e09a5ebf-1df8-4012-acbd-65ef6fff5cd8 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI1-158-505/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01183-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 51.5; 57.5; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 24 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L. (A. L.), jo atstovei advokatei R. V., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. (A. L.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. L. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 129 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde, praÅ¡yme dėl trÅ«kumų Å¡alinimo ir skundo papildyme pareiÅ¡kėjas nurodė bei jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis, kankinančiomis sÄ lygomis Alytaus pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, 1-ame ir 3-iame lokaliniuose sektoriuose.

Pažymėjo, jog šiose bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrintas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, langai mediniai, išklypusiais rėmais, nesandarūs, durų staktos bei pačios durys taip pat nesandarios, nuo lubų krito atsilupęs tinkas, žiemos metu buvo šalta, nebuvo išduodami elektriniai šildytuvai, nebuvo ventiliacijos, laikėsi drėgmė, dėl to atsirado pelėsis. Prausyklose, dušuose ir tualeto patalpose neveikė arba buvo apgadinti sanitarinių mazgų įrenginiai (kriauklių čiaupai, dušų maišytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai), buvo nešvarios sienos ir lubos, atšokę dažų ir tinko sluoksniai, suskaldytos plytelės, prausyklose grindys šlapios ir slidžios (trūko grindų nuolydžio), tualetų kabinose nebuvo galimybės užsirakinti, todėl neužtikrintas privatumas, taip pat sanitariniai mazgai buvo įrengti be jokių pertvarų, nebuvo kanalizacijos, elektros instaliacija prasta.

Trūko džiovyklų drabužiams, avalynei. Patalpos nebuvo dezinfekuojamos, veisėsi tarakonai. Nebuvo išduodami čiužinio užvalkalai, antras pagalvės užvalkalas bei antra paklodė, minkštasis lovos inventorius nebuvo išvalomas (išskalbiamas), tik dezinfekuojamas. Pataisos namų virtuvėje dirbo pagalbiniai darbininkai (nuteistieji), kurie neturėjo reikiamų leidimų dirbti su maistu. Maistas buvo nekokybiškas ir nehigieniškas, netinkamos temperatūros, atskiestas vandeniu. Gyvenamosiose patalpose, kurių plotas vos 30 kv. m, nuolat buvo kalinamas su 14–16 nuteistųjų, daug vietos užėmė baldai, vienam nuteistajam tekdavo mažiau gyvenamojo ploto nei priklauso, todėl valgė sėdėdamas ant lovos, neturėjo galimybės pasimankštinti, trūko oro, kamavo galvos skausmai, svaigimas.

Alytaus pataisos namuose teko gyventi su rūkančiais, taip pat ŽIV infekuotais asmenimis, teko kvėpuoti yrančių asbesto plaušelių užterštu oru. Atkreipė dėmesį, kad Alytaus pataisos namai nesivadovavo Taisyklių 65 punkto reikalavimais bei direktoriaus įsakymu dėl diferencijuoto nuteistųjų paskirstymo, kadangi jį nepagrįstai ir neteisėtai skyrė bausmę atlikti būriuose, kuriuose kalėjo narkomanai, telefoniniai sukčiai, ŽIV sergantys bei jauno amžiaus nuteistieji, todėl jis apie 200 kartų atsisakė eiti į būrį ir už tai jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

Pabrėžė, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį, ilgai trunkantį dvasinį stresÄ , smuko savivertė, iÅ¡sivystė nemiga, patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , baimę dėl gyvybės ir sveikatos, garbės ir orumo įžeidimÄ . PareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, sužinojęs apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, nuo pat jo apgyvendinimo Alytaus pataisos namuose pradžios iÅ¡ karto kreipėsi dėl pažeistų teisių, todėl daliai skundo reikalavimų nepraleido senaties termino.

PraÅ¡o skundÄ patenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui Alytaus pataisos namų lokalinio sektoriaus gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas bausmę atliko pataisos namuose, t. y. įstaigoje, kuri nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga.

Alytaus pataisos namuose visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigūno, laisvai judėti įstaigos teritorijoje, tai yra gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, gali sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose krepšinio (viena su medine, kita su asfalto danga), futbolo (viena su natūralia, kita su dirbtine danga), tinklinio, paplūdimio tinklinio aikštelėse.

Be to, įrengti sporto svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, nuteistieji gali dirbti ūkio brigadoje, dvasiškai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina prasminga veikla. Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Mano, jog tik nuo nuteistojo noro, teisingo prasmingos veiklos suplanavimo priklauso, ar jis dienas leidžia tūnodamas miegamojoje patalpoje, ar užsiima naudinga sau konstruktyvia, prasminga veikla.

Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktu patalpoms, kurias pagal Laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl pelėsių patalpose yra atmestini. Atsakovės atstovo įsitikinimu, bendrabutis Nr. 2 nėra avarinės bÅ«klės, nes jeigu bÅ«tų nustatyta Å¡io pastato avarinė bÅ«klė, nuteistieji negalėtų Å¡iame pastate gyventi ir bÅ«tų perkelti į kitas patalpas, be to, Alytaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. vasario 15 d. paskirtos komisijos pripažinimo avariniu akte nurodyta, kad statinys yra neavarinis, o tik blogos bÅ«klės. PaaiÅ¡kino, kad tiek bÅ«rių virÅ¡ininkai, tiek kiti pareigÅ«nai, atsakingi už konkretų lokalinį sektorių ar uždarÄ jÄ zonÄ , nuolatos prižiÅ«ri tvarkÄ ir Å¡varÄ gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, taip pat reaguoja į nuteistųjų nusiskundimus, susijusius su buitinės ar kitos technikos gedimais, ir prireikus Å¡ios patalpos bei technika kuo skubiau remontuojama.

