e09db253-de29-453c-b6f2-12873b8fbb1c · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1755-221/2017Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01660-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.5.21.5(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims G.

Z., V. Z., antstoliui A. A. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti, kad skolininkui G. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. Z. visų gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos. PareiÅ¡kėja nurodė, kad antstolis vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/01053 pagal Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. A-09-19-1033 dėl 3 777,19 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G.

Z. pareiÅ¡kėjos naudai. Antstolis pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje numatyta tvarka, kadangi skolininko sutuoktinė V. Z. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi tenkino pareiÅ¡kimÄ : nustatė, kad skolininkui G.

Z. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V. Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. Z. visų gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos.Teismas pažymėjo, kad, nustačius sutuoktinio (skolininko) dalis sutuoktinės darbo užmokestyje ir kitose gaunamose pajamose iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma kaip iÅ¡ sutuoktinio (G. Z.) dalies bendrame turte, todėl vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ V.

Z. netaptų skolininke. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl prievolės pobÅ«džio ir skolininko sutuoktinės V. Z. atsakomybės, o sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinio G. Z. turto dalies nustatymo bendrame turte. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamas klausimas yra dėl skolininko G. Z. turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis (sutuoktine V. Z.), dalies nustatymo, o ne dėl skolininko prievolės pagrįstumo, teismas atmetė V. Z. atstovo praÅ¡ymÄ dėl duomenų iÅ¡reikalavimo.

Teismas nustatė, kad G. Z. ir V. Z. yra sutuoktiniai, V. Z. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, antstolis areÅ¡tavo V. Z. darbo užmokesčio 35 procentus nuo darbo užmokesčio dalies, kuri virÅ¡ija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ vienÄ minimalų mėnesio atlyginimÄ (toliau – MMA) ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, kuri nevirÅ¡ija vieno MMA, skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties. Ä®vertinęs, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės bÅ«tų nutraukta, jų turtas padalintas, teismas sprendė, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis).

Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, todėl pareiÅ¡kimÄ patenkino. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo V. Z. praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl nėra galimybės nustatyti, ar gali bÅ«ti patenkintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimas.PareiÅ¡kėja atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ teigiama, kad antstolis pagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus skolininko G. Z. atžvilgiu, esant jam pateiktam vykdomajam dokumentui, nepažeidė CPK 586 straipsnio nuostatų. Antstolis neprivalėjo vertinti jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo ir prievolės pobÅ«džio, o nustatęs, jog skolininkas G. Z. niekur nedirba, asmeninės nuosavybės teise neturi registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių jo vardu neįregistruota, pagrįstai inicijavo skolininko G.

Z. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymÄ . Teismas teisėtai nesiėmė priemonių nustatyti pagal pareiÅ¡kėjos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimÄ kilusios G. Z. prievolės pagrįstumo, kadangi Å¡is pareiÅ¡kėjos sprendimas yra įsiteisėjęs ir kaip vykdomasis dokumentas yra pateiktas vykdyti antstoliui CPK tvarka. Už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iÅ¡ bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal asmenines prievoles yra galimas iÅ¡ bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančios ir priklausančios skolininko turto dalies ir jis nukreipiamas į dalį bendrame turte, bet tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis).

Toks iÅ¡ieÅ¡kojimas galimas tik laikantis CPK 667 straipsnyje numatytų veiksmų eiliÅ¡kumo, o antstoliui Å¡iuo atveju nėra pagrindo priimti atskirÄ patvarkymÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ bendro turto, jame nurodant skolininko sutuoktinį kaip skolininkÄ . PareiÅ¡kėja neturi duomenų, kad 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu antstolio areÅ¡tuotas skolininkui G. Z. ir jo sutuoktinei bendra nuosavybės teise priklausantis turtas bÅ«tų buvęs pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe ir Å¡io turto bendrumo prezumpcija bÅ«tų paneigta.

Antstolio 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko G. Z. turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nėra realiai vykdomas, toks iÅ¡ieÅ¡kojimas, laikantis CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų eiliÅ¡kumo, yra tik inicijuotas, nes iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, galimas tik tuomet, kai yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatyta skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendroji nuosavybė su kitais asmenimis, dalis.Kitų atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta.

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas pareiÅ¡kimas dėl skolininko turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos yra pripažįstamos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiÅ¡kia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Tais atvejais, kai iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal skolininko prievolę turi bÅ«ti vykdomas nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ , bÅ«tina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio (redakcija iki 2017 m. birželio 30 d.) 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ ir pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis A.

A. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0023/10/01053 pagal Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. A-09-19-1033 dėl 3 777,19 Eur skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ G. Z. pareiÅ¡kėjos naudai. Antstolis, nustatęs, kad skolininkas G. Z. (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuokÄ su V. Z., kuri dirba ir gauna atlyginimÄ , skolininkas G. Z. nedirba, neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu Nr. S-17004455 areÅ¡tavo skolininko G.

Z. sutuoktinės darbo užmokesčio dalį ir pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjai per keturiasdeÅ¡imt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos kreiptis į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ dėl skolininko G. Z. turto dalies jo sutuoktinės V. Z. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ , 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi jį patenkino ir nustatė, kad skolininkui G. Z. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine V.

Z. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. Z. visų gaunamų pajamų iÅ¡ darbinės veiklos ar intelektinės veiklos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos.Skolininko G. Z. sutuoktinė V. Z. nesutinka su Marijampolės rajono apylinkės 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi, atskirÄ jį skundÄ grįsdama tuo, kad nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiu pagrindu susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. nenustatytas prievolės pobÅ«dis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iuo atskirojo skundo argumentu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, suvienodindama kasacinio teismo praktikÄ civilinėse bylose dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal sutuoktinių prievoles, iÅ¡aiÅ¡kino, jog iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 278 straipsnis) ar Å¡io procesinio sprendimo vykdymo tvarkos iÅ¡aiÅ¡kinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant Å¡iuos institutus reikÅ¡tų procesinio sprendimo pakeitimÄ nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui.

Pažymėjusi, kad prievolės asmeniÅ¡kai neprisiėmęs sutuoktinis visa apimtimi galės pasinaudoti teise pareikÅ¡ti atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimÄ vykdyti prievolę iÅ¡ bendro sutuoktinių turto bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iÅ¡ bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų, tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieÅ¡kinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams, plenarinė sesija iÅ¡aiÅ¡kino, jog tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savarankiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį Å¡iam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Atsižvelgdama į Å¡iuos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime esančius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal sutuoktinių prievoles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. liepos 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011 konstatavo, kad prievolės pobÅ«džio nustatymas vykdymo procese negalimas. Tai reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iÅ¡ sutuoktinių, antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal tokį vykdomÄ jį dokumentÄ , neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti nustatyti skolininko prievolės pobÅ«dį.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad CPK 593 straipsnyje įtvirtintas vykdymo proceso metu teismo nagrinėjamų pareiÅ¡kimų institutas skirtas užtikrinti sklandų vykdymo veiksmų atlikimÄ , bet negali bÅ«ti naudojamas tikslu nustatyti teises ir pareigas asmeniui, nedalyvavusiam procese priimant sprendimÄ , kurio pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 punktas), ar vykdomÄ jį dokumentÄ (CPK 587 straipsnio 2–4 punktai). Å iuo atveju yra priimtas Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimas iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. A-09-19-1033, kuriuo vykdyti mokestinę prievolę įpareigotas vienas iÅ¡ sutuoktinių (G.

Z.). Kadangi prievolės pobÅ«džio nustatymas vykdymo procese negalimas, skola iÅ¡ieÅ¡kotojai turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ asmeninės nuosavybės teise skolininkui G. Z. priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iÅ¡ jam tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies.Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėja, pateikdama teismui praÅ¡ymÄ dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, nesiekė įrodyti, kad skolininkas G. Z. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai.

Kaip minėta, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę, iÅ¡ieÅ¡koma ne tik iÅ¡ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iÅ¡ jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. IÅ¡ieÅ¡kojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali bÅ«ti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ne vykdomos prievolės pobÅ«džio, Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo iÅ¡ieÅ¡koti mokestinę nepriemokÄ iÅ¡ turto Nr. A-09-19-1033 pagrįstumo, o skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimas, todėl atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu susidarė skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vertintinas kaip nepagrįstas.

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog santuoka tarp suinteresuotų asmenų G. Z. ir V. Z. yra nutraukta, jie yra sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog suinteresuotų asmenų G. Z. ir V. Z. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai).

Byloje nustatyta, kad skolininkas G. Z. neturi kito turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , taip užtikrinant kreditoriaus interesus, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė, jog skolininko G. Z. sutuoktinės V. Z. gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje nustatė skolininko G. Z. dalį. V. Z. atskirajame skunde nenurodžius argumentų dėl teismo, remiantis sutuoktinių lygių dalių prezumpcija, nustatytos skolininko dalies (1/2 dalies) pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320, 338 straipsniai), to nevertina.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis).

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, suinteresuotas asmuo V. Z. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti nepakeistÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja             Virginija Lozoraitytė