Legislator Case Law & Legislation
e098ab6a-185d-430d-afbb-80c01a66ca83 AI generated

e098ab6a-185d-430d-afbb-80c01a66ca83 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number e098ab6a-185d-430d-afbb-80c01a66ca83
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja JPranešėja Erinija Kazlauskienė                           Civilinė byla Nr. 2S-493-730/2014Teisėja Rūta Laurinonienė                          (Proceso Nr. 2-46-3-01791-2013-9)                           Procesinio sprendimo kategorijos:      128.12; 122.3.     (S)                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J.

Legislator headnote

AI generated

e098ab6a-185d-430d-afbb-80c01a66ca83 · Klaipėdos apygardos teismas: Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ , kuriuo jis prašė įpareigoti notarę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų dokumentų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja JPranešėja Erinija Kazlauskienė                           Civilinė byla Nr. 2S-493-730/2014Teisėja Rūta Laurinonienė                          (Proceso Nr. 2-46-3-01791-2013-9)                           Procesinio sprendimo kategorijos:      128.12; 122.3.     (S)                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 6 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J.

S. atskirÄ jį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ , suinteresuoti asmenys Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. B., J. S. dėl praleisto termino dėl notaro veiksmų skundui paduoti atnaujinimo ir dėl notarės įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ skundui dėl notaro veiksmų paduoti, taip pat prašė įpareigoti notarę A.

B. iÅ¡duoti jam paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos Z. S. paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Nurodė, kad 2013-09-18 iÅ¡ notarės gavo atsakymÄ , kad ji atsisako jam iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos turtÄ , nes ½ dalis palikimo priklauso neva jo broliui J. S., terminÄ skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, nes ieÅ¡kojo teisinės pagalbos, terminas praleistas tik keletÄ dienų.Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-10-18 rezoliucija atnaujino terminÄ skundui dėl notaro veiksmų paduoti, 2013-12-18 nutartimi pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Nurodė, kad Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. B. 2013-09-13 raÅ¡tu Nr. 101 pranešė, kad 2000-03-03 mirus Z. S. notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 136. Priėmę palikimÄ Ä¯statyminiai įpėdiniai Å¡ioje byloje yra mirusiosios vaikai J. S. ir J. S.. J. S. pareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas. J. S. paveldėjimo teisės kitam asmeniui neperleistos, todėl laikytina, kad J. S. palikimÄ priėmė. Teismas konstatavo, kad J.

S. neturi teisės paveldėti visÄ mirusios motinos Z. S. palikimÄ , todėl notarės veiksmai yra teisėti ir neprieÅ¡tarauja materialinės teisės normoms.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas J. S. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – tenkinti jo skundÄ dėl notaro veiksmų ir įpareigoti notarę A. B iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ jam į visÄ jo motinos paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Nurodo, kad teismo darbas sukėlė abejonių dėl sÄ Å¾iningumo ir nepriklausomumo.

Apelianto nuomone, teismo ir notarės draugystė yra pagrindas suabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Teigia, kad teismas Å¡ioje byloje kvestionuoja aukÅ¡tesnės instancijos teismo patikrintas ir nustatytas faktines aplinkybes, nes du teismai nagrinėdami civilinę bylÄ Nr. 2-2163-377/2012 nustatė, kad notaras paveldėjimo bylos užvedęs nebuvo, todėl neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur atsirado duomenys, kad paveldėjimo byla užvesta. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas buvo palikęs nepakeistÄ pirmosios instancijos teismÄ sprendimÄ , kuriuo jis paveldėjo turtÄ faktiÅ¡kai jį pradėdamas valdyti, taigi notaras įpareigotinas vykdyti teismo nutartį.

Teigia, kad jo brolis už savo dalį, kad nepretenduotų į tėvų turtÄ yra gavęs pinigus. Taip pat nurodo, kad teisėja su juo elgėsi nepagarbiai, neleido užduoti klausimų ir perskaityti pasižymėtų ant popieriaus pastabų. Suinteresuotas asmuo J. S. 2014-03-06 pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti ir priimti atsiliepimÄ . Pripažinus termino pateikti atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ praleidimo priežastis svarbiomis, terminas atsiliepimui paduoti atnaujintas ir atsiliepimas priimtas.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo J. S. nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo J. S. atskiruoju skundu nesutinka. Nesutikimo motyvais nurodė aplinkybes. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino faktines aplinkybes, sprendimÄ pagrindė įrodymais pateiktais civilinėje byloje ir iÅ¡tirtais teismo posėdyje. Suinteresuotas asmuo J. S. per įstatymu nustatytÄ terminÄ padavė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo. PareiÅ¡kimas dėl palikimo priėmimo įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikintas, jis nėra perleidęs savo paveldėjimo teisės kitam asmeniui.

Tiek suinteresuoto asmens J. S., tiek pareiÅ¡kėjo J. S. pareiÅ¡kimai buvo įregistruoti notariniame registre, pareiÅ¡kimų pagrindu užvesta paveldėjimo byla Nr. 136.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ , kuriuo jis prašė įpareigoti notarę iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų dokumentų.

Notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).Vienas iÅ¡ notarų atliekamų veiksmų yra paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas).Atsižvelgiant į Notariato įstatymo apibrėžtas notarų funkcijas bei nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ esant net menkiausioms abejonėms dėl tokio veiksmo teisėtumo.Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirė pareiÅ¡kėjo tėvas J.

S., o (duomenys neskelbtini), mirė pareiÅ¡kėjo mama Z. S. (b. l. 9-10). Civilinėje byloje Nr. 2-2163-377/2012 Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro 2012-09-11 Nr. 119 pažymoje (b. l. 15), nurodyta, kad J. S., mirusio (duomenys neskelbtini),, paveldėjimo byla nėra užvesta. (duomenys neskelbtini), mirus Z. S., per įstatymų nustatytÄ terminÄ , tai yra, per Å¡eÅ¡is mėnesius, 2000-08-08 pareiÅ¡kėjas J. S., o 2000-09-01 suinteresuotas asmuo J. S. Tauragės rajono pirmajam notaro biurui padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad mirus mamai Z.

S. jos palikimÄ priima ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ (b. l. 30, 31). Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-11-26 sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjo J. S. mama Z. S. priėmė palikimÄ atsiradusį po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, taip nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas J. S. priėmė palikimÄ , atsiradusį po jo mamos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti (b. l. 4-5).

PareiÅ¡kėjas J. S. kreipėsi į Tauragės rajono 1-Ä jį notaro biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo į visÄ Z. S. priklausantį turtÄ , tačiau Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. B. 2013-09-13 raÅ¡tu Nr. 101 pranešė, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. S. notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 136, priėmę palikimÄ Ä¯statyminiai įpėdiniai Å¡ioje byloje yra mirusios Z. S. vaikai J. S. ir J. S., pareiÅ¡kimai palikimui priimti nebuvo panaikinti teismine tvarka, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į po palikėjos mirties atsiradusį visÄ turtÄ pareiÅ¡kėjui J.

S. nebuvo iÅ¡duotas (b. l. 9).Å iuo atveju paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (1964 m.

CK 567, 571, 578 straipsniai). Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje yra nustatyti du bÅ«dai, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ :

1) kai jis faktiÅ¡kai pradėjo turtÄ valdyti;

2) kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.           Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).Apeliantas nesutikimo argumentais nurodo aplinkybes, kad 2000 metais Z. S. paveldėjimo byla užvesta nebuvo, mano, kad teismai, iÅ¡nagrinėję jo praÅ¡ymÄ dėl juridinio fakto nustatymo, pripažino, kad jis priėmė palikimÄ po savo motinos mirties pradėdamas paveldėtÄ turtÄ valdyti, todėl jam priklauso paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ jo motinai priklausiusį turtÄ .Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. S., per įstatymu nustatytÄ terminÄ , tai yra, per Å¡eÅ¡is mėnesius, suinteresuotas asmuo 2000-09-01 J. S. Tauragės rajono pirmajam notaro biurui padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad mirus mamai Z. S. jos palikimÄ priima ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , taip pat 2000-08-08 pareiÅ¡kėjas J. S. Tauragės rajono pirmajam notaro biurui padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad mirus mamai Z. S. jos palikimÄ priima ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , užvesta paveldėjimo byla Nr. 136 (b. l. 9, 30, 31).Apelianto nurodytoje civilinėje byloje dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo bylos nagrinėjimo dalykas yra juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, nustatymas, tai yra, buvo nustatyta, tik ar pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ , ar ne, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas kas sudaro palikėjos paveldimÄ turtÄ ir kad visas turtas priklauso tik pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamos bylos atveju tiek pareiÅ¡kėjas J. S., tiek suinteresuotas asmuo J. S., bÅ«dami palikėjos sÅ«nÅ«s, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai ir ta aplinkybė, jog vienas įpėdinis nusistatė juridinį faktÄ , jog palikimÄ priėmė pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, neatima iÅ¡ kito įpėdinio teisės priimti palikimÄ kreipiantis su pareiÅ¡kimu į notarÄ dėl palikimo priėmimo, nes tokia situacija reiÅ¡kia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpėdinių skirtingais, tačiau lygiaverčiais bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2011).

Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 apžvalga). PalikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis turi nustatyti paveldėjimo bylÄ administruojantis notaras. Kadangi priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), tai yra, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ , o palikimÄ Å¡iuo atveju yra priėmęs tiek pareiÅ¡kėjas J.

S., tiek suinteresuotas asmuo J. S., jų palikimo priėmimo teisėtumas nėra nuginčytas, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad Å¡iuo atveju palikimas priklauso tiek pareiÅ¡kėjui, tiek suinteresuotam asmeniui. Formuojama teismų praktika, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).         Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad dėl paveldėjimo teisinio santykio, tai yra, paveldėjimo teisės į po Z.

S. mirties atsiradusį palikimÄ , tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens yra kilęs ginčas, todėl notarė pagrįstai atsisakė atlikti pareiÅ¡kėjo J. S. praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ po Z. S. mirties atsiradusį palikimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ .            Ginčas, kilęs tarp pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens (įpėdinių) dėl teisės į palikimÄ yra nagrinėtinas ne ypatingosios teisenos, bet ieÅ¡kinio teisenos tvarka (CK 5.8 straipsnis).Atmestini ir apelianto argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo.

Visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, yra ne kartÄ pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, neÅ¡aliÅ¡kumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-9/2014).

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a :

        palikti nepakeistÄ Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, o pareiÅ¡kėjo J. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Teisėja                                                                                                   Erinija Kazlauskienė