2026-02-25 Nr. AB-4148-3-61-3-04676-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-706-968/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04676-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 54.5

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 25S180454 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas Sprendimu nusprendė nenagrinėti pareiškėjos ((duomenys neskelbtini) pilietės) ketvirto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi, Departamento vertinimu, prašyme nėra naujų esminių motyvų, t. y. pareiškėja nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, kad pareiškėja gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų.

Pareiškėja pabrėžė, kad ji savo ketvirtą prašymą motyvavo aplinkybe, jog 2025 metais organizacija (duomenys neskelbtini) buvo pripažinta ekstremistine, o pareiškėja yra aktyvi šios organizacijos narė, todėl jai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareiškėja taip pat prašė suteikti prieglobstį, kadangi ji negali gauti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad negali grįžti į kilmės valstybę, kadangi ji dalyvavo pripažintos teroristine organizacijos veikloje ir (duomenys neskelbtini). Be to, kilmės šalyje žmogaus teisių padėtis ir politinių disidentų persekiojimo rizika katastrofiškai pablogėjo ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjos įsitikinimu, visos naujos aplinkybės paaiškėjo 2024 metų pabaigoje – 2025 metų pradžioje ir anksčiau Migracijos departamentui negalėjo būti pateiktos.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti ir tvirtino, kad priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi, be kitų procesinių klausimų išsprendimo, baigė pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą, siūlė teismo pirmininkui ar jo paskirtam teisėjui skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu 2025 m. spalio 21 d. 10.30 val., pripažino pareiškėjos dalyvavimą 2025 m. spalio 21 d. 10.30 val. vyksiančiame teismo posėdyje būtinu. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad nebuvo galimybės išspręsti bylos vien tik pagal joje esančią medžiagą, todėl nurodė, kad pareiškėjos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintinas būtinu. Pareiškėjai buvo išaiškintina, kad jai neatvykus į paskirtą teismo posėdį, skundas bus paliktas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 str. 1 d. 5 p.).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjos E. B. skundą paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad skunde pareiškėja, be kita ko, prašė bylą nagrinėti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas, užtikrinti vertėjos iš /į (duomenys neskelbtini) kalbą dalyvavimą teismo posėdyje, užtikrinti pačios pareiškėjos dalyvavimą teismo posėdyje, išsiunčiant šaukimą į teismo posėdį skunde nurodytu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu.

Teismas pažymėjo, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi buvo konstatuota, jog, atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pobūdį, nėra galimybės išspręsti bylą vien tik pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, išaiškintos pareiškėjos neatvykimo į paskirtą teismo posėdį pasekmės.

Buvo nustatyta, kad pareiškėja į 2024 m. spalio 21 d. teismo posėdį neatvyko, t. y. neprisijungė prie nuotoliniu būdu (naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas), kaip buvo prašiusi, paskirto teismo posėdžio. Teismas atkeipė dėmesį, kad pareiškėjos atstovė nurodė, jog pareiškėja prastai jaučiasi, todėl į teismo posėdį nesijungs, o Migracijos departamento atstovė priminė, jog pareiškėjos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko, nors apie tai, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, pareiškėjai buvo žinoma, taip pat jai buvo išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų galima matyti, kad dėl sveikatos būklės ji negali dalyvauti naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas vykstančiame teismo posėdyje.

Teismas pakartojo, kad, nagrinėjamu atveju, nedalyvaujant pareiškėjai, nebuvo galimybės išsamiai bei objektyviai pagal byloje esančią medžiagą išnagrinėti administracinę bylą, kadangi turi būti aiškinamasi dėl aplinkybių, kurias gali paaiškinti asmeniškai tik pati pareiškėja. Buvo nurodyta, kad pareiškėjai nedalyvaujant teismo posėdyje, teismas neturi galimybės išspręsti kilusį ginčą vien tik pagal administracinėje byloje esančią medžiagą ir išnagrinėti bylą, nes tokio pobūdžio skundo objektyvus ir išsamus nagrinėjimas galimas tik betarpiškai išklausius pareiškėjos paaiškinimus dėl skunde nurodytų aplinkybių.

Esant šioms aplinkybėms, teismas nutarė pareiškėjos skundą palikti nenagrinėtu. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad skundo palikimas nenagrinėtu neužkerta jai kelio pakartotinai teikti skundą teismui.

III. Pareiškėja E. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtintą pagrindą, kai teismas palieka skundą nenagrinėtą, tačiau atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti).

Pareiškėja pabrėžia, kad, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą, teismas turi pagrįsti išvadą, jog nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą, o ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, būdamas aktyvus, turi teisę pats išreikalauti trūkstamus įrodymus, teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos.

Pareiškėjos vertinimu, byloje nėra ginčo, kad ji yra senyvo amžiaus (pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini)), turi eilę ligų (tarp jų (duomenys neskelbtini)). Esant stresinėms situacijoms pareiškėjos (duomenys neskelbtini) nepaisant naudojamų medikamentų, kas, atitinkamai, iš esmės pablogina jos jau esamą prastą sveikatos būklę. Nurodytus duomenis patvirtina ir Sprendime fiksuotas incidentas su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai dėl nurodytų veiksmų dėl (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad 2025 m. spalio 21 d. jos sveikta pablogėjo – dėl įtampos, kad reikės dalyvauti teismo posėdyje (duomenys neskelbtini), asmuo jautėsi nepajėgus dalyvauti posėdyje, apie ką advokatei prieš pat posėdį pranešė pareiškėjas sūnus A. B. (nurodytas aplinkybes teismo posėdžio metu paaiškino ir pareiškėjos atstovė). Pareiškėjai aiškiai žinant, kad ją atstovaus profesionalus teisininkas, todėl jos interesai bus apginti tinkamai, ji paprašė jos teisę į gynybą užtikrinti posėdyje dalyvaujant tik jos atstovei advokatei, nesuprasdama, kad jos nedalyvavimas posėdyje, ją atstovaujant tik advokatei, lems jos skundo palikimą nenagrinėtinu.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos pozicija dėl Sprendimo neteisėtumo yra detaliai išdėstyta pateiktame skunde, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose bei papildomai aptarta su atstove, šią poziciją pareiškėja turėjo išdėstyti bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, atsikirsdama į atsakovo atsiliepimą. Pareiškėja pažymi, kad ankstesniuose teisminiuose procesuose jai taipogi atstovaudavo advokatė arba byla būdavo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos nedalyvavimas nebuvo kliūtis išnagrinėti bylą. Pareiškėja savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, tai nėra pakartotinis teismo posėdis, į kurį pareiškėja neatvyko.

Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės turėjo būti vertinamos kaip svarbios, teismui vertinant, ar jis gali imtis kitų procesinių veiksmų (pvz., pasinaudoti ABTĮ 79 str. 1 d. įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos). Tačiau pareiškėjos atveju buvo iš karto pritaikyta kraštutinė priemonė – skundas paliktas nenagrinėtu, kas negali būti laikoma proporcinga ir teisinga.

Pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą palikti pareiškėjos skundą nenagrinėtą, nepakankamai motyvavo minėtą sprendimą, padarė proceso teisės pažeidimus, kadangi ABTĮ 105 straipsnio 5 dalies taikymas yra kraštutinė priemonė, kai, atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti išnaudotos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 5 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Pagal šią nuostatą skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).

LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.). Atsižvelgęs į tai, priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, teismas turi pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą. ABTĮ 105 straipsnio 5 punkte įtvirtinta nuostata, leidžiančia palikti skundą nenagrinėtą, turėtų būti naudojamasi kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai atsižvelgiant į faktinių bylos aplinkybių visumą, procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – išnaudotos. Teismas, administraciniame procese būdamas aktyvus ir nustatęs, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą trūksta tam tikrų dokumentų, juos gali išreikalauti ex officio (pagal pareigas) (ABTĮ 56 str. 5 d.). Teismas taip pat gali imtis kitų procesinių veiksmų, pavyzdžiui, pasinaudoti ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, kai į bylos nagrinėjimą neatvyksta proceso šalis ir nusprendžiama, kad be jos negalima nagrinėti bylos (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012, 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-228/2014).

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi baigė pasirengimą nagrinėti administracinę bylą, ta pačia nutartimi teismas pareiškėjos dalyvavimą 2025 m. spalio 21 d. 10.30 val. teismo posėdyje pripažino būtinu, konstatavęs, jog, atsižvelgiant į bylos pobūdį, nėra galimybės išspręsti bylos vien tik pagal joje esančią medžiagą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad pareiškėja į teismo posėdį 2025 m. spalio 21 d. 10.30 val. neatvyko (t. y. neprisijungė prie nuotoliniu būdu organizuojamo teismo posėdžio), nors pareiškėjai apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą buvo pranešta tinkamai, taip pat pareiškėja buvo informuota apie tai, kad jos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, pareiškėjai buvo išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pirmosios instancijos teismo motyvai nagrinėjamu atveju nėra pakankami, o procesinės teismo galimybės skundą išnagrinėti – neišnaudotos. Tiek iš Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria pareiškėjos dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, tiek iš skundžiamos nutarties, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtu, nėra aišku, kokios medžiagos trūko bylai išnagrinėti iš esmės ir kokias konkrečias faktines aplinkybes pareiškėja galėjo paaiškinti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą priėmė nagrinėti, konstatavęs, kad skundas iš esmės atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių keliamus reikalavimus, kas suponuoja, jog kliūčių bylai nagrinėti nebuvo. Be to, administraciniame procese teismas yra aktyvus, todėl, nustatęs, kad, siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, trūksta tam tikrų dokumentų, jis juos galėjo išreikalauti ex officio (ABTĮ 56 str. 5 d.).

Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 21 d. posėdyje netenkino pareiškėjos atstovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi, teismo vertinimu, į bylą nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimą, o pareiškėjos dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu. Tačiau kartu pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir 2025 m. spalio 21 d. teismo posėdyje taip pat nekonkretizavo, kokias aplinkybes būtina išsiaiškinti dalyvaujant būtent pareiškėjai, ir kodėl nėra galimybių išnagrinėti bylą pagal joje esančią medžiagą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vien tai, kad iki teismo posėdžio pareiškėjos atstovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjos prastą sveikatos būklę, nepaneigia teismo galimybės pasinaudoti ABTĮ 79 straipsnyje įtvirtinta bylos nagrinėjimo atidėjimo galimybe, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai atstovauja advokatas, spręsti klausimą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės pareiškėjai nedalyvaujant, įpareigojant pareiškėjos advokatę pateikti trūkstamus duomenis. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad teismo išvada dėl negalimumo išnagrinėti bylą be pareiškėjos yra pagrįsta.

Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja kėlė ginčą dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė nagrinėti pareiškėjos paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teisėtumo. Atsižvelgusi į pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė šioje byloje palikti skundą nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 5 punkto pagrindu gali būti ribojama kilusio ginčo specifika bei asmens, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, ypatingo statuso. Šiuo atveju iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kuri Lietuvos Respublikoje yra pateikusi paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį. Byloje taip pat yra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja nemoka valstybinės kalbos, yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), yra (duomenys neskelbtini). Į visas šias aplinkybes, objektyviai ribojančias pareiškėjos galimybes efektyviai ginti savo pažeistas teises pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju taip pat turėjo atsižvelgti (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-132/2012, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-196/2012, 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-248/2012).

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei į tokio pobūdžio bylų specifiką ir pareiškėjos teisinę padėtį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai dėl negalimumo bylos išnagrinėti šiuo atveju yra formalūs ir nepakankami skundą palikti nenagrinėtu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis