2020-02-26 Nr. AB-4217-3-61-3-02617-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1343-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02617-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–5, 23).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. buvo kalinamas 1 lokalinio sektoriaus 5,3 sekcijoje. Kartu su pareiškėju buvo laikoma 19–20 asmenų, kaliniai miegodavo ant grindų. Alytaus PN nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Alytaus PN nebuvo suteikta pakankamai baldų, patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra, tualetuose nėra užtikrinamas privatumas. Nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. buvo kalinamas Alytaus PN 6 lokaliniame sektoriuje, kuriame buvo laikoma 11 nuteistųjų. Teigė, kad 6 lokaliniame sektoriuje jam nebuvo suteiktas minimalus gyvenamosios patalpos plotas. Pažymėjo, kad pagal patvirtintą dienotvarkę pareiškėjas neturėjo galimybės nusiprausti ir išsivalyti dantis. Gyvenamosios patalpos perpildymas turi esminę įtaką, vertintina ir tai, kad mechaninė ventiliacija neveikia, yra drėgna ir tamsu, čiužiniai drėksta, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės, šaltuoju metų laiku šalta. Teigė, kad 6 lokaliniame sektoriuje pasivaikščiojimo kiemelis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), todėl laisvo ploto neužtikrinimas pakenkė pareiškėjo sveikatai. Nurodė, kad dėl Alytaus PN administracijai teiktų skundų jam buvo grasinta, buvo trukdoma ginti pareiškėjo pažeistas teises. Teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis tapo uždaras, patyrė emocinius dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo pažeistas jo orumas ir reputacija.

3. Pareiškėjas pateikė teismui atsikirtimą į Alytaus PN atsiliepimą, kuriame iš esmės nurodė, kad nesutinka su Alytaus PN atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis dėl gyvenamųjų patalpų įrengimo ir joje gyvenusių asmenų skaičiaus (b. l. 66–67).

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–38).

5. Nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. Alytaus PN atsiliepime pateikė duomenis apie patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, miegamųjų vietų skaičių ir vienam asmeniui tekusį plotą. Pažymėjo, kad Alytaus PN visos gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučio. Alytaus PN akcentavo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigoje skaičiavimo su baldais ar be jų. Be to, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pvz. perkelti jį į kitą kamerą) arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nesinaudojo. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus visuomenės sveikatos centrą (toliau – ir AVSC) ar Alytaus PN administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, kuris vyko keliais etapais ir kurio metu buvo įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Paaiškino, kad laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovo teigimu, pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais.

6. Alytaus PN taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodyti laikotarpiai, kuriose patalpose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas bei minėtų patalpų duomenys (b. l. 80–81).

7. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–31).

8. Nurodė, kad pareiškėjas Departamentui neteikė skundų dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų. Pažymėjo kad nesutinka su pareiškėjo pateiktomis Alytaus PN fotonuotraukomis, kadangi iš jų turinio nėra aišku, kur ir kada jos darytos. Teigė, jog pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 90–96).

10. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su jam tenkančiu plotu, teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), 111 punktu. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kiek ginčui aktualiu laikotarpiu visose gyvenamosiose patalpose kartu su pareiškėju buvo patalpinta asmenų, todėl išvada apie tai, ar ploto reikalavimas buvo pažeistas, apskaičiuotina vertinant miegamų vietų skaičių kameroje, preziumuojant, kad kamerose buvo tiek asmenų, kiek yra miegamų vietų. Taip pat įvertinęs 2019 m. sausio 23 d. gautus Alytaus PN papildomus paaiškinimus ir prie jų pridėtas fotonuotraukas, teismas nustatė, kad Alytaus PN ginčui aktualiose patalpose tualetai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN administracija laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. nepažeidė pareiškėjo subjektinių teisių būti kalinamam pataisos įstaigos patalpose, kuriose jam tektų ne mažiau kaip 3,1 kv. m patalpos ploto. Šiuo atveju nenustatyti neteisėti Alytaus PN veiksmai. Teismas pažymėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.

11. Teismas iš byloje 2019 m. sausio 23 d. pateiktų Alytaus PN fotonuotraukų nustatė, kad Alytaus PN tualetai yra įrengti atskirai nuo gyvenamųjų patalpų, jie yra įrengti atskirose sienomis ir durimis atitvertose patalpose. Esant šioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN veiksmus šiuo aspektu.

12. Teismas nurodė, kad nei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės), nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato atsakovui pareigos pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti pareiškėjo nurodomą inventorių (pavėsines), todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo kiemelių netinkamo įrengimo vertino kritiškai ir neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog Alytaus PN pasivaikščiojimo kiemelis yra netinkamai įrengtas, bet tikslių argumentų dėl to, kas neatitiko teisės aktų reikalavimų nepateikė. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad dėl šių aplinkybių jis būtų kreipęsis į Alytaus PN. Todėl pareiškėjo argumentai dėl blogos pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmesti kaip nepagrįsti.

13. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Alytaus PN patalpose buvo netinkamas apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra, buvo drėgna, o žiemos metu būdavo šalta, teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Alytaus PN 5 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, 15 būryje, 3 bendrabučio tipo miegamajame, 15 būryje, 5 bendrabučio tipo miegamajame ir 14 būryje, 4 bendrabučio tipo miegamajame. AVSC pateiktuose patikrinimo aktuose nurodyta, kad patikrinimo metu išmatuota santykinė oro drėgmė, kondicionavimo sąlygos ir apšvietimas Alytaus PN atitiko higienos normos reikalavimus. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į AVSC dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu.

14. Dėl pareiškėjo teiginio, kad jam nebuvo suteiktas pakankamas kiekis baldų, teismas pagal šioje byloje kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo statusą, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų (toliau – ir Normos) pažeidimų – t. y. įrodyti, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu buvo stalas ir kiekvienam asmeniui skirta taburetė. Alytaus PN nepateikė teismui patalpų nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti apie patalpose esantį inventorių. Teismas pažymėjo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymoje Nr. 0727731 pareiškėjui nustatytas 45 proc. darbingumas. Alytaus PN atsiliepime tik deklaratyviai teigiant, kad gyvenamosios patalpos aprūpintos kietuoju inventoriumi ir šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikus, t. y. nepaneigus pareiškėjo nurodytų teiginių, susijusių su gyvenamųjų patalpų aprūpinimu kietuoju inventoriumi, teismas darė išvadą, kad iki 2016 m. gruodžio 31 d. Normos buvo pažeidžiamos, nes nebuvo pakankamo kiekio (kiekvienam asmeniui skirtų) taburečių.

15. Pareiškėjas skunde nurodė ir byloje pateikti pareiškėjo medicininiai duomenys patvirtino, kad pareiškėjo judėjimas yra ribotas dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skunde pažymėjo ir ginčo byloje nebuvo dėl aplinkybės, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad minėtos aplinkybės dėl kietojo inventoriaus neišdavimo pareiškėjui yra reikšmingos. Teismas vertino, kad pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala dėl kietojo inventoriaus neišdavimo.

16. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad pagal Alytaus PN patvirtintą dienotvarkę jam nebuvo sudaryta galimybė ryte išsivalyti dantis bei atlikti kitas higienos procedūras. Byloje pateikta Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtinta nuteistųjų dienotvarkė, pagal kurią Alytaus PN laikomiems asmenims suteikiamos 10 min. iki pusryčių laisvo laiko, taip pat laisvas laikas nuo 17 val. iki 19 val. ir nuo 22 val. iki 22 val. 30 min. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad pareiškėjui buvo suteikiamas laisvas laikas, kurio metu pareiškėjas galėjo atlikti jo nurodomas higienos procedūras. Pareiškėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad nesutinka su nuteistųjų dienotvarke, tačiau ši aplinkybė nesudarė pagrindo konstatuoti Alytaus PN neteisėtus veiksmus.

17. Teismas pažymėjo, kad įrodymų dėl pareiškėjo teiginių, jog dėl Alytaus PN administracijai teiktų skundų jam buvo grasinta, pareiškėjas neteikė. Pažymėta, kad pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių didesnį jo patirtos neturtinės žalos bei patirtų neigiamų išgyvenimų sunkumą. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų laikomas kitokiomis sąlygomis, negu kiti asmenys. Byloje nenustatyta, kad Alytaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

18. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą iš Alytaus PN. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės naudotis Normose nustatytu kietuoju inventoriumi, tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrus nepatogumus. Teismas nusprendė, jog atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 300 Eur.

19. Pareiškėjas skunde teismo taip pat prašė priteisti iš Departamento 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kadangi jis neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai dėl pareiškėjui nesuteikto kietojo inventoriaus. Pareiškėjas nei dėl šios aplinkybės, nei dėl kitų kalinimo sąlygų į Departamentą nesikreipė. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertino, kad, pareiškėjui nepranešus Departamentui apie pažeidžiamas teises, Departamentas, neturėdamas informacijos apie galimą pareiškėjo teisių pažeidimą Alytaus PN, iš esmės neturi galimybių, veikdamas savo kompetencijos ribose, imtis atitinkamų veiksmų, susijusių su kalinimo sąlygų užtikrinimu. Šioje byloje nenustatyti neteisėti Departamento veiksmai. Esant šioms aplinkybėms, skundo dalis, kurioje pareiškėjas teismo prašo priteisti iš Departamento 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, atmesta kaip nepagrįsta.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 99–101).