Teigė, kad asbestiniu stogu dengtų gyvenamųjų pastatų Alytaus pataisos namuose nėra, taip pat nebuvo naudojamas asbestas ir pataisos namų pastatų konstrukcijose ar šiluminėse trasose, elektros instaliacijoje. Pažymėjo, jog Alytaus pataisos namuose prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkyti, tualetai atskirti ne mažesnėmis kaip 1,5 metro aukščio sienelėmis ir kiekviena kabina visada turėjo duris, kurias nuleistieji gali užsidaryti. Visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija.

Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvienÄ savaitę, nuteistieji turi 2 patalynės komplektus. Pataisos namuose nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. Maistas patiekiamas geros kokybės. Pataisos namuose parazitai naikinami nuolat pagal poreikį. Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikdamas patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodydamas, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.

Prašė pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senatį, o likusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas nepagrįstas ir atmestinas. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti atlyginimÄ neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) bendrabučio tipo patalpose teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis bei nepagrįstai skiriant jį bausmę atlikti į bÅ«rius, kuriuose kalėjo narkomanai, telefoniniai sukčiai, ŽIV sergantys bei jauno amžiaus nuteistieji, nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gegužės 29 d.

Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundui taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų aktais, atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Å ios CK nuostatos taikytinos pareikÅ¡tiems reikalavimams ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008, 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad jis buvo kalinamas Alytaus PN pirmo ir trečio lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose netinkamomis sÄ lygomis, nurodydamas laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis jau 2012 metais suvokė, jog yra pažeidžiamos jo teisės, ir teikė skundÄ teismui, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas buvo atsisakytas priimti, kadangi jis neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų, o pareiÅ¡kėjas skundo trÅ«kumų net nebandė Å¡alinti (administracinė byla Nr. I-1490-423/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas bei žinodamas, kad, jo nuomone, teisės dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra pažeidžiamos nuo pat jo kalinimo pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, t. y. rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, ir nedelsdamas kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į teismÄ . Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamÄ informacijÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos administracijos.

Å ios aplinkybės patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, t. y., kaip nurodo skunde pareiÅ¡kėjas, nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d., turėjo ne tik kreiptis į teismÄ laiku, bet ir siekti, kad jo skundas bÅ«tų priimtas, tačiau į teismÄ su skundu, kuris buvo priimtas nagrinėti, pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2019 m. gegužės 30 d. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o tai, kad pareiÅ¡kėjas tik vėliau kreipėsi į teismÄ , nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Å iomis aplinkybėmis atsakovės atstovo Alytaus PN praÅ¡ymas tenkintinas ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. gegužės 30 d. (imtinai), taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Taigi pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už nurodytÄ laikotarpį atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingas ir analizuotinas pareiÅ¡kėjo kalinimas Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 31 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jį kalinant netinkamomis sÄ lygomis Alytaus PN, atlyginimÄ . ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ bÅ«tina nustatyti, ar institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis dėl jo kalinimo Alytaus PN pirmo ir trečio lokalinių sektorių gyvenamosiose patalpose pažeidžiant minimaliÄ teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo kalinamas šiose patalpose: 19 būrio (2 lokalinis sektorius) 3 miegamajame, kurio plotas – 43,44 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,62 kv. m ploto; 7 būrio (1 lokalinis sektorius) 2 miegamajame, kurio plotas – 44,59 kv. m, jame įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,71 kv. m ploto; 18 būrio (8 lokalinis sektorius) 5 miegamajame, kurio plotas – 22,19 kv. m, jame yra 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,69 kv. m ploto; 9 būrio (9 lokalinis sektorius) 1 miegamajame, kurio plotas – 34,13 kv. m, jame yra 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,26 kv. m ploto; 15 būrio (6 lokalinis sektorius) 2 miegamajame, kurio plotas – 33,60 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,73 kv. m ploto; 15 būrio (6 lokalinis sektorius) 5 miegamajame, kurio plotas – 33,74 kv. m, jame yra 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,74 kv. m ploto.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai. Tačiau pagal Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktÄ , skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ , neiÅ¡skaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014, 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2090-552/2018, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1944-624/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2834-442/2018).

Nors pareiškėjas teigė, kad patalpos nuolat buvo perpildytos, jų plotas buvo vos 30 kv. m ir jis nuolat gyveno su 14–16 nuteistųjų, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad patalpų, kuriose gyveno pareiškėjas, plotas buvo labai skirtingas, taip pat patalpose apgyvendintas nuteistųjų skaičius buvo nevienodas. Pareiškėjas nedetalizavo, kuriose patalpose buvo 30 kv. m plotas ir jose gyveno 14–16 nuteistųjų, taip pat nenurodė šių asmenų vardų ir pavardžių, nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių duomenų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta, todėl Å¡i skundo dalis atmestina. Bylos duomenys patvirtina, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ir kamerų tipo patalpose, kur atliko jam paskirtas nuobaudas. Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 21 d. praÅ¡yme „Dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo pagal 2019-06-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eI-6108-505/2019“ (reg. Nr. DOK-18120) nurodė, kad savo pateiktame skunde skundžia Alytaus PN pirmo ir trečio lokalinių sektorių gyvenamÄ sias patalpas, kurios nėra priskirtos prie kamerų tipo patalpų ar baudos izoliatoriaus.

Atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , teismas dėl kamerų tipo ar baudos izoliatoriaus patalpose buvusių netinkamų kalinimo sÄ lygų nagrinėjamu atveju nepasisako. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas nei natÅ«ralus, nei dirbtinis apÅ¡vietimas, nuo lubų krito atsilupęs tinkas, žiemos metu buvo Å¡alta, nebuvo iÅ¡duodami elektriniai Å¡ildytuvai, nebuvo ventiliacijos, laikėsi drėgmė, veisėsi pelėsis. Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatÅ«rai, drėgmei, apÅ¡vietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.; toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). KonkretÅ«s parametrai natÅ«raliam patalpų apÅ¡vietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Alytaus visuomenės sveikatos centro 2016 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktÄ Nr. PA.1-309(22.14.3.1.12). Å io patikrinimo metu buvo kompleksiÅ¡kai tikrinama, kaip Alytaus pataisos namuose laikomasi higienos normos reikalavimų. Pažymėtina, kad minėtas aktas priimtas pareiÅ¡kėjo kalinimo metu, todėl yra aktualus nagrinėjamu atveju.

Minėtame akte nurodyta, kad pataisos namų patalpos ir aplinka tvarkinga, Å¡vari ir atitinka teisės aktų reikalavimus, atskirai pažymėta, kad ant patalpų sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nėra. Langai skaidraus stiklo, pritaikyti vėdinimui, patalpų valymui yra iÅ¡duodamos valymo priemonės. ApÅ¡vietimui naudojamos liuminescencinės lempos. Patikrinimo metu nenustatyta jokių Higienos normos pažeidimų dėl pareiÅ¡kėjo nurodomų aplinkybių. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 punktÄ , nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tarp jų tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas.

Nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose, kiekvienÄ dienÄ eilės tvarka skiriami budinčiaisiais ir tvarko kameras (Vidaus tvarkos taisyklių 226 punktas). Taigi, už patalpų Å¡varÄ ir tvarkos palaikymÄ jose yra atsakingi ir patys nuteistieji, todėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl galimai nepakankamos Å¡varos ir tvarkos yra nulemti kitų nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo elgesio. Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl elektrinio Å¡ildytuvo ar ventiliatoriaus iÅ¡davimo, dėl nekokybiÅ¡kai ar ne laiku atliekamų valymo darbų, todėl vertintina, kad minėtos aplinkybės reikÅ¡mingų nepatogumų pareiÅ¡kėjui nesukėlė.

Kadangi pareiškėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais, atsakovės atstovo pateikti duomenys laikytini iš dalies paneigiančiais pareiškėjo teiginius. Nors byloje ir nėra tikslių duomenų apie apšvietimo ar oro temperatūros atitiktį higienos normos reikalavimams būtent vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė būtent teigiamas apšvietimo ar oro temperatūros neatitikimas.

Vien abstraktus ir deklaratyvus teiginys, kad apÅ¡vietimas ir oro temperatÅ«ra neatitiko teisės aktų reikalavimų, nelaikytinas pakankamu argumentu neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui, net ir pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamųjų patalpų higienos sÄ lygos tam tikrais laikotarpiais galimai neatitiko Higienos normos reikalavimų. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų. Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad vertinant, ar pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl buitiniais parazitais užkrėstos patalpos yra pagrįsti, vien tik atsakovės atstovo pateiktos sutarties dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos kopija nėra pakankamas pagrindas pagrįsti, kad tikrinamu atveju pareiÅ¡kėjo gyvenimo ir buities sÄ lygos Å¡ia prasme iÅ¡ties buvo tinkamos (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-261/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018).

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės atstovas, paneigdamas pareiÅ¡kėjo teiginius, turi pateikti pagrįstus ir pakankamus to įrodymus (Å¡iuo atveju, pvz., dezinsekcijos ir deratizacijos darbų atlikimo aktus, žurnalus ir pan.). Akcentuotina ir tai, kad, sprendžiant dėl minėtų pareiÅ¡kėjo nusiskundimų, paprastai vertinama, ar laisvės atėmimo įstaiga sutarties dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo sÄ lygų laikėsi, ar pildytas atliktų darbų žurnalas, ar tokias aplinkybes patvirtina ir kiti bylose esantys duomenys (pvz., Visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktai) ir pan.

Nustačius Å¡ias aplinkybes, konstatuojama, jog atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebÅ«tų graužikų ir buitinių parazitų (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016). Dėl kenkėjų veisimosi atsakovės atstovas į bylÄ pateikė 2016 m. sausio 29 d. Alytaus PN sudarytÄ sutartį su V. M. IÄ®, taip pat 2016 m. gruodžio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 157, iÅ¡ kurios matyti, kad Alytaus pataisos namai yra sudarę kenkėjų naikinimo paslaugų teikimo sutartį su uždarÄ ja akcine bendrove „Alytaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“.

Byloje yra pateiktos ir Kenkėjų kontrolės ir naikinimo žurnalo kopijos, patvirtinančios atliktus dezinfekcijos ir deratizacijos darbus. Pažymėtina, jog buitinių kenkėjų buvimo laisvės atėmimo vietos įstaigos patalpose faktas pats savaime nėra laikomas pažeidimu, pažeidimas konstatuotinas tuo atveju, kai pataisos namų administracija nesiima veiksmų aptiktiems buitiniams kenkėjams naikinti. Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas ėmėsi veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų (Higienos normos HN 134:2015 20 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2515-662/2016, 2018 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1714-602/2018).

Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl papildomo kenkėjų naikinimo ar pan. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nėra pagrindo konstatuoti kokių nors netinkamų Alytaus PN veiksmų. PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad Alytaus PN pastatų konstrukcijose gausu asbesto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ patvirtino aplinkybę, jog asbestiniu stogu dengtų bendrabučių (gyvenamųjų pastatų) Alytaus PN nėra. Asbestas pataisos namų pastatų konstrukcijose ar Å¡iluminėse trasose, elektros instaliacijoje nebuvo naudojamas.

Jeigu pataisos namų pastatų stogai ir bÅ«tų padengti Å¡iferio plokÅ¡tėmis, kurių sudėtyje yra asbesto, asbesto dulkių atsiranda tik fiziÅ¡kai ardant ar remontuojant Å¡iferio plokÅ¡tėmis dengtÄ stogÄ . Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo argumentai yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl atmestini. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad virtuvėje dirbantys nuteistieji neturėjo jokių pažymėjimų ir nebuvo baigę mokymų, o dėl nekvalifikuoto darbo maistas, kurį jis valgė, buvo nekokybiÅ¡kas ir nehigieniÅ¡kas, patiekiamas nepakankamos temperatÅ«ros.

Teismas nustatė, kad Alytaus PN nuteistieji yra maitinami su uždarÄ ja akcine bendrove „Niklita“ sudarytos maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl netinkamos maisto kokybės ar kiekio, netinkamos jo temperatÅ«ros ar nehigieniÅ¡ko patiekimo ir į tai nebuvo reaguota, byloje nėra, tokių aplinkybių skunde nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose“ reglamentuota energinės vertės fiziologinė norma nedirbantiems asmenims 2298 kcal.

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, kad nuteistiesiems tiekiamo maisto kokybė yra tinkama, nuteistųjų maitinimas organizuojamas tris kartus per parÄ pagal patvirtintus nedirbančių ir dirbančių vyrų valgiaraščius ir mitybos normas. PeriodiÅ¡kai (kartÄ per ketvirtį) yra daromi gaminamo maisto laboratoriniai (cheminiai) tyrimai. Tyrimų metu nustatomi pagaminto maisto maistingumas ir energinė vertė. Pabrėžė, jog pažeidimų nebuvo užfiksuota. PareiÅ¡kėjas nenurodė (nepateikė jokių įrodymų), kokiu pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad jam duodamas maistas buvo nekokybiÅ¡kas, nepakankamos temperatÅ«ros ar nehigieniÅ¡kai patiekiamas.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tų gavęs mažesnę energinę vertę turintį maistÄ , nei numatyta minėtame nutarime. Pastebėtina, kad maisto skonio suvokimas yra subjektyvus kriterijus. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir bÅ«tiniausių reikmenų. Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl, atsižvelgdamas į bylos duomenis, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės atstovas bÅ«tų pažeidęs galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų aprÅ«pinimÄ maistu ir maitinimo organizavimÄ . Todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės dėl maisto kiekio, kokybės, temperatÅ«ros, nehigieniÅ¡ko patiekimo nelaikytinos pagrindu atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjas nurodė, kad tualeto patalpos neturi jokių sienelių ar pertvarų, taip pat tualete nėra galimybės užsirakinti, todėl neužtikrinamas privatumas. Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių manytina, kad sanitarinis mazgas turėjo duris, tačiau jos neužsirakino, tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad būriuose bendro naudojimo sanitarinėse patalpose įrengti sanitariniai mazgai turi turėti rakinamas duris, todėl pareiškėjo argumentai dėl nerakinamų tualeto durų ir dėl to nepakankamai užtikrinto privatumo atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl neveikusių arba apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių (kriauklių čiaupai, dušų maiÅ¡ytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai) prausyklose, duÅ¡uose ir tualeto patalpose, neÅ¡varių sienų ir lubų, atÅ¡okusių dažų ir tinko, suskaldytų plytelių, Å¡lapių ir slidžių grindų prausyklose, džiovyklų drabužiams, avalynei trÅ«kumo, kamerų nedezinfekavimo, neiÅ¡duodamų čiužinio užvalkalų, antro pagalvės užvalkalo bei antros paklodės, minkÅ¡tojo lovos inventoriaus ne valymo, o tik dezinfekavimo.

Privalomo kamerų dezinfekavimo (dezinfekavimo periodiÅ¡kumo) galiojantys teisės aktai nenumato. Be to, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad kreipėsi į administracijÄ , praÅ¡ydamas dezinfekuoti patalpas, nenurodė, kodėl sprendė, kad tokia dezinfekcija iÅ¡ viso buvo bÅ«tina. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimas dėl patalpų nedezinfekavimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas raÅ¡tu bÅ«tų kreipęsis dėl neveikusių arba apgadintų sanitarinių mazgų įrenginių (kriauklių čiaupai, dušų maiÅ¡ytuvai, jų rankenėlės, klozetų vandens nuleidimo mechanizmai) prausyklose, duÅ¡uose ir tualeto patalpose, neÅ¡varių sienų ir lubų, atÅ¡okusių dažų ir tinko, suskaldytų plytelių, Å¡lapių ir slidžių grindų prausyklose, dėl kriauklių nesilaikymo prie sienos, džiovyklų drabužiams, avalynei trÅ«kumo, neiÅ¡duodamų čiužinio užvalkalų, antro pagalvės užvalkalo bei antros paklodės, nevalomo lovos inventoriaus, perteklinių grotų buvimo, o pataisos įstaigos administracija nebÅ«tų į tokius skundus (praÅ¡ymus) reagavusi.

Nesant pareiÅ¡kėjo kreipimosi tuo metu, kai tokios aplinkybės egzistavo, ir duomenų, jog administracija į tokius skundus (praÅ¡ymus) nereagavo arba reagavo netinkamai, pareiÅ¡kėjui nenurodžius, kaip tai yra susiję su jo teisių ir (ar) interesų pažeidimu ir jo nurodoma galimai patirta žala, minėti argumentai laikytini abstrakčiais, nedetalizuotais ir neįrodytais. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog Alytaus PN 1-ojo ir 3-iojo lokalinių sektorių patalpos 2008 m. pripažintos avarinės bÅ«klės ir negali bÅ«ti eksploatuojamos, bei prie skundo pridėjo Pripažinimo avariniu aktÄ .

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Nors pareiÅ¡kėjas pateikia 2008 m. vasario 27 d. Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 pripažinimo avariniu aktÄ , tačiau atsižvelgiant į tai, kad vertinamasis laikotarpis Å¡ioje byloje yra nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., o minėtas aktas priimtas 2008 m. vasario 27 d., t. y. ne vertinamuoju laikotarpiu ar jam artimu metu (prieÅ¡ dvylika metų), teismo vertinimu, Å¡is įrodymas nėra reikÅ¡mingas nagrinėjamoje byloje ir nesusijęs su ginčo dalyku, todėl atmestinas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN jis buvo priverstas gyventi kartu su rūkančiais asmenimis, ir tai sukėlė sveikatos sutrikimų. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Å io straipsnio 4 dalis nustato pareigÄ juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru, taip pat kad matomose vietose bÅ«tų iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai ar ženklai apie draudimÄ rÅ«kyti, įrengtos specialios patalpos (vietos) rÅ«kyti ir iÅ¡kabinti jas nurodantys užraÅ¡ai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkte taip pat įtvirtintas draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, kad prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename bÅ«ryje yra įrengtos vietos rÅ«kyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas nesikreipė į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013). Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis su praÅ¡ymais ar skundais į Alytaus PN administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas dėl kitų nuteistųjų rÅ«kymo Alytaus PN gyvenamosiose patalpose ir dėl to jam sukeltų nepatogumų, todėl, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl Å¡ios aplinkybės nenustatyta. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Alytaus PN jis buvo laikomas kartu su asmenimis, infekuotais ŽIV.

BVK 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigoje tikslai yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 4 dalis nustato, jog pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų inter alia sergančius AIDS nuteistuosius.

Teismas konstatuoja, kad teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos atskirti asmenis, užsikrėtusius ŽIV, nuo kitų nuteistųjų. Pažymėtina, kad LVAT, atsižvelgdamas į nacionalinę teisę, taip pat į tarptautines rekomendacijas, savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra pasisakęs, jog suimtojo ar nuteistojo laikymo su ŽIV infekuotu asmeniu faktas savaime nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus veiksmus (žr., pvz., nutartys administracinėse bylose: 2012 m. birželio 28 d. Nr. A822-2474/2012, 2015 m. balandžio 14 d.

Nr. A-1010-575/2015, 2015 m. birželio 17 d. Nr. A-1826-624/2015, 2016 m. kovo 10 d. Nr. A-707-662/2016 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad asmenų, infekuotų ŽIV, izoliavimas vien dėl to, jog jie yra infekuoti ŽIV, yra laikomas asmenų, infekuotų ŽIV, diskriminacija asmenų, kurie nėra infekuoti ŽIV, atžvilgiu (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2474/2012). Teisės aktai numato galimybę izoliuoti ŽIV sergantį suimtÄ jį ar nuteistÄ jį nuo kitų suimtųjų ar nuteistųjų tik esant tam tikroms teisės aktuose numatytoms sÄ lygoms, t. y. sergančiajam iÅ¡reiÅ¡kus pageidavimÄ bÅ«ti izoliuotam arba kai dėl tokio asmens nesaugaus arba neatsargaus elgesio įstaigos administracija priima sprendimÄ jį izoliuoti (LVAT 2016 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1140-146/2016).

Byloje duomenų apie tokias aplinkybes nėra. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo laikymo kartu su ŽIV sergančiais asmenimis. Pareiškėjas pabrėžė, kad Alytaus PN nesivadovavo Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto reikalavimais bei direktoriaus įsakymu dėl Diferencijuoto nuteistųjų paskirstymo, kadangi jį nepagrįstai ir neteisėtai skyrė bausmę atlikti būriuose, kuriuose kalėjo narkomanai, telefoniniai sukčiai, ŽIV sergantys bei jauno amžiaus nuteistieji, todėl jis apie 200 kartų atsisakė eiti į būrį ir už tai jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos.

Kriterijai, kuriais vadovaujantis nuteistieji skirstomi į bÅ«rius, skyrius ar kameras, yra nustatyti BVK 70 straipsnyje bei Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 19 d.). BVK 70 straipsnyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmÄ kartÄ ; nuteistieji už tyčinius ir neatsargius nusikaltimus; nuteistieji užsieniečiai; buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigÅ«nai; pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, nuteistus užsieniečius, neįgaliuosius, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimÄ pažeidinėjančius nuteistuosius. Laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose atskirai arba izoliuoti vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai, nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 65 punktÄ , pataisos namų, gydymo-pataisos namų, laisvės atėmimo vietų ligoninės, nepilnamečių pataisos namų ir kalėjimų direktoriai įsakymais sudaro komisijas, kurios nuteistuosius, pirmÄ kartÄ po nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡ kardomojo kalinimo vietos atvykusius į Å¡ias pataisos įstaigas, jiems dalyvaujant, priskiria paprastosioms grupėms, taip pat suskirsto į bÅ«rius, skyrius ir kameras. Skirstant nuteistuosius į bÅ«rius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems rizikÄ , sveikatos bÅ«klę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų.

Nors pareiškėjas skundo papildyme teigė, kad skirstant į būrius buvo pažeista ir Alytaus PN direktoriaus įsakymu patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema, tačiau Alytaus PN 2020 m. sausio 8 d. rašte Nr. 8-105 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, jog pataisos namuose direktoriaus įsakymu yra sudaryta Nuteistųjų skirstymo komisija (toliau – ir Komisija), kuri veikė, kaip buvo numatyta Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte, ir jokių atskirų nuteistųjų paskirstymo schemų nebuvo, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų Alytaus pataisos namų 2016 m. gegužės 31 d., 2016 m. birželio 15 d., 2016 m. gruodžio 15 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d., 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. kovo 5 d., 2018 m. balandžio 17 d. Nuteistųjų skyrimo komisijos posėdžio protokolų matyti, kad Komisija svarstė klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo skyrimo į vienÄ ar kitÄ bÅ«rį, po to Alytaus PN direktoriaus įsakymais pareiÅ¡kėjas buvo skiriamas į konkrečius bÅ«rius, t. y. 2016 m. gegužės 31 d.

į 19 bÅ«rį, 2016 m. birželio 15 d. į 18 bÅ«rį, 2016 m. gruodžio 15 d. į 7 bÅ«rį, 2017 m. gegužės 4 d. į 9 bÅ«rį, 2017 m. rugpjūčio 4 d. į 15 bÅ«rį, 2017 m. gruodžio 5 d. į 9 bÅ«rį, 2018 m. kovo 5 d. į 11 bÅ«rį, 2018 m. balandžio 17 d. į 21 bÅ«rį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad vertinamuoju laikotarpiu už administracijos nurodymų nevykdymÄ , atsisakius gyventi paskirtuose bÅ«riuose, pareiÅ¡kėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos Alytaus PN direktoriaus nutarimais: 2016-06-14, 2016-06-15, 2016-06-16, 2016-10-14, 2016-11-14, 2016-12-14, 2017-01-16, 2017-01-30, 2017-02-28, 2017-03-01, 2017-02-13, 2017-05-02, 2017-05-03, 2017-05-05, 2017-06-05, 2017-07-07, 2017-07-10, 2017-07-11, 2017-07-12, 2017-07-13, 2017-07-14, 2017-07-17, 2017-07-18, 2017-07-19, 2017-07-20, 2017-07-21, 2017-07-24, 2017-07-25, 2017-07-26, 2017-07-27, 2017-07-31, 2017-08-01, 2017-08-02, 2017-08-03, 2017-08-04, 2017-08-07, 2017-11-21, 2017-11-22, 2017-11-23, 2017-11-24, 2017-11-27, 2017-11-28, 2017-11-29, 2017-11-30, 2017-12-01, 2017-12-04, 2017-12-06, 2017-12-22, 2018-01-08, 2018-01-09, 2018-01-10, 2018-01-11, 2018-01-12, 2018-01-29, 2018-01-30, 2018-01-31, 2018-02-01, 2018-02-02, 2018-02-05, 2018-03-06, 2018-03-22, 2018-03-23, 2018-03-26, 2018-03-27, 2018-03-28, 2018-04-03, 2018-04-04, 2018-04-05, 2018-04-06, 2018-05-02, 2018-05-03, 2018-05-04, 2018-05-07, 2018-05-08, 2018-05-09, 2018-05-10, 2018-05-11, 2018-05-14, 2018-05-15, 2018-05-16, 2018-05-17, 2018-05-18, 2018-05-21, 2018-05-22, 2018-05-23, 2018-05-24, 2018-05-25, 2018-05-28.

Taigi, įvardyti nutarimai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu nuolat atsisakinėjo bÅ«ti jam įstaigos administracijos skiriamuose bÅ«riuose, todėl į bylÄ pateiktos 2016 m. gegužės 27 d., 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. birželio 16 d., 2017 m. sausio 18 d., 2017 m. gegužės 25 d., 2017 m. lapkričio 21 d., 2018 m. kovo 7 d. tarnybinių tyrimų iÅ¡vados patvirtina, kad Alytaus PN administracija, siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti tikslesnes tokių pareiÅ¡kėjo veiksmų priežastis, atliko tarnybinius tyrimus. 2016 m. gegužės 27 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-360 nurodyta, jog apklaustas nuteistasis A.

L. nurodė, kad atsisako gyventi paskirtame bÅ«ryje, nes su juo buvo susidorota fiziÅ¡kai, tačiau konkrečias pavardes nurodyti atsisakė. Tyrimo metu apklausus 4 lokalinio sektoriaus nuteistuosius, Å¡ie paaiÅ¡kino, kad nežino, dėl kokių priežasčių A. L. atsisakė gyventi paskirtame bÅ«ryje, bei negirdėjo, kad kas nors prieÅ¡ jį bÅ«tų naudojęs fizinį ar psichinį smurtÄ . Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau Å¡is nurodymas nebuvo vykdomas, todėl pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis. 2016 m. birželio 14 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-409 nurodyta, jog apklaustas nuteistasis A.

L. paaiÅ¡kino, kad atsisako gyventi 2-ame lokaliniame sektoriuje dėl asmeninių priežasčių, kurias nurodyti atsisakė, taip pat akcentavo, jog niekas prieÅ¡ jį smurto nenaudojo. Tyrimo metu apklausus 2 lokalinio sektoriaus nuteistuosius, Å¡ie paaiÅ¡kino, kad nežino, dėl kokių priežasčių jis iÅ¡ bÅ«rio išėjo, bei negirdėjo, kad kas nors prieÅ¡ jį ketintų naudoti fizinį ar psichinį smurtÄ . Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau Å¡is nurodymas nebuvo vykdomas, todėl pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis. 2016 m. birželio 16 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-421 nurodyta, jog nuteistasis A.

L. dėl atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje atsisakė nurodyti priežastis tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu. Tyrimo metu kiti nuteistieji nebuvo apklausti, kadangi pareiÅ¡kėjas į paskirtÄ bÅ«rį net nebuvo nuėjęs. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau jis Å¡io nurodymo nevykdė, todėl buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis. 2017 m. sausio 18 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-61 nurodyta, jog nuteistasis A.

L. dėl atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje teigė, kad atsisako atlikti bausmę 7-ame bÅ«ryje ir visame 1-ame lokaliniame sektoriuje dėl galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais, kurių nenurodė. Tyrimo metu kiti nuteistieji nebuvo apklausti, kadangi pareiÅ¡kėjas į paskirtÄ bÅ«rį nebuvo nuėjęs. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau jis Å¡io nurodymo nevykdė, todėl buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis. 2017 m. gegužės 25 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-364 nurodyta, jog nuteistasis A.

L. dėl atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje atsisakė nurodyti priežastis tiek raÅ¡tu, tiek žodžiu. Tyrimo metu kiti nuteistieji nebuvo apklausti, kadangi pareiÅ¡kėjas į paskirtÄ bÅ«rį nebuvo nuėjęs. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau jis Å¡io nurodymo nevykdė, todėl buvo pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis. 2017 m. lapkričio 21 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-756 nurodyta, jog, nuvykus pakalbėti su nuteistuoju A.

L. dėl atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje, nuteistasis atsisakė raÅ¡tu nurodyti priežastis. Žodžiu paaiÅ¡kino, kad visi pareigÅ«nai korumpuoti ir dėl to jis yra kreipęsis į kitas instancijas. Tyrimo metu apklausus 6 lokalinio sektoriaus nuteistuosius, Å¡ie paaiÅ¡kino, kad nežino, dėl kokių priežasčių nuteistasis iÅ¡ bÅ«rio išėjo, bei nurodė, kad prieÅ¡ jį niekas nenaudojo fizinio ar psichinio smurto. Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau Å¡is nurodymas nebuvo vykdomas, todėl pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis. 2018 m. kovo 7 d. tarnybinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 16-161 nurodyta, jog apklaustas nuteistasis A.

L. nurodė, kad į paskirtÄ bÅ«rį nuėjęs nebuvo, nes mano, kad yra prieÅ¡iÅ¡kai prieÅ¡ jį nusiteikusių nuteistųjų, tačiau konkrečias pavardes nurodyti atsisakė. Tyrimo metu apklausus 3 lokalinio sektoriaus nuteistuosius, Å¡ie paaiÅ¡kino, kad nežino, dėl kokių priežasčių A. L. atsisakė gyventi paskirtame bÅ«ryje, bei negirdėjo, kad kas nors prieÅ¡ jį bÅ«tų naudojęs smurtÄ . Taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas negalėtų bÅ«ti paskirtame bÅ«ryje ar kad galėtų jis Å¡iame bÅ«ryje su kuo nors konfliktuoti, todėl jam buvo nurodyta eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau Å¡is nurodymas nebuvo vykdomas, todėl pasiÅ«lyta pareiÅ¡kėjÄ nubausti už bausmės atlikimo režimo pažeidimÄ Alytaus PN direktoriaus teisėmis.

Teismas pažymi, kad nors pareiÅ¡kėjas skundo patikslinime bei teismo posėdžio metu akcentavo, jog nebuvo vadovaujamasi Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkto nuostatomis, t. y. jis nepagrįstai buvo skiriamas gyventi į bÅ«rius, kuriuose nuteistieji yra jauno amžiaus, narkomanai, sergantys ŽIV, tačiau tarnybinių tyrimų metu, kada buvo praÅ¡oma pareiÅ¡kėjui nurodyti atsisakymo eiti į paskirtÄ bÅ«rį priežastis, jis niekada neįvardijo, kad neina į paskirtÄ bÅ«rį bÅ«tent dėl jame gyvenančių jauno amžiaus, narkomanų ar sergančių ŽIV nuteistųjų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kiekvienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjui atsisakius gyventi bÅ«ryje, jam buvo suteikta galimybė pateikti raÅ¡ytinius pasiaiÅ¡kinimus, tačiau jis tokia galimybe net ne visada naudodavosi. Taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kinimuose konkrečių asmenų ar aplinkybių neįvardydavo. Taigi, savo atsisakymų eiti į paskirtÄ bÅ«rį pareiÅ¡kėjas nepagrindė ir aplinkybių nedetalizavo. Bylos medžiaga patvirtina, jog vertinamuoju laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir Å¡ių aplinkybių pats pareiÅ¡kėjas niekada nekonkretizavo.

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad kuriame nors bÅ«ryje pareiÅ¡kėjas negalėtų gyventi ar kad jis su kuo nors iÅ¡ nuteistųjų bÅ«tų konfliktavęs, taip pat nėra duomenų, jog vieno ar kito bÅ«rio nuteistieji bÅ«tų prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir dėl to jis negalėtų gyventi paskirtame bÅ«ryje. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad pareiÅ¡kėjo atsisakymas gyventi paskirtuose bÅ«riuose bÅ«tų priežastiniame ryÅ¡yje ir su kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iÅ¡ to kylančia grėsme pareiÅ¡kėjo sveikatai ir gyvybei.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai, jog Alytaus PN nesiaiÅ¡kina jo atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje priežasčių, vertintini kaip deklaratyvÅ«s, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Atvirkščiai, pirmiau įvardytos tarnybinių tyrimų iÅ¡vados patvirtina, kad tyrimų metu visada buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjo atsisakymo gyventi paskirtame bÅ«ryje priežastis. Pažymėtina, jog į bylÄ pateiktoje Alytaus PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. pažymoje Nr. 14-3-551 „Dėl nuteistojo A.

L. psichologinio konsultavimo“ nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę Alytaus PN, buvo visada pernelyg pasitikintis savimi, atlaidus sau, linkęs gyventi pagal savo taisykles savo susikurtame pasaulyje, taip pat keliantis didelius reikalavimus aplinkiniams, dėl egocentrizmo ir nenuolaidumo dažnai konfliktuodavo su aplinkiniais. Taip pat pažymėta, kad, pareiškėjo įsitikinimu, Alytaus PN nėra nė vieno būrio, kuriame jis galėtų gyventi, todėl jis atsisakydavo gyventi su kitais nuteistaisiais jam paskirtame būryje, t. y. jo siekis buvo gyventi vienam pagal savo taisykles savo susikurtame pasaulyje.

Pažymėtina ir tai, kad į bylÄ atsakovės atstovo pateikta pažyma „Apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus“ patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas nuolat piktybiÅ¡kai pažeidinėjo pataisos įstaigose nustatytÄ tvarkÄ , įžūliai elgdavosi, nevykdydavo įstaigos administracijos reikalavimų. Ä®vertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, todėl pats sau sukÅ«rė neigiamas pasekmes, t. y., teismo vertinimu, Alytaus PN administracija pagrįstai jam nurodydavo eiti į paskirtÄ bÅ«rį, tačiau jis Å¡io nurodymo piktybiÅ¡kai nevykdydavo, taigi toks pareiÅ¡kėjo elgesys buvo vertinamas kaip teisėtų administracijos nurodymų nevykdymas, todėl jam buvo pagrįstai nuolat skiriamos įvairios drausminės nuobaudos, tarp jų ir perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrÄ jÄ nuteistųjų pareigÄ â€“ nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigÅ«no nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalis 1 punktas), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevencijÄ . Ä®statymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis. Nuobaudos nuteistajam gali bÅ«ti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus.

BendrÄ sias nuteistųjų teises reglamentuoja BVK 11 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiÅ«lymais, praÅ¡ymais (pareiÅ¡kimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigÅ«nus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Aptartų BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto normų imperatyvus pobÅ«dis ir BVK 11 straipsnyje reglamentuotos bendrosios nuteistųjų teisės reiÅ¡kia, kad nuteistasis privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ; bei padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), bÅ«rius, skyrius bei konkrečias gyvenamÄ sias patalpas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumÄ , taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012).

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į bÅ«rius ar konkrečias gyvenamÄ sias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimÄ , nes tai gali prieÅ¡tarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, bÅ«damas paskirtas į atitinkamÄ bÅ«rį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotÄ praÅ¡ymÄ dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 straipsnio 6 dalis), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtÄ administracijos reikalavimÄ vykti į paskirtÄ bÅ«rį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimÄ ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1501/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali bÅ«ti pareikÅ¡ta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimÄ ir po to paduodant skundÄ (BVK 5 straipsnis, 12 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 dalis, 143 straipsnio 5 ir 9 dalys), o ne pareiÅ¡kėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu bÅ«du (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimÄ ) (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.).

Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame bÅ«ryje (eiti gyventi į paskirtÄ bÅ«rį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 straipsnis). BVK 183 straipsnyje (Bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigÅ«nų veiksmų ir sprendimų apskundimas) nustatyta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigÅ«nų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami atitinkamÄ bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui.

Å is skundÄ turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos (1 dalis). Å io straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Departamento direktoriui. Å is skundÄ turi iÅ¡nagrinėti ne vėliau kaip per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvideÅ¡imt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos (2 dalis). Departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis).

IÅ¡ Å¡io teisinio reguliavimo matyti, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų sprendimai per vienÄ mėnesį gali bÅ«ti skundžiami Departamento direktoriui, o Å¡io sprendimai – per dvideÅ¡imt dienų nuo jų įteikimo gali bÅ«ti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io.

Kaip minėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas).

PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tačiau tokių duomenų pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė. Pabrėžtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl netinkamų jo laikymo Alytaus PN sÄ lygų nenustatyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sÄ lygų.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, kad bÅ«tų siekęs iÅ¡skirti pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir taip sudaryti jam teisės aktams prieÅ¡taraujančias kalinimo sÄ lygas. Be to, tam tikras kalinimo įstaigoje laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 straipsnis) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl minėtų priežasčių pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylÄ 2020 m. sausio 27 d. patikslintÄ pažymÄ Nr. (12.33)PT-579 apie 436,40 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas.

Bylos duomenimis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-19-T-1115-4136 nuspręsta A. L. teikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ , taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo A. L. (A. L.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Daina Kukalienė