Legislator Case Law & Legislation
e0962e82-2a48-424b-ac4d-53b6ad4cc36e AI generated

Court partially allows claim for non-material damages for poor prison conditions but denies litigation costs.

Case Number e0962e82-2a48-424b-ac4d-53b6ad4cc36e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Partially Allowed

Legislator summary

AI generated

The court partially dismissed the plaintiff's appeal regarding non-material damages for detention in overcrowded and unsanitary conditions at the Lukiškės detention center. While the court acknowledged the defendant's failure to provide adequate living standards, it ruled that the claimed amount was excessive and set a reasonable compensation of €100. Conversely, the request for the plaintiff to bear the defendant's litigation costs was rejected because the documents were prepared under court orders rather than the plaintiff's request.

Legislator headnote

AI generated

Administracinių bylų teisenos įstatymas 88 str. 1 ir 5 punktai; 132 str. 1 dalis; 133 str.: When a claim for non-material damages is based on violations of detention conditions, the court must balance the severity of the breach against the principle of proportionality, awarding a reasonable sum rather than the full claimed amount, while litigation costs incurred by the state for court-ordered document preparation are not recoverable from the plaintiff.

Keywords

AI generated
non-material damages prison conditions overcrowding litigation costs proportionality principle administrative appeal state liability

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 88 str. 1 ir 5 punktai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 132 str. 1 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas 133 str.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymas 6 str.

Cited Case Law

AI generated
LVAT administracinėje byloje Nr. A1827-858/2015

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-3004-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00957-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : V. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) 2017 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 700,00 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 1–5). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. kovo 25 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes kameroje buvo laikomi 4 asmenys, o kameros plotas nevirÅ¡ijo 7,8 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, kad kameroje nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes tualetu turėjo naudotis, stebint kitiems nuteistiesiems ir netgi pareigÅ«nams. Nurodo, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens, o duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę. PaaiÅ¡kina, kad kameroje buvo blogas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, todėl pareiÅ¡kėjas, saugodamas savo regėjimÄ , negalėjo domėtis savo bylos medžiaga, raÅ¡yti laiÅ¡kų, skaityti knygų, domėtis literatÅ«ra.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15–24).

Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas. Paaiškina, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Pasak Lukiškių TI-K, teisės aktai nenumato, jog turi būti įrengti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K tokių atitvėrimų ir negalėtų būti, nes pareigūnai tokiu atveju negalėtų užtikrinti asmenų nuolatinės elgesio kontrolės. Nurodo, kad pagal higienos normų reikalavimus, sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

KarÅ¡to vandens tiekimo reikalavimas teisės aktuose nėra įtvirtintas. LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybė nuteistiesiems praustis duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitę taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka jam nustatytas apÅ¡vietimo normas. PareiÅ¡kėjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesčių mokėtojų sÄ skaita. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už dokumentų teismui parengimÄ .PareiÅ¡kėjas prašė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 8), LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime tam neprieÅ¡taravo (b. l. 24).

Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimÄ teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant.Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracinės bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia (be kita ko) minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiÅ¡kėjui.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.Ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,79 kv. m, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ atvykimo dienÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,38 kv. m (b. l. 15). 1 dienÄ ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 7,79 kv. m ploto kameroje kartu su dar 2 asmenimis, o dar 4 dienas minėto ploto kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su dar 3 asmenimis.

Kameroje esantis sanitarinis mazgas užėmė 0,56 kv. m plotÄ (b. l. 19). Taigi, 5 paras pareiÅ¡kėjui teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei 3,6 kv. m. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ (2016 m. spalio 20 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Kitomis dienomis LukiÅ¡kių TI-K laikėsi reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto suteikimo.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K, CK 6.271 straipsnio prasme, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.             PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. Å¡i patalpa buvo matoma kitų asmenų, todėl pareiÅ¡kėjas jautė nepatogumÄ , naudojantis tualetu.             Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Taisyklės). Minėtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LukiÅ¡kių TI-K nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad kamerose sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nėra techninių galimybių.

LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad tualetas negali bÅ«ti atskirtas nuo kameros duryse esančio stebėjimo langelio, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų galima vykdyti nuolatinės asmenų kontrolės. Kita vertus, iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. praneÅ¡imo matyti, kad kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos vis dėlto yra įrengtos atskirose kabinose su durimis (b. l. 33). Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K neginčija aplinkybės, jog pareiÅ¡kėjÄ , naudojantis tualetu, turėjo galimybę matyti pareigÅ«nai pro duryse įrengtÄ stebėjimo langelį, patvirtina, kad sanitarinis mazgas sienele buvo atitvertas ne nuo likusio kameros plotos, o tik iÅ¡ dalies.

Teismas pažymi, kad tualetu besinaudojančio asmens stebėjimas žemina to asmens orumÄ , yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Teismas konstatuoja, kad visÄ ginčo laikotarpį (savaitę) nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo minimalus privatumas.             PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas.             Tinkamas laisvės atėmimo vietų apÅ¡vietimas – svarbus teisės į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos ir iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 76:2010) 22 punktÄ , gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamo apÅ¡vietimo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipė, taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ , todėl ginčo laikotarpiu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, apÅ¡vietimo tikrinimai nebuvo atlikti.

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar ji, žinodama apie tam tikrų reikalavimų galimÄ nesilaikymÄ , ėmėsi veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, ėmėsi veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Å iuo aspektu pažymėtina, kad Å¡alis (Å¡iuo atveju – LukiÅ¡kių TI-K) objektyviai negali įrodyti to, kÄ neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimÄ nurodo kita Å¡alis, neegzistavimo). PareiÅ¡kėjui nesiskundus dėl apÅ¡vietimo, įrodymų apie ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 313 (kurioje buvo pareiÅ¡kėjas) buvusias apÅ¡vietos sÄ lygas, LukiÅ¡kių TI-K pateikti negali.

Minėtoje kameroje atitiktis higienos normų reikalavimams (taip pat ir dėl apšvietimo) buvo tikrinta 2014 m. gegužės 13 d. (po 1,5 mėn. nuo pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K). Vilniaus visuomenės sveikatos centras minėtoje kameroje atliko apšvietos matavimus ir pažeidimų nenustatė (b. l. 44). Su apšvietimu susijusių reikalavimų pažeidimų minėtoje kameroje nebuvo nustatyta ir 2014 m. birželio 2 d. atlikto tikrinimo metu (b. l. 45). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu nekonstatuotini.             Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad kameroje nebuvo karšto vandens.             HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad kamerose esančiose sanitarinio mazgo patalpose turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Nesant imperatyvaus reikalavimo kamerose įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ , neteisėti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.              PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam neužteko po duÅ¡u nusiprausti tik vienÄ kartÄ per savaitę (kaip minėta, ginčo laikotarpio trukmė Å¡iuo atveju ir yra savaitė). HN 76:2015 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LukiÅ¡kių TI-K užtikrinus šį minimalų reikalavimÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų.             Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai dėl minimalaus privatumo, naudojantis tualetu, neužtikrinimo ir minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos kompensavimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ . Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009). LVAT taip pat yra nurodęs, kad Å¡ios kategorijos bylose nėra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kančias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkančiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susiję ir su pačios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-336-858/2016).

Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos kompensavimÄ . Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 700,00 Eur. Å io pareiÅ¡kėjo reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo prasme teismas pastebi, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisės aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012), t. y.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, teismas pažymi, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. 5 dienas pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, 7 dienas nebuvo užtikrintas pareiškėjo minimalus privatumas, naudojantis tualetu. Vertindamas šių pažeidimų pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nėra duomenų, jog dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų būtų kilę rimtos pasekmės pareiškėjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinė būsena.

Vis dėlto, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl pareiÅ¡kėjui neturtinė žala turi bÅ«ti kompensuota pinigais.Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti adekvati suma yra 100,00 Eur.

Å iuo aspektu teismas pastebi, kad asmens dvasinių kančių pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todėl neturtinės žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kančias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.LukiÅ¡kių TI-K, kaip minėta, prašė teismo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 1,32 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už dokumentų kopijų teismui darymÄ ). Teismas, konstatavęs LukiÅ¡kių TI-K neteisėtus veiksmus, tenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl neturtinės žalos kompensavimo, todėl laikytina, kad sprendimas yra priimtas pareiÅ¡kėjo naudai.

Be to, LukiÅ¡kių TI-K remiasi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka). Minėtos Tvarkos 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ji reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. LVAT administracinėje byloje Nr. A1827-858/2015 yra nurodęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi LukiÅ¡kių TI-K, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Atsižvelgiant į visa tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (1,32 Eur) priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo V.

J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui V. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Jolanta Malijauskienė