e08e7fa0-1e40-426c-a0e0-e60605b3ccd6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                       Civilinė byla Nr. 2A-269/2014                                                    Proceso Nr. 2-56-3-00646-2011-6                                       Procesinio sprendimo kategorijos:                                        21.4.1.1.; 43.2 (S)              LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. M., atsakovų L. J., G. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-806-153/2012 pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovams L. J. ir G. J. dėl avanso, netesybų ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys L. V. ir A. V., ir atsakovės L.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. M., atsakovams G. J., L. V., A. V. dėl susitarimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį pripažinimo negaliojančiu, žalos atlyginimo ir iÅ¡keldinimo nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo R. P..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. M. ieÅ¡kiniu prašė priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų L. J. ir G. J. 100 000 Lt sumokėto avanso, 100 000 Lt netesybų, 23 422,65 Lt nuostolių. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2010-06-29 su atsakovais sudarė PreliminariÄ jÄ namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010 06 29/1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo pirkti, o atsakovai įsipareigojo iki 2010-09-30 parduoti ieÅ¡kovui jų gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už 160 000 Lt.

Atsakovai žadėjo netrukus iÅ¡sipirkti (privatizuoti) žemės sklypÄ , esantį aplink namÄ ir, padaliję jį į dvi lygias dalis, parduoti ieÅ¡kovui tÄ dalį, kurioje stovi perkamas namas.  Sudarant 2010-06-29 PreliminariÄ jÄ sutartį, pagal jos sÄ lygas ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovams 20 000 Lt avansÄ , o atsakovai prieraÅ¡u prie sutarties 14 punkto nurodė, kad nuo Å¡io avanso sumokėjimo dienos leidžia ieÅ¡kovui gyventi minėtame name ir jame tvarkytis (remontuotis). IeÅ¡kovas įsikraustė į minėtÄ namÄ ir pradėjo jį remontuoti, atsakovai liko gyventi Å«kiniame pastate toje pačioje valdoje.

Atsakovui praÅ¡ant papildomos sumos pinigų ir pageidaujant 1 mėnesiui pratęsti pagrindinės, t. y. pirkimo, sutarties sudarymo terminÄ , notarų biure 2010-09-07 su atsakovais buvo pasiraÅ¡yta dar viena preliminarioji sutartis – Susitarimas sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, Reg. Nr. 5-2-4728, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui pastatus, esančius nurodytu adresu už 150 000 Lt iki 2010-10-30, o ieÅ¡kovas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant šį susitarimÄ sumokėjo atsakovui dar 80 000 Lt.

Iki sutartyje numatyto termino – 2010-10-30 – atsakovai nepardavė nei minėto namo, nei prie jo esančio žemės sklypo dalies. 2010-11-22 atsakovui buvo iÅ¡siųstas pareiÅ¡kimas dėl abiejų sutarčių įvykdymo iki 2010-12-01, tačiau atsakovai į jį neatsiliepė. Atsakovai nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, todėl nuo 2010-10-31 ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų grÄ Å¾inti sumokėtÄ 100 000 Lt avansÄ ir sumokėti 100 000 Lt netesybų už sutartinės prievolės parduoti nekilnojamÄ jį daiktÄ neįvykdymÄ .

Dėl atsakovų, kaip nesÄ Å¾iningos preliminariosios sutarties Å¡alies, nepagrįstai atsisakiusios sudaryti pagrindinę sutartį, neveikimo jis patyrė papildomų nuostolių      23 422,65 Lt sumai. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovai L. J. ir G. J. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad 2010-06-29 Preliminariosios namo pirkimo–pardavimo sutarties originale nėra prieraÅ¡o leisti ieÅ¡kovui gyventi ir tvarkytis ginčo name. IeÅ¡kovas pateikė teismui 2010-09-07 susitarimÄ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau jis turi bÅ«ti pripažintas niekiniu, nes sudarytas G.

J. ir R. M., tačiau jo nepasirašė namo (daikto) bendraturtė L. J.. Ginčo namas yra atsakovų Å¡eimos turtas, todėl pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį jį perleisti buvo reikalingas atsakovės sutikimas, kurio ji nedavė. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovas 80 000 Lt jiems nesumokėjo. Dėl Å¡ios ieÅ¡kovo veikos Kauno apskrities VPK Prienų rajono PK atliekamas ikiteisminis tyrimas. Susitarimuose sudaryti sutartį dėl namo pardavimo nebuvo kalbama apie žemės sklypo, Å«kinių pastatų ir kiemo statinių pardavimÄ .

IeÅ¡kovas norėjo pirkti tik namÄ , o žemę nuomoti.PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovė L. J. prašė pripažinti Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P. patvirtintÄ 2010-09-07 susitarimÄ sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančiu; iÅ¡keldinti nesuteikiant kito gyvenamojo ploto ieÅ¡kovÄ R. M., trečiuosius asmenis (pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovai) L. V., A. V.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Lt Å«kio ir kiemo sutvarkymui. Atsakovė nurodė, kad notarė neteisėtai patvirtino 2010-09-07 susitarimÄ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, neįsitikinusi, ar pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), yra G.

J. asmeninė nuosavybė. Minėti pastatai yra santuokoje įsigytas turtas, todėl tai yra sutuoktinių (jos ir G. J.) bendroji jungtinė nuosavybė. Notarė privalėjo vadovautis Notariato įstatymo 40 straipsniu, nustatančiu, kad notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Ginčijama sutartis pažeidžia atsakovės L. J., kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės bendraturtės, teises ir prieÅ¡tarauja CK 3.85 straipsnio 2 daliai, 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktui.

Atsakovė nei raÅ¡tu, nei žodžiu nedavė savo sutikimo, kad bÅ«tų sudarytas 2010-09-07 susitarimas parduoti atsakovės ir jos sutuoktinio G. J. nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Todėl 2010-09-07 susitarimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį yra neteisėtas, sudarytas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, taigi niekinis (CK 1.80 str. 1 d., CK 3.85 str. 2 d., CK 1.95 str. 1 d.). Be to, Å¡io susitarimo 4 punktas numatė, kad R. M. sumoka prieÅ¡ pasiraÅ¡ydamas šį susitarimÄ G.

J. 80 000 Lt, tačiau jokių pinigų jis nesumokėjo. Preliminarioje namo pirkimo pardavimo sutartyje ir susitarime sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo kalbama apie žemės sklypo, Å«kinių pastatų ir kiemo statinių pardavimÄ . Buvo žodžiu kalbama, kad ieÅ¡kovas R. M. nori pirkti tik namÄ , o žemę iÅ¡ atsakovų nuomosis. Todėl jis negalėjo tvarkyti kiemo, statyti tvoros ir atlikti kitų darbų. IeÅ¡kovas R. M. savavaliÅ¡kai iÅ¡metė atsakovų L. ir G. J. daiktus iÅ¡ ginčo namo ir pradėjo Å¡eimininkauti jame kaip savame.

Dėl jo veiksmų atsakovai patyrė daug nepatogumų ir nuostolių: G. J. gyvena pas savo tėvus, o L. J. priversta gyventi Å«kiniame pastate be patogumų. R. M. iÅ¡jungė elektrÄ Å«kiniame pastate, savavaliÅ¡kai užkasė Å¡ulinį ir užbetonavo jo vietÄ , iÅ¡rovė 6 medžius (obelaites), nupjovė 30 metų eglę, vidury kiemo pastatė (įbetonavo) 2,50 cm aukščio tvorÄ . Sutvarkyti kiemÄ atsakovams kainuos apie 5 000 Lt. Vėl iÅ¡kasti ir sutvarkyti reikalingÄ Å¡ulinį kainuos 5 000 Lt.

Dėl to atsakovai L. ir G. J. patyrė 10 000 Lt žalÄ . IeÅ¡kovas R. M. savavaliÅ¡kai įsikėlė į atsakovams L. ir G. J. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , taip pažeisdamas jų kaip daikto savininkų teises (CK 6.612 str.), todėl turi bÅ«ti iÅ¡keldintas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, sprendimas dėl atsakovo iÅ¡keldinimo turi bÅ«ti vykdomas skubiai (CPK 282 str.).IeÅ¡kovas R. M., tretieji asmenys L. V., A. V. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-06-29 su atsakove ir G.

J. sudarė sutartį, kurios atsakovė neginčijo ir neginčija. IeÅ¡kovo Å¡eimos persikraustymas į atsakovų namÄ vyko su jų sutikimu, nes prieÅ¡ingu atveju jie nebÅ«tų turėję nei teisės, nei raktų įsikraustyti į minėtÄ namÄ . Jei ieÅ¡kovė manė, kad ji nedavė sutikimo ieÅ¡kovui su Å¡eima įsikraustyti į namÄ 2010 m. liepÄ , tai tokį jos sutuoktinio prieraÅ¡Ä sutartyje ji galėjo ginčyti teisme per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o to nedarė iki Å¡iol (CK 3.96 str.).

IeÅ¡kovas ir tretieji asmenys turėjo ir bÅ«tų galėjęs iÅ¡ karto nupirkti iÅ¡ atsakovės ir jos sutuoktinio parduodamÄ namÄ , tačiau jo parduoti jie negalėjo dėl nebaigtų tvarkyti žemės sklypo privatizavimo reikalų. Dėl to Å¡alys ir sutarė, kad ieÅ¡kovas su Å¡eima įsikraustys į namÄ , o nupirks jį vėliau, kai bus privatizuotas žemės sklypas. Artėjant antrojoje sutartyje numatytam 2010-10-30 terminui sudaryti pagrindinę – pardavimo – sutartį, pardavėjai atsakovai L. ir G.

J. pradėjo ieÅ¡kovo ir jos Å¡eimos narių vengti, iÅ¡sisukinėti klausiami dėl konkrečios vietos ir laiko, kada bus užbaigtos pirkimo procedÅ«ros, juo labiau kad ir žemės sklypas nuo vieÅ¡ajame registre įregistruotos 2010-09-28 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 3950 sudarymo buvo tapęs jų nuosavybe. 2010-11-22 ieÅ¡kovas R. M. iÅ¡siuntė atsakovui G. J. pareiÅ¡kimÄ dėl abiejų sutarčių įvykdymo iki 2010-12-01, tačiau niekas į jį neatsiliepė, jokios informacijos nesuteikė, tokio savo elgesio priežasčių nepaaiÅ¡kino.

Atsakovė L. J. iÅ¡ karto sužinojo apie antrÄ jÄ , 2010-09-07 sudarytÄ , ginčo preliminariÄ jÄ sutartį, kuria 10 000 Lt mažinama namo pirkimo kaina ir nukeliamas terminas, iki kurio namas turi bÅ«ti parduotas ieÅ¡kovui R. M.. Å ios sutarties atsakovė L. J. neginčijo, nors 2010 m. spalio mėnesį ieÅ¡kovas R. M. pastatė tvorÄ ir jai paaiÅ¡kino, kad tokia sutartis yra. IeÅ¡kovė neįrodinėja, kad R. M. bÅ«tų buvęs nesÄ Å¾iningas sudarydamas ginčo 2010-09-07 sutartį. Be to, apie jÄ ieÅ¡kovei buvo žinoma ilgiau kaip metus (nuo 2010 rugsėjo ar spalio iki 2011-11-28 ieÅ¡kinio pasiraÅ¡ymo), o tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. 2010-09-07 preliminariosios sutarties nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti baigėsi 2010-10-30, prievolė parduoti turtÄ pasibaigė.

Todėl atsakovei ir jos sutuoktiniui atsirado prievolė grÄ Å¾inti R. M. 2010-06-29 gautÄ 20 000 Lt avansÄ , o 2010-09-07 sutarties pagrindu – gautÄ 80 000 Lt avansÄ , t. y. atlyginti nuostolius. Dėl   10 000 Lt nuostolių neva padarymo atsakovė nepateikė teismui ir ieÅ¡kovui jokių tai patvirtinančių įrodymų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kovo R. M. ir atsakovės L. J. ieÅ¡kinio reikalavimus tenkino iÅ¡ dalies.

Pripažino negaliojančiu susitarimÄ sudaryti 2010-09-07 pirkimo–pardavimo sutartį tarp ieÅ¡kovo R. M. ir atsakovo G. J. iki 2010-10-30 parduoti R. M. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), už 150 000 Lt, patvirtintÄ Kauno miesto notarinėje kontoroje, notarinio registro Nr. 5-2-4728, nuo sudarymo momento. GrÄ Å¾ino sandorio Å¡alis į pradinę padėtį, taikė restitucijÄ , įpareigojo ieÅ¡kovÄ R. M. grÄ Å¾inti atsakovui G. J. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovÄ G.

J. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui R. M. 80 000 Lt; priteisė ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų 20 000 Lt. Teismas konstatavo, kad Å¡alių 2010-06-29 sudaryta preliminarioji sutartis, kuriÄ pasirašė ieÅ¡kovas bei atsakovai, atitinka preliminariosios sutarties požymius (CK 6.165 str.), nors įžanginėje sutarties dalyje atsakovė L. J. nėra nurodyta kaip sutarties Å¡alis, tačiau ji dalyvavo derybose su ieÅ¡kovu dėl parduodamo turto vertės nustatymo, lėšų iÅ¡mokėjimo už numatytÄ parduoti turtÄ ir sutartyje pasirašė pardavėjo pusėje, todėl tokiÄ sutartį teismas pripažino triÅ¡ale.

Kadangi Å¡ios preliminariosios sutarties iki nustatyto termino (2010-09-30) Å¡alys neįvykdė, ginčo namo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, teismas pripažino, kad sutartis pasibaigė. Teismas tenkino reikalavimÄ dėl 20 000 Lt sumokėto avanso priteisimo solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų nustatęs, kad nėra ginčo dėl ieÅ¡kovo 20 000 Lt avanso sumokėjimo atsakovui pagal     2010-06-29 PreliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat, kad atsakovė L. J. dėl pinigų iÅ¡mokėjimo G.

J. neprieÅ¡taravo, atsakovai neginčija, kad Å¡ių pinigų dalis buvo panaudota atsakovų bendroms skoloms sumokėti, Å¡eimos turtui (CK 3.88 str. 2 d., 3.109 str. 5, 6 p.).Teismas laikė įrodytu, kad ieÅ¡kovai įsikėlė į ginčo namÄ ne savavaliÅ¡kai, o atsakovų leidimu, taip pat, kad ieÅ¡kovui buvo leista įrengti name tualetÄ ir duÅ¡o kabinÄ , taigi atlikti veiksmus, kurie nebuvo aptarti sutartyje (CPK 185 str.), tačiau konstatavo, jog ieÅ¡kovas, jo Å¡eimos nariai – Å¡ioje byloje tretieji asmenys L. ir A.

V., pasielgė nesÄ Å¾iningai, neteisingai ir neprotingai, virÅ¡iję preliminariojoje sutartyje nustatytas ieÅ¡kovams teises, be atsakovų leidimo atlikę tokius remonto darbus, dėl kurių ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai neteisėtai perėmė ir disponavo atsakovams priklausančiu ginčo turtu, taip pažeidė ir suvaržė atsakovų nuosavybės teisę. Labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas daugelį veiksmų, susijusių su namo pertvarkymo kapitaliniais darbais ir aplinkos tvarkymu lauko durų ir jų užrakto pakeitimu, atsakovės iÅ¡kraustymu, tvoros įrengimu, želdinių iÅ¡kirtimu, Å¡ulinio uždengimu, atliko neteisėtai, be ginčo pastato savininkų – atsakovų L. ir G.

J. leidimo, todėl ieÅ¡kovas, veikęs savavaliÅ¡kai, tokios didelės apimties darbus atliko savo rizika ir priteisti jam jo turėtas iÅ¡laidas bÅ«sto remontui nėra pagrindo, nes ieÅ¡kovas pažeidė sutarties sÄ lygÄ , kurioje nurodyta (sutarties 6 p.), kad pardavėjui priklausantis namas pirkėjo nuosavybėn pereis tuomet, kai bus sudaryta pagrindinė sutartis, atliktas visiÅ¡kas apmokėjimas, iÅ¡keldino atsakovę iki pagrindinės sutarties sudarymo, pažeidė atsakovų valdymo teisę, elgėsi neprotingai darydamas iÅ¡laidas atsakovų turto remontui ir pertvarkymui (CPK 185 str., CK 4.35 str. 1 d.).

Teismas pripažino, kad notarė, tvirtindama 2010-09-07 susitarimÄ sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, nepažeidė Notariato įstatymo 40 straipsnį, atsakovės teisių, CK 3.85 straipsnio 2 dalies, kadangi preliminarioji sutartis dėl bÅ«simo daiktinių teisių ir nekilnojamojo daikto perleidimo, kai perleidžiamas Å¡eimos turtas, gali bÅ«ti sudaryta ir be vieno sutuoktinio dalyvavimo, be to, notarė nežinojo apie tai, kad iki 2010-09-07 Å¡alys jau buvo sudariusios preliminariÄ jÄ sutartį dėl atsakovų Å¡eimos turto pardavimo kitokiomis sÄ lygomis negu nurodyta 2010-09-07 sutartyje, Å¡i sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre.

Tačiau teismas ieÅ¡kovo R. M. ir G. J. veiksmus sudarant 2010-09-07 preliminariÄ jÄ sutartį pripažino neprotingais ir nesÄ Å¾iningais, kadangi jie neinformavo notarės apie anksčiau sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį dėl to paties turto, Å¡iÄ aplinkybę slėpė, bei pažeidžiančiais atsakovės teises, kadangi Å¡ia sutartimi buvo padidintas parduodamo nekilnojamojo turto kiekis, sumažinta parduodamo turto kaina, nustatytos griežtesnės sankcijos už sutarties sÄ lygų pažeidimÄ , taip pat numatyta, kad ieÅ¡kovas įsipareigoja iki sutarties sudarymo sumokėti atsakovui 80 000 Lt avansÄ , joje atsiskaitymas su atsakove visiÅ¡kai neaptartas, lyginant su ankstesne sutartimi, taip pat pratęstas sutarties terminas, kuris faktiÅ¡kai perkėlė atsiskaitymo už ginčo turtÄ datÄ .

Dėl nurodytų aplinkybių teismas 2010-09-07 sutartį pripažino niekine nuo sudarymo momento dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningo, neteisingo ir neprotingo elgesio (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.95 str.). Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas abi Å¡alis grÄ Å¾ino į pradinę padėtį, priteisdamas ieÅ¡kovui jo sumokėtÄ 80 000 Lt avansÄ tik iÅ¡ atsakovo, kadangi byloje neįrodyta, kad pinigai buvo panaudoti Å¡eimos turtui, o ginčo turtÄ â€“ pastatÄ â€“ grÄ Å¾indamas atsakovams, nes nė viena iÅ¡ Å¡alių nepareiÅ¡kė pageidavimo pasilikti esamojoje padėtyje ir prašė turtÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra.

IeÅ¡kovas už pastatÄ nori gauti piniginę kompensacijÄ ir nereikalauja palikti jam gyvenamojo namo natÅ«ra, o atsakovai pageidauja gyventi ginčo name (CK 6.146 str.). Pripažinęs sandorį niekiniu nuo sudarymo momento dėl Å¡alių nesÄ Å¾iningo elgesio, teismas netaikė sankcijų, numatytų už sutarties neįvykdymÄ (80 000 Lt), nei vienai iÅ¡ 2010-09-07 susitarimo Å¡alių.Teismas netenkino atsakovės L. J. praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kovo ir jo Å¡eimos narių iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo namo, neturėdamas duomenų, kad ieÅ¡kovas neteisėtai užvaldė atsakovų namÄ .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o skundžiamÄ Kauno apygardos teismo 2012-12-12 sprendimÄ pakeisti, ieÅ¡kinį tenkinant visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetant. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡ atsakovų nepriteisti nuostoliai, netesybos, taip pat preliminarioji sutartis pripažinta negaliojančia, neteisėta ir nepagrįsta. Apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis, kad Å¡alių 2010-06-29 ir 2010-09-07 sudarytos sutartys traktuotinos kaip atskiros, bet ne kaip viena kitÄ papildančios.

Nurodo, kad sandorio galiojimui svarbus ne sandorį pasiraÅ¡ančių asmenų skaičius, kÄ nustatė teismas konstatuodamas 2010-09-07 sutarties ydingumÄ , o juo sukuriamos pasekmės (prievolės), kadangi Å¡iuo atveju pagal įstatymÄ preziumuojama, kad sandorius sutuoktiniai sudaro turėdami vienas kito sutikimÄ . Atsakovė tokio sandorio nei patvirtino, nei ginčijo per vienerių metų laikotarpį nuo sužinojimo, todėl jos pareikÅ¡ti reikalavimai atmestini dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino.Nurodo, kad nei Civilinis kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato galimybės teismui pripažinti sandorį negaliojančiu, jei yra nustatomi neprotingi ir nesÄ Å¾iningi Å¡alių veiksmai, ar kad pinigų sumokėjimo dienÄ pardavėjas dar neturėjo visų reikiamų dokumentų pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Sprendime nurodomos tik bendro pobÅ«džio normos, tačiau nekonkretizuojamos imperatyvios teisės normos. Teismas sandorį pripažino negaliojančiu remdamasis CPK 185 straipsniu, kuris nustato įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ne sandorių negaliojimo pagrindus. Panaikindamas sandorį teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kovo ir atsakovo sÄ Å¾iningumo / nesÄ Å¾iningumo prieÅ¡ atsakovę aplinkybes pagal tokius iÅ¡ tikrųjų nesamus sandorių negaliojimo požymius bei kriterijus: antrÄ ja sutartimi atsakovas sutiko parduoti ne tik namÄ , bet ir pastatus (Å¡ie argumentai atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje net nenurodomi, byloje nėra ginčo, kad buvo planuota pirkti – parduoti tik namÄ , o ne kokius nors kitus pastatus); notarė neva nebuvo informuota apie 2010-06-29 sutartį, atsakovas su ieÅ¡kovu neva nuslėpė Å¡iÄ informacijÄ , o pirmoji sutartis nebuvo įregistruota vieÅ¡ame registre.

Antrojoje sutartyje nustatyta kita turto vertė (10 000 Lt mažesnė) sutarties įvykdymo terminas (30 dienų ilgesnis), taikomos sankcijos už sutarties nevykdymÄ â€“ Å¡ios aplinkybės galbÅ«t patvirtintų jų nenaudingumÄ atsakovei, tačiau ji neginčijo Å¡io sandorio per senaties terminÄ ir nenurodė kaip sandorio negaliojimo pagrindo. Tai, kad antrojoje sutartyje nustatytos didelės sankcijos už sutarties pažeidimÄ , atsakovė Å¡iuo pagrindu sutarties neginčijo, be to, sankcijos buvo numatytos ir pirmojoje sutartyje.

Antrojoje sutartyje nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka, nenumatytas atsiskaitymas su atsakove, tačiau pirmuoju atveju atsiskaitant su atsakovais, atsakovei taip pat nebuvo perduodami 20 000 Lt, juos pasiėmė atsakovas ir iÅ¡leido skoloms už parduodamÄ turtÄ sumokėti. Apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė sprendime dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, nors jis prašė jį taikyti. Skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas patyrė tiesioginius nuostolius savo rizika, kadangi minėtas namo remonto, pagerinimo iÅ¡laidas patyrė su atsakovo sutikimu, tiek ir atsakovei dėl to nesikreipiant į teismÄ .

Apeliaciniu skundu atsakovas G. J. praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti, atmetant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 80 000 Lt avansÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ grÄ Å¾inti sandorio Å¡alis į pradinę padėtį, taikyti restitucijÄ , įpareigoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti atsakovui pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad teismas, įpareigodamas atsakovÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 80 000 Lt, neatsižvelgė nei į atsakovo, nei į liudytojų N. G., R. J. ir R.

S., atsakovės L. J. parodymus. Teisme atsakovas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo 80 000 Lt nei prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, nei jÄ pasiraÅ¡ius, taip pat, kad ieÅ¡kovas apgaulės bÅ«du iÅ¡gavo iÅ¡ atsakovo paraÅ¡Ä , nes iÅ¡ vakaro jis buvo neblaivus, neskaitė, nežinojo sutarties teksto, jÄ pasirašė manydamas, kad tai sutartis dėl termino pratęsimo. Liudytojas N. G. teisme paliudijo, kad ieÅ¡kovas nesumokėjo minėtos pinigų sumos, o teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesÄ , kad 30 000 Lt, kuriuos tariamai 2010-02-20 liudytojas paskolino trečiajam asmeniui L.

V., iÅ¡ tikrųjų nebuvo jai paskolinti, o paskolos raÅ¡tas buvo suraÅ¡ytas atbuline data advokato kontoroje. Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. patvirtino, kad atsakovas negavo iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡ios pinigų sumos. Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. praÅ¡o panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui 80 000 Lt, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ ; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ , ir šį reikalavimÄ tenkinti.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ , iÅ¡vadas pagrindė prieÅ¡taringais, nepatikimais įrodymais, netinkamai paskirstė Å¡alių įrodinėjimo pareigÄ .

Teismas padarė prieÅ¡taringas iÅ¡vadas ir iÅ¡sprendė ne visus atsakovės reikalavimus. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡keldino atsakovę iki pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau tuo pačiu teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovas neteisėtai užvaldė atsakovų namÄ ir todėl netenkino atsakovės reikalavimo dėl ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimo. Teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovo Å¡eima turėjo pakankamai lėšų, kuriomis galėjo sumokėti atsakovui 80 000 Lt. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ preliminariųjų sutarčių teksto, liudytojų parodymų matyti, kad tik dėl 34 000 Lt sumos yra patikimi duomenys, jog R.

M. tokiÄ sumÄ paėmė iÅ¡ banko, po to, kai 2010-06-29 sumokėjo G. J. 20 000 Lt, ir atitinkamai, tik 34 000 Lt sumÄ turėjo galimybę panaudoti su G. J. susijusiems mokėjimams iki 2010-09-07 susitarimo sudarymo. Taigi ieÅ¡kovas negalėjo sumokėti Å¡ių lėšų, nes jų neturėjo.Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.193 str. 1-5 d.) darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas sumokėjo atsakovui G. J. 80 000 Lt, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktais teisiniais iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl prioriteto lingvistiniam sutarties aiÅ¡kinimui.

Atsiliepime į atsakovo G. J. apeliacinį skundÄ tretieji asmenys nurodo, kad su jo apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi teismas teisingai nustatė, kad 80 000 Lt pinigų suma yra gauta, iÅ¡ notarės parodymų ir remiantis kitų asmenų parodymais.Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas G. J. praÅ¡o skundÄ atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Nurodo, kad jis nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl 80 000 Lt priteisimo, o kita sprendimo dalis yra priimta iÅ¡tyrus visus faktus ir aplinkybes.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė L. J. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas R. M. praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ atmesti, o ieÅ¡kovo – tenkinti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovų apeliaciniai skundai atmestini. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai L. J. ir G. J. 1985-02-23 įregistravo santuokÄ , jos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo diena (2010-07-22), ir gyvenamÄ jį namÄ 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro duomenų nustatymo data      2006-12-08), pastatus – Å«kio pastatus: 2I1p unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1ž unikalus Nr.   (duomenys neskelbtini), kitus statinius (tvora t1, t2, kanalizacijos Å¡ulinys k1; pavėsinė P1; aikÅ¡telė b1, b2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamo turto objektai - pastatai nuo 2007-05-29, žemės sklypas nuo 2010-09-29 registruoti nuosavybės teise atsakovo G. J. vardu (t. 1, b. l. 43-45) (duomenys neskelbtini) 2010-06-29 R. M. ir G. J. sudarė PreliminariÄ namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2010 06 29/1, kuriÄ pasirašė sutarties Å¡alys ir atsakovė L. J. (t. 1, b. l. 36-37). Pagal Å¡iÄ sutartį Å¡alys susitarė sudaryti pagrindinę sutartį ne vėliau 2010-09-30. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal Å¡iÄ sutartį numatytas 20 000 Lt avansas buvo sumokėtas G.

J.. Sutartyje padarytas prieraÅ¡as, pasiraÅ¡ytas G. J., kad nuo avanso sumokėjimo dienos jis leidžia gyventi ir tvarkytis (remontuotis). 2010-09-07 ieÅ¡kovas su atsakovu sudarė susitarimÄ sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurį pagrindinė sutartis dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) sav., pirkimo – pardavimo turi bÅ«ti sudaryta iki 2010-10-30 (t. 1, b. l. 38). Nė viena iÅ¡ Å¡ių sutarčių nėra įvykdytos. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Apeliantas R.

M. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ginčo sandoris –   2010-09-07 preliminarioji sutartis pripažinta negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms, argumentuodamas tuo, kad CK bei kiti įstatymai nenumato galimybės teismui pripažinti sandorį negaliojančiu, jei ir nustatomi neprotingi ir nesÄ Å¾iningi veiksmai, be to, atsakovė, sužinojusi apie sudarytÄ sandorį, nei jį patvirtino, nei ginčijo per vienerių metų laikotarpį nuo sužinojimo (CK 3.92 str. 6 d.), reikalavimas nuginčyti sandorį pareikÅ¡tas praleidus ieÅ¡kinio senatį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ex officio ginčo sandorį pripažindamas niekiniu ir negaliojančiu dėl byloje nustatyto neprotingo ir nesÄ Å¾iningo Å¡alių elgesio bei atsakovės kaip bendraturtės teisių pažeidimo (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.95 str.), pagrįstai nesprendė dėl ieÅ¡kinio senaties termino, nes sandorio niekinį pobÅ«dį nustatė savo iniciatyva. Pažymėtina, kad sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.).

Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo Å¡iam stabilumo tikslui prieÅ¡tarautų. Sprendžiant teisinius ginčus, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių sudaro preliminariÄ jÄ sutartį dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo, turėtų bÅ«ti sistemiÅ¡kai taikomos teisės normos, nustatančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, disponavimo taisykles, ir normos, reglamentuojančios preliminariÄ sias sutartis.

PreliminariÄ ja sutartimi laikomas susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja vėliau sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 1 d.), t. y. sutartis dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos 2006-08-23 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006 iÅ¡samiai pasisakė dėl preliminariosios sutarties instituto, iÅ¡aiÅ¡kindamas, kad preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios Å¡alys sudarė pagrindinę sutartį.

Preliminariosios sutarties objektas yra bÅ«sima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali bÅ«ti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiÅ«riu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios Å¡alys sudaro sutartį – visuomet egzistuoja. Pažymėtina, kad prievolės Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.).

Teisingumas, protingumas, sÄ Å¾iningumas yra teisės principai, bÅ«dingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.).CK 3.92 straipsnio 4 dalyje užtikrinta sutuoktiniams bendrai priklausančių daiktinių teisių apsauga nuo vieno sutuoktinio savo rizika prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju sudaryta preliminarioji sutartis, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį neperleidžiamos, o tik įsipareigojama tai padaryti ateityje. Sudarant preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebÅ«tina, kad jÄ sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad bÅ«tų bendra sutuoktinių valia dėl tokio perleidimo, o jos iÅ¡raiÅ¡ka gali bÅ«ti įvairi.

Taigi preliminarioji sutartis gali bÅ«ti sudaryta laikantis CK 3.92 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bet ji gali bÅ«ti sudaryta ir vieno sutuoktinio, o Å¡iÄ sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys paÅ¡alinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo (pvz., gaunant įstatymo reikalaujamos formos bendro su sutuoktine sutarimo parduoti turtÄ preliminariojoje sutartyje numatytomis sÄ lygomis patvirtinimÄ ar pakeičiant turto teisinį statusÄ ). Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ , kuriuo ginčija 2010-09-07 preliminariÄ jÄ sutartį tuo pagrindu, kad ji sudaryta nesant jos kaip sutuoktinės sutikimo dėl turto, priklausančio jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise, perleidimo ateityje.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju pripažinti sandorį negaliojančiu nebuvo pakankamo pagrindo, kadangi į bylÄ pateikti duomenys, kad pagrindinė sutartis nurodytos 2010-09-07 preliminariosios sutarties pagrindu nebuvo sudaryta, ji pasibaigė joje nurodytu terminu, t. y. 2010-10-30, ir byloje nėra duomenų, kad atsakovės daiktinės teisės bÅ«tų pažeistos, kadangi nesant kito sutuoktinio sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , pagrindinė sutartis negalėtų bÅ«ti sudaryta, todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtÄ nepasikeistų.

Byloje prieÅ¡ingų aplinkybių nenustatyta. Tai, kad ieÅ¡kovas sudarė su atsakovu antrÄ preliminariÄ jÄ sutartį, kuria faktiÅ¡kai pratęsė pirmos preliminariosios sutarties terminÄ , tačiau tuo pačiu numatė ir iÅ¡ esmės naujų sÄ lygų, pabloginančių atsakovės padėtį (pvz., jog avansas sumokamas G. J., tačiau nėra numatyti jokie mokėjimai atsakovei), taip pat sugriežtintos piniginės sankcijos prievolės neįvykdymo atveju, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, kad Å¡ios Å¡alys elgėsi nesÄ Å¾iningai ir neprotingai, nuslėpė nuo notarės sandoriui sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ apie ankstesnę preliminariÄ jÄ sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, kadangi nenustatytas imperatyvių teisės normų pažeidimas (CK 1.80 str. 1 d.), tačiau turi įtakos sprendžiant, dėl kokių priežasčių nebuvo įvykdytos preliminariosios sutartys.

Sutiktina su iÅ¡samiais pirmosios instancijos teismo motyvais, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas buvo nesÄ Å¾iningi preliminariųjų sutarčių vykdymo metu, todėl plačiau neanalizuotinos su tuo susijusios aplinkybės, tik pažymėtina, kad nustačius tokį abiejų Å¡alių nesÄ Å¾iningÄ ir neprotingÄ elgesį, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovų sutartyse nustatytų netesybų, numatytų kaip prievolės užtikrinimas. Todėl teismo sprendimo dalis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu naikintina, tačiau teismo sprendimo dalis, kuria Å¡alys grÄ Å¾inamos į pradinę padėtį, taikant abipusę restitucijÄ , paliktina nepakeista atsižvelgiant į Å¡ioje byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , kad ieÅ¡kovas su Å¡eima iki pagrindinės sutarties sudarymo turėjo teisę apsigyventi atsakovams priklausančiame name, tačiau pasibaigus preliminariosioms sutartims, Å¡ios teisės nebeteko, atitinkamai atsakovui atsirado pareiga grÄ Å¾inti jam sumokėtas avansu sumas.

Dėl pinigų perdavimo – priėmimo fakto Apeliantai L. J. ir G. J. ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui priteista iš G. J. 80 000 Lt sumokėto avanso, tuo pagrindu, kad teismas, konstatuodamas, kad minėta pinigų suma buvo perduota atsakovui G. J., pažeidė įrodinėjimo taisykles.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas analogiškas pinigų perdavimo ir šio fakto įforminimo dokumentais aplinkybes, yra nurodęs, kad tokiu atveju, kilus ginčui dėl pinigų sumos perdavimo fakto, būtina aiškintis tai patvirtinančio dokumento nuostatas.

Sutartis aiÅ¡kintina vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Pažymėtina, kad tokio dokumento nuostatos prioritetiÅ¡kai aiÅ¡kintinos vadovaujantis lingvistinės dokumento teksto reikÅ¡mės nustatymo principu, kaip objektyviausiai atspindinčiu tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ ir ketinimus (2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2007). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ginčo suma – 80 000 Lt avansas buvo numatytas ieÅ¡kovo su atsakovu G. J. 2010-09-07 sudarytoje bei notariÅ¡kai patvirtintoje preliminariojoje sutartyje (susitarime sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį), joje susitarta (4 p.), kad, užtikrindamas sutarties sudarymÄ R.

M. G. J. 80 000 Lt sumoka prieÅ¡ pasiraÅ¡ant šį susitarimÄ . LikusiÄ pinigų sumÄ 70 000 Lt jis įsipareigoja sumokėti G. J. pirkimo – pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Å ios sutarties 7 punkte Å¡alys, numatydamos sutarties neįvykdymo pasekmes, susitarė, kad, jeigu pirkėjas atsisakytų pirkti sutartÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , tai jo duotas pardavėjui 80 000 Lt avansas negrÄ Å¾inamas. PrioritetiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas sutarties nuostatas lingvistiniu metodu (pažodžiui) ir tuo pačiu naudojantis sisteminiu metodu, taip pat vadovaujantis trečiojo asmens notarės R.

P. paaiÅ¡kinimu, kad atsakovas sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ , paklaustas dėl pinigų sumokėjimo, dėl to neprieÅ¡taravo, įvertinant į bylÄ pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovas buvo pajėgus sumokėti atsakovui nurodyto dydžio avansÄ 2010-09-07, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad į bylÄ pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad 80 000 Lt avansas atsakovui buvo sumokėtas (CPK 178 str., 185 str.). Apeliantės argumentÄ , kad ieÅ¡kovas sutarties sudarymo dienÄ nurodytos sumos neturėjo, paneigia ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, iÅ¡ kurių matosi, kad R.

M. 2009-11-26 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ â€“ už 25 000 Lt, 2010-06-11 pagal sutartį pardavė nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ â€“ už 115 000 Lt. IeÅ¡kovas į savo sÄ skaitÄ , esančiÄ DNB banke (buvęs pavadinimas DnB NORD bankas), 2010-06-11 iÅ¡ I. V. gavo 25 000 Lt, 2010-06-21 – 85 000 Lt; laikotarpiu nuo 2010-06-11 iki 2011-03-30 R. M. banko sÄ skaitos debetas – 118 254,24 Lt, kreditas – 118 015 Lt (t. 2, b. l. 80).

Apeliantė nurodo, kad tik dėl 34 000 Lt sumos byloje yra patikimi duomenys, kad R. M. tokiÄ sumÄ paėmė iÅ¡ banko sÄ skaitos po to, kai 2010-06-29 sumokėjo G. J. 20 000 Lt, tačiau tai nepaneigia teismo padarytos iÅ¡vados, jog 2010-09-07 sutarties sudarymo dienÄ R. M. buvo pajėgus sumokėti reikiamÄ sumÄ ir kad 80 000 Lt sumokėjo atsakovui.Apeliantės dėstomi argumentai dėl atsakovo priklausomybės nuo alkoholio, jo gebėjimo sudaryti didelės vertės sandorius, priimti atsiskaitymus, vertintini kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi atsakovė sandorio neginčijo Å¡iais skunde nurodomais pagrindais, o prašė pripažinti sandorį negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas be jos kaip bendraturtės sutikimo, be to, nėra duomenų, kad Å¡is sandoris bÅ«tų ginčytas paties atsakovo kaip sudarytas dėl apgaulės ar kitais pagrindais.

Dėl nuostolių priteisimo Apeliantas R. M. skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti, visiÅ¡kai tenkinant ieÅ¡kinį, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetant, tai reiÅ¡kia, kad jis ginčija ir teismo sprendimo dalį dėl 100 000 Lt netesybų nepriteisimo. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, kurioms esant abiejų Å¡alių elgesys nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties pripažintas nesÄ Å¾iningu ir neprotingu, dar kartÄ akcentuoja, kad ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti Å¡ių sumų priteisimo.

Tačiau apeliaciniu skundu yra ginčijama ir teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas reikalavimas dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimo, todėl Å¡is klausimas yra spręstinas. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo patyrė tiesioginių nuostolių, t. y. iÅ¡laidų, susijusių su ginčo name atliktais remonto darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas atlikęs kapitalinio remonto darbus ir dėl to patyręs iÅ¡laidų, veikė savo rizika, kadangi dėl tokių darbų atlikimo, teismo vertinimu, nebuvo gavęs savininkų sutikimo, netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus bei netinkamai taikė civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas.

Pažymėtina, kad sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia Å¡alims susitarti dėl bet kokių sÄ lygų, neprieÅ¡taraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovai iÅ¡ esmės pripažįsta, kad leido ieÅ¡kovui su Å¡eima įsikelti į atsakovams nuosavybės teise priklausantį namÄ po preliminariosios sutarties sudarymo iki pagrindinės sutarties sudarymo, tačiau tarp Å¡alių kilo ginčas dėl galimybės atlikti remonto darbus ir dėl Å¡ių darbų apimties.Kai asmuo, kuris nėra daikto savininkas, teisėtai naudojasi svetimu turtu, jis turi teisę atlikti jo pagerinimus tik gavęs Å¡io turto savininko leidimÄ , kadangi tai yra susiję su nuosavybės teisės neliečiamybės principu, pagal kurį bet kokie daikto pakeitimai ar pagerinimai gali bÅ«ti daromi tik savininkui su tuo sutikus.

Nėra skirtumo, su kokiu remontu – einamuoju ar kapitaliniu – susiję pagerinimai, bet kuriuo atveju tokie darbai turi bÅ«ti atliekami gavus savininko sutikimÄ . Å alių  2010-06-29 sudarytoje preliminariojoje sutartyje neaptarti ketinamo parduoti turto naudojimosi ypatumai, tačiau Å¡ios sutarties vykdymo metu iÅ¡kilus konfliktinei situacijai, atsakovas pasirašė po sutartyje trečiojo asmens L. V. padarytu prieraÅ¡u, leidžiančiu ne tik gyventi ginčo name, bet ir jame tvarkytis (remontuotis). Nors teismas sprendime padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai nedavė sutikimo dėl kapitalinio pobÅ«džio darbų atlikimo, tačiau teisėjų kolegija su tokia teismo padaryta iÅ¡vada nesutinka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovas atlikdamas remonto darbus, veikė savo rizika, neįvertino to, kad ir atsakovas G. J., leisdamas ieÅ¡kovui „tvarkytis (remontuotis)“ ginčo namÄ , tačiau konkrečiai su ieÅ¡kovu neaptardamas remonto darbų apimties, nenumatydamas leistinų darbų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus žodžiu duotÄ sutikimÄ remontuoti duÅ¡Ä , tualetÄ bei krosnį (Å¡ildymo katilÄ ), ir nesiimdamas priemonių tai padaryti vėliau, pats rizikavo, kadangi galėjo ir turėjo numatyti, kad nesudarius pagrindinės sutarties, ieÅ¡kovas gali reikalauti patirtų iÅ¡laidų, kurias jis patirs turėdamas atsakovo sutikimÄ â€žremontuotis“, atlyginimo (CK 6.63 str.), o ieÅ¡kovas atliko darbus turėdamas tokį sutikimÄ (leidimÄ ).

Nors atsakovė nedalyvavo pasiraÅ¡ant sutartyje dėl leidimo tvarkytis (remontuotis), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečių pretenzijų dėl to nereiÅ¡kė, iÅ¡skyrus tai, kad 2010-10-20 kreipėsi į prokuratÅ«rÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl to, kad asmenys, ketinę pirkti jai ir jos vyrui priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini) , iÅ¡varė jÄ iÅ¡ namų, iÅ¡metė, sulaužė namų apyvokos daiktus bei už namÄ nesumokėjo sutartos pinigų sumos (t. 1, b. l. 131-140).

Taigi iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad esminis nesutarimas tarp Å¡alių kilo ne dėl remonto darbų atlikimo fakto, tačiau dėl ieÅ¡kovų nesÄ Å¾iningo elgesio atsakovų kaip namo savininkų atžvilgiu (pažeidžiant jų daiktines teises, neleidžiant gyventi name) bei dėl grėsmės, kad nebus sumokėti pinigai už parduodamÄ namÄ ir atsakovai bus apgauti. Kaip matyti iÅ¡ atsakovės pateiktų procesinių dokumentų, juose ji neigė, kad leido gyventi ieÅ¡kovui su Å¡eima ginčo name, tačiau Prienų rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2011-07-25 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 1, b. l. 131-140), atsakovė, apklausiama kaip nukentėjusioji, parodė, kad pasiraÅ¡ant 2010-06-29 preliminariÄ jÄ sutartį, jos vyras leido namo pirkėjams įsikelti į namo antrÄ aukÅ¡tÄ ir įsirengti namÄ , teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 149, 151) atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui buvo leista atvažiuoti į namÄ ir pasiremontuoti, o gyventi – ne, taip pat, kad leista atlikti remonto darbus, susijusius su tualetu, duÅ¡u, Å¡ildymo katilu.

Todėl pripažintina, kad atsakovė iÅ¡ esmės pritarė jos sutuoktinio duotam leidimui „remontuotis“. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad preliminariosios sutarties dėl jos specifikos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, ir atsižvelgusi į tai, kad Å¡alių sudaryta preliminarioji sutartis suėjus joje numatytam terminui, pasibaigė neįvykdyta, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, ir ieÅ¡kovas neteko teisės reikalauti su juo sudaryti pagrindinę ginčo turto, kurį jis pagerino, pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau, vadovaujantis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, nustačiusi, kad ieÅ¡kovas nevengė sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovai neturėjo pretenzijų dėl ginčo namui atliktų remonto darbų, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įgijo teisę į nuostolių atlyginimÄ , nes prieÅ¡ingas konstatavimas nepagrįstai pažeistų Å¡alių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ , sudarytų pagrindÄ atsakovams nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita (CK 6.242 str.).

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 23 422,65 Lt nuostolių, kuriuos sudaro ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su santechnikos, elektros prekių, statybinių medžiagų, baldų, transporto paslaugų pirkimu už 2010 m. liepos – lapkričio mėn. laikotarpį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais nėra pagrindo pripažinti iÅ¡laidų, patirtų įsigyjant Å¡iuos daiktus: Å¡aldytuvÄ , viryklę – už 2998 Lt, virtuvės baldų komplektÄ ir stalÄ â€“ už 3 500 Lt, UAB „Inmondus“ baldus (kanapÄ ir kampÄ ) – už 1 720 Lt, UAB „Masonas“ baldus – už 678 Lt, medines pakabas - už 14,90 Lt bei 47,88 Lt, tualetinį popierių – už 43,62 Lt, indų ploviklį – už 2,29 Lt, ausų krapÅ¡tukus – už 3,67 Lt, viso – 9 008,36 Lt sumai, kadangi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad jis neturi galimybės Å¡ių daiktų iÅ¡sivežti, jais naudotis ar juos perleisti tretiesiems asmenims, taip pat nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai Å¡iuos daiktus sugadino ar sunaikino.

IeÅ¡kovas iÅ¡laidų lentelėje nurodė, kad jis įsigijo baldus iÅ¡ UAB „Masonas“ už 678 Lt, tačiau į bylÄ nėra pateikta Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų, todėl ir dėl Å¡ios priežasties jos negali bÅ«ti pripažintos ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais. Esant nurodytoms aplinkybėms, 14 414,30 Lt dydžio iÅ¡laidos pripažintinos ieÅ¡kovo patirtais nuostoliais, todėl jie priteistini ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų (CK 6.6 str., 6258 str.), kadangi remonto darbai atlikti bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausančiam turtui, kuriuo naudojasi abu atsakovai, prieÅ¡ingų duomenų į bylÄ nėra pateikta.

Dėl reikalavimo iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ ir kartu gyvenančiÄ Å¡eimÄ Apeliantė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ , ir Å¡ioje dalyje tenkinti jos reikalavimÄ â€“ iÅ¡keldinti R. M., A. V., L. V. su jiems priklausančiu turtu iÅ¡ namo, esančio (duomenys neskelbtini) , argumentuodama tuo, kad teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo teisėto ginčo namo valdymo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas teisėtai užvaldė atsakovams priklausantį ginčo namÄ , apeliantė iÅ¡ esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su Å¡ia teismo sprendimo dalimi, argumentų, todėl, nesant pateiktų teismo iÅ¡vadas paneigiančių argumentų, darytina iÅ¡vada, kad teismui nebuvo teisinio pagrindo spręsti dėl ieÅ¡kovo bei jo Å¡eimos iÅ¡keldinimo.

Konstatavus, kad pirmoji preliminarioji sutartis yra pasibaigusi, o kita – pripažinta negaliojančia, teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovas įpareigotas grÄ Å¾inti ginčo pastatÄ atsakovams, yra teisėta ir pagrįsta. IeÅ¡kovui nevykdant Å¡io teismo sprendimo, jis gali bÅ«ti vykdomas priverstinai (CPK 588 str., 763 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, susijusius tiek su faktiniu Å¡alių elgesiu, tiek su pinigų perdavimo-priėmimo fakto nustatymu, tačiau netinkamai taikė sandorių negaliojimÄ reglamentuojančias teisės normas, taip pat iÅ¡ dalies netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, numatančias nuostolių atlyginimÄ , todėl teismo sprendimas yra keistinas dėl materialinės teisės normų netinkamo taikymo ir įrodymų vertinimo (CPK 326 str. 3 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Pakeitus teismo sprendimÄ , perskirstomos Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). IÅ¡ dalies patenkinęs ieÅ¡kovo ir atsakovės L. J. pareikÅ¡tus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, dėl nepatenkintų reikalavimų dalies priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei – iÅ¡ ieÅ¡kovo – 1 648 Lt (123 422 Lt * 3 proc. – 1 000 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio), iÅ¡ atsakovų – dėl nepatenkintų reikalavimų dalies – 578 Lt (19 251 Lt * 3 proc.).

Apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo sprendimas pakeistas tokiu bÅ«du, kad ieÅ¡kovo reikalavimai patenkinti didesne dalimi – 114 414,30 Lt, atmesti dėl 109 099,23 Lt, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai visiÅ¡kai atmesti. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. IeÅ¡kovo patenkinti reikalavimai procentine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro 51 proc., t. y. 2 789 Lt žyminio mokesčio, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1 000 Lt (kuriuos ieÅ¡kovas sumokėjo, o 4 468,45 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo), likusi dalis – 1 789 Lt (2 789 Lt – 1 000 Lt), priteistina iÅ¡ jų lygiomis dalimis valstybei.

Atmetus kitÄ ieÅ¡kinio dalį, žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, t. y. 1 679,45 Lt, priteistina valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo. VisiÅ¡kai atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, iÅ¡ atsakovės L. J. bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos, nes ji yra atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (CPK 96 str.).IeÅ¡kovas už apeliacinį skundÄ sumokėjo 1 000 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios dalies – 2 468 Lt atleistas Kauno apygardos teismo 2013-01-16 nutartimi.

IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ (dėl 14 414,30 Lt), už tokio dydžio reikalavimÄ mokėtinas žyminis mokestis (432 Lt) priteistinas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 2 d., 3 d.). Netenkinus atsakovų apeliacinių skundų, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo jie yra atleisti, valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).   Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimÄ : panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu R.

M. ir G. J. susitarimas sudaryti 2010-09-07 pirkimo – pardavimo sutartį iki 2010-10-30 parduoti R. M. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) , už 150 000 Lt, patvirtintÄ Kauno miesto notarinėje kontoroje, notarinio registro Nr. 5-2-4728, nuo sudarymo momento, ir Å¡iÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti; priteistÄ R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iÅ¡ G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 000 Lt sumÄ padidinti iki 34 414,30 Lt; pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo: valstybei iÅ¡ R.

M. priteistÄ 1 648 Lt sumÄ padidinant iki 1 679,45 Lt; valstybei iÅ¡ L. J. ir G. J. priteistas po 289 Lt sumas padidinant iki 1 789 Lt; priteisiant R. M. iÅ¡ L. J. ir G. J. lygiomis dalimis 1 000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti R. M. iÅ¡ L. J. ir G. J. lygiomis dalimis 432 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. TeisėjaiAlė Bukavinienė Audronė Jarackaitė Danguolė Martinavičienė