21. Atsakovas pažymi, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala.

22. Pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė iniciatyvos išreikalauti papildomų duomenų iš atsakovo apie gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvusius baldus. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl taburečių trūkumo nesikreipė. Alytaus PN neturi duomenų, kad iki 2017 m. sausio 1 d. (vėlesnė Normų redakcija nuteistųjų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi nereglamentavo) 5 ar 15 būrių gyvenamųjų patalpų nuteistieji nebūtų buvę aprūpinti stalais ir kiekvienam skirta taburete ar suoliuku. Atsakovas neturi galimybių pateikti 5 ar 15 būrio patalpų iki 2017 m. sausio 1 d. darytų nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti apie patalpose esantį inventorių, nes nebuvo poreikio jas fotografuoti.

23. Atsakovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo.

24. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą (b. l. 110–114).

25. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis atsakovo pateiktais klaidingais motyvais, t. y. tikrovės neatitinkančiais duomenimis. Bylos nagrinėjimo metu visiškai nebuvo ištirtos ir įvertintos esminės skunde ir prieduose nurodytos aplinkybės, teismui pateikti įrodymai.

26. Pareiškėjas nurodo, kad į 5 būrį buvo perkeltas 2015 m. rugpjūčio 11 d. (ne 2015 m. gruodžio 1 d., kaip nurodė atsakovas), kad įrodo, kad atsakovo pateikti į bylą duomenys neatitinka tikrovės ir negalėjo būti vertinami kaip įrodymai. Atsakovas nepateikė tikslios informacijos apie skundžiamu laikotarpiu būryje buvusių kalinių skaičių. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu laikotarpiu miegamajame kartu su juo gyveno 20–21 nuteistasis. Teismas nepagrįstai ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, šališkai priimdamas Alytaus PN pateiktus duomenis. Pareiškėjo pateiktų nuotraukų teismas visiškai nevertino, taip pat neatsižvelgė į teismų praktiką. Pareiškėjas nurodo, kad gali pateikti raštiškus arba žodinius kartu su pareiškėju bausmę atlikusių nuteistųjų parodymus, kad skundžiamu metu 5 būrio gyvenamojoje sekcijoje buvo 21 miegama vieta, 2 aukštų lovos, tualetuose, kurių kiekis nepakankamas, tik žemos medinės pertvaros su tarpais, neužtikrinančios privatumo.

27. Atsakovo 2019 m. sausio 23 d. pateiktos dušų nuotraukos darytos ne 1 lokaliniame sektoriuje, o kitose patalpose. Šios atsakovo pateiktos nuotraukos, papildymai pareiškėjui nebuvo žinomi. Todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai.

28. Teismas nevertino, kad atsakovas nepateikė duomenų apie skundžiamu laikotarpiu gyvenamojoje sekcijoje buvusių miegamųjų vietų, būrio sanitarinių įrenginių skaičių (5 klozetai ir 5 pisuarai apie 200 nuteistųjų), nei tuo metu 5 būryje buvusių nuteistųjų skaičiaus.

29. Pareiškėjo teigimu, 3 gyvenamojoje sekcijoje buvo 21 miegama vieta ir laisvo ploto nuteistajam teko 2,14 kv. m. (44,98 / 21). Atmetus baldų užimamą plotą, nuteistajam teko mažiau nei 1 kv. m ploto. 14–15 būriuose plotas taip pat neatitiko reikalavimų.

30. Pareiškėjas nurodo, kad daug kartų kreipėsi į medikus dėl (duomenys neskelbtini) (virš 40 kartų skundžiamu laikotarpiu), jam buvo skiriami raminamieji ir nuskausminamieji vaistai. Tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina, jog buvo ne laikinas ir nežymus sveikatos sutrikimas. Taip pat pažymi, jog jam buvo nustatytas 45 proc. darbingumas. Pareiškėjui visą skundžiamą laikotarpį buvo paskirtas lovos režimas ir judėjimas buvo apribotas. Tai automatiškai suponuoja atsakovo atsakomybę dėl geresnių, neįgaliajam pritaikytų kalinimo sąlygų nesudarymo.

31. Teismas taip pat netinkamai ir šališkai vertino pareiškėjo argumentus dėl dienotvarkėje ryte skiriamų 10 min. asmens higienai. Teismas neįvertino pareiškėjo patirtų kančių.

32. Pareiškėjo manymu, jis skunde aiškiai ir detaliai buvo nurodęs, jog kiemelyje nebuvo įrengta pavėsinės nuo saulės ir kritulių, kad pareiškėjui, turinčiam judėjimo negalią, buvo ypač svarbu norit būti gryname ore.

33. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, pateikė prisidėjimą prie Alytaus PN apeliacinio skundo, nurodo, kad palaiko visus Alytaus PN apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus (b. l. 124–125).

34. Pareiškėjas A. Ž. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 129–130).

35. Pareiškėjas sutinka tik su vienu atsakovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus. Su kitais argumentais nesutinka.

36. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Departamento, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 132–133) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

37. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 137–139) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d., atlyginimo.

39. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjui, kurio judėjimas dėl sveikatos būklės buvo apsunkintas, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintas pakankamas kiekis kietojo inventoriaus, nusprendė, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 300 Eur suma.

40. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinius skundus padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN. Atsakovas nesutinka su nustatytu pažeidimu dėl nepakankamo baldų kiekio, o pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas buvo priimtas remiantis tikrovės neatitinkančiais atsakovo duomenimis, tvirtina, jog buvo pažeidimai dėl jam tenkančio gyvenamojo ploto, nepakankamo laiko asmens higienai, neįrengtos pavėsinės.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

42. Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišreikalavo papildomų duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusius baldus, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

43. Taigi pareiga pateikti pareiškėjo teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų paneigiančius įrodymus tenka būtent atsakovui. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą (b. l. 28). Tačiau įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ginčo laikotarpiu buvusį inventorių, atsakovas nepateikė. Pažymėtina, jog ir apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės patvirtino, kad įrodymų, patvirtinančių ginčo laikotarpiu buvusią situaciją, pateikti negali. Taigi, atsakovui nepaneigus šių pareiškėjo teiginių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. (iki naujos Normų redakcijos įsigaliojimo) Normos buvo pažeidžiamos, kadangi nebuvo pakankamo kiekio taburečių.

44. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tikrovės neatitinkančiais duomenis, tačiau konkrečių paaiškinimų, kurie būtų pagrindas abejoti atsakovo pateiktų duomenų teisingumu, nepateikė. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tik apytikslius kartu su juo gyvenusių nuteistųjų skaičius, be to, šie skaičiai skiriasi nuo jo nurodytų skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pagrindo nesivadovauti konkrečiais ir detaliais atsakovo pateiktais duomenimis apie gyvenamąsias patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotą ir jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Taigi pagal byloje surinktų duomenų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ploto norma (3,1 kv. m) ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta.

45. Dėl pareiškėjo prašymo atsižvelgti į kameroje esančio inventoriaus užimamą plotą teisėjų kolegija pažymi, kad Taisyklių 111 punktas neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių, baldų užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimamas baldų užimamas plotas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje A-1686-502/2016). Ši pozicija atspindi EŽTT praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., EŽTT 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06)). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių (išskyrus sanitarinį mazgą) užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su asmens higienai skiriamu laiku, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje pateiktą Alytaus PN direktoriaus 2016 m. gegužės16 d. įsakymu Nr. 1-109 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę (b. l. 52), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistiesiems suteikiama pakankamai laisvo laiko, kurio metu pareiškėjas turėjo galimybę pasirūpinti asmens higiena. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad dėl ryte skiriamų 10 min. jis patyrė kančias. Tačiau pareiškėjas nenurodo konkrečių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu.

47. Taip pat pažymėtina, jog nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo pateiktos dušo nuotraukos buvo iš kito būrio, tačiau detaliai nepaaiškino, kuo jos skyrėsi nuo dušų būriuose, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

48. Įrengimo taisyklių 19 punkte nustatyta, kad išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė pareiškėjo skundo teiginio, jog 6 lokaliniame sektoriaus pasivaikščiojimo kieme stogelio nėra įrengta. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo šiuo aspektu. Tačiau taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas 6 lokaliniame sektoriuje buvo laikomas nuo 2016 m. balandžio 19 d. ir pareiškėjas skunde pats patvirtino, jog pavėsinė šio lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kiemelyje buvo įrengta jau 2016 m. vasaros pabaigoje.

49. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nauji ir papildomi teiginiai dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus nenagrinėtini: apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant minėtą nuostatą, nurodoma, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016, 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-442/2017 ir kt.).

50. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl to, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

51. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

52. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (nepakankamas inventoriaus (taburečių) skaičius, kai pareiškėjo judėjimas yra ribotas (duomenys neskelbtini), apie 4 mėnesius trukęs stogelio nebuvimas pasivaikščiojimo kiemelyje), tačiau taip pat atsižvelgusi į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu (pataisos namai, kuriuose bausmę atliekantys nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę), į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti. Pareiškėjas nepagrindė, kad jam turėtų būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas, o atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

54. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui reikšmingas faktines aplinkybes bei tinkamai aiškinęs ir taikęs procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė procesinį sprendimą, kurio keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl šalių apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan