e097ccb3-18f3-45e8-978e-aeeb4ddc8e0f · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-429-590/2015Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02733-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14.;122.4.;129.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdamas skolininko P. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014-12-11 nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo iÅ¡ieÅ¡kotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡ymÄ skolininkui P. M. dėl skolininkui priklausančios dalies bendrame su kitais asmenimis turte nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė B.

Č., J. M., n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas nurodė, kad antstolės B. Č. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0129/09/01795, pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos virÅ¡ininko iÅ¡duotÄ sprendimÄ Nr. 14-19-20310. PareiÅ¡kėjas gavo antstolės B. Č. patvarkymÄ dėl siÅ«lymo kreiptis į teismÄ dėl turto dalies nustatymo. Antstolė atlikdama vykdymo veiksmus areÅ¡tavo skolininkui P. M. ir jo sutuoktinei J. M. priklausantį turtÄ . Vadovaujantis LR CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti bendra su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis apraÅ¡o ir areÅ¡tuoja bendrÄ turtÄ bei pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo, todėl pareiÅ¡kėjas Valstybinė mokesčių inspekcija praÅ¡o nustatyti skolininko P. M. turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine J.

M..Trakų rajono apylinkės teismas 2014-12-11 nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino. Nurodė, kad vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iÅ¡ sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, paÅ¡alpos bei kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslinės paskirties iÅ¡mokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Skolininko iniciatyva santuokos metu įgyta prievolė kreditoriaus atžvilgiu yra ir jo sutuoktinės prievolė, todėl skolininko sutuoktinės darbo užmokestis ir piniginės lėšos, esančios banko sÄ skaitose, laikytinos bendrajai jungtinei nuosavybės teisei priklausančiu turtu, t. y. tuo turtu, į kurio dalį gali bÅ«ti nukreiptas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Remiantis LR CK 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra nurodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, pagal LR CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios.

Teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tas reikalavimas atitinka CK 3.117 str. 1 d. nustatytÄ sutuoktinių bendro turto lygių dalių principÄ , todėl šį praÅ¡ymÄ tenkinamo.Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. M. praÅ¡o panaikinti 2014-12-11 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3468-804/2014 ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Suinteresuoto asmens J. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nesilaikė imperatyvių įstatymo normų bei tokiu bÅ«du pažeidė skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo tvarkÄ .

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimtoje skundžiamoje nutartyje pareiÅ¡kėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos praÅ¡ymÄ nustatyti skolininko P. M. turto dalį bendrosios jungtinės nuosavybės su sutuoktine J. M. tenkino visiÅ¡kai, tačiau nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, nenustatė naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Apeliantės pozicija yra grindžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nurodė, jog CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi ja tvarkÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ieÅ¡kotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančius įrodymus.

Atskirasis skundas tenkinamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skolininko turto dalis bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkÄ .

Žodžių junginys „turi nustatyti“ reiÅ¡kia, kad Å¡i norma yra imperatyvi. Vadinasi, teismas neturi diskrecijos teisės spręsti, reikia ar ne nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkÄ . Teismas privalo nustatyti tokiÄ tvarkÄ . Taip Å¡ios procesinės normos pobÅ«dį aiÅ¡kina ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė nustatyti, kad skolininkui P. M. bendroje jungtinėje su jo sutuoktine J.

M. nuosavybėje, priklauso pusė, t. y. ½ (viena antroji) nekilnojamojo turto, o būtent ½ dalis 0,28 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 86,88 kv.m. užstatyto ploto pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 91,00 kv.m. užstatyto ploto pastato – kiemo rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ dalis 8,00 kv. m. užstatyto ploto pastato – viralinės ((duomenys neskelbtini)), ½ dalis 91,00 kv. m. užstatyto ploto pastato – tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))ir kitų inžinierinių kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), esančių (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik nustatė turto dalis tenkančias skolininkui ir jo sutuoktinei, tačiau nenustatė padalinto turto naudojimosi tvarkos, t.y. neįvykdė įstatyme imperatyviai teismui numatytos pareigos. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatydamas turto naudojimo tvarkos pažeidė imperatyvias įstatymų normas yra pagrįsti. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ turto padalinimo ir turto naudojimo tvarkos nustatymo klausimas yra grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a :

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                                                                                                        Vidas Stankevičius