Legislator Case Law & Legislation
e095239f-affc-405c-8e15-666913fc4078 AI generated

Court dismissed negligence claim where plaintiff failed to prove duty to register with employment service was breached.

Case Number e095239f-affc-405c-8e15-666913fc4078
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the insurance institute's claim for €1,560 in damages against the defendant for allegedly failing to register with the employment service. The plaintiff argued the defendant breached a duty of care by providing false information on a survey form, but the defendant contended she was unaware of the registration requirement as it was not in the contract. The court ruled that without evidence proving the defendant knew or should have known about the registration obligation, no negligence occurred, thus rejecting the liability claim.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 259; Civil Procedure Code Art. 260; Civil Procedure Code Art. 263; Civil Procedure Code Art. 268; Civil Procedure Code Art. 270; Civil Procedure Code Art. 275; Civil Procedure Code Art. 307; Civil Procedure Code Art. 310; Civil Procedure Code Art. 385: A breach of the general duty of care requires proof that the party knew or should have known of the specific obligation; absence of such knowledge negates liability even if information was later discovered.

Keywords

AI generated
duty of care negligence employment service registration contractual information duty civil liability breach procedural costs award survey form accuracy causation requirement

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 275 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 310 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsnis
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-346-1141/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02910-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėja Enrika JanuÅ¡onienė, sekretoriaujant Ramunei MilčiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto direktorei A. L. ir advokatei Eglei Katauskaitei, atsakovei A. L. ir jos atstovei advokatei Astai Skujytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė :

1. IeÅ¡kovė vieÅ¡oji įstaiga Draudimo ir rizikos valdymo institutas (toliau – ir Draudimo institutas) 2021 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės A. L. (toliau – ir atsakovė) 1 560 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. Draudimo institutas ieÅ¡kinyje nurodė, kad organizuoja mokymus, finansuojamus iÅ¡ Europos SÄ jungos fondų lėšų. Draudimo institutas paaiÅ¡kino, kad atsakovei buvo pateikta užpildyti projekto dalyvio apklausos anketa (toliau – Dalyvio apklausos anketa), kuriÄ atsakovė užpildė ir atsiuntė Draudimo institutui elektroniniu paÅ¡tu. Draudimo institutas, gavęs atsakovės užpildytÄ Dalyvio apklausos anketÄ , pastebėjo, kad ji užpildyta neteisingai. Su atsakove buvo susisiekta telefonu ir paaiÅ¡kinta, kad norint gauti nemokamus mokymus, jai reikia iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba). Antroje Dalyvio apklausos anketoje, kuriÄ Draudimo institutas gavo per paÅ¡tomatÄ , atsakovė patvirtino, kad nedirba, neieÅ¡ko darbo, nestudijuoja ir nesimoko.

Su atsakove 2020 m. spalio 23 d. buvo sudaryta Profesinio mokymo sutartis (toliau – Mokymo sutartis). Vėliau Draudimo institutui tapo žinoma, kad atsakovė iÅ¡ Užimtumo tarnybos neiÅ¡siregistravo. IÅ¡laidos už dalyvavimÄ projekto veiklose buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, nes atsakovė dalyvavimo projekto veiklose metu (nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkričio 20 d.) neatitiko finansuojamo projekto apraÅ¡o reikalavimų, t. y. buvo registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbio statusÄ ar sustabdytÄ bedarbio statusÄ turintis asmuo.

3. Draudimo institutas nurodė, kad Å¡iuo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovė pažeidė bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes Dalyvio apklausos anketoje pateikė apie save tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , todėl prisidėjo prie Draudimo instituto žalos tiek, kad bÅ«tų galima konstatuoti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Draudimo institutas paaiÅ¡kino, kad savo žalÄ laiko iÅ¡laidas už atsakovės mokymus, kurių nekompensavo Europos socialinio fondo agentÅ«ra (toliau – AgentÅ«ra). Draudimo institutas taip pat pastebėjo, kad skolininko kaltė, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, yra preziumuojama.

4. Atsakovė A. L. atsiliepime prašė ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė pastebėjo, kad ieÅ¡kinyje Draudimo institutas nurodė Å¡iek tiek kitokias faktines aplinkybes nei atsakovei pateiktoje pretenzijoje, kas patvirtina, kad Draudimo institutas nėra sÄ Å¾iningas ir tiesiog mėgina pateikti aplinkybes sau naudinga linkme. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Draudimo institutas ieÅ¡kinyje meluoja, nes niekas iÅ¡ Draudimo instituto niekada jai nesakė, kad mokymuose galima dalyvauti tik iÅ¡siregistravus iÅ¡ Užimtumo tarnybos. Tai nėra paminėta ir Mokymo sutartyje, nors ji yra pagrindinis ir vienintelis Å¡alių teises ir pareigas nustatantis dokumentas.

5. Atsakovė taip pat paaiÅ¡kino, kad neturi patirties sutarčių sudaryme ir per paÅ¡tomatÄ gautÄ Dalyvių apklausos anketÄ pasirašė, manydama, kad jai yra atsiųsta ta pati Dalyvio apklausos anketa, kuriÄ ji pasirašė elektroniniu bÅ«du. Atsakovė nurodė, jog nesitikėjo, kad pasiraÅ¡ius vienÄ anketÄ elektroniniu bÅ«du, paÅ¡tu jai bus atsiųsta visai kita anketa. Taip pat atsakovė nurodė, kad jai labai keista, jog Draudimo institutas, kuris verčiasi Å¡iuo verslu (mokymų organizavimo) 12 metų, nepareikalavo iÅ¡ atsakovės kokio nors įrodymo apie iÅ¡siregistravimÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos.

6. Atsakovė nurodė, kad jos statusas Dalyvio apklausos anketoje buvo pažymėtas bÅ«tent Draudimo instituto, o ne atsakovės, kuri jokių duomenų apie savo statusÄ nenuslėpė. Atsakovė pastebėjo, kad ji net neturėjo tokios galimybės, nes sutiko, kad jos duomenys bÅ«tų perduoti Užimtumo tarnybai, pasiraÅ¡ydama Draudimo instituto atsiųstÄ sutikimÄ dėl duomenų tvarkymo. Jei atsakovei bÅ«tų atskleista, kad mokymai yra (gali bÅ«ti) mokami, ji vienareikÅ¡miÅ¡kai nebÅ«tų juose dalyvavusi, juo labiau, kad mokymų kaina 1 560 Eur, o atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje. Žinodama, kad mokymus finansuoja Europos SÄ junga, t. y., kad mokymai yra nemokami, atsakovė apsisprendė pasiraÅ¡yti Mokymų sutartį.

7. Draudimo institutas dublike nurodė, kad pagrindinis šaltinis apie mokymus yra Draudimo instituto internetinis puslapis, kuriame aiškiai nurodyti reikalavimai, keliami projekto dalyviams, t. y. kad mokymai skirti ekonomiškai neaktyviems darbingiems asmenims, kurie nėra registruoti Užimtumo tarnyboje. Draudimo institutas dublike pažymėjo, kad Dalyvio apklausos anketa yra Mokymų sutarties sudedamoji dalis.

8. Triplike atsakovė nurodė, kad Draudimo institutui taikytini didesni rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai nei atsakovei. Visoje iÅ¡ Draudimo instituto raÅ¡tu gautoje informacijoje nėra sÄ lygos dėl iÅ¡siregistravimo iÅ¡ Užimtumo tarnybos. Atsakovė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, t. y. dėl veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

Atsakovė nurodė, kad Draudimo institutas yra savo srities profesionalas, turintis patirties mokymų dalyvių atrankoje, be to, esant atsakovės rašytiniam sutikimui tikrinti jos duomenis Užimtumo tarnyboje, o Draudimo institutui tokių duomenų nepatikrinus ir dėl to savo rizika sudarius Mokymo sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės gauti nemokamus mokymus, patirti nuostoliai (atsisakyta kompensuoti mokymų kaina) turi tekti pačiam Draudimo institutui.

9. Šalys pateikė teismui prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovės atstovės teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti, o atsakovė ir jos atstovė prašė ieškinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a :

10. Byloje ginčas kilo dėl civilinės atsakomybės taikymo.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

12. Draudimo institutas atsakovės civilinę atsakomybę kildina ne iÅ¡ atsakovės neteisėto veikimo ar neteisėto neveikimo, bet iÅ¡ bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo atsakovei Dalyvio apklausos anketoje nurodžius neteisingus duomenis. Pasak Draudimo instituto, tai lėmė jo nuostolius, nes iÅ¡laidos už atsakovei skirtus mokymus Draudimo institutui nebuvo kompensuotos Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lėšomis. Atsakovė nurodė, kad jos statusas Dalyvio apklausos anketoje buvo pažymėtas paties Draudimo instituto, taip pat nurodė, kad savo bedarbės statuso nuo Draudimo instituto nenuslėpė.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovės veikimas (Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymas ir pateikimas Draudimo institutui) gali bÅ«ti vertinamas kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Jei taip, ar Å¡is veikimas sukėlė Draudimo institutui nuostolius, taip pat, ar minėtÄ atsakovės veikimÄ lėmė jos kaltė.

13. Byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinė atsakomybė kyla, kuomet Å¡alių nesieja sutartiniai santykiai ir viena iÅ¡ Å¡alių pažeidžia ne sutartinę teisinio pobÅ«džio pareigÄ , kuri sukelia žalÄ kitam asmeniui. Deliktinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas. Deliktinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuris yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka.

Minėta CK norma nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, yra pripažįstama, kad jose įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė – kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentėjęs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). 14.

Nagrinėjamu atveju Draudimo institutas tvirtina, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama Dalyvio apklausos anketÄ , Draudimo institutui pateikė neteisingÄ informacijÄ apie save ir taip Draudimo institutui padarė žalÄ , t. y. Draudimo institutas pasirašė su atsakove Mokymų sutartį, suteikdamas atsakovei nemokamus mokymus, tačiau už Å¡iuos mokymus patirtos iÅ¡laidos Draudimo institutui nebuvo kompensuotos, nes tam tikrų reikalavimų neatitikusi atsakovė neturėjo teisės pasinaudoti nemokamais mokymais.

15. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo Å¡iuo atveju grindžiamas generalinį deliktÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, nagrinėjamu atveju aktualus atsakovės veiksmų vertinimas, taikant atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartÄ . Pažymėtina, kad visi asmenys privalo elgtis taip, jog bÅ«tų iÅ¡vengta žalos padarymo trečiajam asmeniui. Å is bendras įpareigojimas (apibÅ«dinamas kaip rÅ«pestingumo pareiga) galioja visais atvejais – net jeigu tarp Å¡alių nėra sutartinių teisinių santykių.

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisėtumÄ ir kaltės egzistavimÄ . Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nėra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybėms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Nustačius asmens neteisėtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ , kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimÄ , asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bet koks kaltas asmens veiksmas ar neveikimas, sÄ lygojęs kitam žalÄ yra laikomas neteisėtu ir sukelia deliktinę atsakomybę. Procesinė pareiga paneigti kaltę tenka už žalÄ atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remiasi kaltės ar atitinkamos kaltės formos nebuvimu. 16.

Kaltė gali pasireikÅ¡ti tyčia ar neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo yra kaltas, jeigu jis žinojo arba galėjo (turėjo) žinoti, kad veikia neteisėtai. BÅ«tent neatsargumu pasireiÅ¡kia minėtos pareigos (elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai) pažeidimas. Neatsargumas paprastai yra skirstomas į didelį neatsargumÄ , t. y. elgesį, pasireiÅ¡kiantį veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo, dėmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų atlikęs, ir paprastÄ neatsargumÄ , pasireiÅ¡kiantį nekonkrečių bendro pobÅ«džio normų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymu.

Kaltė civilinėje teisėje suprantama objektyviai, kaip žalÄ sukėlusio asmens elgesio iÅ¡orinis vertinamas pagal objektyviuosius elgesio standartus. Paties asmens t. y. subjektyvusis savo veiksmų bei kilusių pasekmių vertinimas nėra svarbus, svarbiausia nustatyti, ar elgesys atitinka minėtus objektyvius elgesio standartus – elgtis atidžiai, rÅ«pestingai, apgalvotai, įvertinus galimÄ rizikÄ , kaip bonus pater familias. Kaltas asmens elgesys yra suprantamas kaip nesugebėjimo užtikrinti reikiamo apdairumo, atidumo ir rÅ«pestingumo, kuris buvo bÅ«tinas tose konkrečiose sÄ lygose.

Pažymėtina, jog kaltę, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , apibÅ«dinantys požymiai yra iÅ¡reiÅ¡kiami per asmens valiÄ , supratimÄ , žinojimÄ , sÄ moningumÄ . Tam, kad asmens veiksmai galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais dėl bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo, tokiems veiksmams turi bÅ«ti bÅ«dingas aiÅ¡kus, akivaizdus žalingumas, nepateisinamas rizikingumas, neatitiktis įstatymams, tyčia ar didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kiantis aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu, todėl paprastas neatsargumas neturėtų bÅ«ti asmens deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas.

17. Taigi, nagrinėjamu atveju reikia nustatyti ar atsakovė, pasiraÅ¡ydama Draudimo instituto atsiųstÄ užpildytÄ Dalyvio apklausos anketÄ , veikė kaip sumanus ir rÅ«pestingas žmogus, kuris taip pat bÅ«tų veikęs tomis pačiomis aplinkybėmis (vertinamas atsargumas) bei ar jos žinios ir turimi įgÅ«džiai aptartoje konkrečioje situacijoje buvo tokie, kurie leistų veikti atsargiai, atidžiai, apgalvojant galimas rizikas. Atsižvelgiant į atsargų elgesį, visuotinai priimtina, kad reikalaujamo laipsnio atidus elgesys turi bÅ«ti nustatytas kaip pusiausvyra tarp rÅ«pestingumo pareigos ir tikėtinos rizikos (kuomet padidėja pavojus, turi didėti ir atsargumas).

Vadinasi, rizikos laipsnį lemia tikimybė, jog gali kilti žala bei būsimų nuostolių dydis, jų svarba. Žmogus, veikdamas tam tikrose situacijose turi suvokti savo veiksmų rizikingumo pobūdį, galimas pasekmes. Kiekvieno žmogaus veiksmai gali būti tam tikra prasme rizikingi, tačiau kartais ši rizika yra labai maža, kad protingas asmuo jos turėtų bandyti išvengti, kartais ji akivaizdi ir didelė, priklausomai nuo konkrečios situacijos.

18. Protingas žmogus gali numatyti daugybę rizikų, tačiau tokio asmens gyvenimas taptų neįmanomas, jeigu jis bandytų imtis priemonių norėdamas iÅ¡vengti kiekvienos rizikos, kuriÄ jis tik gali numatyti. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad atidus, sumanus asmuo turi imtis tų atsargumo priemonių, mažinančių jo veikos rizikingumÄ , jeigu yra protingai tikėtina, jog dėl tam tikrų jo veiksmų trečiajam asmeniui gali kilti žala. Taigi, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar atsakovė galėjo protingai numanyti, kad dėl jos veiksmų (Draudimo instituto atsiųstos Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymo) Draudimo institutui kils reali grėsmė patirti 1 560 Eur dydžio nuostolius (žalÄ ). Jeigu į šį klausimÄ atsakymas teigiamas – atsakovei buvo kilusi atidumo ir rÅ«pestingumo pareiga ir ji jos nevykdė arba vykdė netinkamai.

19. Draudimo institutas prie ieškinio pridėjo dvi atsakovės pasirašytas Dalyvio apklausos anketas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis informacijos šiose anketose buvo užpildyta iš anksto. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog anketos 2.1.3 punktas abejose atsakovės pasirašytose anketose buvo pažymėtas paties Draudimo instituto, t. y. atsakovei buvo paduota anketa, kurioje žymeniu „X“ buvo pažymėta informacija, jog „nedirbu, neieškau darbo, nestudijuoju ir nesimokau“, t. y. Dalyvio apklausos anketoje jau buvo nurodytas atsakovės statusas darbo rinkoje.

20. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pasiraÅ¡ant Dalyvio apklausos anketÄ atsakovė buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog jai niekada nebuvo paaiÅ¡kinta, kad ji negali dalyvauti mokymuose, jei ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡i informacija buvo paaiÅ¡kinta atsakovei telefonu.

21. Užimtumo tarnybos veiklos tikslai yra derinti darbo pasiÅ«lÄ ir paklausÄ , siekiant iÅ¡laikyti darbo rinkos pusiausvyrÄ ; didinti darbo ieÅ¡kančių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes; gerinti teikiamų darbo rinkos paslaugų ir taikomų užimtumo rėmimo priemonių kokybę (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. A1-306, 9 punktas).

Atsakovė Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymo metu buvo 28 metų amžiaus. Dalyvio apklausos anketoje atsakovė nurodė, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Taigi, atsakovei tuo metu turėjo bÅ«ti suprantama, kad jos užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje reiÅ¡kia darbo ieÅ¡kančio asmens statusÄ ir, kad Å¡is jos statusas neatitinka Dalyvio apklausos anketoje iÅ¡ anksto pažymėto dalyvio statuso darbo rinkoje, t. y. neatitinka nurodytos informacijos, kad projekto dalyvis neieÅ¡ko darbo. Kaip minėta, bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , t. y., kad atsakovė ne tik nedirba, nestudijuoja, nesimoko, bet ir neieÅ¡ko darbo, pasiraÅ¡ydama minėtas Dalyvio apklausos anketas, atsakovė net du kartus patvirtino Draudimo institutui.

22. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė bÅ«tent Å¡ios anketos dalies dėl projekto dalyvio statuso darbo rinkoje nevertinto kaip reikÅ¡mingos dėl pačioje anketoje nurodytos pastabos, kad Å¡iÄ skiltį projekto vykdytojas gali iÅ¡trinti iÅ¡ anketos formos, teismo vertinami kritiÅ¡kai, nes nepaisant Å¡ios pastabos minėta skiltis nebuvo iÅ¡trinta iÅ¡ anketos formos, todėl atsakovė negalėjo Å¡ios anketos dalies neskaityti, pasiraÅ¡ydama anketÄ ir tokiu bÅ«du patvirtindama, kad anketoje nurodyta informacija apie projekto dalyvį yra teisinga.

Pažymėtina, kad Dalyvio apklausos anketos pabaigoje buvo nurodyta, jog „patvirtinu, kad Å¡ios projekto dalyvio apklausos anketos 2–4 punktuose pateikta informacija yra teisinga“. Duomenys apie projekto dalyvio statusÄ darbo rinkoje buvo sudedamoji dalis anketos 2 punkto, t. y. bendros informacijos apie projekto dalyvį. Taigi, atsakovė savo paraÅ¡u patvirtinusi, kad anketos 2 punkte pateikta informacija teisinga, patvirtino ir tai, kad anketoje nurodyta informacija, jog ji neieÅ¡ko darbo yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu atsakovė buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje (dėl Å¡ios aplinkybės ginčo tarp Å¡alių nėra), Å¡i informacija iÅ¡ tiesų nebuvo teisinga, todėl atsakovė pasiraÅ¡iusi tokiÄ Dalyvio apklausos anketÄ Draudimo institutui pateikė iÅ¡ dalies neteisingÄ informacijÄ apie save.

Atsakant į klausimÄ , ar atsakovė galėjo protingai numanyti, kad dėl to kils reali grėsmė Draudimo institutui patirti nuostolius (žalÄ ), svarbu nustatyti, kokiÄ informacijÄ apie projektÄ atsakovė gavo iÅ¡ Draudimo instituto.

23. Atsakovė kartu su procesiniais dokumentais pateikė informacijÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ Draudimo instituto. Å i informacija iÅ¡ esmės apibÅ«dina mokymus, kurių tema „Draudimo produktų pardavimas“, taip pat nurodo mokymų organizavimo tvarkÄ , vidaus tvarkos taisykles mokymuose dalyvaujantiems asmenims, tačiau pažymėtina, kad Draudimo institutas atsakovei nebuvo pateikęs informacijos, susijusios su mokymų finansavimu, taip pat nebuvo nurodęs konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti mokymuose norintis dalyvauti asmuo.

Atsakovei nebuvo nurodyti ir teisės aktai, kuriuose tokie reikalavimai mokymų dalyviams yra įtvirtinti. Atsakovei nebuvo nurodytos ir teisinės pasekmės, susijusios su tuo, kad neteisingų duomenų apie projekto dalyvio statusÄ darbo rinkoje nurodymas Dalyvio apklausos anketoje lems tai, kad mokymų organizatoriui mokymų iÅ¡laidos nebus kompensuotos, todėl iÅ¡ projekto dalyvio bus reikalaujama sumokėti visÄ mokymų kainÄ . Atsakovei pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta ir tai, kokia tokiu atveju bÅ«tų mokymų kaina.

Dublike Draudimo institutas nurodė, kad Dalyvio apklausos anketa yra Mokymų sutarties sudedamoji dalis. Pažymėtina, kad aptariama informacija nebuvo nurodyta ir su atsakove pasiraÅ¡ytoje Mokymų sutartyje. IÅ¡ mokymų organizatoriaus negavusi jokios informacijos apie projekto finansavimo sÄ lygas, atsakovė negalėjo protingai numatyti savo veiksmų keliamos rizikos, t. y. jog tokios Dalyvio apklausos anketos, kokiÄ atsiuntė Draudimo institutas, pasiraÅ¡ymas sukels Dalyvio apklausos anketÄ atsiuntusiam juridiniam asmeniui realiÄ grėsmę patirti 1 560 Eur dydžio žalÄ .

Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju Draudimo instituto iÅ¡ dalies užpildytos Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas iÅ¡ atsakovės pusės. Å ios teismo iÅ¡vados nekeičia Draudimo instituto nurodyti argumentai, kad atsakovė buvo telefonu informuota apie tai, jog norint gauti nemokamus mokymus ji privalo iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Užimtumo tarnybos. Å iÄ aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Tokiais duomenimis negalima laikyti Draudimo instituto 2020 m. spalio 21 d. atsakovei iÅ¡siųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, jog praÅ¡oma paskambinti A. dėl statuso patikslinimo. Atsakovei neigiant, jog ji kada nors buvo Draudimo instituto informuota apie pareigÄ iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Užimtumo tarnybos, laikytina, kad ieÅ¡kovė minėtos aplinkybės byloje neįrodė.

24. Nustačius, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų, tampa neaktualu vertinti kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, todėl teismas dėl jų nepasisako. IeÅ¡kinys atmetamas nekonstatavus bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo.

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo instituto ieškinys atmestas, atsakovei iš antrosios šalies priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 610 Eur.

26. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 ir 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės viešosios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto ieškinį atmesti. Priteisti atsakovei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto (juridinio asmens kodas 300009543) 610 Eur (šešis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus. Teisėja Enrika Janušonienė