2025-05-28 Nr. AB-9426-3-61-3-06221-2024-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1812-789/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06221-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225897 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d. bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d.; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.24S240416 (toliau – ir 2024 m. spalio 28 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi studijų universitete pagrindu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atvyko į Lietuvą 2017 metais dėl verslo vadybos bakalauro studijų Klaipėdos universitete. Pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotos nacionalinės vizos, 2018 m. vasario 26 d., 2019 m. vasario 26 d., 2021 m. vasario 24 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, 2021 m. rugsėjo 16 d. išduotas leidimas laikinai gyventi baigus studijas ir 2022 m. lapkričio 11 d. išduotas leidimas laikinai gyventi darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB )„Clean&Care LT“ (toliau – ir Bendrovė) pagrindu.

3. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas buvo įdarbintas: nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 15 d. – UAB „Auto LT“, nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Solvista“, nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 14 d. – UAB „Verslo baras“, nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. vasario 12 d. – UAB „Herbateka“, nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Max coffee“, nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – UAB „Force group LT“, o nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. liepos 29 d. – UAB „Clean&Care LT“.

4. Pareiškėjas, baigęs verslo vadybos studijas, neturėjo profesinės patirties pagal specialybę, todėl sutiko dirbti už santykinai neaukštą atlyginimą – 925 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjas „į rankas“ gaudavo mažesnę sumą (apie 514 Eur). Pareiškėjas, tikėdamas, kad yra sąžiningas ir atitinka visus įstatymo reikalavimus, pateikė paraišką dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. 2023 m. vasario 26 d. pareiškėjas išlaikė lietuvių kalbos ir konstitucijos egzaminą. Šie įrodymai buvo pateikti Migracijos departamentui. 2024 m. balandžio 11 d. buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje atbuline tvarka bei buvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo išduoti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje.

5. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savarankiškai išvykti į užsienio valstybę per 15 dienų. Pareiškėjas vykdė nurodymus ir išvyko 2024 m. rugsėjo 6 d. Tai įrodo, kad pareiškėjas neturi ketinimų būti neteisėtai Lietuvoje ir vykdo kompetentingų institucijų nurodymus. Pareiškėjas baigė studijas puikiais įvertinimais ir nori ateityje kelti kvalifikaciją, kad galėtų pretenduoti į didesnį, jo kvalifikacijas atitinkantį atlyginimą, pateikė paraišką studijuoti magistrantūroje Klaipėdos universitete bei 2024 m. liepos 25 d. Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) Verslo vadybos studijų programą.

6. Pareiškėjas nori studijuoti būtent Klaipėdoje dėl išlaikyto ryšio su Klaipėdos universiteto dėstytojais, jis praleido šiame mieste septynis metus. Pareiškėjas turi stiprius socialinius ryšius būtent Lietuvoje.

7. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, nes pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Pareiškėjas negali sutikti su Migracijos departamento išvada, kad jis galėtų siekti gyventi Lietuvoje neteisėtai, ir mano, kad skundžiamas 2024 m. spalio 7 d. Sprendimas ir atitinkamai 2024 m. spalio 28 d. sprendimas nebuvo priimti, atsižvelgiant į pareiškėjo individualų atvejį. Tokiu būdu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisė į mokslą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) protokolo, priimto 1952 m. kovo 20 d., bei teisė į privatų gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnį.

8. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas 2017 m. atvyko studijuoti į Lietuvą. Pareiškėjas buvo vienas geriausių kurso studentų, tai patvirtina jo geri pažymiai. Pareiškėjas siekia studijuoti Lietuvoje, pateikė Migracijos departamentui visus privalomus dokumentus. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Be to, būdamas studentu, jis įgijo teisę gyventi Klaipėdos universiteto studentų bendrabutyje, už kurį reikia mokėti tik 182–237 Eur per mėnesį. Pareiškėjas, būdamas studentu, nuolat dirbo, jam netrūko lėšų pragyvenimui. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jau šiuo metu egzistuoja teisėtas pagrindas jam gyventi Lietuvoje studijų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjas yra baigęs verslo vadybos bakalauro studijas Klaipėdos universitete, jis buvo vienas geriausių kurso studentų, gaudavo aukštus balus, universiteto bendruomenėje buvo gerai žinomas kaip pavyzdingas studentas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesiekia užbaigti Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) Verslo vadybos (kodas 6211LX083) programos nuolatinių studijų. Nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Pareiškėjas neteistas, mokydamasis gavo gerus įvertinimus, atostogų metu dirbdavo. Migracijos departamentas, prieš priimdamas 2024 m. spalio 7 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus, nesuteikė pareiškėjui galimybės išdėstyti savo poziciją. Todėl Migracijos departamentas negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.

9. Migracijos departamentas atima pareiškėjui galimybę studijuoti artimiausius trejus metus ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje bei Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Toks sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas. Yra įprasta, kad studijų nukėlimas į ateitį lemia ir šeimos kūrimo atidėjimą. Galimai pareiškėjui teks rinktis tarp studijų ir šeimos kūrimo, o tokios situacijos sudarymas taip pat pažeidžia pareiškėjo teises į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, garantuojamas EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas atsidūrė tokioje situacijoje iš esmės todėl, kad, gavęs pirmąjį darbo pasiūlymą, atitinkantį jo specialybę (plėtros vadovas), kai pareiškėjas dar neturėjo darbo patirties pagal specialybę, jis gavo „į rankas“ mažesnį darbo užmokestį, nei turėjo mokėti jo darbdavys, o pačioje darbo sutartyje buvo nurodytas tik darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių. Draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės šalis trejus metus yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, kuri pažeidžia pareiškėjo teisę į mokslą. Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimu taikyta priemonė, draudžianti atvykimą, yra neproporcinga, atsižvelgiant ir į tai, kad nėra realaus pagrindo įtarti, kad pareiškėjas ateityje galėtų pažeidinėti viešąją tvarką ar kelti pavojų saugumui. Pareiškėjas nėra teistas, gyveno Lietuvoje nuo 2017 studijų pagrindu, mokėsi gerais pažymiais, yra gerbiamas universiteto bendruomenės, nuolat dirbo atostogų universitete metu ir baigęs universitetą.

10. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundu ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

11. Atsakovas nurodė, kad 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 24S225897 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes pareiškėjui išduotas leidimas gyventi buvo panaikintas. Migracijos departamento 2024 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 24S240416 atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

12. Migracijos departamentas yra priėmęs 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97509, kuriuo nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760201687, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 11 d., nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas dėl leidimo panaikinimo). Šis sprendimas buvo apskųstas Regionų administraciniam teismui (toliau – ir RAT), kuris 2024 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9544-979/2024 atmetė pareiškėjo skundą. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. RAT 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-9544-979/2024, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 2 dalimi, laikė apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino apeliantui. Migracijos departamentas 2024 m. liepos 2 d. priėmė sprendimą Nr. 24S157441 neišduoti leidimo nuolat gyventi, nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui nuolat gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu. Nėra duomenų, kad šis sprendimas yra apskųstas.

13. Ginčijamame Sprendime buvo įvertintos faktinės aplinkybės, kurios sudarė pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, t. y. kad duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. lapkričio 24 d., tačiau nuo 2023 m. lapkričio 1 d. (4 mėnesiai iš eilės) jam iš viso nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, tai reiškia asmuo faktiškai nedirbo Bendrovėje), asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 730 Eur darbo užmokestis, o nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki šiol nebuvo mokamas joks darbo užmokestis ir asmuo negauna jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo pragyvenimo lėšas sudaro darbo užmokestis)). Šios aplinkybės taip pat pagrindžia, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis.

14. Nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią atvykti į Šengeno erdvę nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams, šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS.

15. Nustatyta aplinkybė, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad asmeniui negali būti išduotas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.).

16. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi įstatymo leidėjas numatė galimybę uždrausti užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką, kai yra panaikintas leidimas gyventi. Antra, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 24S97509 priimtas atbuline data. Iš Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) matyti, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 12 d. gavo 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S97509. Jis skundė šį sprendimą ir dėl jo yra priimtas pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-9544-979/2024, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas. Taigi sprendimas yra įsigaliojęs ir vykdytinas. Trečia, ginčijamame Sprendime yra pateikti visi motyvai ir argumentai, kuriais vadovaudamasis Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą (Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 24S97509 panaikintas užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaujantis Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., nes užsienietis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (asmeniui nebuvo mokamas Bendrovės tarpininkavimo rašte įsipareigotas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, asmeniui 4 mėn. darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, tai reiškia, kad asmuo faktiškai nedirbo Bendrovėje, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusią situaciją, nors turėjo tokią pareigą); nenustatyti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, o ekonominiai ryšiai nėra ilgalaikiai).

17. Atsakovas paaiškino, kad Sprendime buvo vertinti asmens ryšiai su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotos nacionalinės vizos, 2018 m. vasario 26 d., 2019 m. vasario 26 d., 2021 m. vasario 24 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, 2021 m. rugsėjo 16 d. išduotas leidimas laikinai gyventi baigus studijas ir 2022 m. lapkričio 11 d. išduotas leidimas laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu; pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, asmuo buvo įdarbintas: nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 16 d. ir nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. birželio 15 d. – UAB „Auto LT“, nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. – UAB „Solvista“, nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 14 d. – UAB „Verslo baras“, nuo 2020 m. gegužės 23 d. iki 2021 m. vasario 12 d. – UAB „Herbateka“, nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – UAB „Max coffee“, nuo 2022 m. kovo 24 d. iki 2023 m. sausio 31 d. – UAB „Force group LT“, o nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. liepos 29 d. – Bendrovėje. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sieja savo socialinius ryšius tik su studijomis Klaipėdos universitete ir jame gautu diplomu. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu turi pakankamai lėšų pragyvenimui, nepaneigia 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 24S97509 nustatytų aplinkybių ir tuo pagrindu priimto 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 24S225897.

18. Pareiškėjas skunde pateikia argumentus dėl savo sąžiningumo tik iš dalies, t. y. selektyviai nurodydamas savo studijas ir 2024 m. liepos 25 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą – studijuoti magistratūroje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 24S97509 nustatytų aplinkybių ir jo nesąžiningumo, kuris ir lėmė jam išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Leidimas laikinai gyventi panaikintas ne dėl to, kad pareiškėjas galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o todėl, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijami sprendimai atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.

II. 19. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo P. R. skundą kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 24S225897 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius (3 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos, nes asmens leidimas gyventi buvo panaikintas.

21. Teismas taip pat nustatė, kad Migracijos departamentas 2024 m. spalio 28 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, nes pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

22. Teismas nurodė, kad atsakovas įvertino faktines aplinkybe, kurios sudarė pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje nuo 2022 m. lapkričio 24 d., tačiau nuo 2023 m. lapkričio 1 d. (4 mėnesiai iš eilės) jam iš viso nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis, tai reiškia asmuo faktiškai nedirbo Bendrovėje), asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad asmeniui bus mokamas 730 Eur darbo užmokestis, o nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki šiol nebuvo mokamas joks darbo užmokestis ir asmuo negauna jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis)).

Šios aplinkybės taip pat pagrindė, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, nenustatyti šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublika, pagal Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 14 punktą asmeniui nustatytinas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.

Aplinkybė, jog asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad asmeniui negali būti išduotas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi (Įstatymo 35 str. 1 d. 3 p.).

23. Teismo vertinimu, Migracijos departamento Sprendimas yra motyvuotas, jame padarytos pagrįstos išvados, įvertinus aplinkybių visumą.

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendime buvo įvertinti pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. rugsėjo 28 d. buvo išduotos nacionalinės vizos, 2018 m. vasario 26 d., 2019 m. vasario 26 d., 2021 m. vasario 24 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, 2021 m. rugsėjo 16 d. išduotas leidimas laikinai gyventi baigus studijas ir 2022 m. lapkričio 11 d. išduotas leidimas laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, jis buvo įdarbintas įvairiose įmonėse, o nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. liepos 29 d. buvo įdarbintas Bendrovėje. Tai leido daryti išvadą, jog asmuo neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas taip pat nenustatė šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas sieja savo socialinius ryšius tik su studijomis Klaipėdos universitete ir jame gautu diplomu. Tai, kad pareiškėjas šiuo metu turi pakankamai lėšų pragyvenimui, nepaneigia 2024 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. 24S97509 nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu priimto 2024 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 24S225897.

25. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde pateikė argumentus dėl savo sąžiningumo tik iš dalies, t. y. selektyviai nurodydamas savo studijas ir 2024 m. liepos 25 d. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindą – studijuoti magistratūroje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendime Nr. 24S97509 nustatytų aplinkybių ir jo nesąžiningumo, kuris lėmė leidimo laikinai gyventi panaikinimą. Leidimas laikinai gyventi panaikintas ne dėl to, kad pareiškėjas galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o todėl, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

26. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

27. Atmetus skundą, pareiškėjui nepriteistos bylinėjimosi išlaidos.

III. 28. Pareiškėjas P. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225897, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d. bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d.; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi laikinai studijų Universitete pagrindu. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą trejus metus buvo priimtas, nes pareiškėjo leidimas gyventi buvo panaikintas Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu – buvo taikyta Įstatymo 133 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

30. Pareiškėjas apskundė Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą, tačiau Regionų administracinis teismo Vilniaus rūmai 2024 m. liepos 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-9544-979/2024 atmetė pareiškėjo skundą. Šioje byloje pareiškėjas du kartus teikė apeliacinius skundus, tačiau Regionų administracinis teismas atsisakė atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino pareiškėjo atskirojo skundo dėl termino atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eAS-194-520/2025. Tokiu būdu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal EŽTK 6 straipsnį.

31. Pareiškėjas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą.

32. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neatsižvelgė į pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas 2017 m. atvyko į Lietuvą studijuoti. Pareiškėjas buvo vienas geriausių kurso studentų, tai patvirtina jo geri pažymiai. Pareiškėjas Lietuvoje siekia studijuoti toliau, pateikė Migracijos departamentui visus privalomus dokumentus. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad turi pakankamai lėšų pragyvenimui. Būdamas studentu, jis įgijo teisę gyventi Klaipėdos universiteto studentų bendrabutyje, už kurį reikia mokėti tik 182–237 Eur per mėnesį. Pareiškėjas, būdamas studentu, nuolat dirbo, jam netrūko lėšų pragyvenimui. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jau šiuo metu egzistuoja teisėtas pagrindas jam gyventi Lietuvoje studijų pagrindu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesiekia užbaigti Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto antrosios pakopos (magistrantūros) Verslo vadybos (kodas 6211LX083) programos nuolatinių studijų. Nėra pagrindo tvirtinti, kad pareiškėjas galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Migracijos departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjui galimybės išdėstyti savo poziciją. Migracijos departamentas negalėjo tinkamai įvertinti pareiškėjo esamus socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje.

33. Draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką bei kitas Šengeno erdvės šalis trejus metus yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, kuri pažeidžia pareiškėjo teisę į mokslą, numatytą EŽTK protokolo, priimto 1952 m. kovo 20 d., 2 straipsnyje, bei teisę į privatų gyvenimą, numatytą EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje.

34. Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimu taikyta priemonė, draudžianti atvykimą, yra neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kad nėra realaus pagrindo įtarti, kad pareiškėjas ateityje galėtų pažeidinėti viešąją tvarką ar kelti pavojų saugumui. Pareiškėjas nėra teistas, Lietuvoje gyveno nuo 2017 studijų pagrindu bei mokėsi gerais pažymiais, yra gerbiamas universiteto bendruomenės, nuolat dirbo atostogų universitete metu ir baigęs universitetą.

35. Panaikinus Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą, turi būti patenkintas ir reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 28 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi dėl studijų, bei reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą gyventi laikinai studijų Universitete pagrindu.

36. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

37. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas tinkamas vertinimas ir pateikti motyvai.

38. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė teisingą bylos nagrinėjimą pagal EŽTK 6 straipsnį. Pirma, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta administracinė byla Nr. eI2-9544-979/2024 nėra šios bylos dalykas. Antra, pareiškėjas turėjo galimybę skųsti Migracijos departamento sprendimą ir jo skundas buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Tai, kad pareiškėjo atstovė nepateikė tinkamo apeliacinio skundo, t. y. nepašalino nurodytų trūkumų, nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Trečia, tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas pagrįstai nebuvo priimtas, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-194-520/2025.

39. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kad netinkamai vadovaujamasi Kriterijų vertinimo tvarka, yra nepagrįsti. Migracijos departamentas tinkamai vertino su pareiškėju susijusias aplinkybes ir taikė Kriterijų vertinimo tvarkos 11 ir 14 punktuose numatytus pagrindus.

40. Įvertinus tai, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes yra priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi, tai, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, galima daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teiktini SIS.

41. EŽTK negarantuoja užsienio valstybės piliečiui teisės atvykti ir apsigyventi tam tikroje valstybėje.

42. Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d. bei nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2027 m. spalio 6 d., ir Migracijos departamento 2024 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi.

44. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Migracijos departamento sprendimai yra motyvuoti ir pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, atmetė pareiškėjo skundą.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-9544-979/2024, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Pareiškėjas akcentuoja, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Sprendimu taikyta priemonė yra neproporcinga, atsižvelgiant į tai, kad nėra realaus pagrindo įtarti, kad pareiškėjas ateityje galėtų pažeidinėti viešąją tvarką ar kelti pavojų saugumui. Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas neatsižvelgė į pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuva.

46. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

47. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, vadovaudamasis tuo, kad Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 24S97509 buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, taip pat atsižvelgęs į Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas (11 p., 14 p.). Migracijos departamentas Sprendime taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

48. Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.). Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktą, užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2 (pagal 35 straipsnio 1 dalies 2 arba 8 punktą), 3 punkte arba 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

49. Šioje byloje ginčijamo Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra priimta, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje, kaip minėta, nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi; Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2511-602/2024).

50. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (šiais aspektais žr., pvz., 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2952/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-435/2014; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025).

52. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo motyvų, pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, kadangi buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi ir įvertinus faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą (buvo nustatyta, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (pareiškėjas 4 mėnesius neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje), ir remiantis tuo buvo pripažinta, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis). Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, iš esmės rėmėsi Sprendime dėl leidimo nustatytomis aplinkybėmis.

53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog tai, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, apskritai nepradėjo dirbti įmonėje, tarpininkavusioje dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat duomenys dėl pareiškėjui mokėto / nemokėto darbo užmokesčio ir jo dydžio savaime nepatvirtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2438-415/2024; 2025 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1282-575/2025; 2025 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1560-1188/2025). Nagrinėjamu atveju vien faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas 4 mėnesius neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, vienareikšmiškai nepatvirtina pareiškėjo piktnaudžiavimo migracijos procedūromis.

54. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad byloje nėra duomenų, kad per pastaruosius vienerius metus iki Sprendimo dėl leidimo panaikinimo pareiškėjui jau buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Taigi nėra pakankamo ir objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo nustatyti pareiškėjui draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus, todėl Sprendimo dalis, kuria nustatytas šis draudimas, naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

55. Sprendimu taip pat buvo nuspręsta įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS buvo priimtas, vadovaujantis SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalies c punktu bei Taisyklių 15 punktu.

56. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinus Sprendimo dalį, kuria nustatytas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams, atitinkamai panaikinama Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į SIS perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

57. Vadovaujantis Sprendimu, buvo priimtas Migracijos departamento 2024 m. spalio 28 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinus Sprendimą, naikintinas ir 2024 m. spalio 28 d. sprendimas, o atsakovas įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi iš naujo. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas.

58. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

59. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). To paties straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

60. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose.

61. Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui 500 Eur atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus (Luminor banko 2024 m. spalio 18 d. patvirtinimą apie lėšų pervedimą, sąskaitą faktūrą ND Nr. 24013). Pareiškėjas nepateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įrodymų apie pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

62. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių nustatytų dydžių, įvertinus pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų apimtį bei turinį, darytina išvada, kad šios išlaidos turi būti atlygintos.

63. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad, paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas sumokėjo 22,5 Eur žyminį mokestį, o paduodamas apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento iš viso priteisiama 533,75 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo P. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo P. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr.24S225897 „Uždrausti atvykti į LR ir įtraukti į SIS įspėjimą“, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. spalio 28 d. sprendimą Nr.24S240416 „Atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi iš naujo.

Priteisti pareiškėjui P. R. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 533,75 Eur (penkis šimtus trisdešimt tris eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė