Court partially allows claim for non-material damages for poor prison conditions but denies litigation costs.
Legislator summary
AI generatedThe court partially dismissed the plaintiff's appeal regarding non-material damages for detention in overcrowded and unsanitary conditions at the Lukiškės detention center. While the court acknowledged the defendant's failure to provide adequate living standards, it ruled that the claimed amount was excessive and set a reasonable compensation of €100. Conversely, the request for the plaintiff to bear the defendant's litigation costs was rejected because the documents were prepared under court orders rather than the plaintiff's request.
Legislator headnote
AI generatedAdministracinių bylų teisenos įstatymas 88 str. 1 ir 5 punktai; 132 str. 1 dalis; 133 str.: When a claim for non-material damages is based on violations of detention conditions, the court must balance the severity of the breach against the principle of proportionality, awarding a reasonable sum rather than the full claimed amount, while litigation costs incurred by the state for court-ordered document preparation are not recoverable from the plaintiff.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
AdministracinÄ byla Nr AdministracinÄ byla Nr. I-3004-463/2017             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00957-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta MalijauskienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, dÄl neturtinÄs žalos priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä : V. J. (toliau â pareiÅ¡kÄjas) 2017 m. kovo 22 d. kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovÄs Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo (toliau â LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 700,00 Eur neturtinÄ Å¾alÄ (b. l. 1â5). PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad nuo 2014 m. kovo 18 d. iki 2014 m. kovo 25 d. (toliau â ginÄo laikotarpis) buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis kalinimo sÄ lygomis. PaaiÅ¡kina, kad jam trÅ«ko gyvenamojo ploto, nes kameroje buvo laikomi 4 asmenys, o kameros plotas nevirÅ¡ijo 7,8 kv. m.
PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodo, kad kameroje nebuvo užtikrintas jo privatumas, nes tualetu turÄjo naudotis, stebint kitiems nuteistiesiems ir netgi pareigÅ«nams. Nurodo, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens, o duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ. PaaiÅ¡kina, kad kameroje buvo blogas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, todÄl pareiÅ¡kÄjas, saugodamas savo regÄjimÄ , negalÄjo domÄtis savo bylos medžiaga, raÅ¡yti laiÅ¡kų, skaityti knygų, domÄtis literatÅ«ra.LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15â24).
Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas. PaaiÅ¡kina, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukÅ¡Äio sienele. Pasak LukiÅ¡kių TI-K, teisÄs aktai nenumato, jog turi bÅ«ti įrengti sanitarinių mazgų atitvÄrimai nuo kameros duryse esanÄių stebÄjimo akuÄių. LukiÅ¡kių TI-K tokių atitvÄrimų ir negalÄtų bÅ«ti, nes pareigÅ«nai tokiu atveju negalÄtų užtikrinti asmenų nuolatinÄs elgesio kontrolÄs. Nurodo, kad pagal higienos normų reikalavimus, sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.
KarÅ¡to vandens tiekimo reikalavimas teisÄs aktuose nÄra įtvirtintas. LukiÅ¡kių TI-K sudaryta galimybÄ nuteistiesiems praustis duÅ¡e vienÄ kartÄ per savaitÄ taip pat atitinka teisÄs aktų reikalavimus. Nurodo, kad kamerose įrengtas dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka jam nustatytas apÅ¡vietimo normas. PareiÅ¡kÄjo skundÄ LukiÅ¡kių TI-K vertina kaip nesÄ Å¾iningÄ norÄ pasipelnyti mokesÄių mokÄtojų sÄ skaita. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo 1,32 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų už dokumentų teismui parengimÄ .PareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka (b. l. 8), LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime tam neprieÅ¡taravo (b. l. 24).
Atsižvelgiant į tai, byla nagrinÄjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, t. y. nekvieÄiant į nagrinÄjimÄ teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant.Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.GinÄas kilo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisÄtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dÄl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustaÄius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų: pareiÅ¡kÄjo nurodytos valdžios institucijos neteisÄtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kÄjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymÄta, kad nenustaÄius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybÄs sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolÄ atlyginti turtinÄ ar neturtinÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â LVAT) administracinÄs bylos Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). NeteisÄti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
ValstybÄs pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybÄ) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas neturtinÄs žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų inter alia (be kita ko) minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto neužtikrinimo pareiÅ¡kÄjui.
KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužÄs 11 d. įsakymo Nr. V-124 âDÄl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄje leidžiamų laikyti asmenų skaiÄiaus ir minimalaus ploto, tenkanÄio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinÄs kameroje nustatymoâ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m.GinÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,79 kv. m, iÅ¡skyrus pirmÄ jÄ atvykimo dienÄ , kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kameroje, kurios plotas 7,38 kv. m (b. l. 15). 1 dienÄ ginÄo laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas 7,79 kv. m ploto kameroje kartu su dar 2 asmenimis, o dar 4 dienas minÄto ploto kameroje pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas kartu su dar 3 asmenimis.
Kameroje esantis sanitarinis mazgas užÄmÄ 0,56 kv. m plotÄ (b. l. 19). Taigi, 5 paras pareiÅ¡kÄjui teko mažesnis gyvenamosios patalpos plotas, nei 3,6 kv. m. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas daro, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturi bÅ«ti įskaiÄiuojami į bendrÄ kameros plotÄ (2016 m. spalio 20 d. sprendimas (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13). Kitomis dienomis LukiÅ¡kių TI-K laikÄsi reikalavimo dÄl minimalaus vienam asmeniui tenkanÄio ploto suteikimo.
LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstanÄių bei esanÄių įstaigoje, skaiÄiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ ta aplinkybÄ, kad įstaigos administracija neturÄjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo pareiÅ¡kÄjui (LVAT administracinÄs bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.).
Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K, CK 6.271 straipsnio prasme, neveikÄ taip, kaip pagal teisÄs aktus Å¡i institucija privalÄjo veikti.             PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai, t. y. Å¡i patalpa buvo matoma kitų asmenų, todÄl pareiÅ¡kÄjas jautÄ nepatogumÄ , naudojantis tualetu.             Kamerų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄs, patvirtintos KalÄjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.
įsakymu Nr. V-176 (toliau â TaisyklÄs). MinÄtų taisyklių 14.5 punkte inter alia nustatyta, kad sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nesant tokių galimybių, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukÅ¡Äio pertvara, padengta lengvai valoma, drÄgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. LukiÅ¡kių TI-K nepateikÄ teismui duomenų, patvirtinanÄių, kad kamerose sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nÄra techninių galimybių.
LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodÄ, kad tualetas negali bÅ«ti atskirtas nuo kameros duryse esanÄio stebÄjimo langelio, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų galima vykdyti nuolatinÄs asmenų kontrolÄs. Kita vertus, iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. balandžio 10 d. praneÅ¡imo matyti, kad kai kuriose kamerose sanitarinio mazgo patalpos vis dÄlto yra įrengtos atskirose kabinose su durimis (b. l. 33). Tai, kad LukiÅ¡kių TI-K neginÄija aplinkybÄs, jog pareiÅ¡kÄjÄ , naudojantis tualetu, turÄjo galimybÄ matyti pareigÅ«nai pro duryse įrengtÄ stebÄjimo langelį, patvirtina, kad sanitarinis mazgas sienele buvo atitvertas ne nuo likusio kameros plotos, o tik iÅ¡ dalies.
Teismas pažymi, kad tualetu besinaudojanÄio asmens stebÄjimas žemina to asmens orumÄ , yra visuomeniÅ¡kai nepriimtinas. Teismas konstatuoja, kad visÄ ginÄo laikotarpį (savaitÄ) nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kÄjo minimalus privatumas.             PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad kamerose buvo netinkamas apÅ¡vietimas.             Tinkamas laisvÄs atÄmimo vietų apÅ¡vietimas â svarbus teisÄs į sveikÄ ir saugiÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ Ä¯gyvendinimo aspektas.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos ir iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â HN 76:2010) 22 punktÄ , gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. PareiÅ¡kÄjas dÄl netinkamo apÅ¡vietimo į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ nesikreipÄ, taip pat nesikreipÄ ir į Vilniaus visuomenÄs sveikatos centrÄ , todÄl ginÄo laikotarpiu kameroje, kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, apÅ¡vietimo tikrinimai nebuvo atlikti.
Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar ji, žinodama apie tam tikrų reikalavimų galimÄ nesilaikymÄ , ÄmÄsi veiksmų, kad tai bÅ«tų patikrinta, o informacijai pasitvirtinus, ÄmÄsi veiksmų, kad pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Å iuo aspektu pažymÄtina, kad Å¡alis (Å¡iuo atveju â LukiÅ¡kių TI-K) objektyviai negali įrodyti to, kÄ neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimÄ nurodo kita Å¡alis, neegzistavimo). PareiÅ¡kÄjui nesiskundus dÄl apÅ¡vietimo, įrodymų apie ginÄo laikotarpiu kameroje Nr. 313 (kurioje buvo pareiÅ¡kÄjas) buvusias apÅ¡vietos sÄ lygas, LukiÅ¡kių TI-K pateikti negali.
MinÄtoje kameroje atitiktis higienos normų reikalavimams (taip pat ir dÄl apÅ¡vietimo) buvo tikrinta 2014 m. gegužÄs 13 d. (po 1,5 mÄn. nuo pareiÅ¡kÄjo iÅ¡vykimo iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K). Vilniaus visuomenÄs sveikatos centras minÄtoje kameroje atliko apÅ¡vietos matavimus ir pažeidimų nenustatÄ (b. l. 44). Su apÅ¡vietimu susijusių reikalavimų pažeidimų minÄtoje kameroje nebuvo nustatyta ir 2014 m. birželio 2 d. atlikto tikrinimo metu (b. l. 45). Atsižvelgiant į visa tai, neteisÄti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai (neveikimas) Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.             PareiÅ¡kÄjas skunde taip pat nurodÄ, kad kameroje nebuvo karÅ¡to vandens.             HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad kamerose esanÄiose sanitarinio mazgo patalpose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema.
Nesant imperatyvaus reikalavimo kamerose įrengti karÅ¡to vandens tiekimo sistemÄ , neteisÄti LukiÅ¡kių TI-K veiksmai Å¡iuo aspektu nekonstatuotini.              PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jam neužteko po duÅ¡u nusiprausti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ (kaip minÄta, ginÄo laikotarpio trukmÄ Å¡iuo atveju ir yra savaitÄ). HN 76:2015 68 punkte nustatyta, kad laisvÄs atÄmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ.
LukiÅ¡kių TI-K užtikrinus šį minimalų reikalavimÄ , teismas neturi pagrindo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų.             Remiantis tuo, kad nagrinÄjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisÄti veiksmai dÄl minimalaus privatumo, naudojantis tualetu, neužtikrinimo ir minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinÄs žalos kompensavimo pareiÅ¡kÄjui klausimÄ . Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad žemesnÄs instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnÄs instancijos teismų teisÄs aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmÄs panaÅ¡iose bylose.
LVAT tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad asmuo, kuris yra kalinamas, pažeidžiant teisÄs aktų reikalavimus, patiria neturtinÄ Å¾alÄ , kaip ji yra apibrÄžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinÄs bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009). LVAT taip pat yra nurodÄs, kad Å¡ios kategorijos bylose nÄra bÅ«tina iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo reikalauti pagrįsti patirtÄ Å¾alÄ ir kanÄias, nes atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ panaÅ¡iose bylose, toks formalus įrodinÄjimo naÅ¡tos perkÄlimas iÅ¡ daugelio asmenų atimtų galimybÄ gauti teisingÄ atlyginimÄ už kalinimÄ neatitinkanÄiomis reikalavimų sÄ lygomis, be to, tai yra susijÄ ir su paÄios žalos, už kurios patyrimÄ yra praÅ¡oma atlyginti ir kompensuoti, prigimtimi (LVAT 2016 m. kovo 10 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A-336-858/2016).
Darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos valstybÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos: neteisÄti institucijos veiksmai, žala ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir patirtos žalos, todÄl pareiÅ¡kÄjas turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos kompensavimÄ . Kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybÄs priteisti 700,00 Eur. Å io pareiÅ¡kÄjo reiÅ¡kiamo praÅ¡ymo prasme teismas pastebi, kad neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais nÄra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali tenkinti skundÄ ir iÅ¡sprÄsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje ir pažymima, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. LVAT, gindamas teisÄs aktuose įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, savo praktikoje yra konstatavÄs, kad teisÄs pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinÄje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A756-143/2012), t. y.
LVAT savo praktikoje yra pažymÄjÄs, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinÄ teisÄ, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinÄs žalos atlyginimas pinigais. SprÄsdamas dÄl neturtinÄs žalos pareiÅ¡kÄjui atlyginimo bÅ«do, teismas pažymi, kad buvo nustatyti keli pažeidimai, t. y. 5 dienas pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, 7 dienas nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kÄjo minimalus privatumas, naudojantis tualetu. Vertindamas Å¡ių pažeidimų pasekmes, teismas pastebi, kad byloje nÄra duomenų, jog dÄl LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtų veiksmų bÅ«tų kilÄ rimtos pasekmÄs pareiÅ¡kÄjo fizinei sveikatai ar rimtai sutrikdyta jo psichologinÄ bÅ«sena.
Vis dÄlto, teismo vertinimu, Å¡iuo atveju asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetÄ , nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija, todÄl pareiÅ¡kÄjui neturtinÄ Å¾ala turi bÅ«ti kompensuota pinigais.Atlygintinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nusprÄsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgdamas į pažeidimo mastÄ , trukmÄ ir pasekmes, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinÄjamu atveju dÄl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmÄms kompensuoti adekvati suma yra 100,00 Eur.
Å iuo aspektu teismas pastebi, kad asmens dvasinių kanÄių pinigais iÅ¡matuoti neįmanoma, todÄl neturtinÄs žalos nustatymas pinigų suma visada yra tik tam tikros kompensacijos už patirtas kanÄias suteikimas, t. y. santykinio atlygio už skriaudÄ nustatymas.LukiÅ¡kių TI-K, kaip minÄta, praÅ¡Ä teismo iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo priteisti 1,32 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų (už dokumentų kopijų teismui darymÄ ). Teismas, konstatavÄs LukiÅ¡kių TI-K neteisÄtus veiksmus, tenkino pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ dÄl neturtinÄs žalos kompensavimo, todÄl laikytina, kad sprendimas yra priimtas pareiÅ¡kÄjo naudai.
Be to, LukiÅ¡kių TI-K remiasi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. rugsÄjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau â Tvarka). MinÄtos Tvarkos 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad ji reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinÄs informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kÄjų pageidavimu valstybÄs ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama â įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nÄra galimybÄs susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.
PareiÅ¡kÄjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisÄs gauti informacijÄ iÅ¡ valstybÄs ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginÄu susijusiÄ medžiagÄ teikÄ vykdydamas teismo nutartį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme. LVAT administracinÄje byloje Nr. A1827-858/2015 yra nurodÄs, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nÄra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .
MinÄti dokumentai reikalingi teismui nagrinÄjant bylÄ , todÄl Tvarka, kuria remiasi LukiÅ¡kių TI-K, pagrįsdamas turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Atsižvelgiant į visa tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų (1,32 Eur) priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo atmetamas kaip nepagrįstas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kÄjo V.
J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kÄjui V. J. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalÄjimo, 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) neturtinei žalai kompensuoti.KitÄ pareiÅ¡kÄjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 1 mÄnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .
TeisÄja                                                                                 Jolanta MalijauskienÄ