e09b6497-e49c-4bb6-867d-30fe11f059da · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-613-241/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02219-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 26 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. U. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1483-866/2020 pagal pareiÅ¡kėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PROF CITY“ bankroto administratoriaus V.

S. pareiÅ¡kimÄ atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „PROF CITY“ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys – V. U. ir I. M. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB ) „PROF CITY“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė V. S. 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi patvirtintas kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡as, kuris patikslintas vėlesnėmis nutartimis. 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismo iniciatyva įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Atsakovės bankroto byloje iš viso patvirtinti 35 kreditorių reikalavimai bendrai 272 115,34 Eur sumai.

2. Atsakovės bankroto administratorius V. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti BUAB „PROF CITY“ bankrotÄ tyčiniu, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis.

3. Patikslintame pareiÅ¡kime taip pat teikdamas papildomus paaiÅ¡kinimus žodiniame posėdyje ir raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvęs įmonės vadovas V. U., žinodamas, jog įmonė turi didelius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; įsiskolinimas kreditoriams prasidėjo 2012 m., tačiau buvęs vadovas nesiėmė jokių priemonių skoloms sumažinti. Teismo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti visa apimtimi.

4. Žinodamas apie turimus įsiskolinimus kreditoriams buvęs vadovas pagal 2016 m. sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį, pasiraÅ¡ytÄ buvusios vyr. finansininkės I. M., pasiskolino ar tiesiog paėmė iÅ¡ įmonės kasos 275 566 Eur pinigų sumÄ .

5. Pagal DidžiÄ jÄ knygÄ 2015 m. sausio mėnesį vadovo skola buvo 244 615,92 Eur; pagal 2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį vadovas įnešė į kasÄ 282 414,27 Eur sumÄ , nurodyta paskirtis „avanso grÄ Å¾inimas“; o 2016 sausio 4 d. gavo iÅ¡ kasos 275 566 Eur kaip „paskolÄ â€œ, žinodamas, jog Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ins. Civilinėje byloje Nr. 2-3621-864/2018, iÅ¡keltoje pagal BUAB „PROF CITY“ bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį V. U. dėl 275 566 Eur skolos grÄ Å¾inimo, 2018 m. birželio 28 d. teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi V. U. įsipareigojo sumokėti BUAB „PROF CITY“ 86 000 Eur sumÄ , tačiau taikos sutarties nevykdo.

6. Vadovas daug kartų vyko į komandiruotes į Rusijos FederacijÄ , UkrainÄ , LenkijÄ ir kt. (2014 m. 26 komandiruotės, 2015 m. – 20, 2016 m. – 7), komandiruočių tikslų bei vykdytų darbo funkcijų nustatyti negalima, nes trÅ«ksta ataskaitų ir kt. dokumentų.

7. Nors įmonė turėjo įsiskolinimus kreditoriams V. U. nupirko 30 000 Lt vertės automobilį Ford S-Max, kurį pagal 2015 m. balandžio 1 d. panaudos sutartį Nr.15/04/01 neatlygtinai perdavė naudotis su bendrove nesusijusiai A. U. (vadovo sutuoktinei). Minėtas automobilis buvo areštuotas, įregistruota hipoteka.

8. Patikrinus bendrovės sandorius per 2009–2017 m. laikotarpį, kitų sandorių, galėjusių turėti įtakos įmonės nemokumui, nenustatyta.

9. Per visÄ pasirengimo nagrinėti klausimÄ dėl tyčinio bankroto laikotarpį suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepimo ir jokių dokumentų teismui nepateikė. 2019 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtas žodinis teismo posėdis buvo du kartus atidėtas, teismui patenkinus suinteresuoto asmens praÅ¡ymus. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 10. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pripažino BUAB „PROF CITY“ bankrotÄ tyčiniu.

11. Teismas nustatė, kad Juridinių asmenų registre UAB „PROF CITY“ registruota 2009 m., jos vadovu nuo 2012 m. balandžio 25 d. įregistruotas V. U.. Ä®monės bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartimi; aktualiame 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patikslintame kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡e patvirtinti 2 antros eilės ir 33 trečios eilės kreditoriai, bendra reikalavimų suma 272 115,34 Eur.

12. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡naudojo visas įrodymų gavimo ir aplinkybių tikslinimo galimybes, raÅ¡tu bei žodžiu reikalaudamas iÅ¡ proceso Å¡alių susistemintų, dokumentais grindžiamų paaiÅ¡kinimų, apibendrintų iÅ¡vadų, papildomų duomenų, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kime nurodyti argumentai ir įrodymai stokojo loginės sekos, iÅ¡ dalies prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, fragmentiÅ¡ki, nepagrįsta argumentų ir jų įrodinėjimui pasirinktų įrodymų sÄ saja.

13. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys taip pat nebuvo aktyvÅ«s. V. U. 2019 m. gruodžio 31 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ administratoriaus bendrovės buhalterinius dokumentus teismas vertino kaip nepagrįstÄ ir jo netenkino, nes pareiÅ¡kimas dėl tyčinio bankroto nagrinėjamas nuo 2019 m. birželio 18 d., buvęs vadovas turėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti bei tinkamai pateikti atsiliepimÄ ir paaiÅ¡kinimus, tačiau savo teikiamais praÅ¡ymais siekia proceso vilkinimo. BUAB „PROF CITY“ bankroto byla yra elektroninė, visi joje esantys dokumentai buvusiam vadovui prieinami.

14. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, bankroto byloje esančius duomenis, Å¡alių paaiÅ¡kinimus žodiniame posėdyje, duomenis gautus iÅ¡ viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos LITEKO, teismas sprendė esant pakankamai duomenų pripažinti BUAB „PROF CITY“ bankrotÄ tyčiniu. Dėl BUAB „PROF CITY“ vykdytos veiklos ir nemokumo 15. Teismas pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas neatskleidė įmonės veiklos konkrečiais laikotarpiais bei nenustatė nemokumo atsiradimo momento. Deklaruota įmonės pagrindinė veikla buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.

16. Teismas nustatė, kad bankroto bylÄ inicijavusiam kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriui įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. gegužės mėn., taikytos priverstinio poveikio priemonės neveiksmingos, nes nuo 2015 m. birželio 18 d. apyvartos įmonės sÄ skaitose nebuvo. Skola kitam antros eilės kreditoriui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) susiformavo 2014–2016 m. laikotarpiu. Ä® kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯trauktiems trečios eilės kreditoriams įsiskolinimai susiformavo skirtingu laikotarpiu, dauguma 2012–2014 m.

17. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-760-271/2015 BUAB „PROF CITY“ ir V. U., kartu su kitais asmenimis, buvo iÅ¡teisinti dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų dėl dokumentų suklastojimo, mokestinės prievolės vengimo apgaule, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kt., susijusių su BUAB „PROF CITY“ vykdyta veikla bei sandoriais 2012–2013 m. Baudžiamojoje byloje nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti paimtus bei kratų metu rastus UAB „PROF CITY“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

18. Teismas nurodė, jog sistemiÅ¡kai vertinant visus turimus duomenis tikėtina, jog bendrovės veikla sutriko ir iÅ¡ esmės nebuvo atnaujinta po baudžiamosios bylos proceso, galimai ji tuo laikotarpiu ir tapo nemoki, tačiau nepateikus patikimų duomenų patikrinti bei tiksliai nustatyti faktines aplinkybes teismui nepakako duomenų konstatuoti nemokumo momentÄ anksčiau, nei 2016 m. sausio 4 d.

19. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2016 m. pradžios įmonė realios Å«kinės veiklos nebevykdė. Nustatyta, kad 2016 m. spalio 31 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis vienintelės Å¡io laikotarpio 4 049,87 Eur pajamos atsirado dėl teigiamos valiutos kurso įtakos, deklaruotas 33 193,25 Eur nuostolis. Deklaruota paties vadovo skola 269 880 Eur (paskola 2016 m. sausio 4 d.). Realaus tuo metu įmonės turimo turto nenustatyta. Tačiau bankroto byloje patvirtintos skolos kreditoriams jau buvo susiformavusios.

Lėšų apyvartos sÄ skaitose nebuvo nuo 2015 m. birželio 18 d. Buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi I. M. atleista iÅ¡ darbo 2016 m. vasario 2 d., nuo to laiko jokio atsakingo už dokumentų apskaitÄ asmens nebuvo, iÅ¡skyrus patį direktorių. Teismas sprendė, jog BUAB „PROF CITY“ gali bÅ«ti laikoma nemokia nuo 2016 m. sausio mėnesio, kai buvęs vadovas išėmė iÅ¡ apyvartos kasoje buvusias lėšas (asmeninė paskola), jų nenukreipė atsiskaityti su kreditoriais; bendrovės vardu nustota vykdyti veiklÄ ; per 2016 m. pajamos nebuvo generuojamos, jos vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didino įmonės įsipareigojimus.

Dėl kitų tyčinio bankroto požymių 20. Teismas nurodė, kad konstatuoti tyčinį bankrotÄ dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų argumentų, susijusių su 2013 m. įmonės nupirkto automobilio Ford S-Max, neatlygintinu perdavimu pagal 2015 m. balandžio 1 d. panaudos sutartį vadovo žmonai bei vadovo komandiruotėmis į Rusijos FederacijÄ , UkrainÄ , LenkijÄ ir kt., nėra pagrindo, kadangi faktinės aplinkybės tinkamai neatskleistos, Å¡ių veiksmų įtakos įmonės nemokumui atsirasti arba nemokios įmonės padėties esminiam pabloginimui neįrodyta.

21. Teismas nustatė byloje nesant ginčo, jog buvęs vadovas V. U. buvo vieninteliu asmeniu, veikiančiu įmonės vardu ir atsakingu už jos veiklÄ bei sandorius, tik jis disponavo įmonės lėšomis, sudarinėjo sandorius ir bendravo su kontrahentais. Suinteresuotas asmuo patvirtino ėmęs pinigus iÅ¡ kasos, juos įneÅ¡inėjęs, teigė, jog naudojo įmonės veiklai. Ä®monės vykdyta statybinė veikla sutriko dėl ikiteisminio tyrimo, todėl nusprendė uždirbti iÅ¡ naujos papildomos veiklos. Patvirtino 282 414,27 Eur sumos (kuriÄ gavo už grÅ«dus) įneÅ¡imÄ Ä¯ kasÄ pagal 2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį bei pagal 2016 m. sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį pinigų paėmimÄ iÅ¡ kasos.

22. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-3621-864/2018 pagal BUAB „PROF CITY“ administratoriaus ieÅ¡kinį V. U. dėl 275 566 Eur skolos įmonei grÄ Å¾inimo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria V. U. įsipareigojo sumokėti BUAB „PROF CITY“ 86 000 Eur sumÄ (taikos sutartis nevykdoma, iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas). Å ios bylos nagrinėjimo metu V. U. taip pat pripažino skolÄ Ä¯monei ir prievolės jÄ grÄ Å¾inti neneigė, teigė, jog pinigus panaudojo, siekdamas įmonei uždirbti pelno, tačiau buvo apgautas, buvo nuspręsta buhalteriÅ¡kai įforminti pinigų trÅ«kumÄ kaip paskolÄ .

23. Teismas laikė nustatytu 275 566 Eur iÅ¡mokėjimo V. U. pagal 2016 sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį faktÄ , pažymėjo, jog Å¡i suma buvo iÅ¡ esmės pakankama atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. Nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad tuo metu vadovas galėjo nežinoti, jog planuoja nebevykdyti UAB „PROF CITY“ veiklos.

24. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų dėl vadovo disponuojamų pinigų panaudojimo įmonės veikloje; 2016 m. įmonė realios veiklos nebevykdė, bankroto bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pateiktame debitorių sÄ raÅ¡e jokių užsienio įmonių skolos neįtrauktos. Nėra jokių duomenų apie UAB „PROF CITY“ vardu vykdytÄ prekybos grÅ«dais verslÄ . IÅ¡ esmės pats V. U. pareiÅ¡kė, kad sandorius su užsienio partneriais pasirašė kaip fizinis asmuo, bendrovės nepasiekė nei prekės, nei dokumentai.

25. Teismas sprendė, kad BUAB „PROF CITY“ prie bankroto buvo privesta tyčia, sÄ moningai blogai valdant įmonę, įmonės vadovas nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Jis pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankroto iÅ¡kėlimas nesÄ Å¾iningais veiksmais buvo tyčia vilkinamas. Buvęs vadovas pats gavo ir nuo kreditorių nuslėpė įmonės uždirbtas 2015 m. pajamas taip pažeisdamas kreditorių interesus.

Veikdamas iÅ¡imtinai savo asmeniniais interesais, kaip asmeninę paskolÄ gautÄ 275 566 Eur grynųjų pinigų sumÄ pagal 2016 sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį panaudojo nenustatytiems tikslams, nesusijusiems su įmonės veikla ir interesais. Sandoris ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei, kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos. Tuo įmonės bankrotas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų požymius. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 26.

Suinteresuotas asmuo V. U. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti praÅ¡ymÄ pripažinti BUAB „PROF CITY“ bankrotÄ tyčiniu arba grÄ Å¾inti klausimÄ spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 26.1. Teismas nurodęs, kad iÅ¡naudojo visas įrodymų gavimo bei aplinkybių tikslinimo galimybes, nes pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai stokojo loginės sekos, buvo iÅ¡ dalies prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, ir kt., ėmėsi iniciatyvos pats rinkti duomenis.

Tačiau nepateisinama situacija, kai visa įrodinėjimo pareiga perkelta teismui, tinkamai nesuformulavus įrodinėjimo dalyko, nenurodžius įrodinėtinų aplinkybių, įrodymų. Apeliantas nežino, nuo ko ir kaip gintis. Ä®rodymai buvo renkami ir vertinami ne bylos nagrinėjimo metu, o suraÅ¡ant procesinį teismo sprendimÄ . 26.2. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatas, lygiateisiÅ¡kumo principÄ , neužtikrino rungtyniÅ¡kumo principo įgyvendinimo, nes neleido apeliantui rinkti ir teikti įrodymų, reikÅ¡mingų nagrinėjant pateiktÄ praÅ¡ymÄ . 26.3.

SkundžiamÄ nutartį teismas priėmė pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vadovaudamasis prielaidomis ir samprotavimais apie aplinkybes, kurių nepagrindžia jokie objektyvÅ«s duomenys. 26.4. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokias aplinkybes, susijusias su įmonės veikla ar įmonės valdymo organų sprendimais, teismas turi vertinti spręsdamas bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ . Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tik pinigų įmokėjimo faktÄ 2015 m. pabaigoje ir jų iÅ¡mokėjimÄ 2016 m. pradžioje ir vien iÅ¡ Å¡ių aplinkybių padarė prielaidÄ , kad visos 2015 m. uždirbtos įmonės pajamos gautos ir iÅ¡ apyvartos iÅ¡imtos grynųjų pinigų pavidalu asmeniÅ¡kai bendrovės vadovo; apyvartos sÄ skaitose nebuvo nuo 2015 m. vidurio; gautos pajamos nebuvo panaudotos bendrovės veiklai ir atsiskaitymui su kreditoriais. 26.5.

Å ios aplinkybės kelia prieÅ¡taravimų, nes teismas sutinka, kad 2015 m. pajamos buvo uždirbtos ir įneÅ¡tos į kasÄ , tačiau 2016 m. pinigų išėmimas ir panaudojimas įmonės veikloje nepripažįstamas verslo rizika. Jeigu pirmosios instancijos teismas bÅ«tų leidęs rinkti įrodymus ir iÅ¡reikalauti bankroto administratoriui perduotus duomenis, bÅ«tų įrodyta, kad įmonė kelis metus vykdė prekybÄ grÅ«dais, todėl per 2015 m. vykdytÄ sandorį iÅ¡ jo gautos lėšos įneÅ¡tos į kasÄ , o 2016 m. toliau vystant veiklÄ lėšos buvo paimtos.

Sandoriui neįvykus įmonės vadovas pripažino Å¡ias lėšas kaip asmeninę skolÄ , kuriÄ bÅ«tų grÄ Å¾inęs iÅ¡ kitų sandorių. 26.6. Ä®monės bankrotÄ inicijavo SODRA, nes verslo kreditoriai žinojo apie veiklos specifikÄ , jiems buvo atskleistos rizikos ir jie sutiko atidėti mokėjimo terminus, todėl 2016 m. įmonės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės turimo turto. Tai, kad su kreditoriais buvo deramasi, jie buvo atidėję mokėjimo terminus, patvirtina, kad įmonės nemokumas kilo ne dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių. 26.7.

