e0948176-ef4e-4603-a6df-86fd3b410ccd · Panevėžio apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-19-212/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03360-2013-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.5; 2.4.2.10; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 12 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos MickevičiÅ«tės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų K.

K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Å ., A. D., L. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26151-608/2018 pagal ieÅ¡kovų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., N. B., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Å ., A. D., L. P. ieÅ¡kinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini) asociacijai, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai, iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ padarinių Å¡alinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., N. B., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Å ., A. D., L. P. prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kelio tarp (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje esančio valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalo statybai; paÅ¡alinti statybas pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius t. y.

įpareigoti (duomenys neskelbtini) asociacijÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini) asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis nugriauti ginčijamo statybos leidimo pagrindu pastatytÄ keliÄ , jungiantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje esančio valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalÄ , bei sutvarkyti statybvietę; ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovų priteisti visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovai yra gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), gyventojai. 2011 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovai pastebėjo, kad greta jų gatvės augančiame (duomenys neskelbtini) girininkijai priklausančiame valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke pradėti vykdyti kelio statybos darbai, apie kuriuos jie nebuvo informuoti. IeÅ¡kovų teigimu, suprojektuota ir įrengta nauja 66 m ilgio kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki valstybinio miÅ¡ko 490-ojo kvartalo pradžios ir 1,5 km ilgio kelias per valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ tapo (duomenys neskelbtini) asociacijos projektuojamo naujojo kvartalo jungtimi su Vilniaus miestu.

Kreipęsi į valstybės institucijas, ieÅ¡kovai sužinojo, kad naujai statybai buvo reikalingas detalusis planas, be kurio negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas statybos leidimas, o pastatytas kelias neatitinka bendrųjų ginčo teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo sprendinių. Ginčijamas leidimas statyti keliÄ iÅ¡duotas neparengus detaliojo plano, todėl ieÅ¡kovai negalėjo dalyvauti Å¡ioje procedÅ«roje, nebuvo atsižvelgta į (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų interesus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ ; įpareigojo statytojÄ (duomenys neskelbtini) asociacijÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti neteisėtai įrengtÄ keliÄ nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miÅ¡ko kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

4. Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka pagal atsakovių apeliacinius skundus, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties dalį dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo panaikino ir bylÄ perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodė, kai teismas savo sprendimu panaikina neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento galiojimÄ , spręsdamas dėl pasirinktino tokios statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«do, privalo įvertinti ar statyba iÅ¡ esmės yra galima pagal: pirma, galiojantį detalųjį planÄ (kai toks yra); bendruosius teritorijų planavimo dokumentus; specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus (jei tokie yra bÅ«tini) ir, antra, ar tai neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Tik įvertinęs iÅ¡vardintas aplinkybes teismas gali pagrįstai spręsti dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«do, tai yra įpareigoti statytojÄ ar kitÄ Ä¯statyme nustatytÄ asmenį nugriauti statinį, iÅ¡ardyti perstatytas ar pertvarkytas jo dalis, atstatyti statinį arba pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį.

6. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimÄ panaikino ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodė, jog remiantis kasacinio teismo nutartimi byloje bÅ«tina iÅ¡reikalauti naujus įrodymus, įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti savo pozicijÄ kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytais klausimais, bei iÅ¡tirti naujus įrodymus kas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, leido atsakovui (duomenys neskelbtini) asociacijai savo lėšomis per 2 (du) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti keliÄ , t. y. leisti įteisinti statybÄ . Per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo reikalavimo, įpareigoti statytojÄ (duomenys neskelbtini) asociacijÄ per 6 mėnesius nuo Å¡iame teismo sprendime nustatyto statybos įteisinimo termino pabaigos savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis paÅ¡alinti neteisėtos statybos padarinius, t. y. iÅ¡ardyti 2009-09-07 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu neteisėtai įrengtÄ keliÄ nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miÅ¡ko kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę.

Priteisė iš atsakovų (duomenys neskelbtini) asociacijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lygiomis dalimis valstybės naudai 87,68 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

8. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta savavališka kelio statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

9. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m., patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa, dėl statybos, kurioje kilo ginčas Å¡ioje civilinėje byloje, pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į žalsva spalva žymimÄ funkcinę zonÄ â€žMiÅ¡kai ir miÅ¡kingos teritorijos“. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo bÅ«dai“ Å¡iai funkcinei zonai nurodytos Å¡ios galimos naudojimo paskirtys ir bÅ«dai: miÅ¡kų paskirties; žemės Å«kio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens Å«kio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, ir kitos iÅ¡vardintos paskirties teritorijos.

10. Teismas sprendė, jog bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybÄ , prie kurių priskirtinas ir atsakovo pastatytas kelias, t. y. ginčo statinio statyba pagal bendrojo plano sprendinius yra galima. Pagal Å¡iuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus nėra bÅ«tinas detaliojo plano rengimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai.

Ginčo teritorijoje nenumatyta gamtos apsaugos apribojimų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų. Šiuo metu minėto įsakymo galiojimas yra apskųstas teismui ir nagrinėjamas Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-1601-492/2017. Šios aplinkybės patvirtina, kad statytojas jau yra pradėjęs statybos įteisinimo procedūras, t. y. pradėtos žemės sklypo formavimo procedūros, kurias užbaigus, statinys atitiks teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus.

11. Ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miÅ¡ko ribos ir nepatenka į valstybinio miÅ¡ko teritorijÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas.

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba ginčo teritorijoje yra galima pagal aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ iki 2015 m., patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519), tokia statyba neprieÅ¡tarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, sprendė, jog yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 str. 1 d. 3 p. numatytÄ statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ ir teismo panaikintÄ leidimÄ padarinių paÅ¡alinimo bÅ«dÄ : leisti atsakovui (duomenys neskelbtini) asociacijai, savo lėšomis per teismo nustatytÄ terminÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti keliÄ , t. y. leisti įteisinti statybÄ .

Statinio nugriovimas (iÅ¡ardymas), kaip kraÅ¡tutinė neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo priemonė, taikytina tik atsakovui per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius teismo reikalavimo.

13. Pažymėjo, jog atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos praÅ¡ymas nustatyti deÅ¡imties metų terminÄ , nepagrįstas. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog statybos įteisinimo procedÅ«roms atlikti reikalingas atsakovo praÅ¡omas nustatyti terminas. PrieÅ¡ingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai.

Tai patvirtina, jog yra priimtas detaliajam planui prilyginamas teritorijų planavimo dokumentas, kas yra pagrindine ginčo statybos įteisinimo kliÅ«timi. Nors dėl minėto įsakymo galiojimo vyksta ginčas teisme, tačiau nėra pagrindo laikyti, jog dėl minėto ginčo nagrinėjimo statybos įteisinimo procedÅ«rų atlikimas užsitęs atsakovo nurodytÄ deÅ¡imties metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, jog statybos įteisinimo procedÅ«ros jau yra pradėtos, į tikėtinÄ teisminio ginčo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d.

įsakymo Nr. 30-3483 panaikinimo nagrinėjimo trukmę, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog siekiant įteisinti statybÄ , ginčo statinys turės bÅ«ti perstatytas, teismas sprendė, jog dvejų metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo yra pakankamas statybos įteisinimo procedÅ«roms atlikti.

14. Spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių klausimÄ , teismas atsižvelgė į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties dalys dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo tarp Å¡alių nebuvo panaikintos kasacinės instancijos teismo ir yra įsiteisėję. Todėl tarp Å¡alių paskirstė tik tas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė po minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo.

Kasacinis teismas yra patyręs 72,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios liko nepaskirstytos tarp Å¡alių, atsižvelgiant į tai, jog byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teisme susidarė 15,48 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos. Minėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai, kadangi iÅ¡ esmės teismo sprendimas priimtas ieÅ¡kovų naudai, t. y. iÅ¡ esmės yra patenkinti visi ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio reikalavimai, tame tarpe ir dėl savavaliÅ¡kos statybos pasekmių paÅ¡alinimo.

Tai, kad atsakovui leista per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯teisinti statybÄ , esmės nekeičia. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o:

1) kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu pradėti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 4 priedo 1.3 nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai tyrimÄ ;

2) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-26151-608/2017 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį dėl statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ patenkinti visiÅ¡kai, t. y.: įpareigoti statytojÄ (duomenys neskelbtini) asociacijÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius savo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis panaikinti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius, t. y. iÅ¡ardyti ginčijamo statybos leidimo pagrindu įrengtÄ keliÄ nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miÅ¡ko kvartalo Nr. 490 pradžios ir sutvarkyti statybvietę;

3) priteisti iš atsakovų visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Nurodo, jog teismo išvada neva: „žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta savavališka kelio statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus“, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir yra padaryta klaidingai aiškinant ir vertinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-134916/2016 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-114781/2015 dalyje dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo ir bylÄ Å¡ioje apimtyje perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, tačiau nepaneigė Vilniaus apygardos teismo Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo į jas atsižvelgti, spręsdamas nagrinėjamoje byloje tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , tačiau to nepadarė, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ sprendimÄ , kuriuo leido atsakovui įteisinti neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento pagrindu pastatytÄ keliÄ , nors tokia galimybė objektyviai neegzistuoja, neparengus ginčo teritorijos detaliojo plano.

18. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi, spręsdamas dėl galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu atsakovo pastatytÄ ginčo keliÄ , ignoravo aplinkybę, jog Å¡is kelias yra dviejų atskirų transporto inžinerinių tinklų jungtis. Dėl Å¡ios priežasties naujo kelio įrengimas keičia ne tik esamos ieÅ¡kovų gyvenamos (duomenys neskelbtini) gatvės, bet ir (duomenys neskelbtini) girininkijoje esančio miÅ¡ko kelio teisinį statusÄ . Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, todėl nepagrįstai konstatavo, neva egzistuoja reali galimybė ginčo keliÄ Ä¯teisinti.

19. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAs-82-624/2016 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimas yra sustabdytas, todėl teismas negalėjo juo remtis, motyvuodamas savo iÅ¡vadas dėl galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatytÄ ginčo keliÄ .

Å iame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo kelio objektyviai neįmanoma įteisinti, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nėra rengiami tais atvejais, kai atitinkamoje teritorijoje siekiama statyti naujas susisiekimo komunikacijas. Tokiais atvejais rengiamas detalusis planas, kuris nagrinėjamu atveju nėra parengtas, todėl galimybė įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatytÄ keliÄ objektyviai neegzistuoja.

20. Teismas neatsižvelgė į tai, jog atsakovas (duomenys neskelbtini) asociacija neturi jokių teisių į žemės sklypÄ , kuriame Å¡iuo metu neteisėto statybos leidimo pagrindu yra pastatytas ginčo kelias, todėl objektyviai negali įgyvendinti statytojo teisių. Apeliantų nuomone, STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 4 priedo nuostatos, kurios numato atvejus, kuomet statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms, todėl bendrosios instancijos teismas turėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti Å¡io norminio akto teisėtumÄ .

21. Neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto kelio objektyviai neįmanoma įteisinti, kadangi tokio statinio statyba prieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Vien ta aplinkybė, kad bendrojo plano sprendiniai numato teorinę galimybę ginčo teritorijoje statyti susisiekimo komunikacijas, savaime nėra pagrindu pripažinti, jog ginčo statinio įteisinimo galimybė objektyviai egzistuoja, kadangi iš bendrojo plano sprendinių akivaizdžiai matyti, jog Vilniaus miesto jungtis su Vilniaus rajonu yra numatyta kitoje vietoje.

22. Nurodo, jog neteisėtai iÅ¡duoto statybÄ leidžiančio dokumento pagrindu pastatyto kelio įteisinti neįmanoma, prieÅ¡ tai neatlikus detalaus planavimo procedÅ«ros Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai neginčijamai patvirtina aplinkybę, kad statybos leidimas ginčo statiniui (keliui nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miÅ¡ko kvartalo Nr. 490 pradžios) galėjo bÅ«ti iÅ¡duotas tik parengus planÄ Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nepaisant to, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, siekdama iÅ¡vengti Å¡ios pareigos, vykstant ginčui Å¡ioje byloje, priėmė 2015 m. spalio 29 d. įsakymÄ Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo suformavo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti, į jį įtraukdama ir ginčo teritorijÄ . Akivaizdu, jog tokiu bÅ«du siekiama sudaryti sÄ lygas statytojui suinteresuotam asmeniui (duomenys neskelbtini) asociacijai pasinaudoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡imtimi, kuomet statybos leidimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas, prieÅ¡ tai įstatymų nustatyta tvarka neparengus detaliojo plano sprendinių.

Tokiu bÅ«du bÅ«tų paneigta (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvenančių apeliantų teisė dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su jų gyvenamÄ ja aplinka, dėl ko jie paminėtÄ sprendimÄ apskundė administracine tvarka (Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme Å¡iuo metu dėl to nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1601-492/2017), kurioje aukščiau aptarto administracinio akto galiojimas yra sustabdytas. Taigi, žemesnės instancijos teismas neturėjo pagrindo galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatytÄ keliÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr. 30-3483.

23. Pažymi, jog sutinkamai su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikÅ¡mės keliai. bendrieji reikalavimai“ 10 punktu, visuose vietinės reikÅ¡mės kelio projektavimo etapuose reikia atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Kaip matyti iÅ¡ ginčijamo statybos leidimo iÅ¡davimo medžiagoje esančių Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio departamento 2009 m. gegužės 19 d. susisiekimo komunikacijų projektavimo sÄ lygų, nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) asociacijos užsakymu buvo suprojektuotas D1 kategorijos kelias su pėsčiųjų taku.

Sutinkamai su nurodytomis statybos techninio reglamento nuostatomis, prieÅ¡ iÅ¡duodant sÄ lygas kelio tarp (duomenys neskelbtini) g. ir Liepynės girininkijoje esančio valstybinio miÅ¡ko techniniam projektui rengti, bÅ«tina parengti galiojantį teritorijų planavimo dokumentÄ , nustatantį tiksliÄ kelio vietÄ ir atitinkamus techninius parametrus.

24. Teigia, jog imperatyvios teisės normos, nustatančios reikalavimÄ planuoti ir detalaus planavimo sprendiniais užtikrinti saugias gyvenimo sÄ lygas, ginčo atveju yra pažeistos, kÄ pagrįstai nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Å¡ioje byloje. Neteisėta ginčo statyba yra pakeitusi ieÅ¡kovų susisiekimo aplinkÄ ir galimas susisiekimo pasekmes,- eismo nelaimes, triukÅ¡mÄ , oro tarÅ¡Ä , vibracijÄ . Ginčo statyba yra įvykdyta, nepateikus ieÅ¡kovams jokių garantijų dėl jų saugumo,- krovinių apyvartos, krovinių tipo, jų pavojingumo ugniai ir sprogimo galimybės rodikliai yra neiÅ¡analizuoti.

25. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes neatsižvelgė į tai, jog 1) (duomenys neskelbtini) gatvė, ligi Å¡iol buvusi ramaus transporto eismo gatvė, dėl neteisėtos statybos tapo keliu ir pakeitė visų Å¡ioje gatvėje gyvenančių, tarp jų ir ieÅ¡kovų, aplinkÄ ;

2) šiuo keliu keičiamas dabar egzistuojančių dviejų inžinerinių tinklų statusas, todėl nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista jos esmė.

26. Naujai suprojektuota ir įrengta 66 m. ilgio kelio atkarpa nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalo pradžios ir 1,5 km. ilgio kelias per valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ iÅ¡ esmės tapo (duomenys neskelbtini) asociacijos projektuojamo naujojo kvartalo jungtimi su Vilniaus miestu. Akivaizdu, kad tokiu atveju anksčiau vidaus keliu buvęs poilsio reikmėms naudojamas miÅ¡ko keliukas faktiÅ¡kai atitiks Lietuvos Respublikos 3 straipsnyje apibrėžtÄ vieÅ¡ojo kelio, jungiančio kelias gyvenamÄ sias vietoves, sÄ vokÄ .

27. Ä®rengiant susisiekimui tarp gyvenviečių skirtÄ keliÄ keičiamas ir įtakojamas faktiÅ¡kai egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, siekiant teisėtai įrengti susisiekimo keliÄ tarp Vilniaus miesto ir projektuojamo(duomenys neskelbtini) gyvenamųjų kvartalų rajono, bÅ«tina atlikti detalaus planavimo procedÅ«rÄ . Tačiau tokia procedÅ«ra nėra atlikta.

28. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) asociacija planuoja Vilniaus rajone 37 ha apie 163 G1 paskirties sklypus, o tai reiÅ¡kia, kad siekiama per 4 metrų pločio gyventojų iniciatyva ir dalinėmis lėšomis įrengta gatve paleisti automobilių srautÄ iÅ¡ visų Å¡ių sklypų, kadangi Å¡iandien tai yra faktiÅ¡kai geriausiai įrengta naujai planuojamos teritorijos jungtis su Vilniaus miestu, kuri pagal bendrojo plano sprendinius numatyta kitoje vietoje. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pirmosios instancijos teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko byla iÅ¡nagrinėta tik formaliai, neiÅ¡tyrus visų teisingo sprendimo priėmimui reikÅ¡mingų aplinkybių.

29. Susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke prieÅ¡tarauja valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko, kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams. Ginčo statinio statyba ginčo teritorijoje negalima ne tik dėl to, jog neparengtas detalusis planas, bet ir dėl to, jog valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke apskritai negali bÅ«ti rengiamas susisiekimui tarp gyvenviečių skirtas vieÅ¡asis kelias. Taigi, sprendžiant dėl galimybės įteisinti neteisėto statybos leidimo pagrindu atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos įrengtÄ keliÄ , reikÅ¡minga yra tai, kad tiek statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo, tiek statybų faktinio pradėjimo metu galiojo ir tebegalioja MiÅ¡kų įstatymas, kuriame nustatytas teisinis reglamentavimas neleido statybų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje.

Nors ieškovų ginčijamas statybos leidimas išduotas vykdyti statybos darbus ne miško žemėje, ši įstatymo nuostata aktuali dėl ginčo statinio – kelio – specifinio pobūdžio.

30. Mano, jog tokio pobÅ«džio kelio atsiradimas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke neiÅ¡vengiamai darytų ypatingai didelę žalÄ gamtai, o taip pat užkirstų galimybę valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kÄ ir jame esantį keliÄ , nutiestÄ Liepynės girininkijos 479-480 miÅ¡kų kvartalų ribine (kvartaline) linija, naudoti pagal jo tikslinę paskirtį, t.y. poilsio ir rekreacijos tikslais. Tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeidžiamas tiek vieÅ¡asis, tiek ir ieÅ¡kovų asmeninis interesas.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2012, konstatuota, kad tais atvejais, kai teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, yra draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba, ar statinio rekonstravimas, galimas tik vienas savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas – savavališkai pastatytų statinių nugriovimas.

32. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ginčo kelio įrengimas tenkintų iÅ¡imtinai atsakovo (duomenys neskelbtini) asociacijos interesus. Pažymėtina, jog 2011 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas informavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ apie tai, kad vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais, Plytinės gatvės tęsinys MickÅ«nų kryptimi numatytas Å¡iaurinėje Kairėnų kvartalo dalyje, transporto srautus atitolinant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl valstybinio miÅ¡ko ribos (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinyje neturėtų bÅ«ti koreguojamos, platinant esamÄ miÅ¡ko keliukÄ , kuris turėtų bÅ«ti skirtas poilsiui, rekreacijai ir miÅ¡kininkų reikmėms Tai reiÅ¡kia, jog ginčo statinio statyba nagrinėjamu atveju apskritai negalima, nes tokiu bÅ«du kvartalinis miÅ¡ko keliukas bÅ«tų naudojamas susisiekimo tarp gyvenviečių tikslams, neatsižvelgiant į tai, jog tai nėra numatyta net ir Vilniaus miesto bendrajame plane.

Esant tokioms aplinkybėms, statinio griovimas yra vienintelis statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«das. 33. (duomenys neskelbtini) asociacija neturi teisių į žemės sklypÄ , kuriame neteisėtai iÅ¡duoto statybos leidimo pagrindu pastatytas ginčo statinys, nevaldo nuosavybės teise, todėl objektyviai neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisių, t. y. gauti naujo statybÄ leidžiančio dokumento. Teismas į Å¡ias aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko priėmė neteisėtÄ ir neteisingÄ sprendimÄ , kuriuo leido atsakovui įteisinti statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinius.

34. Pažymi, jog Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 4 priedo 1.3 nuostata paÅ¡alina statytojo pareigÄ teisėtai valdyti žemės sklypÄ , kuriame planuojama vykdyti statybos darbus, ieÅ¡kovų nuomone, tokia Reglamento nuostata prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui (Ä®statymo 3 straipsnio 2 daliai).

Nors įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nėra pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet statytojas gali įgyvendinti teisę statyti, neturėdamas jokių teisių į žemės sklypÄ , iÅ¡ Å¡ios teisės normos dispozicijos matyti, jog įstatymų leidėjas tokiÄ galimybę susiejo su statytojo ketinimu atlikti statinio modernizavimÄ , paprastÄ jį ar kapitalinį remontÄ , o ne su statytojo galimybe vykdyti naujÄ statybÄ , neturint jokių teisių į žemės sklypÄ .

35. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantai praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 4 priedo 1.3 nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

36. Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ . Nurodo, jog ginčo kelio statyba apskritai yra galima, neprieÅ¡tarauja nei Vilniaus bendrojo plano sprendiniams, nei jokioms aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kelias nutiestas per valstybinę žemę, turint atitinkamÄ sutikimÄ , bei atitinka situacijÄ , reglamentuojamÄ Å¡iuo metu galiojančių sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių. Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog detalieji planai nerengiami, jeigu numatomiems statyti statiniams statybos leidimas yra nereikalingas, taip pat, kai statant statinius žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimas nekeičiamas.

37. Pažymi, kad ginčo kelias nuo (duomenys neskelbtini) g. iki valstybinio miÅ¡ko 490 kvartalo pradžios nepatenka į valstybinio miÅ¡ko ar saugomÄ teritorijÄ , o tiesiamas per valstybinę žemę. Todėl buvo gauti atitinkamų institucijų sutikimai - Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos 2009 m. balandžio 10 d. raÅ¡tas Nr. (31)-1.2-851 -(3.31), kuriame Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija nurodė, kad neprieÅ¡tarauja ginčo kelio projektavimui ir įrengimui per valstybinę žemę.

38. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių 1 p. apibrėžta, jog Taisyklės reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos iÅ¡duodamų sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iÅ¡davimo atvejus ir tvarkÄ . Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog įstatymo leidėjo iÅ¡reikÅ¡ta valia, kad tiesiant susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, nėra bÅ«tina prieÅ¡ tai suformuoti valstybinės žemės sklypo ir rengti atitinkamo teritorijų planavimo dokumento, užtenka turėti nurodytÄ sutikimÄ .

Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių 3 p. nurodo, jog „šios Taisyklės netaikomos tais atvejais, kai valstybinėje žemėje, kurioje planuojama tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti valstybinės žemės sklypai. Suformuotiems valstybinės žemės sklypams servitutai, suteikiantys teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, nustatomi administraciniu aktu arba sandoriu“.

39. Taip pat svarbus Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių 17 p., nurodantis, jog „sutikimas iÅ¡duodamas 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo Sutikimo iÅ¡davimo datos, bet ne ilgiau kaip iki servituto, suteikiančio teisę tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius, jais naudotis ir juos aptarnauti, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Asmuo pagal iÅ¡duotÄ SutikimÄ privalo susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus nutiesti bei jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius pastatyti per 3 metus nuo Sutikimo iÅ¡davimo datos.

Nenutiesus susisiekimo komunikacijų, inžinerinių tinklų bei nepastačius jiems funkcionuoti būtinų statinių per 3 metus, Sutikimas nustoja galioti ir šių Taisyklių nustatyta tvarka turi būti gautas naujas sutikimas.“ Taigi darytina išvada, jog susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje reglamentavimas yra specifinis, priimtos Taisyklės reglamentuoja specialius atvejus, kuomet nėra suformuojamas žemės sklypas susisiekimo komunikacijų statybai.

40. Kadangi ginčo susisiekimo komunikacija tiesiama per valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl patenka į Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, taisyklių taikymo apimtį, kas reiÅ¡kia, jog įstatymo leidėjas iÅ¡reiÅ¡kia valiÄ , jog turint valstybinės žemės patikėtinio sutikimÄ , prieÅ¡ gaunant Statybos leidimÄ , nėra bÅ«tina žemės sklypo formavimo ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedÅ«ra, o taikant Å¡ių Taisyklių 17 p., teritorijų planavimo dokumentai gali bÅ«ti parengiami per 10 metų laikotarpį.

41. Nesutinka su apeliantų teiginiais, jog (duomenys neskelbtini) asociacija neturi teisių į žemės sklypÄ , todėl objektyviai neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisių, t. y. gauti naujo statybÄ leidžiančio dokumento; jog statybos techninio reglamento 1.05.01:2017, 4 priedo nuostatos prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatoms. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis, kad statybos leidimui gauti gali bÅ«ti pateikiama sutartis, sutikimas ar susitarimas su Å¡io žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar servituto nustatymÄ patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).

Å iuo atveju (duomenys neskelbtini) asociacija turi teisinį pagrindÄ pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gauti naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ ir taip įteisinti statybÄ , o apeliantų praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio akto teisėtumo tyrimo laikytinas nepagrįstu ir dėl to atmestinas.

42. Pažymi, kad teismas sprendime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta (duomenys neskelbtini) asociacijos vykdyta kelio statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima pagal galiojančius bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus.

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519, visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa, dėl statybos kurioje kilo ginčas, pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į funkcinę zonÄ â€žMiÅ¡kai ir miÅ¡kingos teritorijos“, o bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo bÅ«dai“ Å¡iai funkcinei zonai viena iÅ¡ nurodytų galimų naudojimo paskirčių ir bÅ«dų yra kitos paskirties, o bÅ«tent inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos.

Minėtas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1- 1519 patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano pagrindinio brėžinio iÅ¡trauka. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 16 d. inžineriniams statiniams priskirtinos ir susisiekimo komunikacijos. Dėl Å¡ios priežasties laikytina, kad Bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybÄ , todėl teigtina, kad aptariama ginčo statyba pagal Bendrojo plano sprendinius yra galima, o apeliantų teiginiai, kad susisiekimo tikslams skirto kelio įrengimas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke prieÅ¡tarauja valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams, paneigtini.

43. Nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus nėra būtinas detaliojo plano rengimas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai. Minėtu įsakymu ginčo teritorijoje nenumatyta gamtos apsaugos apribojimų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos apribojimų.

Teismas konstatavo, kad kelio kaip naujo statinio statyba ginčo teritorijoje yra galima pagal aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ iki 2015 m., patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519), o statytojas jau pradėjęs statybos įteisinimo procedÅ«ras, t.y. pradėtos žemės sklypo formavimo procedÅ«ros, kurias užbaigus statinys atitiks teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini) asociacija turi teisinį pagrindÄ Ä¯siteisinti statybas, o ieÅ¡kovų skundas laikytinas nepagrįstu.

44. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti bei palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ , atmesti apeliantų praÅ¡ymÄ dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, jog Å¡iuo atveju byloje nebuvo įrodytas ir/ar nustatytas statinio (kelio) statybos prieÅ¡taravimas aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir/ar imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl teismas pagrįstai leido atsakovui savo lėšomis per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ perstatyti ar pertvarkyti keliÄ , t. y. leisti įteisinti statybÄ , tuo tarpu, ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas apeliacinis skundas yra neapgrįstas bei atmestinas.

45. Nurodo, jog statinio (kelio) statyba ginčo teritorijoje neprieÅ¡tarauja bei atitinka aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, tuo tarpu, prieÅ¡taravimas imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams nebuvo įrodytas ir / ar nustatytas. Kelio statyba Å¡ioje teritorijoje visiÅ¡kai atitinka aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentÄ - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ . Kelio statyba jokių imperatyvių aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimų nepažeidžia, o apeliantai savo reikalavimus grindė iÅ¡skirtinai savo subjektyviu deklaratyviu asmeniniu bei kitų asmenų teisėtus interesus pažeidžiančiu interesu. Todėl jų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

46. Pažymėtina, jog Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriai yra pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , savo iÅ¡vadoje nurodė bei patvirtino, jog kelio statyba nepažeidžia jokių teritorijų planavimÄ ir/ar statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuriai pavesta vykdyti teritorijų planavimÄ , savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimÄ patvirtino, jog ginčo kelio statyba Å¡ioje teritorijoje neabejotinai yra galima, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia bei atitinka savivaldybės interesus.

47. Pažymi, jog šiuo atveju konkretūs statinio įteisinimo būdai bylos išsprendimui neturi reikšmės, nevertintini, nes teismas vertina ar statinio statyba iš esmės yra galima. Šiuo atveju kelio įteisinimas ginčo teritorijoje yra galimas tiek:

1) rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ - žemėtvarkos planavimo dokumentÄ , priskiriamÄ Å¾emės valdos projektams, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymÄ ;

2) iÅ¡duodant sutikimÄ statinio (kelio) statybai bei eksploatavimui pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-265 patvirtintas Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinierinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti bÅ«tinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, iÅ¡davimo taisykles;

3) rengiant atitinkamos teritorijos detalųjį planÄ ir kt.

48. Nesutinka su apeliantų argumentais, jog atsakovas žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise, todėl negali objektyviai įgyvendinti statinio statytojo teisių. Å iuos argumentus paneigia Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, kuris numato, jog jei statytojas nevaldo žemės sklypo nuosavybės teise, statybÄ leidžiančiam dokumentui gauti pateikiama žemės sklypo savininko ar valdytojo sutartis, sutikimas ar susitarimas. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos bei valstybinės žemės savininko teises pagal ankstesnį teisinį reglamentavimÄ Ä¯gyvendinęs subjektas, 2009 m. balandžio 10 d. raÅ¡tu Nr. (31)12-851(3.31) „Dėl kelio įrengimo valstybinėje žemėje“ yra netgi iÅ¡davęs raÅ¡ytinį sutikimÄ kelio statybai Å¡ioje teritorijoje.

Todėl akivaizdu, jog atsakovas neabejotinai gali įgyvendinti statinio (kelio) statytojo teises, jam teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas.

49. Nesutinka su apeliantų argumentais, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, 4 priedo nuostatos tariamai prieštarauja Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, nes tai paneigia Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, kuris nustato bei įvardija atskirus atvejus, kuomet statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės sklypo valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais pagrindais.

50. Pažymi, jog ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miÅ¡ko ribos ir nepatenka į valstybinio miÅ¡ko teritorijÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas. Todėl statinio (kelio) statybai ir/ar statinio (kelio) teisėtumo vertinimui valstybinėje žemėje, nepatenkančioje į valstybinio miÅ¡ko teritorijÄ , neturi įtakos bei negali bÅ«ti taikomos statinių statybÄ valstybiniame miÅ¡ke reglamentuojančios teisės aktų nuostatos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 51. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , iÅ¡nagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundÄ argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio argumentais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti atsakovų teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis, visų jų iÅ¡samiai nekartoja, pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

53. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projektas ir jo sprendiniai, nustatytas plotas – 7004 kv. m, naudojimo bÅ«das – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nustatytos specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos, nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“, sklype ir Å¡alia jo esančių bei numatytų inžinerinių tinklų ir statinių naudojimo apribojimai – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos (XLIX sk.), elektros linijų apsaugos zonos (VI sk.), dujotiekio apsaugos zonos (IX sk.), rÅ«Å¡ių linijų apsaugos zonos (I sk.) (5 t., b. l. 12).

54. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAs-82-624/2016 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimas yra sustabdytas, todėl negalėjo juo remtis sprendžiant apie galimybę įteisinti ginčo keliÄ , yra nepagrįstas.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. eAs-82-624/2016, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 30-3483 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) gatvei eksploatuoti formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ galiojimas buvo tik laikinai sustabdytas, o ne pripažintas negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismas galėjo juo remtis.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Å¡is įsakymas buvo paliktas galioti, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi apeliantų skundÄ atmetė ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimÄ . Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose - žemės valdos projektuose, kurių rengimÄ reglamentuoja Žemės įstatymas, ginčo kelio statybai detalusis planas nereikalingas (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 straipsnio 4 dalis, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis.).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant įrodymų, kad ginčo kelio statyba prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ar imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai leido (duomenys neskelbtini) asociacijai savo lėšomis per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagal reikiamai pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ , gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , perstatyti ar pertvarkyti keliÄ , t. y. leido įteisinti statybÄ .

56. Nepagrįsti ir atmestini apeliantų argumentai, kad kelio statyba nėra galima toje teritorijoje, kad tai prieÅ¡tarauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ iki 2015 m. visa (duomenys neskelbtini) gatvė ir teritorija, kurioje yra gatvės atkarpa, t. y. ginčo objektas, patenka į žalsva spalva žymimÄ funkcinę zonÄ â€žMiÅ¡kai ir miÅ¡kingos teritorijos“.

Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentelės 4 grafoje „Galimos pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirtys bei naudojimo būdai“ šiai funkcinei zonai nurodytos ir galimos naudojimo paskirtys ir būdai: miškų paskirties; žemės ūkio paskirties; konservacinės paskirties (tik saugomų objektų teritorijose); vandens ūkio paskirties; kitos paskirties: inžinerinės infrastruktūros teritorijos, bendro naudojimo teritorijos, ir kitos išvardintos paskirties teritorijos (5 t., b. l. 13-20).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis susisiekimo komunikacijas priskiria prie inžinerinių statinių. Taigi, minėto bendrojo plano sprendiniai leidžia ginčo teritorijoje susisiekimo komunikacijų statybÄ .

57. Nesutiktina su apeliantų argumentais, jog ginčo kelio įrengimas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ke prieÅ¡tarauja valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko kaip rekreacinės funkcinio prioriteto zonos tikslams. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo teritorija yra valstybinėje žemėje iki miÅ¡ko ribos ir nepatenka į valstybinio miÅ¡ko teritorijÄ pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų patvirtinimo“ 60 priede patvirtintas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schemas. Kadangi ginčo kelias nepatenka į valstybinio miÅ¡ko teritorijÄ , negali bÅ«ti taikomos ir teisės aktų normos, reglamentuojančios statinių statyba valstybiniame miÅ¡ke.

58. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ginčo kelias sukels eismo nelaimes, triukÅ¡mÄ , oro tarÅ¡Ä , vibracijÄ , nebebus saugumo garantijų ir pan., yra deklaratyvÅ«s, nes ginčijamu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas leido (duomenys neskelbtini) asociacijai savo lėšomis pertvarkytÄ projektinę dokumentacijÄ ir gavus naujÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ , perstatyti ar pertvarkyti keliÄ . Pažymėtina, kad Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuriai yra pavesta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiÅ«rÄ , jau yra pateikusi 2017 m. gegužės mėn. iÅ¡vadÄ , kuri patvirtina, kad kelio statyba nepažeidžia jokių teritorijų planavimÄ ir statybų teisę reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

Nėra pagrindo teigti, kad keliamas triukšmas ir tarša pažeidžia ieškovų teises, nes duomenų, kad triukšmas ir tarša viršija teisės normose nustatytas leistinas ribas, byloje nepateikta. Taip pat nepateikta duomenų apie tai, kad būtent šiame kelio ruože yra ypatingai padidėjęs avaringumas.

59. Apeliantai teigia, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) asociacija neturi galimybės įgyvendinti statytojo teisių ir gauti naujo statybÄ leidžiančio dokumento, nes nuosavybės teise nevaldo žemės sklypo. Jų nuomone, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas. Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“ 4 priedo 1.3 nuostata prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Dėl Å¡ios priežasties praÅ¡o apeliacinio teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu pradėti tyrimÄ dėl STR 1.05.01:2017 atitikties Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.

60. Kaip žinia, apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai, reikÅ¡dami ieÅ¡kinį dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ leidimÄ padarinių Å¡alinimo, aplinkybės apie žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nenurodė, dėl Å¡ios aplinkybės nei dalyvaujantys byloje asmenys, nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs ginÄÄ , nepasisakė. Taigi, apeliantai nurodyta aplinkybe negali grįsti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu. NežiÅ«rint į tai, atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tiek (duomenys neskelbtini) asociacija, kolegijos nuomone, iÅ¡samiai motyvavo minėto argumento nepagrįstumÄ ir atsakovės galimybes įgyvendinti statytojo teises.

61. Kaip žinia, teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, esančius įrodymus bei teisinį reglamentavimÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingam bylos iÅ¡sprendimui iÅ¡tyrė visas svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

62. Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apeliantų K. K., V. S., L. K., N. A., L. S., J. K., A. S., L. S., A. S., K. S., R. K., A. K., D. A., R. K., D. Å ., A. D., L. P. priteistinos atsakovės (duomenys neskelbtini) asociacijos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 847 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, ruoÅ¡iant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 5 t., b. l. 158-159, 164-165). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų K. K. a. k. (duomenys neskelbtini) V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) N. A., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) J. K., a. k. 3520522647, A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) R.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 49,82 Eur (keturiasdešimt devynis eurus 82 euro centus) bylinėjimosi išlaidų (duomenys neskelbtini) asociacijos, JAR (duomenys neskelbtini), naudai. Teisėjai Margarita Dzelzienė Birutė Jonaitienė Zina Mickevičiūtė