e0919591-6d17-4787-b9bb-a2c245ea4640 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-1137-116/2013                                                                                           Teisminio proceso Nr. 1-81-1-00312-2013-3              Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.; 1.2.26.2.1.; 2.4.6.1.1.

Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 14 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,kolegijos teisėjų Gražvydo PoÅ¡kaus, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui,gynėjams advokatams Rimantui Braziui, Vigintui Stričkai,nuteistajam D. M.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D.

M. ir E. S. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo: D. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas dėl A. J., M. P. ir G. Š.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,           vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams,          vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatytos neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams ir 15 (penkiolikai) dienų.E. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viešosios tvarkos pažeidimas dėl A.

J., M. P. ir G. Š.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams,vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Priteista solidariai iš E. S., D. M. ir M. B. nukentėjusiajam A. J. 1600 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. B., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , apeliacinius skundus, n u s t a t ė :              E. S. ir D. M. nuteisti už tai, kad veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis – bendrininkų grupe kartu su M. B. bei apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami vieningÄ tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , 2013 m. kovo 30 d., apie 2:30 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, menkavertės dingsties, E. S. pastÅ«mus ir sudavus vienÄ smÅ«gį kumščiu į veidÄ A.

S. ir jį pargriovus ant žemės, jam gulint, kojomis sudavė ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas bei sudavė kumščiais ir kojomis daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į veidÄ , tuo pačiu metu sunaikino A. J. turtÄ : akinius „Calvin Clain“ 1400 Lt vertės, papuoÅ¡alÄ â€“ rožančių ir kelnes bendros 200 Lt vertės, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje sudavė kumščiais daugybinius smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas M.

P., taip jį pargriovė ir jam gulinčiam sudavė kojomis ir kumščiais ne mažiau kaip deÅ¡imt smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas; nusikalstamos veikos bendrininkui E. S. priėjus prie G. Å . ir jį ranka laikant už kaklo, kad nepriartėtų, M. B. D. M. sudavė kumščiais ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į kaklÄ nukentėjusiajam G. Å ., taip jie bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems A. S., A. J., M. P. ir G. Å . fizinį skausmÄ bei nukentėjusiajam A. J. padarė 1600 Lt turtinę žalÄ .         Be to, E. S. ir D.

M., nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe kartu su M. B., sunkinančiomis aplinkybėmis – apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdami vieningÄ tyčiÄ pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , 2013 m. kovo 30 d., apie 3 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, gyvenamųjų namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, matant kitiems asmenims, tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ : tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, dėl menkavertės dingsties, D.

M. pasivijus M. K. ir rankomis pastÅ«mus į krÅ«tinę ir stumdant jį, M. B. ir E. S. sudavė koja nukentėjusiajam M. K. į kojas, o jam nugriuvus, koja jį prispaudė ir kojomis sudavė M. K. į galvÄ ne mažiau penkių smÅ«gių, tuo pačiu metu, pasiviję nukentėjusįjį M. P., jį pargriovė ir gulinčiam kojomis sudavė ne mažiau kaip septynis smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, tuo bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems M. K. ir M. P. fizinį skausmÄ .              Apeliaciniu skundu nuteistasis D.

M. praÅ¡o iÅ¡teisinti jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo, kurio metu jis pripažintas sumušęs A. J., M. P. ir G. Å . bei nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, ir suÅ¡velninti už kitÄ nusikaltimÄ , kur jis kaltintas sumušęs M. K. bei M. P., jam paskirtÄ bausmę.              Skunde apeliantas nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis dalyvavo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teigia, kad nė vienas nukentėjusysis ir nė vienas liudytojas neatpažino jo nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo posėdžio metu.

Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktos akistatos ar kiti procesiniai veiksmai, kurių metu gauti duomenys patvirtintų jo dalyvavimÄ minėtoje nusikalstamoje veikoje. Be to, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai nesutampa, jo kaltę teismas grindė tik prielaidomis.              Taip pat nurodo iÅ¡ dalies nesutinkantis su teismo sprendimu dėl antrojo nusikaltimo, kur jis kaltintas sumušęs M. K. bei M. P. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Teigia, kad tuo metu be M.

K. ir jo (D. M.) kitų asmenų nebuvo. Kartu apeliantas nurodo, kad jis nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad jis yra jaunas ir gali pasitaisyti, ateityje pažada tokių klaidų nebedaryti, ir suÅ¡velninti už šį nusikaltimÄ jam paskirtÄ bausmę.              Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. praÅ¡o priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba bent sumažinti jam paskirtÄ bausmę ir priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

             Skunde apeliantas nurodo, kad jis yra nuteistas neteisingai, nes nuo pat pirmųjų sulaikymo dienų tiek jis, tiek jo bendrininkai pripažino savo kaltę dėl vieno asmens, t. y. dėl nukentėjusiojo M. P., sumuÅ¡imo, o dėl M. K., G. Å ., M. P. ir A. J. sumuÅ¡imo kaltės nepripažino. PraÅ¡o peržiÅ«rėti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ ir iÅ¡teisinti jį dėl M. K., M. P., G. Å . ir A. J. sumuÅ¡imo, taip pat netenkinti A. J. civilinio ieÅ¡kinio 1600 Lt sumai. Teigia, kad įvykio liudininkų nebuvo ieÅ¡koma, liudytojais tapo policijos pareigÅ«nai, kurie buvo iÅ¡kviesti dėl muÅ¡tynių ir yra nukentėjusiųjų draugai.

Taip pat nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymai neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, nes, anot nukentėjusiųjų, jiems buvo spardoma į galvas ir net šokinėjama ant jų. Atkreipia dėmesį, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų neprašė greitosios medicinos pagalbos paslaugų, teisiamajame posėdyje parodė, kad po įvykio jie jautėsi gerai. Teismo posėdyje nuteistasis D. M. ir jo gynėjas bei nuteistojo E. S. gynėjas prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Nuteistųjų D. M. ir E. S. apeliaciniai skundai tenkintini iÅ¡ dalies.RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis panaikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendis turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas tada, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų.

Kad nuosprendis galėtų būti laikomas pagrįstu, jame dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų (dėl nusikalstamos veikos įvykdymo konstatavimo, įrodyta pripažintos veikos padarymo aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, jos kvalifikavimo ir kt.) padarytos išvados turi būti pagrįstos išsamiais, nešališkai ištirtais ir įvertintais įrodymais. Taigi, kad nuosprendis būtų teisėtas ir pagrįstas, savo forma ir turiniu jis turi atitikti BPK 302 – 307 straipsniuose nustatytus reikalavimus, turi būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ, iÅ¡aiÅ¡kinimų, ir tai duoda pagrindÄ manyti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismÄ apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje be kita ko iÅ¡dėstyti ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaip jau minėta, nuteistieji D. M. ir E. S. prašo juos išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos, kurios metu A. J., M. P. ir G. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, E. S. prašo jį išteisinti ir epizode dėl M. K. sumušimo. Iš teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad abu apeliantai teisme pripažino sudavę smūgius vienam iš nukentėjusiųjų – M. P., o savo kaltės dėl nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo ir visuomenės rimties bei tvarkos sutrikdymo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nepripažino (2 t. 143-144 b. l.).

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad tiek liudytojo A. S., tiek nukentėjusiųjų A. J., G. Å ., M. P. parodymai yra labai lakoniÅ¡ki ir nekonkretÅ«s: nė vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų teisiamajame posėdyje nenurodė esminių įvykio aplinkybių, t. y. įvykio vietos, laiko, asmenų, dėl kurių kaltės vieÅ¡oje vietoje patyrė fizinį skausmÄ , jiems suduotų smÅ«gių skaičiaus ir t. t. Pavyzdžiui, liudytojo A. S. parodymai, duoti teisme, yra tokie: „Kavinėje buvau su M., G. ir A.

Kavinėje iÅ¡gėrinėjome, Å¡iaip sėdėjome. Išėjome ir ėjome namo. Draugas paskambino tėvui, kad atvažiuotų paimti. Ėjome pro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centrÄ . Praėjome pro pulkÄ vaikinų. Jie užsikabino. Beeinant pamatėme, kad pulkas vaikinų ateina link mÅ«sų. Ä®vyko muÅ¡tynės. Man „kepÅ¡telėjo“ į petį. AÅ¡ gyniausi ir sudaviau kumščiu vienam iÅ¡ vaikinų. Kilo muÅ¡tynės. Man teko bėgti. J. liko muÅ¡amas. Tada kreipėmės į policijÄ .

AÅ¡ nenukentėjau. Kaip atrodė ta grupė jaunuolių, kuri priartėjo prie mÅ«sų, negaliu apibÅ«dinti. Viskas vyko labai staigiai. Vaikinai priartėjo prie mÅ«sų. Juos apėjome. Apeinant jų neprovokavome. Nepamenu, ar buvo tie jaunuoliai „(duomenys neskelbtini)“. Po muÅ¡tynių dar susitikome su draugais. D. M. P. buvo striukė suplėšyta. A. J. akiniai buvo dingę, G. dar buvo nukentėjęs. TÄ naktį bėgome link policijos, kad praneÅ¡ti. Pranešėme skambučiu. Nemačiau, kokius veiksmus padarė kaltinamieji“ (2 t. 144 b. l.).

Ir tai visi liudytojo A. S. parodymai, duoti atsakant į teisėjo, prokuroro ir gynėjo pateiktus klausimus. Tuo tarpu apkaltinamajame nuosprendyje liudytojo A. S. parodymai išdėstyti taip: „Liudytojas A. S. parodė, kad 2013-03-30 buvo kavinėje su draugais. Apie 2 val. išėjo iš kavinės ir su draugais M. P., G. Š., A. J. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) m. centro. Kiek paėjus nuo kavinės, pamatė stovintį būrelį jaunuolių ir juos aplenkė. Kiek paėjus, jis atsisukęs pamatė, kad tų pačių jaunuolių grupė pradėjo eiti link jų.

Vienas iÅ¡ tų jaunuolių pastÅ«mė kažkurį draugÄ . Gindamas draugÄ , jis kumščiu sudavė kažkuriam iÅ¡ vaikinų. MuÅ¡tynių metu vaikinas, su kuriuo stumdėsi, jį pargriovė ir gulėdamas jis juto, kad buvo įspirta ne mažiau 5-6 kartų į įvairias kÅ«no vietas. Jis gulėjo ant pilvo, užsidengęs galvÄ , smÅ«giai buvo suduoti iÅ¡ abiejų pusių ir suprato, kad smÅ«gius sudavė ne vienas asmuo. Atsistojęs su M. P., G. Å . pabėgo, o A. J. liko. Jis atsisako bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju“ (2 t. 156 b. l.).

Taigi, akivaizdu, kad liudytojo A. S. teisme duoti ir apkaltinamajame nuosprendyje surašyti įrodymai ne tik kad nesutampa, bet visiškai skiriasi. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad nors pats teismas pažymėjo, jog A. S. atsisakė būti pripažintas nukentėjusiuoju, jis nuosprendžio nustatomojoje dalyje įvardintas būtent kaip nukentėjusysis. Analogiška situacija ir su teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų duotais parodymais ir jų dėstymu skundžiamame nuosprendyje. Nors nė vienas nukentėjusysis nenurodė laiko, kada buvo įvykdyta nusikalstama veika, nenurodė tikslios vietos, nenurodė, kaip juos sumušę vaikinai atrodė, kiek jų tuo metu buvo, kiek smūgių jiems buvo suduota, visos šios aplinkybės, dėstant nukentėjusiųjų parodymus nuosprendyje, nurodytos labai tiksliai.

Be to, nors Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau akivaizdu, kad teisiamojo posėdžio metu teismas Å¡ia įstatymo suteikiama galimybe nesinaudojo. Taigi, daroma iÅ¡vada, kad teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiųjų bei liudytojų duotais parodymais, kurie teisiamajame posėdyje nebuvo tiriami.

Tai duoda pagrįstÄ pagrindÄ teigti, kad teismas bylÄ nagrinėjo akivaizdžiai palaikydamas valstybinio kaltintojo pusę. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai skundžiamame nuosprendyje tik iÅ¡dėstyti, jie visiÅ¡kai neanalizuoti, nelyginti tarpusavyje, nevertinta byloje surinktų įrodymų visuma, teismas tik formaliai nurodė, jog „įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus atskirai ir kaip jų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų veika yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota“.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio negali vertinti kitaip, kaip tik Å¡aliÅ¡ko teismo priimtÄ nuosprendį. Kartu pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, kiti nuteistųjų D. M. ir E. S. apeliacinių skundų argumentai nebenagrinėjami. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a:             panaikinti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir bylÄ perduoti iÅ¡ naujo nagrinėti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismui.

Kolegijos pirmininkas                                                                               Vaclovas Iždonas Teisėjai                                                                                                         Gražvydas Poškus                                                                                                                                   Bronius Zalaga