Teismui tenkinus praÅ¡ymÄ dėl dokumentų iÅ¡reikalavimo, jais bÅ«tų patvirtinti apelianto argumentai dėl įmonės vykdytos veiklos ir paneigtos prielaidos apie neva sÄ moningus vadovo veiksmus, kuriais įmonė privesta prie nemokumo. Teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti įrodymus, kurių apeliantas nepateikė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. 26.8. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad valdymo organai savo veiksmais sÄ moningai siekė įmonės nemokumo, kreditorių reikalavimų netenkinimo, kad tokiu bÅ«du buvo iÅ¡ esmės pabloginta įmonės finansinė padėtis ir kad tarp tokių pareigų netinkamo vykdymo bei įmonės nemokumo yra priežastinis ryÅ¡ys.

Priešingai, apeliantas stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, nuolat su jais bendravo, buvo pasiekti susitarimai dėl terminų atidėjimo, išdėstymo.

27. Atsakovės BUAB „PROF CITY“ bankroto administratorius V. S. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 27.1. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 3 d. žodinio posėdžio metu atidėjo klausimo nagrinėjimÄ ir įpareigojo apeliantÄ iki 2020 m. sausio 1 d. pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, esant poreikiui naudotis jo paties perduotais bankroto administratoriui duomenimis.

Apeliantas buvo atvykęs pas bankroto administratorių praÅ¡ydamas duoti dokumentus, jam buvo pasiÅ«lyta atvykti kitÄ dienÄ ir pasidaryti reikalingų dokumentų kopijas, tačiau apeliantas neatvyko. Bankroto administratoriaus turimuose dokumentuose nėra duomenų, patvirtinančių piniginių lėšų panaudojimÄ , jų paskirtį, taip pat komandiruočių tikslÄ . 27.2. Dokumentuose nėra fiksuojamas 2016 m. sausio 4 d. paimtų piniginių lėšų panaudojimo tikslas, nėra duomenų, kad pinigai buvo naudoti grÅ«dų pirkimui, tačiau apeliantas buvo apgautas grÅ«dų pardavėjų.

Taip pat nėra duomenų, kad apeliantas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl apgavystės. 27.3. Pavienių kreditorių patvirtinimas apie bendradarbiavimÄ neturi reikÅ¡mės, nes skolos negrÄ Å¾intos. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria UAB „PROF CITY“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas. 29. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas iÅ¡imtis.

30. PareiÅ¡kimas dėl atsakovės UAB „PROF CITY“ bankroto pripažinimo tyčiniu pradėtas nagrinėti galiojant Ä®BÄ®, skundžiama teismo nutartis priimta taikant Ä®BÄ®, todėl ir klausimas dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal galiojusio Ä®BÄ® normas. Dėl naujų įrodymų 31. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus: kreditorių patvirtinimus apie bendradarbiavimÄ , vykdomÄ jį raÅ¡tÄ bei antstolio pažymÄ apie skolos mokėjimÄ , kasos pajamų orderį.

32. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Å is draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos iÅ¡nagrinėjimas, siekiant nustatyti materialiÄ tiesÄ byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje pripažįstamÄ vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ tokio pobÅ«džio bylose, į tai, kad apelianto pateikti nauji įrodymai gali bÅ«ti aktualÅ«s vertinant tyčinio bankroto požymių egzistavimÄ , taip pat į tai, kad naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, jų turinys yra žinomas byloje dalyvaujantiems asmenims, nes nauji įrodymai jiems buvo iÅ¡siųsti kartu su atskiruoju skundu, priima apelianto pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo esmės 33. Atsakovės bankroto administratorius kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti UAB „PROF CITY“ bankrotÄ tyčiniu, egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintiems tyčinio bankroto požymiams, nes buvęs įmonės vadovas V. U., žinodamas, jog įmonė turi didelius įsipareigojimus kreditoriams, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, iÅ¡ bendrovės kasos paėmė didelę pinigų sumÄ , kurios negrÄ Å¾ino, dažnai vyko į komandiruotes, neatlygintinai perdavė naudotis įmonės automobilį sutuoktinei.

Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių dėl komandiruočių ir automobilio panaudos nepripažino, kaip įrodančių tyčinio bankroto požymius. Tačiau įvertinęs byloje esančius ir paties teismo surinktus duomenis sprendė, kad įmonės bankrotas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų požymius, nes įmonės vadovas sÄ moningai blogai valdė įmonę, pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, gavo ir nuo kreditorių nuslėpė bendrovės 2015 m. uždirbtas pajamas; 275 566 Eur grynųjų pinigų sumÄ pagal 2016 sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį panaudojo nenustatytiems tikslams, nesusijusiems su bendrovės veikla ir interesais, tokiu ekonomiÅ¡kai nenaudingu įmonei sandoriu buvo apribotos arba panaikintos kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ .

34. NesutikimÄ su skundžiama nutartimi apeliantas grindžia Å¡iais esminiais argumentais:

1) netinkamu teismo aktyvumo pareigos realizavimu, įrodinėjimo taisyklių pažeidimu;

2) teismo iÅ¡vadų prieÅ¡taringumu, kuomet pripažįstama 2015 m. įmonę vykdžius veiklÄ , o analogiÅ¡kos aplinkybės 2016 m. taip nevertinamos;

3) priežastinio ryšio tarp blogo įmonės valdymo ir jos nemokumo nebuvimu, nes apeliantas derėjosi su kreditoriais;

4) nepagrįstu prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkinimu.

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iems apelianto argumentams. Dėl procesinio pobÅ«džio pažeidimų 36. Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. IeÅ¡kinio dalykas suprantamas kaip ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – kaip faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

AiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2014). Å iame kontekste pažymėtina, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga.

37. IÅ¡ pirminio ir patikslinto pareiÅ¡kimų turinio bei pirmosios instancijos teismo Å¡ioje byloje priimtų nutarčių, kuriose akcentuotas bankroto administratoriaus pareiÅ¡kimo ydingumas, matyti, kad bankroto administratorius ne visiÅ¡kai tiksliai ir iÅ¡samiai nurodė faktines bylos aplinkybes, tačiau nėra pagrindo pritarti apeliantui dėl Å¡iuo aspektu pažeistų jo teisių į teisminę gynybÄ . Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus ir suformuluotÄ praÅ¡ymÄ buvo akivaizdu, kokio rezultato siekiama, ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais jis įrodinėjamas. Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiÅ¡kimo ydingumÄ ir atitinkamai nepripažino įrodytais tam tikrų bankroto administratoriaus nurodytų faktinių aplinkybių, kaip tyčinio bankroto požymių (pvz., dėl panaudos sutarties ar komandiruočių).

38. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad vieÅ¡o intereso egzistavimas bankroto bylose suponuoja teismo aktyvumo pareigÄ , kuri negali ir nėra suprantama bei vertinama kaip įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas teismui, Å¡iuo pagrindu pateisinant Å¡alių pasyvų elgesį procese. Å ios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o Å¡alims iÅ¡lieka pareiga įrodyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (CPK 12 straipsnis, 176–179 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo tiek aktyvus, kiek to reikalauja bankroto proceso teisme specifika. Bylos duomenys liudija, kad teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ patikslinti pareiÅ¡kimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu; 2019 m. birželio 18 d. nutartimi priėmęs pareiÅ¡kimÄ ir skyręs žodinį klausimo nagrinėjimÄ teismas suinteresuotiems asmenims ir kreditoriams nustatė terminÄ pateikti visÄ jiems žinomÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje, nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

Tenkinęs apelianto praÅ¡ymus teismas du kartus atidėjo teismo posėdžio datÄ ; 2019 m. gruodžio 3 d. žodinio teismo posėdžio metu įpareigojo suinteresuotus asmenis iki 2020 m. sausio 1 d. pateikti detalius papildomus raÅ¡ytinius įrodymus apie įmonės veiklÄ . Skundžiamos nutarties turinys liudija, kad teismas, rinkdamas bylai aktualius duomenis, jokių naujų ir byloje dalyvaujantiems asmenims nežinomų duomenų ar įrodymų nesurinko, kadangi vadovavosi UAB „PROF CITY“ bankroto byloje surinktais bei civilinėje byloje pagal bankroto administratoriaus ieÅ¡kinį buvusiam įmonės vadovui (apeliantui) dėl skolos priteisimo buvusiais duomenimis, kuriuos akivaizdu Å¡ios bylos dalyviai, bÅ«dami ir tų bylų procese dalyvaujančiais asmenimis, žinojo ar turėjo žinoti.

