2021-02-03 Nr. AB-2400-3-62-3-00838-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2428-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00838-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.6; 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. J. su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1744 „Dėl kompensacijų skaičiavimo nutraukimo“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d.; 2) panaikinti Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.; 3) panaikinti Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d.

2. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Savivaldybės Socialinės paramos skyriui 2015 m. balandžio 27 d. pateikė prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas, Paramos įstatymas) 21 straipsnio 12 dalimi, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją sumažino 50 procentų nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d.

3. Pareiškėjas teigė, kad kompensacija sumažinta ir šių teisės aktų nuostatos taikytos nepagrįstai. Paaiškino, kad pirmajame Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), vykusio 2014 m. gruodžio 8 d., nedalyvavo dėl to, jog apie susirinkimą jis nieko nežinojo, nes jam nebuvo tinkamai pranešta, be to, ir dėl blogos sveikatos būklės. Nurodė, kad dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekte jis neatsisakė, taip pat ne dėl jo nedalyvavimo (jo kaltės) šiame susirinkime projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Paaiškino, kad dėl tų pačių priežasčių Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimas Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, kuriuo buvo nuspręsta būsto šildymo kompensacijos neteikti, taip pat neteisėtas ir nepagrįstas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo pranešta, dėl kokių priežasčių nebus teikiama socialinė parama, nei vieno iš jo skundžiamų sprendimų jis negavo, be to, skundžiami sprendimai nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimų, dėl to naikintini.

5. Atsakovas Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 27 d. kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 3737 buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d.

7. Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 8 d. turėjo vykti susirinkimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, tačiau neįvyko, nesant susirinkimo kvorumo. Pareiškėjui buvo tinkamai (pasirašytinai) pranešta apie vyksiantį susirinkimą, pagal medicininius išrašus iš dokumentų jo sveikatos būklė leido dalyvauti susirinkime, tačiau jis neatvyko. Todėl vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 12 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, jog daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. būsto šildymo išlaidų kompensaciją sumažino 50 procentų.

8. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 10556 jam buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Vadovaujantis jau minėta Įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostata (nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama), skundžiamu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ buvo nuspręsta būsto šildymo išlaidų kompensacijos pareiškėjui neteikti. Teigė, kad vien dėl buto savininko nedalyvavimo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo, jam gali būti mažinama ar neskiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija.

9. Pabrėžė, kad pareiškėjas, pildydamas prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, nenurodė, kokiu būdu jam turi būti pateikiama informacija dėl paramos (ne)skyrimo, todėl, vadovaujantis Aprašo 34 punktu, informacija jam buvo teikiama žodžiu.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo P. J. skundą tenkino. Panaikino Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti P. J. prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. Taip pat panaikino Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti P. J. prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas dėl reikalavimo panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. bei panaikinti Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ ir įpareigoti iš esmės išnagrinėti jo prašymą dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d., panaikino ir perdavė bylą šioje dalyje Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 987 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ bei 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Teismas nustatė, kad skundžiamu Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 “Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. gegužės 31 d. būsto šildymo išlaidų kompensacija sumažinta 50 procentų, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 12 punktu, t. y. dėl to, kad jis nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas). Pareiškėjui apie susirinkimą buvo pranešta pasirašytinai, tačiau į susirinkimą jis neatvyko.

14. Teismas taip pat nustatė, kad Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 21 d. su prašymu kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos. Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 10556 jam buvo skirta piniginė socialinė pašalpa ir nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d. Skundžiamu Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 12 dalies nuostata, nuspręsta būsto šildymo išlaidų kompensacijos pareiškėjui neteikti.

15. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatomis bei Prienų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. T3-14 ir 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtinta Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašo ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodika (toliau – ir Aprašas).

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 21 d. pranešimu buvo informuotas apie tai, jog 2014 m. gruodžio 8 d. 19 val. Savivaldybės didžiojoje salėje, adresu: (duomenys neskelbtini), vyks daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), susirinkimas, kurio darbotvarkė: namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių varianto pasirinkimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų.

17. Uždarosios akcinės bendrovės „Prienų butų ūkio“ 2015 m. vasario 2 d. pažyma Nr. 10 patvirtina, šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas, kad jis 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), nedalyvavo. Taip pat šioje pažymoje nurodyta, kad susirinkimas neįvyko, nes nebuvo susirinkimo kvorumo. Namų ir kitų patalpų skaičius – 40.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu teigė, jog dalyvauti 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime negalėjo dėl blogos sveikatos būklės, jis neatsisakė dalyvauti įgyvendinant namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir ne dėl jo nedalyvavimo viename iš susirinkimų, toks projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. 2016 m. vasario 9 d. buvo organizuojamas antras susirinkimas, kuriame pareiškėjas balsavo už daugiabučio namo modernizavimo projektą, tačiau nesurinkus daugumos balsų, sprendimas taip pat nebuvo priimtas.

19. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 7 straipsnio 5 dalį, 21 straipsnio 12 dalį, Aprašo 26 punktu sprendė, kad Įstatymas, taip pat ir Aprašas daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, numato ne tik pareigą dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, bet tuo pačiu, siekiant paskatinti daugiabučio namo butų savininkus dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo programoje, ir teisines pasekmes, kurios kyla, jeigu toks asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

20. Teismas vertino, kad Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje nustatytos teisinės pasekmės daugiabučio namo buto savininkui (turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gaunančiam) kyla tik tuo atveju, kai: 1) jis nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo; 2) jis atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą; 3) dėl jo veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Nesant bent vienos iš trijų minėtų sąlygų, Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje numatytos teisinės pasekmės neturėtų būti taikomos.

21. Teismas pripažino, kad pareiškėjas nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, o jo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo dalyvauti šiame susirinkime, objektyviai nepateisina pareiškėjo nedalyvavimo. Todėl ši nustatyta aplinkybė atitinka vieną iš Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant, daugiabučio namo buto savininkui kyla teisinės pasekmės. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad susirinkimas (2014 m. gruodžio 8 d.), kuriame turėjo būti svarstomas klausimas dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), neįvyko, nes nebuvo susirinkimo kvorumo (Namų ir kitų patalpų skaičius – 40, o susirinkime nedalyvavo 21 asmuo). Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas vertino, kad net ir pareiškėjui dalyvaujant 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, negalėjo būti priimtas, nes vis tiek nebūtų buvę susirinkimo kvorumo. Teismas nurodė, kad be to, nagrinėjamu atveju svarbia aplinkybe pripažintina tai, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas kada nors būtų išreiškęs savo nesutikimą dalyvauti įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Priešingai, byloje neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. vasario 9 d., kai buvo organizuojamas antras susirinkimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), pareiškėjas balsavo už daugiabučio namo modernizavimo projektą, tačiau nesurinkus daugumos balsų, sprendimas nebuvo priimtas.

22. Teismas konstatavo, kad P. J. nors ir nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, tačiau jis niekada neatsisakė dalyvauti įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir ne dėl jo veiksmų (nedalyvavimo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Dėl šių priežasčių Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje numatytos teisinės pasekmės (kompensacijos sumažinimas ir neskyrimas) pareiškėjui negalėjo kilti, todėl atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai P. J. skundžiamu 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu kompensaciją sumažino 50 procentų, o skundžiamu 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu kompensaciją atsisakė teikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamus sprendimus panaikino bei įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti P. J. prašymus dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo.

III. 23. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas visiškai nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei priimtas netinkamai taikant teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, nuostatas.

25. Akcentuoja, kad vadovaujantis Metodikos 26 punktu bei Paramos įstatymo 21 straipsnio 12 dalimi, jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ateinantį šildymo sezoną jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, iki bus įgyvendintas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus, įskaitant atvejį, kai dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pateiktą išrašą iš medicinos dokumentų pareiškėjas P. J. turėjo galimybę dalyvauti susirinkime, kuris vyko 2014 m. gruodžio 8 d., tačiau jame nedalyvavo dėl nepateisinamų priežasčių.

26. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje numatytos pasekmės daugiabučio namo buto savininkui (turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gaunančiam) kyla tik tuo atveju, kai: 1) jis nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo; 2) jis atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą; 3) dėl jo veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, taip pat su teismo vertinimu, jog net ir pareiškėjui dalyvaujant 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, negalėjo būti priimtas, nes vis tiek nebūtų buvę susirinkimo kvorumo. Tokie argumentai yra nepagrįsti, teismas neįvertino Įstatymo nuostatų bendrame kontekste, taip pat minėtas vertinimas neatitinka logikos.

27. Nurodo, kad Įstatymo 7 straipsnio 5 dalis nustato, jog daugiabučio namo butų savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės tarybos patvirtintą programą, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, ir dalyvauti įgyvendinant šį projektą. Taigi akivaizdu, kad, asmuo, ketinantis įgyvendinti ir naudotis savo teise į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, turi dalyvauti susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.

28. Atsakovo nuomone, teismo vertinimas, kad nesusidarė kvorumas ir net pareiškėjui dalyvaujant 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo negalėjo būti priimtas, nes vis tiek nebūtų buvę susirinkimo kvorumo, nėra teisingas ir pateiktas visą situaciją vertinant spėjimo būdu. Pažymi, kad pareiškėjas P. J. buvo vienas iš tų, kurie nedalyvavo susirinkime ir nėra ginčo, jog jis nedalyvavo dėl nepateisinamų priežasčių. Niekas negali paneigti prielaidos, kad galima buvo situacija, jog pareiškėjas nedalyvavo susirinkime, tačiau kvorumas būtų buvęs.

29. Atsakovas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad P. J. nors ir nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, tačiau jis niekada neatsisakė dalyvauti įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir ne dėl jo veiksmų (nedalyvavimo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Faktas, kad pareiškėjas P. J. 2014 m. gruodžio 8 d., nedalyvaudamas be pateisinamų priežasčių, atsisakė dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinime. Nėra aišku, ar kvorumas būtų ar nebūtų buvęs, jei P. J. būtų dalyvavęs 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime, todėl teigti, kad sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo nebuvo priimtas dėl kvorumo nebuvimo ir dėl to P. J. nekyla Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje numatytos pasekmės, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pabrėžia, kad pareiškėjas P. J. savo nedalyvavimu 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime be pateisinamų priežasčių prisidėjo prie to, kad nebūtų kvorumo. Nevertinant, ar kvorumas būtų, ar nebūtų buvęs, P. J. 2014 m. gruodžio 8 d. atsisakė dalyvauti susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir jam kyla Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje numatytos pasekmės.

30. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Prienų rajono savivaldybės 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1744 kaip neatitinkantį įstatymų nuostatų reikalavimams.

31. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą dėsto aplinkybes, susijusias su Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2014 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 1744. Teigia, kad Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai šio sprendimo nepanaikino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jį paliko galioti.

32. Pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. balandžio ir gruodžio mėnesiais kreipėsi į Savivaldybės Socialinės paramos skyrių dėl kompensacijų skyrimo, tačiau 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 kompensacija buvo sumažinta 50 proc. dėl to, kad nedalyvavo 2014 m. lapkričio 8 d. susirinkime ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3789 kompensacija nebuvo paskirta dėl nedalyvavimo susirinkime. Pareiškėjo nuomone, tai neteisėta, kadangi jam apie susirinkimą niekas nepranešė, byloje nėra pranešimo su jo parašu kopijos.

33. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad neigiamos pasekmės atsiranda tuomet, jeigu asmuo nedalyvavo susirinkime ir atsisakė dalyvauti ir dėl tokių veiksmų projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Nurodo, kad įrodymų, jog projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti nėra. Savivaldybės 2017 m. sausio 4 d. rašte Nr. (12.1)-GP-2017/439 nurodyta, kad antrame daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) etape buvo atrinktas daugiabutis namas, o antras etapas prasidėjo 2019 m. ir namas pradėtas renovuoti laiku pagal grafiką, t. y. 2019 m. lapkričio mėn. ir 2014 m. lapkričio 8 d. susirinkimas jokios įtakos dėl renovacijos nepradėjimo laiku neturėjo, todėl Įstatyme nustatytos pasekmės neatsirado. Aprašo 26 punkte tiksliai atkartotos Įstatymo nuostatos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 34. Byloje kilęs ginčas dėl savivaldybės administracijos sprendimų, kuriais pareiškėjui buvo sumažintos būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos arba atsisakyta jas teikti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 12 dalies pagrindu.

35. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, pripažinęs, jog atsakovas netinkamai taikė Paramos įstatymo 21 straipsnio 12 dalį, o vien pareiškėjo nedalyvavimas 2014 m. gruodžio 8 d. vykusiame būsto savininkų susirinkime, vėliau neatsisakius dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo projekte, nėra pakankamas tokiems sprendimams pagrįsti.

36. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir jį kvestionuoja faktinių aplinkybių vertinimo ir minėtos teisės normos taikymo aspektais, teigdamas, jog pareiškėjas P. J. savo nedalyvavimu 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime be pateisinamų priežasčių prisidėjo prie to, kad susirinkime nebūtų kvorumo ir sprendimas dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo nebūtų priimtas.

37. Pagal Administracinių bylų teisenos įsttaymo ( toliau- ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

38. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti ir atsakovo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 1744. Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, kad proceso šalys atsiliepimuose į apeliacinius skundus galėtų kelti materialinio pobūdžio reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo atsakovo Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 987 ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. 3789 teisėtumas ir pagrįstumas. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo dalimi, kuri Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1744 panaikinimo buvo atmestas. Taigi šis pareiškėjo reikalavimas yra išnagrinėtas ir dėl jo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija nenagrinės minėto pareiškėjo prašymo, išdėstyto atsiliepime į apeliacinį skundą..

40. Byloje nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 987 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. būsto šildymo išlaidų kompensacija sumažinta 50 procentų remiantis Paramos įstatymo 21 straipsnio 12 punktu, t. y. dėl to, kad jis nedalyvavo 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo (susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas). Dėl tos pačios priežasties Prienų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 3789 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas“ nuspręsta būsto šildymo išlaidų kompensacijos pareiškėjui neteikti laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. kovo 1 d.

41. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 12 dalis numato, kad jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Ši teisės norma pažodžiui perkelta ir į Prienų rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T3-32 patvirtintos Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašas ir lėšų piniginei socialinei paramai nustatymo metodikos 26 punktą.

42. Taigi Paramos įstatymas, taip pat ir Aprašas daugiabučio namo butų savininkams, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, numato ne tik pareigą dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, bet tuo pačiu, siekiant paskatinti daugiabučio namo butų savininkus dalyvauti daugiabučio namo atnaujinimo programoje, ir teisines pasekmes, kurios kyla, jeigu toks asmuo nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

43. Nors atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog teisinių pasekmių atsiradimui pakanka fakto, jog pareiškėjas be pateisinamos priežąsties nedalyvavo susirinkime, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo visų trijų kumuliatyvių sąlygų egzistavimo, teisėjų kolegija su tokiu atsakovo vertinimu sutinka tik iš dalies. Pripažintina, kad vertinant Paramos įstatymo nuostatas bendrame kontekste, būsto savininko nedalyvavimas svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo atskirais atvejais gali būti vertinamas ir kaip atsisakymas dalyvauti įgyvendinant tokį projektą ir kaip veiksmai ( neveikimas), dėl kurių toks projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Tačiau tam būtina nustatyti, kad būtent būsto savininko veiksmai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko susirinkime nebuvo priimtas sprendimas ir projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Be to, kilus ginčui, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad būsto savininkas atsisakė dalyvauti įgyvendinant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo).

44. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių, kurios leistų neginčytinai nustatyti, jog būtent P. J. nedalyvavimas 2014 m. gruodžio 8 d. susirinkime lėmė, jog sprendimas nebuvo priimtas ir tuo jis atsisakė dalyvauti projekto įgyvendinime, nėra. Priešingai, tolesni įvykiai rodo, kad pareiškėjas dalyvavo vėlesniuose būstų savininkų susirinkimuose, neatsisakė dalyvauti įgyvendinant daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, o namas, kuriame pareiškėjas gyvena, šiuo metu yra atnaujinamas. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjui negalėjo kilti pasekmės, numatytos Paramos įstatymo 21 straipsnio 12 dalyje.

45. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

46. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, todėl pagrįstai sprendė, kad skundžiami atsakovo sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti, todėl naikintini.

47. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė