e098ab6a-185d-430d-afbb-80c01a66ca83 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äja JPraneÅ¡Äja Erinija KazlauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CivilinÄ byla Nr. 2S-493-730/2014TeisÄja RÅ«ta LaurinonienÄ                          (Proceso Nr. 2-46-3-01791-2013-9)                           Procesinio sprendimo kategorijos:      128.12; 122.3.     (S)                           KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 6 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Erinija KazlauskienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjo J.
Legislator headnote
AI generatede098ab6a-185d-430d-afbb-80c01a66ca83 · KlaipÄdos apygardos teismas: AbsoliuÄių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).NagrinÄjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ pareiÅ¡kÄjo J. S. skundÄ , kuriuo jis praÅ¡Ä Ä¯pareigoti notarÄ iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybÄs įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinanÄias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisÄtų dokumentų.
Full text
PraneÅ¡Äja JPraneÅ¡Äja Erinija KazlauskienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CivilinÄ byla Nr. 2S-493-730/2014TeisÄja RÅ«ta LaurinonienÄ                          (Proceso Nr. 2-46-3-01791-2013-9)                           Procesinio sprendimo kategorijos:      128.12; 122.3.     (S)                           KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 6 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Erinija KazlauskienÄ, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi pareiÅ¡kÄjo J.
S. atskirÄ jį skundÄ dÄl TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinÄje byloje pagal pareiÅ¡kÄjo J. S. skundÄ , suinteresuoti asmenys TauragÄs rajono 1-ojo notaro biuro notarÄ A. B., J. S. dÄl praleisto termino dÄl notaro veiksmų skundui paduoti atnaujinimo ir dÄl notarÄs įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t Ä : pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas atnaujinti terminÄ skundui dÄl notaro veiksmų paduoti, taip pat praÅ¡Ä Ä¯pareigoti notarÄ A.
B. iÅ¡duoti jam paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos Z. S. paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. NurodÄ, kad 2013-09-18 iÅ¡ notarÄs gavo atsakymÄ , kad ji atsisako jam iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos turtÄ , nes ½ dalis palikimo priklauso neva jo broliui J. S., terminÄ skundui paduoti praleido dÄl svarbių priežasÄių, nes ieÅ¡kojo teisinÄs pagalbos, terminas praleistas tik keletÄ dienų.TauragÄs rajono apylinkÄs teismas 2013-10-18 rezoliucija atnaujino terminÄ skundui dÄl notaro veiksmų paduoti, 2013-12-18 nutartimi pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmetÄ.
NurodÄ, kad TauragÄs rajono 1-ojo notaro biuro notarÄ A. B. 2013-09-13 raÅ¡tu Nr. 101 praneÅ¡Ä, kad 2000-03-03 mirus Z. S. notarų biure yra užvesta paveldÄjimo byla Nr. 136. PriÄmÄ palikimÄ Ä¯statyminiai įpÄdiniai Å¡ioje byloje yra mirusiosios vaikai J. S. ir J. S.. J. S. pareiÅ¡kimas dÄl palikimo priÄmimo įstatymų nustatyta tvarka nÄra panaikintas. J. S. paveldÄjimo teisÄs kitam asmeniui neperleistos, todÄl laikytina, kad J. S. palikimÄ priÄmÄ. Teismas konstatavo, kad J.
S. neturi teisÄs paveldÄti visÄ mirusios motinos Z. S. palikimÄ , todÄl notarÄs veiksmai yra teisÄti ir neprieÅ¡tarauja materialinÄs teisÄs normoms.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kÄjas J. S. praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir iÅ¡sprÄsti klausimÄ iÅ¡ esmÄs â tenkinti jo skundÄ dÄl notaro veiksmų ir įpareigoti notarÄ A. B iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ jam į visÄ jo motinos paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Nurodo, kad teismo darbas sukÄlÄ abejonių dÄl sÄ Å¾iningumo ir nepriklausomumo.
Apelianto nuomone, teismo ir notarÄs draugystÄ yra pagrindas suabejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Teigia, kad teismas Å¡ioje byloje kvestionuoja aukÅ¡tesnÄs instancijos teismo patikrintas ir nustatytas faktines aplinkybes, nes du teismai nagrinÄdami civilinÄ bylÄ Nr. 2-2163-377/2012 nustatÄ, kad notaras paveldÄjimo bylos užvedÄs nebuvo, todÄl neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur atsirado duomenys, kad paveldÄjimo byla užvesta. Nurodo, kad apeliacinÄs instancijos teismas buvo palikÄs nepakeistÄ pirmosios instancijos teismÄ sprendimÄ , kuriuo jis paveldÄjo turtÄ faktiÅ¡kai jį pradÄdamas valdyti, taigi notaras įpareigotinas vykdyti teismo nutartį.
Teigia, kad jo brolis už savo dalį, kad nepretenduotų į tÄvų turtÄ yra gavÄs pinigus. Taip pat nurodo, kad teisÄja su juo elgÄsi nepagarbiai, neleido užduoti klausimų ir perskaityti pasižymÄtų ant popieriaus pastabų. Suinteresuotas asmuo J. S. 2014-03-06 pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kÄjo atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ paduoti ir priimti atsiliepimÄ . Pripažinus termino pateikti atsiliepimui į atskirÄ jį skundÄ praleidimo priežastis svarbiomis, terminas atsiliepimui paduoti atnaujintas ir atsiliepimas priimtas.
Atsiliepime suinteresuotas asmuo J. S. nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo J. S. atskiruoju skundu nesutinka. Nesutikimo motyvais nurodÄ aplinkybes. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kino faktines aplinkybes, sprendimÄ pagrindÄ Ä¯rodymais pateiktais civilinÄje byloje ir iÅ¡tirtais teismo posÄdyje. Suinteresuotas asmuo J. S. per įstatymu nustatytÄ terminÄ padavÄ pareiÅ¡kimÄ notarui dÄl palikimo priÄmimo. PareiÅ¡kimas dÄl palikimo priÄmimo įstatymų nustatyta tvarka nÄra panaikintas, jis nÄra perleidÄs savo paveldÄjimo teisÄs kitam asmeniui.
Tiek suinteresuoto asmens J. S., tiek pareiÅ¡kÄjo J. S. pareiÅ¡kimai buvo įregistruoti notariniame registre, pareiÅ¡kimų pagrindu užvesta paveldÄjimo byla Nr. 136.Atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). NagrinÄjant atskiruosius skundus taikomos taisyklÄs, reglamentuojanÄios civilinį procesÄ apeliacinÄs instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinÄjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).
AbsoliuÄių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).NagrinÄjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ pareiÅ¡kÄjo J. S. skundÄ , kuriuo jis praÅ¡Ä Ä¯pareigoti notarÄ iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ jo mamos paliktÄ turtÄ , kuris atsirado po jos mirties. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybÄs įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinanÄias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisÄtų dokumentų.
Notarui suteikta teisÄ juridiÅ¡kai įtvirtinti neginÄijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybÄs teisÄtų interesų apsaugÄ . Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minÄtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , kad notaras nenagrinÄja asmenų ginÄų, nenustatinÄja ginÄytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dÄl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dÄl jų turinio ir teisÄtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gegužÄs 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2011).Vienas iÅ¡ notarų atliekamų veiksmų yra paveldÄjimo teisÄs liudijimų iÅ¡davimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktas).Atsižvelgiant į Notariato įstatymo apibrÄžtas notarų funkcijas bei nurodytÄ Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ esant net menkiausioms abejonÄms dÄl tokio veiksmo teisÄtumo.Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirÄ pareiÅ¡kÄjo tÄvas J.
S., o (duomenys neskelbtini), mirÄ pareiÅ¡kÄjo mama Z. S. (b. l. 9-10). CivilinÄje byloje Nr. 2-2163-377/2012 TauragÄs rajono 1-ojo notaro biuro 2012-09-11 Nr. 119 pažymoje (b. l. 15), nurodyta, kad J. S., mirusio (duomenys neskelbtini),, paveldÄjimo byla nÄra užvesta. (duomenys neskelbtini), mirus Z. S., per įstatymų nustatytÄ terminÄ , tai yra, per Å¡eÅ¡is mÄnesius, 2000-08-08 pareiÅ¡kÄjas J. S., o 2000-09-01 suinteresuotas asmuo J. S. TauragÄs rajono pirmajam notaro biurui padavÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad mirus mamai Z.
S. jos palikimÄ priima ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ (b. l. 30, 31). TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2012-11-26 sprendimu nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad pareiÅ¡kÄjo J. S. mama Z. S. priÄmÄ palikimÄ atsiradusį po J. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradÄdama jį valdyti, taip nustatytas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad pareiÅ¡kÄjas J. S. priÄmÄ palikimÄ , atsiradusį po jo mamos Z. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti (b. l. 4-5).
PareiÅ¡kÄjas J. S. kreipÄsi į TauragÄs rajono 1-Ä jį notaro biurÄ dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo į visÄ Z. S. priklausantį turtÄ , taÄiau TauragÄs rajono 1-ojo notaro biuro notarÄ A. B. 2013-09-13 raÅ¡tu Nr. 101 praneÅ¡Ä, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. S. notarų biure yra užvesta paveldÄjimo byla Nr. 136, priÄmÄ palikimÄ Ä¯statyminiai įpÄdiniai Å¡ioje byloje yra mirusios Z. S. vaikai J. S. ir J. S., pareiÅ¡kimai palikimui priimti nebuvo panaikinti teismine tvarka, todÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimas į po palikÄjos mirties atsiradusį visÄ turtÄ pareiÅ¡kÄjui J.
S. nebuvo iÅ¡duotas (b. l. 9).Å iuo atveju paveldÄjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojanÄios paveldÄjimo teisinius santykius (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldÄjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldÄjimas pagal įstatymÄ , kada įpÄdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilÄ tampa asmenys, turintys tokiÄ teisÄ palikimo atsiradimo momentu (1964 m.
CK 567, 571, 578 straipsniai). Kad įgytų palikimÄ , įpÄdinis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje yra nustatyti du bÅ«dai, kai įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ :
1) kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo turtÄ valdyti;
2) kai jis padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ . Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mÄnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.           Priimtas palikimas laikomas priklausanÄiu įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).Apeliantas nesutikimo argumentais nurodo aplinkybes, kad 2000 metais Z. S. paveldÄjimo byla užvesta nebuvo, mano, kad teismai, iÅ¡nagrinÄjÄ jo praÅ¡ymÄ dÄl juridinio fakto nustatymo, pripažino, kad jis priÄmÄ palikimÄ po savo motinos mirties pradÄdamas paveldÄtÄ turtÄ valdyti, todÄl jam priklauso paveldÄjimo teisÄs liudijimas į visÄ jo motinai priklausiusį turtÄ .Su tokiais apelianto argumentais apeliacinÄs instancijos teismas nesutinka.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), mirus Z. S., per įstatymu nustatytÄ terminÄ , tai yra, per Å¡eÅ¡is mÄnesius, suinteresuotas asmuo 2000-09-01 J. S. TauragÄs rajono pirmajam notaro biurui padavÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad mirus mamai Z. S. jos palikimÄ priima ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ , taip pat 2000-08-08 pareiÅ¡kÄjas J. S. TauragÄs rajono pirmajam notaro biurui padavÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodÄ, kad mirus mamai Z. S. jos palikimÄ priima ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ , užvesta paveldÄjimo byla Nr. 136 (b. l. 9, 30, 31).Apelianto nurodytoje civilinÄje byloje dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo bylos nagrinÄjimo dalykas yra juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto â palikimo priÄmimo faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, nustatymas, tai yra, buvo nustatyta, tik ar pareiÅ¡kÄjas priÄmÄ palikimÄ , ar ne, taÄiau nebuvo sprendžiamas klausimas kas sudaro palikÄjos paveldimÄ turtÄ ir kad visas turtas priklauso tik pareiÅ¡kÄjui.
NagrinÄjamos bylos atveju tiek pareiÅ¡kÄjas J. S., tiek suinteresuotas asmuo J. S., bÅ«dami palikÄjos sÅ«nÅ«s, yra pirmosios eilÄs įstatyminiai įpÄdiniai ir ta aplinkybÄ, jog vienas įpÄdinis nusistatÄ juridinį faktÄ , jog palikimÄ priÄmÄ pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, neatima iÅ¡ kito įpÄdinio teisÄs priimti palikimÄ kreipiantis su pareiÅ¡kimu į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo, nes tokia situacija reiÅ¡kia tik tai, kad palikimas yra priimtas kelių įpÄdinių skirtingais, taÄiau lygiaverÄiais bÅ«dais (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-285/2011).
Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymÄta, kad teismas, nustatydamas palikimo priÄmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo senato 2005-12-29 apžvalga). PalikimÄ sudarantį konkretų paveldimÄ turtÄ , jo kiekį, dalis ir kitus duomenis turi nustatyti paveldÄjimo bylÄ administruojantis notaras. Kadangi priimtas palikimas laikomas priklausanÄiu įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), tai yra, nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , o palikimÄ Å¡iuo atveju yra priÄmÄs tiek pareiÅ¡kÄjas J.
S., tiek suinteresuotas asmuo J. S., jų palikimo priÄmimo teisÄtumas nÄra nuginÄytas, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad Å¡iuo atveju palikimas priklauso tiek pareiÅ¡kÄjui, tiek suinteresuotam asmeniui. Formuojama teismų praktika, kad paveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-240/2008).         Esant nurodytoms aplinkybÄms, yra pagrindas iÅ¡vadai padaryti, kad dÄl paveldÄjimo teisinio santykio, tai yra, paveldÄjimo teisÄs į po Z.
S. mirties atsiradusį palikimÄ , tarp pareiÅ¡kÄjo ir suinteresuoto asmens yra kilÄs ginÄas, todÄl notarÄ pagrįstai atsisakÄ atlikti pareiÅ¡kÄjo J. S. praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ â iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ Ä¯ visÄ po Z. S. mirties atsiradusį palikimÄ , todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ pareiÅ¡kÄjo skundÄ .            GinÄas, kilÄs tarp pareiÅ¡kÄjo ir suinteresuoto asmens (įpÄdinių) dÄl teisÄs į palikimÄ yra nagrinÄtinas ne ypatingosios teisenos, bet ieÅ¡kinio teisenos tvarka (CK 5.8 straipsnis).Atmestini ir apelianto argumentai dÄl teismo Å¡aliÅ¡kumo.
Visais atvejais abejonÄs dÄl teisÄjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkreÄiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Lietuvos apeliacinis teismas, sprÄsdamas pareiÅ¡kimus dÄl teisÄjų nuÅ¡alinimo, yra ne kartÄ pabrÄžÄs, kad ta aplinkybÄ, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinÄjanÄio teisÄjo (teismo) procesiniais sprendimais, nÄra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisÄjo, neÅ¡aliÅ¡kumu. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinÄ teisÄ Ä¯statymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnÄs instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rÄti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2KT-9/2014).
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybÄms, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ ir aiÅ¡kino procesinÄs teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nÄra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas n u t a r i a :
        palikti nepakeistÄ TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį, o pareiÅ¡kÄjo J. S. atskirÄ jį skundÄ atmesti. TeisÄja                                                                                                   Erinija KazlauskienÄ