39. Esant aptartoms aplinkybėms dėl teismo nustatyto įpareigojimo apeliantui pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir bylos nagrinėjimo atidėjimų patenkinus apelianto prašymus, teismas pagrįstai netenkino apelianto 2019 m. gruodžio 31 d. prašymo išreikalauti iš bankroto administratoriaus dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad prašymas labai abstraktus, jame prašoma išreikalauti kone visus įmonės dokumentus nuo pat jos įregistravimo, (kuriuos, beje, pats apeliantas ir perdavė įmonės bankroto administratoriui), nenurodant konkrečių įrodymų ir konkrečių aplinkybių, kurias tie įrodymai patvirtintų. Be to, teikdamas naujus papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, apeliantas neformulavo prašymo dėl kitų, jo negautų (negalėtų gauti) įrodymų išreikalavimo.

40. Taigi Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad buvo padaryti procesinio pobÅ«džio pažeidimai tiek pareiÅ¡kimo dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo eigoje, tiek priimant skundžiamÄ nutartį. Dėl tyčinio bankroto 41. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, o Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 30 punktas).

42. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

43. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises.

Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryÅ¡io tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryÅ¡ys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktÄ ).

44. Ä®BĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, kai įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, todėl įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimas gali bÅ«ti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, tačiau kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BĮ 8 straipsnio 4 dalis), iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 27 punktas; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 29 punktas).

45. Pasisakydamas dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento, kurio pareiÅ¡kėjas tinkamai neargumentavo ir neįrodinėjo, teismas įvertino bylos duomenis ir padarė iÅ¡vadÄ , kad BUAB „PROF CITY“ gali bÅ«ti laikoma nemokia nuo 2016 m. sausio mėnesio, kai buvęs vadovas išėmė iÅ¡ apyvartos kasoje buvusias lėšas (asmeninė paskola), jų nenukreipė atsiskaityti su kreditoriais; per 2016 m. pajamos nebuvo generuojamos, vadovas nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didino įmonės įsipareigojimus.

46. Nustatyto nemokumo momento apeliantas iÅ¡ esmės neginčija, deklaratyviai nurodydamas, kad verslo kreditoriai žinojo apie veiklos specifikÄ , jiems buvo atskleistos rizikos ir jie sutiko atidėti mokėjimo terminus, todėl 2016 m. įmonės pradelsti įsipareigojimai nevirÅ¡ijo pusės turimo turto. Tai, apelianto nuomone, patvirtina, kad įmonės nemokumas kilo ne dėl sÄ moningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių. Taip pat teigia, kad teismas nustatė tik pinigų įmokėjimo faktÄ 2015 m. pabaigoje ir jų iÅ¡mokėjimÄ 2016 m. pradžioje ir vien iÅ¡ Å¡ių aplinkybių padarė prielaidÄ , kad visos 2015 m. uždirbtos įmonės pajamos gautos ir iÅ¡ apyvartos iÅ¡imtos grynųjų pinigų pavidalu asmeniÅ¡kai bendrovės vadovo.

Å ios aplinkybės, pasak apelianto, kelia prieÅ¡taravimų, nes teismas sutinka, kad 2015 m. pajamos buvo uždirbtos ir įneÅ¡tos į kasÄ , tačiau 2016 m. pinigų išėmimas ir panaudojimas įmonės veikloje nepripažįstamas verslo rizika.

47. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės veiklÄ bei nemokumo atsiradimo momentÄ , nurodė ir iÅ¡samiai aptarė aplinkybes, dėl kurių neturėjo pagrindo pripažinti, kad įmonė nebevykdė veiklos 2015 m., ir aplinkybes, leidusias daryti iÅ¡vadÄ apie nemokumo momentÄ ir veiklos nebevykdymÄ nuo 2016 m. pradžios. Byloje nustatyta, kad nuo 2015 m. birželio 18 d. apyvartos sÄ skaitose nebuvo, VSDFV taikytos priverstinio poveikio priemonės dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo buvo neveiksmingos.

Tačiau 2015 m. gautos iÅ¡ prekių bei paslaugų pardavimo pajamos sudarė 302 967 Eur, bendras rezultatas – gautas pelnas; deklaruotame turte nurodyta 281 823 Eur pinigų ir jų ekvivalentų suma. Tuo tarpu, pagal apelianto į bankroto bylÄ pateiktus buhalterinių registrų iÅ¡raÅ¡us, 2016 m. spalio 31 d. balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis nustatyta, kad vienintelės 2016 metų 4 049, 87 Eur pajamos atsirado dėl teigiamos valiutos kurso įtakos, deklaruotas 33 193,25 Eur nuostolis.

Taigi, jokie duomenys neindikuoja apie vykdytÄ veiklÄ 2016 m. Teiginių dėl įmonės vardu tiek 2015 m., tiek 2016 m. vykdytų sandorių su užsienio kontrahentais dėl prekybos grÅ«dais, apeliantas nepagrindė jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, juolab, kad deklaruota pagrindinė įmonės veikla buvo gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba.

48. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kadangi jos atitinka byloje surinktus įrodymus, įstatyminį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ . Atsakovės vadovas, žinodamas apie sunkiÄ Ä¯monės turtinę padėtį ir faktinį nemokumÄ bei negebėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. neįvykdė įmonės vadovams Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos nedelsiant kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iÅ¡kėlimo, toliau atliko veiksmus, kurie dar labiau blogino atsakovės turtinę padėtį: kaip asmeninę paskolÄ gautÄ 275 566 Eur grynųjų pinigų sumÄ pagal 2016 m. sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį panaudojo nenustatytiems tikslams, nesusijusiems su įmonės veikla ir interesais.

49. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iÅ¡ esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

50. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad buvęs vadovas V. U. buvo vieninteliu asmeniu, veikiančiu įmonės vardu ir atsakingu už jos veiklÄ bei sandorius, tik jis disponavo įmonės lėšomis, sudarinėjo sandorius ir bendravo su kontrahentais. Taip pat neginčijama, kad pagal 2015 m. gruodžio 31 d. kasos pajamų orderį apeliantas įnešė į kasÄ 282 414,27 Eur sumÄ (paskirtis avanso grÄ Å¾inimas); o pagal 2016 m. sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį gavo iÅ¡ kasos 275 566 Eur kaip paskolÄ .

Pagrindas paskolos suteikimui nėra nurodytas, nebuvo įrodinėjamas. Nors kaip minėta, apeliantas teigė, kad piniginės lėšos panaudotos siekiant vykdyti įmonės veiklÄ â€“ prekybÄ grÅ«dais, tačiau jokie tai patvirtinantys įrodymai nei dėl veiklos pobÅ«džio pakeitimo, nei dėl prekybos grÅ«dais sandorių nėra pateikti. Pažymėtina, kad aktualiame Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi patikslintame BUAB „PROF CITY“ kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡e patvirtinti 2 antros eilės ir 33 trečios eilės kreditoriai, bendra reikalavimų suma 272 115,34 Eur; nustatyta, kad daugumos trečios eilės kreditorių reikalavimai atsirado 2012–2014 m.

Akivaizdu, kad pagal 2016 m. sausio 4 d. kasos iÅ¡laidų orderį iÅ¡ kasos paimtos 275 566 Eur sumos bÅ«tų pakakę atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantas nenurodė pagrįstų argumentų, paneigiančių Å¡iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , ir nepateikė įrodymų, jog sudarytas sandoris (pinigų iÅ¡ kasos paėmimas kaip paskola) įmonei buvo ekonomiÅ¡kai naudingas (nebuvo žalingas).

51. Apelianto pateikti įrodymai dėl bendradarbiavimo su dviem kreditoriais ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atlikto mokėjimo vienam iÅ¡ įmonės kreditorių neturi reikÅ¡mės nagrinėjamam klausimui, nepaneigia nustatytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, jog dėl apelianto veiksmų kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ buvo panaikintos ir dėl to egzistuoja įmonės tyčinio bankroto požymiai. Toks vertinimas atitinka įstatyminį reglamentavimÄ bei Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ .

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ Ä¯monės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

Taigi, Å¡ios teisės normos taikymas yra siejamas su sÄ lyga, kad turi bÅ«ti žinoma, jog kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-196/2016).

52. Apeliantui nesutinkant su teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika aiÅ¡kinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartÄ pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).

53. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylÄ pateiktų ir teismo surinktų įrodymų visetÄ ir iÅ¡ įrodymų visumos padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl BUAB „PROF CITY“ tyčinio bankroto. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principÄ (CPK 12, 176, 177, 178, 185 straipsniai).

Apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų kitokio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų teisingumu bei skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl bylos procesinės baigties 54. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovės BUAB „PROF CITY“ bankrotas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nustatytus tyčinio bankroto kriterijus bei egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo, pagrįsta ir teisinga.

Apelianto argumentai nepaneigia teismo iÅ¡vadų pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė