Court dismissed negligence claim where plaintiff failed to prove duty to register with employment service was breached.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the insurance institute's claim for €1,560 in damages against the defendant for allegedly failing to register with the employment service. The plaintiff argued the defendant breached a duty of care by providing false information on a survey form, but the defendant contended she was unaware of the registration requirement as it was not in the contract. The court ruled that without evidence proving the defendant knew or should have known about the registration obligation, no negligence occurred, thus rejecting the liability claim.
Legislator headnote
AI generatedCivil Procedure Code Art. 259; Civil Procedure Code Art. 260; Civil Procedure Code Art. 263; Civil Procedure Code Art. 268; Civil Procedure Code Art. 270; Civil Procedure Code Art. 275; Civil Procedure Code Art. 307; Civil Procedure Code Art. 310; Civil Procedure Code Art. 385: A breach of the general duty of care requires proof that the party knew or should have known of the specific obligation; absence of such knowledge negates liability even if information was later discovered.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-346-1141/2022 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02910-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.1 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 18 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisÄja Enrika JanuÅ¡onienÄ, sekretoriaujant Ramunei MilÄiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovÄs vieÅ¡osios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto direktorei A. L. ir advokatei Eglei Katauskaitei, atsakovei A. L. ir jos atstovei advokatei Astai Skujytei, vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs vieÅ¡osios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto ieÅ¡kinį atsakovei A. L. dÄl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä :
1. IeÅ¡kovÄ vieÅ¡oji įstaiga Draudimo ir rizikos valdymo institutas (toliau â ir Draudimo institutas) 2021 m. rugsÄjo 24 d. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovÄs A. L. (toliau â ir atsakovÄ) 1 560 Eur žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.
2. Draudimo institutas ieÅ¡kinyje nurodÄ, kad organizuoja mokymus, finansuojamus iÅ¡ Europos SÄ jungos fondų lÄšų. Draudimo institutas paaiÅ¡kino, kad atsakovei buvo pateikta užpildyti projekto dalyvio apklausos anketa (toliau â Dalyvio apklausos anketa), kuriÄ atsakovÄ užpildÄ ir atsiuntÄ Draudimo institutui elektroniniu paÅ¡tu. Draudimo institutas, gavÄs atsakovÄs užpildytÄ Dalyvio apklausos anketÄ , pastebÄjo, kad ji užpildyta neteisingai. Su atsakove buvo susisiekta telefonu ir paaiÅ¡kinta, kad norint gauti nemokamus mokymus, jai reikia iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos (toliau â Užimtumo tarnyba). Antroje Dalyvio apklausos anketoje, kuriÄ Draudimo institutas gavo per paÅ¡tomatÄ , atsakovÄ patvirtino, kad nedirba, neieÅ¡ko darbo, nestudijuoja ir nesimoko.
Su atsakove 2020 m. spalio 23 d. buvo sudaryta Profesinio mokymo sutartis (toliau â Mokymo sutartis). VÄliau Draudimo institutui tapo žinoma, kad atsakovÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos neiÅ¡siregistravo. IÅ¡laidos už dalyvavimÄ projekto veiklose buvo pripažintos netinkamomis finansuoti, nes atsakovÄ dalyvavimo projekto veiklose metu (nuo 2020 m. spalio 26 d. iki 2020 m. lapkriÄio 20 d.) neatitiko finansuojamo projekto apraÅ¡o reikalavimų, t. y. buvo registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbio statusÄ ar sustabdytÄ bedarbio statusÄ turintis asmuo.
3. Draudimo institutas nurodÄ, kad Å¡iuo atveju yra visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovÄs deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovÄ pažeidÄ bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, nes Dalyvio apklausos anketoje pateikÄ apie save tikrovÄs neatitinkanÄiÄ informacijÄ , todÄl prisidÄjo prie Draudimo instituto žalos tiek, kad bÅ«tų galima konstatuoti priežastinio ryÅ¡io buvimÄ . Draudimo institutas paaiÅ¡kino, kad savo žalÄ laiko iÅ¡laidas už atsakovÄs mokymus, kurių nekompensavo Europos socialinio fondo agentÅ«ra (toliau â AgentÅ«ra). Draudimo institutas taip pat pastebÄjo, kad skolininko kaltÄ, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, yra preziumuojama.
4. AtsakovÄ A. L. atsiliepime praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. AtsakovÄ pastebÄjo, kad ieÅ¡kinyje Draudimo institutas nurodÄ Å¡iek tiek kitokias faktines aplinkybes nei atsakovei pateiktoje pretenzijoje, kas patvirtina, kad Draudimo institutas nÄra sÄ Å¾iningas ir tiesiog mÄgina pateikti aplinkybes sau naudinga linkme. AtsakovÄ atsiliepime nurodÄ, kad Draudimo institutas ieÅ¡kinyje meluoja, nes niekas iÅ¡ Draudimo instituto niekada jai nesakÄ, kad mokymuose galima dalyvauti tik iÅ¡siregistravus iÅ¡ Užimtumo tarnybos. Tai nÄra paminÄta ir Mokymo sutartyje, nors ji yra pagrindinis ir vienintelis Å¡alių teises ir pareigas nustatantis dokumentas.
5. AtsakovÄ taip pat paaiÅ¡kino, kad neturi patirties sutarÄių sudaryme ir per paÅ¡tomatÄ gautÄ Dalyvių apklausos anketÄ pasiraÅ¡Ä, manydama, kad jai yra atsiųsta ta pati Dalyvio apklausos anketa, kuriÄ ji pasiraÅ¡Ä elektroniniu bÅ«du. AtsakovÄ nurodÄ, jog nesitikÄjo, kad pasiraÅ¡ius vienÄ anketÄ elektroniniu bÅ«du, paÅ¡tu jai bus atsiųsta visai kita anketa. Taip pat atsakovÄ nurodÄ, kad jai labai keista, jog Draudimo institutas, kuris verÄiasi Å¡iuo verslu (mokymų organizavimo) 12 metų, nepareikalavo iÅ¡ atsakovÄs kokio nors įrodymo apie iÅ¡siregistravimÄ iÅ¡ Užimtumo tarnybos.
6. AtsakovÄ nurodÄ, kad jos statusas Dalyvio apklausos anketoje buvo pažymÄtas bÅ«tent Draudimo instituto, o ne atsakovÄs, kuri jokių duomenų apie savo statusÄ nenuslÄpÄ. AtsakovÄ pastebÄjo, kad ji net neturÄjo tokios galimybÄs, nes sutiko, kad jos duomenys bÅ«tų perduoti Užimtumo tarnybai, pasiraÅ¡ydama Draudimo instituto atsiųstÄ sutikimÄ dÄl duomenų tvarkymo. Jei atsakovei bÅ«tų atskleista, kad mokymai yra (gali bÅ«ti) mokami, ji vienareikÅ¡miÅ¡kai nebÅ«tų juose dalyvavusi, juo labiau, kad mokymų kaina 1 560 Eur, o atsakovÄ yra registruota Užimtumo tarnyboje. Žinodama, kad mokymus finansuoja Europos SÄ junga, t. y., kad mokymai yra nemokami, atsakovÄ apsisprendÄ pasiraÅ¡yti Mokymų sutartį.
7. Draudimo institutas dublike nurodÄ, kad pagrindinis Å¡altinis apie mokymus yra Draudimo instituto internetinis puslapis, kuriame aiÅ¡kiai nurodyti reikalavimai, keliami projekto dalyviams, t. y. kad mokymai skirti ekonomiÅ¡kai neaktyviems darbingiems asmenims, kurie nÄra registruoti Užimtumo tarnyboje. Draudimo institutas dublike pažymÄjo, kad Dalyvio apklausos anketa yra Mokymų sutarties sudedamoji dalis.
8. Triplike atsakovÄ nurodÄ, kad Draudimo institutui taikytini didesni rÅ«pestingumo ir apdairumo standartai nei atsakovei. Visoje iÅ¡ Draudimo instituto raÅ¡tu gautoje informacijoje nÄra sÄ lygos dÄl iÅ¡siregistravimo iÅ¡ Užimtumo tarnybos. AtsakovÄ pažymÄjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs dÄl nukentÄjusio asmens veiksmų, t. y. dÄl veiksmų, dÄl kurių kaltas pats nukentÄjÄs asmuo ir dÄl kurių jam atsirado ar padidÄjo nuostoliai.
AtsakovÄ nurodÄ, kad Draudimo institutas yra savo srities profesionalas, turintis patirties mokymų dalyvių atrankoje, be to, esant atsakovÄs raÅ¡ytiniam sutikimui tikrinti jos duomenis Užimtumo tarnyboje, o Draudimo institutui tokių duomenų nepatikrinus ir dÄl to savo rizika sudarius Mokymo sutartį su asmeniu, neturinÄiu teisÄs gauti nemokamus mokymus, patirti nuostoliai (atsisakyta kompensuoti mokymų kaina) turi tekti paÄiam Draudimo institutui.
9. Å alys pateikÄ teismui praÅ¡ymus dÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kovÄs atstovÄs teismo posÄdyje praÅ¡Ä ieÅ¡kinį tenkinti, o atsakovÄ ir jos atstovÄ praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a :
10. Byloje ginÄas kilo dÄl civilinÄs atsakomybÄs taikymo.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinÄ atsakomybÄ â tai turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius). CivilinÄ atsakomybÄ atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisÄtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
CivilinÄ atsakomybÄ atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinÄ atsakomybÄ atsiranda be kaltÄs (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turÄtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavÄs, jeigu nebÅ«tų buvÄ neteisÄtų veiksmų. PiniginÄ Å¾alos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susijÄ su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulÄmusiais skolininko civilinÄ atsakomybÄ tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinÄs atsakomybÄs prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
12. Draudimo institutas atsakovÄs civilinÄ atsakomybÄ kildina ne iÅ¡ atsakovÄs neteisÄto veikimo ar neteisÄto neveikimo, bet iÅ¡ bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo atsakovei Dalyvio apklausos anketoje nurodžius neteisingus duomenis. Pasak Draudimo instituto, tai lÄmÄ jo nuostolius, nes iÅ¡laidos už atsakovei skirtus mokymus Draudimo institutui nebuvo kompensuotos Europos SÄ jungos struktÅ«rinių fondų lÄÅ¡omis. AtsakovÄ nurodÄ, kad jos statusas Dalyvio apklausos anketoje buvo pažymÄtas paties Draudimo instituto, taip pat nurodÄ, kad savo bedarbÄs statuso nuo Draudimo instituto nenuslÄpÄ.
Taigi, byloje kilo ginÄas dÄl to, ar atsakovÄs veikimas (Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymas ir pateikimas Draudimo institutui) gali bÅ«ti vertinamas kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. Jei taip, ar Å¡is veikimas sukÄlÄ Draudimo institutui nuostolius, taip pat, ar minÄtÄ atsakovÄs veikimÄ lÄmÄ jos kaltÄ.
13. Byloje keliamas atsakovÄs deliktinÄs atsakomybÄs klausimas. DeliktinÄ atsakomybÄ kyla, kuomet Å¡alių nesieja sutartiniai santykiai ir viena iÅ¡ Å¡alių pažeidžia ne sutartinÄ teisinio pobÅ«džio pareigÄ , kuri sukelia žalÄ kitam asmeniui. Deliktinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygas. DeliktinÄs atsakomybÄs pagrindinÄs taisyklÄs suformuluotos CK 6.263 straipsnyje, kuris yra bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai iÅ¡raiÅ¡ka.
MinÄta CK norma nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Kasacinio teismo praktikoje aiÅ¡kinant CK 6.263 straipsnyje įtvirtintas teisÄs normas, yra pripažįstama, kad jose įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmÄ â kompensacinÄs civilinÄs atsakomybÄs funkcijos įgyvendinimas, užtikrinant, kad nukentÄjÄs asmuo gautų jo teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017; 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). 14.
NagrinÄjamu atveju Draudimo institutas tvirtina, kad atsakovÄ, pasiraÅ¡ydama Dalyvio apklausos anketÄ , Draudimo institutui pateikÄ neteisingÄ informacijÄ apie save ir taip Draudimo institutui padarÄ Å¾alÄ , t. y. Draudimo institutas pasiraÅ¡Ä su atsakove Mokymų sutartį, suteikdamas atsakovei nemokamus mokymus, taÄiau už Å¡iuos mokymus patirtos iÅ¡laidos Draudimo institutui nebuvo kompensuotos, nes tam tikrų reikalavimų neatitikusi atsakovÄ neturÄjo teisÄs pasinaudoti nemokamais mokymais.
15. Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimas dÄl žalos atlyginimo Å¡iuo atveju grindžiamas generalinį deliktÄ reglamentuojanÄiomis teisÄs normomis, nagrinÄjamu atveju aktualus atsakovÄs veiksmų vertinimas, taikant atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standartÄ . PažymÄtina, kad visi asmenys privalo elgtis taip, jog bÅ«tų iÅ¡vengta žalos padarymo treÄiajam asmeniui. Å is bendras įpareigojimas (apibÅ«dinamas kaip rÅ«pestingumo pareiga) galioja visais atvejais â net jeigu tarp Å¡alių nÄra sutartinių teisinių santykių.
Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolÄs esmÄ bei kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina. Å ioje normoje įtvirtintas vadinamasis protingo, apdairaus, rÅ«pestingo žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartas, pagal kurį kiekvieno žalÄ padariusio asmens veiksmai vertinami jų atitikties nurodytiems standartams aspektu, o nukrypimas nuo Å¡io standarto lemia asmens veiksmų neteisÄtumÄ ir kaltÄs egzistavimÄ . Pripažįstama, kad asmens elgesys neatitinka atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesio standarto, kai asmuo nÄra tiek atidus ir rÅ«pestingas, kiek esant analogiÅ¡koms aplinkybÄms bÅ«tų galima protingai reikalauti iÅ¡ apdairaus asmens (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
NustaÄius asmens neteisÄtus veiksmus, kaip bendros pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimÄ , kurie lÄmÄ Å¾alos (nuostolių) atsiradimÄ , asmens kaltÄ preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bet koks kaltas asmens veiksmas ar neveikimas, sÄ lygojÄs kitam žalÄ yra laikomas neteisÄtu ir sukelia deliktinÄ atsakomybÄ. ProcesinÄ pareiga paneigti kaltÄ tenka už žalÄ atsakingam asmeniui, jei jis, siekdamas iÅ¡vengti civilinÄs atsakomybÄs, remiasi kaltÄs ar atitinkamos kaltÄs formos nebuvimu. 16.
KaltÄ gali pasireikÅ¡ti tyÄia ar neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), t. y. asmuo yra kaltas, jeigu jis žinojo arba galÄjo (turÄjo) žinoti, kad veikia neteisÄtai. BÅ«tent neatsargumu pasireiÅ¡kia minÄtos pareigos (elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai) pažeidimas. Neatsargumas paprastai yra skirstomas į didelį neatsargumÄ , t. y. elgesį, pasireiÅ¡kiantį veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo, dÄmesingumo reikalavimų, nebÅ«tų atlikÄs, ir paprastÄ neatsargumÄ , pasireiÅ¡kiantį nekonkreÄių bendro pobÅ«džio normų elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nevykdymu.
KaltÄ civilinÄje teisÄje suprantama objektyviai, kaip žalÄ sukÄlusio asmens elgesio iÅ¡orinis vertinamas pagal objektyviuosius elgesio standartus. Paties asmens t. y. subjektyvusis savo veiksmų bei kilusių pasekmių vertinimas nÄra svarbus, svarbiausia nustatyti, ar elgesys atitinka minÄtus objektyvius elgesio standartus â elgtis atidžiai, rÅ«pestingai, apgalvotai, įvertinus galimÄ rizikÄ , kaip bonus pater familias. Kaltas asmens elgesys yra suprantamas kaip nesugebÄjimo užtikrinti reikiamo apdairumo, atidumo ir rÅ«pestingumo, kuris buvo bÅ«tinas tose konkreÄiose sÄ lygose.
PažymÄtina, jog kaltÄ, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygÄ , apibÅ«dinantys požymiai yra iÅ¡reiÅ¡kiami per asmens valiÄ , supratimÄ , žinojimÄ , sÄ moningumÄ . Tam, kad asmens veiksmai galÄtų bÅ«ti pripažinti neteisÄtais dÄl bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo, tokiems veiksmams turi bÅ«ti bÅ«dingas aiÅ¡kus, akivaizdus žalingumas, nepateisinamas rizikingumas, neatitiktis įstatymams, tyÄia ar didelis neatsargumas, pasireiÅ¡kiantis aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu, todÄl paprastas neatsargumas neturÄtų bÅ«ti asmens deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo teisinis pagrindas.
17. Taigi, nagrinÄjamu atveju reikia nustatyti ar atsakovÄ, pasiraÅ¡ydama Draudimo instituto atsiųstÄ užpildytÄ Dalyvio apklausos anketÄ , veikÄ kaip sumanus ir rÅ«pestingas žmogus, kuris taip pat bÅ«tų veikÄs tomis paÄiomis aplinkybÄmis (vertinamas atsargumas) bei ar jos žinios ir turimi įgÅ«džiai aptartoje konkreÄioje situacijoje buvo tokie, kurie leistų veikti atsargiai, atidžiai, apgalvojant galimas rizikas. Atsižvelgiant į atsargų elgesį, visuotinai priimtina, kad reikalaujamo laipsnio atidus elgesys turi bÅ«ti nustatytas kaip pusiausvyra tarp rÅ«pestingumo pareigos ir tikÄtinos rizikos (kuomet padidÄja pavojus, turi didÄti ir atsargumas).
Vadinasi, rizikos laipsnį lemia tikimybÄ, jog gali kilti žala bei bÅ«simų nuostolių dydis, jų svarba. Žmogus, veikdamas tam tikrose situacijose turi suvokti savo veiksmų rizikingumo pobÅ«dį, galimas pasekmes. Kiekvieno žmogaus veiksmai gali bÅ«ti tam tikra prasme rizikingi, taÄiau kartais Å¡i rizika yra labai maža, kad protingas asmuo jos turÄtų bandyti iÅ¡vengti, kartais ji akivaizdi ir didelÄ, priklausomai nuo konkreÄios situacijos.
18. Protingas žmogus gali numatyti daugybÄ rizikų, taÄiau tokio asmens gyvenimas taptų neįmanomas, jeigu jis bandytų imtis priemonių norÄdamas iÅ¡vengti kiekvienos rizikos, kuriÄ jis tik gali numatyti. Å iuo aspektu teismas pažymi, kad atidus, sumanus asmuo turi imtis tų atsargumo priemonių, mažinanÄių jo veikos rizikingumÄ , jeigu yra protingai tikÄtina, jog dÄl tam tikrų jo veiksmų treÄiajam asmeniui gali kilti žala. Taigi, nagrinÄjamu atveju turi bÅ«ti atsakyta į klausimÄ , ar atsakovÄ galÄjo protingai numanyti, kad dÄl jos veiksmų (Draudimo instituto atsiųstos Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymo) Draudimo institutui kils reali grÄsmÄ patirti 1 560 Eur dydžio nuostolius (žalÄ ). Jeigu į šį klausimÄ atsakymas teigiamas â atsakovei buvo kilusi atidumo ir rÅ«pestingumo pareiga ir ji jos nevykdÄ arba vykdÄ netinkamai.
19. Draudimo institutas prie ieÅ¡kinio pridÄjo dvi atsakovÄs pasiraÅ¡ytas Dalyvio apklausos anketas. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad dalis informacijos Å¡iose anketose buvo užpildyta iÅ¡ anksto. Byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, jog anketos 2.1.3 punktas abejose atsakovÄs pasiraÅ¡ytose anketose buvo pažymÄtas paties Draudimo instituto, t. y. atsakovei buvo paduota anketa, kurioje žymeniu âXâ buvo pažymÄta informacija, jog ânedirbu, neieÅ¡kau darbo, nestudijuoju ir nesimokauâ, t. y. Dalyvio apklausos anketoje jau buvo nurodytas atsakovÄs statusas darbo rinkoje.
20. Byloje nÄra ginÄo dÄl faktinÄs aplinkybÄs, kad pasiraÅ¡ant Dalyvio apklausos anketÄ atsakovÄ buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. AtsakovÄ atsiliepime nurodÄ, jog jai niekada nebuvo paaiÅ¡kinta, kad ji negali dalyvauti mokymuose, jei ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Å¡i informacija buvo paaiÅ¡kinta atsakovei telefonu.
21. Užimtumo tarnybos veiklos tikslai yra derinti darbo pasiÅ«lÄ ir paklausÄ , siekiant iÅ¡laikyti darbo rinkos pusiausvyrÄ ; didinti darbo ieÅ¡kanÄių darbingo amžiaus asmenų užimtumo galimybes; gerinti teikiamų darbo rinkos paslaugų ir taikomų užimtumo rÄmimo priemonių kokybÄ (Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkriÄio 13 d. įsakymu Nr. A1-306, 9 punktas).
AtsakovÄ Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymo metu buvo 28 metų amžiaus. Dalyvio apklausos anketoje atsakovÄ nurodÄ, kad turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ . Taigi, atsakovei tuo metu turÄjo bÅ«ti suprantama, kad jos užsiregistravimas Užimtumo tarnyboje reiÅ¡kia darbo ieÅ¡kanÄio asmens statusÄ ir, kad Å¡is jos statusas neatitinka Dalyvio apklausos anketoje iÅ¡ anksto pažymÄto dalyvio statuso darbo rinkoje, t. y. neatitinka nurodytos informacijos, kad projekto dalyvis neieÅ¡ko darbo. Kaip minÄta, bÅ«tent tokiÄ informacijÄ , t. y., kad atsakovÄ ne tik nedirba, nestudijuoja, nesimoko, bet ir neieÅ¡ko darbo, pasiraÅ¡ydama minÄtas Dalyvio apklausos anketas, atsakovÄ net du kartus patvirtino Draudimo institutui.
22. AtsakovÄs argumentai, susijÄ su tuo, kad atsakovÄ bÅ«tent Å¡ios anketos dalies dÄl projekto dalyvio statuso darbo rinkoje nevertinto kaip reikÅ¡mingos dÄl paÄioje anketoje nurodytos pastabos, kad Å¡iÄ skiltį projekto vykdytojas gali iÅ¡trinti iÅ¡ anketos formos, teismo vertinami kritiÅ¡kai, nes nepaisant Å¡ios pastabos minÄta skiltis nebuvo iÅ¡trinta iÅ¡ anketos formos, todÄl atsakovÄ negalÄjo Å¡ios anketos dalies neskaityti, pasiraÅ¡ydama anketÄ ir tokiu bÅ«du patvirtindama, kad anketoje nurodyta informacija apie projekto dalyvį yra teisinga.
PažymÄtina, kad Dalyvio apklausos anketos pabaigoje buvo nurodyta, jog âpatvirtinu, kad Å¡ios projekto dalyvio apklausos anketos 2â4 punktuose pateikta informacija yra teisingaâ. Duomenys apie projekto dalyvio statusÄ darbo rinkoje buvo sudedamoji dalis anketos 2 punkto, t. y. bendros informacijos apie projekto dalyvį. Taigi, atsakovÄ savo paraÅ¡u patvirtinusi, kad anketos 2 punkte pateikta informacija teisinga, patvirtino ir tai, kad anketoje nurodyta informacija, jog ji neieÅ¡ko darbo yra teisinga. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu atsakovÄ buvo užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje (dÄl Å¡ios aplinkybÄs ginÄo tarp Å¡alių nÄra), Å¡i informacija iÅ¡ tiesų nebuvo teisinga, todÄl atsakovÄ pasiraÅ¡iusi tokiÄ Dalyvio apklausos anketÄ Draudimo institutui pateikÄ iÅ¡ dalies neteisingÄ informacijÄ apie save.
Atsakant į klausimÄ , ar atsakovÄ galÄjo protingai numanyti, kad dÄl to kils reali grÄsmÄ Draudimo institutui patirti nuostolius (žalÄ ), svarbu nustatyti, kokiÄ informacijÄ apie projektÄ atsakovÄ gavo iÅ¡ Draudimo instituto.
23. AtsakovÄ kartu su procesiniais dokumentais pateikÄ informacijÄ , kuriÄ gavo iÅ¡ Draudimo instituto. Å i informacija iÅ¡ esmÄs apibÅ«dina mokymus, kurių tema âDraudimo produktų pardavimasâ, taip pat nurodo mokymų organizavimo tvarkÄ , vidaus tvarkos taisykles mokymuose dalyvaujantiems asmenims, taÄiau pažymÄtina, kad Draudimo institutas atsakovei nebuvo pateikÄs informacijos, susijusios su mokymų finansavimu, taip pat nebuvo nurodÄs konkreÄių reikalavimų, kuriuos turi atitikti mokymuose norintis dalyvauti asmuo.
Atsakovei nebuvo nurodyti ir teisÄs aktai, kuriuose tokie reikalavimai mokymų dalyviams yra įtvirtinti. Atsakovei nebuvo nurodytos ir teisinÄs pasekmÄs, susijusios su tuo, kad neteisingų duomenų apie projekto dalyvio statusÄ darbo rinkoje nurodymas Dalyvio apklausos anketoje lems tai, kad mokymų organizatoriui mokymų iÅ¡laidos nebus kompensuotos, todÄl iÅ¡ projekto dalyvio bus reikalaujama sumokÄti visÄ mokymų kainÄ . Atsakovei pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta ir tai, kokia tokiu atveju bÅ«tų mokymų kaina.
Dublike Draudimo institutas nurodÄ, kad Dalyvio apklausos anketa yra Mokymų sutarties sudedamoji dalis. PažymÄtina, kad aptariama informacija nebuvo nurodyta ir su atsakove pasiraÅ¡ytoje Mokymų sutartyje. IÅ¡ mokymų organizatoriaus negavusi jokios informacijos apie projekto finansavimo sÄ lygas, atsakovÄ negalÄjo protingai numatyti savo veiksmų keliamos rizikos, t. y. jog tokios Dalyvio apklausos anketos, kokiÄ atsiuntÄ Draudimo institutas, pasiraÅ¡ymas sukels Dalyvio apklausos anketÄ atsiuntusiam juridiniam asmeniui realiÄ grÄsmÄ patirti 1 560 Eur dydžio žalÄ .
Taigi, Å¡iuo konkreÄiu atveju Draudimo instituto iÅ¡ dalies užpildytos Dalyvio apklausos anketos pasiraÅ¡ymas negali bÅ«ti vertinamas kaip bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas iÅ¡ atsakovÄs pusÄs. Å ios teismo iÅ¡vados nekeiÄia Draudimo instituto nurodyti argumentai, kad atsakovÄ buvo telefonu informuota apie tai, jog norint gauti nemokamus mokymus ji privalo iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Užimtumo tarnybos. Å iÄ aplinkybÄ patvirtinanÄių duomenų byloje nÄra.
Tokiais duomenimis negalima laikyti Draudimo instituto 2020 m. spalio 21 d. atsakovei iÅ¡siųstÄ elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame, be kita ko, nurodyta, jog praÅ¡oma paskambinti A. dÄl statuso patikslinimo. Atsakovei neigiant, jog ji kada nors buvo Draudimo instituto informuota apie pareigÄ iÅ¡siregistruoti iÅ¡ Užimtumo tarnybos, laikytina, kad ieÅ¡kovÄ minÄtos aplinkybÄs byloje neįrodÄ.
24. NustaÄius, kad nÄra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, tampa neaktualu vertinti kitas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, todÄl teismas dÄl jų nepasisako. IeÅ¡kinys atmetamas nekonstatavus bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimo.
25. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad Draudimo instituto ieÅ¡kinys atmestas, atsakovei iÅ¡ antrosios Å¡alies priteistinos jos patirtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos, t. y. 610 Eur.
26. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (1,86 Eur) nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkriÄio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos (5 Eur), todÄl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 ir 385 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :
IeÅ¡kovÄs vieÅ¡osios įstaigos Draudimo ir rizikos valdymo instituto ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti atsakovei A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovÄs VšĮ Draudimo ir rizikos valdymo instituto (juridinio asmens kodas 300009543) 610 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus deÅ¡imt eurų) bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkÄs teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. TeisÄja Enrika JanuÅ¡onienÄ