2018-10-04 Nr. AB-20788-3-63-3-01162-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-638-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01162-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1; 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. N. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir viešosios įstaigos Jūrininkų sveikatos priežiūros centro direktoriui dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti: viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2018 m. balandžio 25 raštą Nr. S3-339 „Dėl A. N. pretenzijos“; 2) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. raštą Nr. (31.1.)-Rs2-490 „Dėl paslaugų kokybės“.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas nustatė, jog pacientų ginčams su sveikatos priežiūros įstaiga nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau pareiškėja nepateikė nei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nei Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų, kuriais būtų išspręstas ginčas. Be to, teismas sprendė, kad šiuo atveju ginčas kyla tarp pareiškėjos, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, bei yra susijęs su šio atsakovo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas.

Teismo vertinimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. (31.1.)-Rs2-490 „Dėl paslaugų kokybės“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia, nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos ir šio rašto panaikinimas pareiškėjos teisėms ar pareigoms neturėtų įtakos.

III. Pareiškėja A. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos skundą, priimti jos skundą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad ji sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro veiksmų, tačiau skundžia teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti jos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (31.1.)-Rs2-490 „Dėl paslaugų kokybės“. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodė, jog pareiškėjos pretenzija nepagrįsta, ir mano, kad šis raštas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą turi didesnę įrodomąją galią, todėl jis bus panaudotas prieš pareiškėją kitame teisminiame procese. Pareiškėja teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija viršijo savo kompetenciją, ji turėjo pareiškėjos prašymą, kurį savivaldybei persiuntė Lietuvos Respublikos Seimo narys, o ne pati pareiškėja, persiųsti kompetentingai institucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kyla dėl VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro gydymo paslaugų, suteiktų pareiškėjai A. N.

Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Šio straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktą sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę atlieka Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Šiuo atveju ginčas kyla tarp pareiškėjos, kaip paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro, bei yra susijęs su šio atsakovo teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras veikė ne viešojo administravimo, bet privatinės teisės reglamentuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis) (žr. pav., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį byloje Nr. T-111-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-822/2018). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą dalyje dėl VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2018 m. balandžio 25 rašto Nr. S3-339 „Dėl A. N. pretenzijos“ panaikinimo teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi dėl VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro veiksmų, tačiau skundžia teismo nutarties dalį dėl atsisakymo priimti jos skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (31.1.)-Rs2-490 „Dėl paslaugų kokybės“.

Teisėjų išnagrinėjusi 2018 m. gegužės 28 d. rašto teisinį turinį, nemato pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. raštas Nr. (31.1.)-Rs2-490 „Dėl paslaugų kokybės“ yra informacinio - aiškinamojo pobūdžio dokumentas. Šiame rašte nėra išreikšta įgalioto priimti sprendimą subjekto valia (valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas), o tik pateikiama nuomonė dėl pareiškėjos pretenzijos bei informacija dėl teisės kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiuo raštu nėra pakeičiamos, nustatomos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjos teisės ar pareigos, taip pat šio rašto panaikinimas neturėtų pareiškėjos teisėms ar pareigoms įtakos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gegužės 28 d. rašto Nr. (31.1.)-Rs2-490 „Dėl paslaugų kokybės“ pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio, taip pat aiškinamojo bei rekomendacinio pobūdžio dokumentai (pvz.: 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1273-756/2015, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose ir prašomoje panaikinti nutartyje pagrįstai bei teisėtai nusprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl skundą priimti atsisakė. Šią teismo nutartį naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė