2016-09-28 Nr. AB-18421-3-61-3-04906-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-719-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04906-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 79.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Link aviation“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Link aviation“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Link aviation“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Link aviation“) 2016 m. gegužės 26 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4366-561/2016.

Kadangi apeliacinis skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, todėl teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti teismo, kuriam skiriamas apeliacinis skundas, pavadinimą, pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, formuluoti apeliacinio skundo prašymą atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimų teismo sprendimų rūšis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Teismas nurodė, jog 2016 m. birželio 14 d. buvo gautas pareiškėjo apeliacinis skundas, tačiau pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tik iš dalies, t. y. nurodė teismo pavadinimą, kuriam adresuoja apeliacinį skundą, tačiau nesuformulavo aiškaus ir konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismui pateikė iš esmės identišką apeliacinį skundą, kurį jau buvo pateikęs 2016 m. gegužės 26 d. 2016 m. birželio 16 d. teisme buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, jog jis teikia teismui kvitą, patvirtinantį, jog žyminį mokestį sumokėjo, tačiau teismui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 2 d.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Link aviation“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir prašo toliau nagrinėti jo apeliacinį skundą iš esmės.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodytus trūkumus pašalino, t. y. suformulavo aiškų ir konkretų prašymą apeliacinės instancijos teismui, netgi išskirtą iš teksto.

Pažymi ir tai, kad padavus apeliacinį skundą, pati EPP sistema nuotraukos su ekranu, kuriame matyti, kad žyminis mokestis pavedimu yra sumokėtas, nepatalpino, todėl teismas negalėjo matyti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento. Tačiau pareiškėjas papildomai parašė teismui, kad žyminis mokestis yra sumokėtas, ir prašo pasižiūrėti teismų įmokų sistemoje, kurioje matyti, jog įmokėtas 10,5 Eur žyminis mokestis su nuoroda už UAB „Link Aviation” apeliacinį skundą. Teigia, jog teismas, to nepadaręs, nepagrįstai laikė apeliacinį skundą nepaduotu. Tokie teismo veiksmai nekompetentingi, teismas visiškai negina nukentėjusio asmens interesų, nepranešė, kur galima būtų tą nuotrauką išsiųsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atskirasis skundas, paduotas 2016 m. birželio 20 d., išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 134 str. 2 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 1 dalis numato, jog apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliaciniai skundai raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis paduodami arba tiesiog apeliacinės instancijos teismui, arba per teismą, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami (ABTĮ 129 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Link aviation“ 2016 m. gegužės 26 d. būtent ir padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-4366-561/2016.

ABTĮ 130 straipsnis numato reikalavimus, keliamus apeliaciniam skundui, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 130 straipsnio reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi, įvertinęs pareiškėjo 2016 m. gegužės 26 d. apeliacinio skundo atitiktį ABTĮ 130 straipsnio reikalavimams, ir nustatęs, kad skundas jų neatitinka, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. birželio 16 d. pašalinti apeliacinio skundo trūkumus: nurodyti teismo, kuriam skiriamas apeliacinis skundas pavadinimą, pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, formuluoti apeliacinio skundo prašymą atsižvelgiant į ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimų teismo sprendimų rūšis.

Skundžiama 2016 m. birželio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ištaisė ne visus minėtoje nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. nesuformulavo aiškaus ir konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui bei nepateikė teismui kvito, patvirtinančio, jog žyminį mokestį sumokėjo, remdamasis ABTĮ 134 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad yra ištaisęs visus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Teigia, kad tinkamai suformulavo reikalavimą bei sumokėjo žyminį.

Dėl reikalavimo, atitinkančio ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimų teismo sprendimų rūšis, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjo prašymas apeliaciniam teismui priimti nuosprendį sugrąžinti UAB „Link aviation“ 17 238 Lt užstatą su 5 proc. metinėm palūkanom nuo 2013 m. gruodžio 13 d. netinkamai suformuluotas todėl, kad teismai neatlieka viešojo administravimo funkcijų, t. y. negali grąžinti pareiškėjui jo reikalaujamo užstato, taigi ir priimti pareiškėjo prašomo sprendimo (o ne nuosprendžio). Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjui išaiškintino, kad jis turėtų prašyti apeliacinės instancijos teismo įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę grąžinti pareiškėjo sumokėtą užstatą.

Šalindamas šį trūkumą, pareiškėjas 2016 m. birželio 14 d. pateiktame apeliaciniame skunde jau nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo prašo įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę grąžinti pareiškėjo sumokėtą užstatą ir panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą, Muitinės departamento 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. 1A-264 ir Mokestinių ginčų komisijos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. S-179 (7-141/2015; 7-149/2015). Taip pat prašė ir sugrąžinti UAB „Link Aviation“ 17 238 Lt užstatą su 5 proc. metinėm palūkanom nuo 2013 m. gruodžio 13 d. ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš viso 5 750 Eur.

Įvertinus šį patikslintą apeliacinio skundo reikalavimą, spręstina, jog jis iš esmės atitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimų teismo sprendimų rūšis, kadangi tiek pagal šį straipsnį, tiek pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo nurodymą suformuluotas taip, kad teismas galėtų suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą, t. y. įpareigoti atsakovą įvykdyti atitinkamą teismo įpareigojimą. Nors patikslintame apeliaciniame skunde ir liko prašymas sugrąžinti UAB „Link Aviation“ 17 238 Lt užstatą su 5 proc. metinėm palūkanom nuo 2013 m. gruodžio 13 d. ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš viso 5 750 Eur, tačiau jį iš esmės galima sieti su reikalavimu įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę grąžinti pareiškėjo sumokėtą užstatą, jo patikslinimu. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad analogiški reikalavimai buvo priimti ir nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendime. Taigi, atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016 m. birželio 16 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodyto trūkumo, t. y. nesuformulavo aiškaus ir konkretaus prašymo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pažymėtina, jog pareiškėjas, 2016 m. gegužės 26 d. teikdamas pirminį apeliacinį skundą, jame nurodė, jog kadangi muitinės elgesys yra atvira žala nusikalstamu tyčiniu nekompetentingumu daroma ieškovės veiklai – tai pagal įstatymą dėl nusikalstama veikla patirtos žalos tokiems skundams netaikomas žyminis mokestis, todėl žyminio mokesčio ir nebuvo sumokėjęs. Tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje šią pareiškėjo poziciją laikė nepagrįsta, kadangi pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui bei apeliaciniame skunde prašė panaikinti atsakovo bei Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus ir įpareigoti atsakovą sugrąžinti pareiškėjai sumokėtą užstatą su 5 proc. metinėm palūkanom, todėl atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, galimai neteisėtų veiksmų patirtos žalos atlyginimas nėra šios administracinės bylos dalykas, taigi ir pareiškėjo apeliacinis skundas pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį nepatenka į neapmokestinamų žyminiu mokesčiu apeliacinių skundų kategoriją. Atsižvelgęs į tai, teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje įpareigojo pareiškėją pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą arba motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (ABTĮ 41 str.).

Taisydamas šį trūkumą, pareiškėjas 2016 m. birželio 14 d. pateiktame apeliaciniame skunde vėl nurodė, kad kadangi muitinės elgesys yra atvira žala nusikalstamu tyčiniu nekompetentingumu daroma ieškovės veiklai – tai pagal įstatymą dėl nusikalstama veikla patirtos žalos tokiems skundams neturėtų būti taikomas žyminis mokestis, tačiau jei jau taip reikia gali sumokėti – todėl prašė nurodyti sąskaitą, į kurią pervesti žyminį mokestį, arba vėliau gali atskaičiuoti iš priteistos sumos. Taigi, su šiuo apeliaciniu skundu pareiškėjas ir vėl nepateikė teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento arba motyvuoto, įrodymais pagrįsto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2016 m. birželio 16 d. pareiškėjas teismui pateikė raštą, kuriame nurodė, jog pateikia kvitą, kad sumoka 10,50 Eur, t. y. prideda atlikto mokėjimo pavedimo nuotrauką. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad prie šio rašto jokia nuotrauka ar kitas dokumentas, patvirtinantis žyminio mokesčio sumokėjimą, nėra pridėtas.

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016 m. birželio 16 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neištaisė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartyje nurodyto trūkumo, t. y. nepateikė teismui kvito, patvirtinančio, jog žyminį mokestį sumokėjo.

Pažymėtina, jog pareiškėjo papildomai vėliau, t. y. po atskirojo skundo padavimo, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui elektroniniu paštu atsiųsta mokėjimo nurodymo nuotrauka taip pat nepagrindžia žyminio mokesčio sumokėjimo ir negali būti laikoma tai patvirtinančiu dokumentu, kadangi šioje nuotraukoje matyti, kad mokėtojas V. T. (pažymėtina, jog byloje pareiškėjas yra UAB „Link aviation“, o jo atstovė direktorė – V. F., ši bendrovė kito atstovo ar advokato byloje nebuvo atstovaujama) sumoka 10,50 Eur žyminį mokestį už UAB „Link aviation“ Lietuvos Apeliaciniam Teismui.

Pirmiausia, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad šiuo atveju teismas, turintis teisę nagrinėti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4366-561/2016, yra ne Lietuvos apeliacinis teismas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 127 str. 1 d.). Antra, žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą. Šis mokestis sumokamos per kredito įstaigą arba kitą mokėjimo paslaugų teikėją (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 83 str. 1 d.). Kitokio žyminio mokesčio sumokėjimo būdo teisės aktai nenumato. Todėl pareiškėjo konkrečiam Lietuvos apeliaciniam teismui į jo banko sąskaitą, tačiau ne į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (kuri yra atskira sąskaita nuo teismų turimų sąskaitų) sumokėta pinigų suma, įvardyta žyminiu mokesčiu, nėra laikoma žyminiu mokesčiu už pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-4366-561/2016. Tik į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą sumokėtas žyminis mokestis matomas Lietuvos teismų informacinėje sistemoje ir gali būti atitinkamai įskaitytas. Taip pat ir pareiškėjo atsiųsta mokėjimo nurodymo nuotrauka nėra tokį žyminį mokestį patvirtinantis kvitas ar įrodymas.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas atskiruosius skundus, pateiktus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų skundus laikyti nepaduotais, ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, inter alia prievolės sumokėti žyminį mokestį įvykdymas arba prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo pateikimas, turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, t. y. žyminio mokesčio sumokėjimas arba argumentai apie pareiškėjo turtinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti žyminio mokesčio, turi būti nurodomi per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą. Tokiu būdu šie argumentai, pateikti apeliaciniam teismui kartu su atskiruoju skundu, paprastai laikomi nereikšmingi (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-559/2010). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal duomenis, pareiškėjo pateiktus šiam – pirmosios instancijos teismui, nutarties priėmimo metu. Tai, kad pareiškėjas dokumentus, įrodančius žyminio mokesčio sumokėjimą arba savo finansinę padėtį, pateikė kartu su atskiruoju skundu, neturi reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo priimtos ir pareiškėjo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu šių duomenų neturėjo. Todėl nustačius, kad pareiškėjas visų pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų trūkumų per teismo nurodytą laikotarpį nepašalino, sprendžiama, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-873/2011).

Taip pat pažymėtina, jog finansinio pobūdžio apribojimai, tokie kaip reikalavimas kreipiantis į teismą sumokėti žyminį mokestį, teisės kreiptis į teismą nepaneigia. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) neatmetė galimybės, kad tikslas tinkamai vykdyti teisingumą gali pateisinti finansinio pobūdžio apribojimus, taikomus suinteresuotam asmeniui kreipiantis į teismą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimo byloje Kreuz prieš Lenkiją 51, 54 par., Recueil des arrêts et décisions 2001-VI; 1995 m. liepos 13 d. sprendimo Tolstoy-Miloslavsky prieš Jungtinę Karalystę, Serija A Nr. 316 B, 80‒81 par., 61 par. ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, reikalavimas mokėti teismams mokesčius, susijusius su prašymais, kuriuos šie teismai nagrinės, negali būti pripažįstamas kaip teisės kreiptis į teismą ribojimas, savaime prieštaraujantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi teisingos pusiausvyros tarp, viena vertus, valstybės intereso rinkti proceso mokesčius prašymams nagrinėti ir, kita vertus, suinteresuoto asmens intereso apginti savo reikalavimus teismuose (atitinkamai, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. birželio 19 d. sprendimo Kreuz prieš Lenkiją 60 ir 66 p.). Taigi žyminio mokesčio sumokėjimas ir duomenų apie tai pateikimas teismui paprastai yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-698/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą laikyti pareiškėjo apeliacinį skundą nepaduotu, kadangi ištaisyti ne visi teismo nurodyti trūkumai. Dėl šios priežasties pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Link aviation“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas