių argumentų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas sprendimas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Vienas iÅ¡ teisinio argumentavimo stilių yra, kai teismas savo iÅ¡vadas nurodo kaip vienintelį logiÅ¡kÄ nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatÄ . Dėl nuomos sutarties nutraukimo dalyje prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normomsTeisėjų kolegijos nuomone sprendime aiÅ¡kiai nurodyta dėl kurios dalies, t.y. 3393 kv. m. [kokia apimtimi] ploto valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis bus nutraukta.

Kaip jau pasisakyta aukščiau, prie 2011-01-05 Patikrinimo akto pridėta žemės sklypo ASB „Lietuvos paštas“ faktinio naudojimo schema, aiškiai nurodo faktiškai naudojamo ir nenaudojamo žemės sklypo dalis ir papildomų žemės sklypo planų, koordinačių ar panašiai tokiai aplinkybei pagrįsti, nėra reikalinga. Atmestinas ir argumentas dėl to, kad pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo veiksmų prieštaravimo administraciniams aktams ir patvirtintiems žemės planams.

Atsakovas patikėjimo teise valdantis valstybinės žemės sklypÄ turi pareigÄ ir teisę nutraukti Sutartį prieÅ¡ terminÄ , esant pagrindams numatytiems tiek pačioje Sutartyje, tiek ir teismo jau iÅ¡vardintuose kituose teisės normose. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas įvertinęs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi iÅ¡nuomoto ieÅ¡kovui naudojimo paskirtį, bei remiantis Sutarties, CK 6.564 str. 1 d. 1 p., bei Žemės įstatymu galiojusiu santykių metu, teisėtai nusprendė nutraukti sutartį apie tai praneÅ¡damas ieÅ¡kovui.

Esant pagrįstam pagrindui dėl dalies žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, bei įvertinus aplinkybę dėl galimo nuosavybės teisės atkÅ«rimo buvusio savininko pretendentams pagal specialų įstatymÄ , bei aplinkybę, jog žemės sklypo dalis, kuri naudojama pagal paskirtį toliau bus nuomojama ieÅ¡kovui, nurodytai paskirčiai, t.y. jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato ir jo priklausinių eksploatavimui, laikytina, kad nebus pažeista ieÅ¡kovo teisė į nuosavybę.

Kaip jau apminėta anksčiau, galimas ir kiemo statinių perkėlimas į kitÄ vietÄ ar panaÅ¡iai. Plačiau dėl kitų argumentų, liečiančių ieÅ¡kovo argumentus dėl neva jo nuosavybės į nekilnojamus daiktus pažeidimo, teisėjų kolegija nepasisakys, kadangi pritaria teismo padarytoms iÅ¡vadoms ir dėl ieÅ¡kovui priklausančių nuosavybės teise statinių: pastato ir kiemo statinių pasisakyta. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdybos 2002-02-07 sprendimo Nr. 247V „Dėl sklypo Giedraičių g. 60A ribų ir ploto nustatymo“ galiojimas, ta aplinkybė, kad žemės sklypo ribų paženklinimas suderintas su Vilniaus apskrities administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriumi [Å¡iuo metu toks juridinis asmuo iÅ¡ viso likviduotas] nepaneigia atsakovo teisės priimti tokio pobÅ«džio sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ (CPK 320 str. 1 d.), atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai taikant ir aiÅ¡kinant materialinės teisės normas, tinkamai, visapusiÅ¡kai vertinant į bylÄ pateiktus įrodymus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, be to nėra pagrindo teigti, kad skundžiamu teismo sprendimu bÅ«tų pažeisti ieÅ¡kovo teisėti lÅ«kesčiai ir kiti konstituciniai principai, teisinės valstybės ar įgytų teisių apsaugos principai.

Nustačius nuomojamos žemės sklypo dalies naudojimÄ be pagrindo, atsakovas turi teisę, vadovaujantis teisės aktais, nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį ir tokiu bÅ«du nėra pažeidžiamos ieÅ¡kovo teisės.Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a: Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2011 m. liepos 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Henrichas Jaglinskis                                                                 Asta Radzevičienė                                                                                            Zita Smirnovienė