e08ca319-49cd-4533-ba8a-3b11db3f55fd · Vilniaus apygardos teismas

 Administracinio teisės pažeidimo byla                                     Nr. ATP-123-312/2017                Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09889-2016-4 (S)                 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1;                                                                                         1.5.3; 21.1.7; 21.11.10; 21.13.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARIMAS 2017 m. vasario 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Ž. Č. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. gruodžio 16 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos, iÅ¡keltos S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, teisena, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bei netenkintas nukentėjusiojo Ž.

Č. prašymas priteisti atstovavimo išlaidas, panaikinimo, n u s t a t ė : S. K. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 19 d., apie 11.28 val., Vilniuje, Maironio g. 21, vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. girtumas, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai.

Tokiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 14 punktus ir padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos, iÅ¡keltos S. K. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, teisena nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, ir netenkintas nukentėjusiojo Ž. Č. praÅ¡ymas priteisti atstovavimo iÅ¡laidas.Apeliaciniu skundu Ž.

Č. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ , priimti naujÄ nutarimÄ ir priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas S. K. parodymus vertino kaip nuoseklius, o nukentėjusiojo bei įvykio vietoje buvusio liudytojo E. P. parodymus, kurie užfiksuoti ir jų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, kaip nenuoseklius, tačiau, kÄ patvirtino ir liudytojas R. P., S. K. dėl girtumo nesugebėjo nė žodžio iÅ¡tarti, todėl, galimai, įvykio gerai net neprisimena.

Jo parodymai yra prieštaringi ir vertintini kaip noras išvengti atsakomybės. Savo paaiškinime S. K. neneigia po alkoholio vartojimo vairavęs savo automobilį. Tai jis vadina parkavimusi. Apklausiamas teisme, S. K. nurodė, kad galėjo būti taip, kad važiavo koks nors sunkvežimis ir mašina galėjo sujudėti. Tokius parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai. Tuo tarpu, nei nukentėjusysis, nei liudytojas E. P. neturi jokio noro apkalbėti S. K., jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės sutampa su parodymais, duotais teisme.

Teismas E. P. parodymus vertino kaip nepatikimus, nes jis nematęs automobilių kontakto, kaip ir nukentėjusysis. Tai klaidinga teismo iÅ¡vada. Ž. Č. kontaktÄ pajuto dėl automobilio sujudėjimo, o liudytojas E. P. patvirtino matęs kaip nukentėjusiojo automobilis sujudėjo nuo S. K. vairuoto automobilio smÅ«gio, matė iÅ¡važiuojantį S. K., stebėjosi jo veiksmais, matė kaip nukentėjusysis sulaikė S. K. ir jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ . Automobilių apgadinimai yra užfiksuoti fotolentelėse.

Nukentėjusiojo automobilio apgadinimus patvirtino ir AB „Lietuvos draudimas“, iÅ¡mokėdama 106 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Abiejų automobilių apgadinimus ir kitas aplinkybes matė ir M. B. bei L. S., tačiau nukentėjusysis Å¡ių asmenų į teismo posėdį nekvietė dėl jų užimtumo darbe ir manydamas, kad S. K. kaltės įrodymų ir taip pakanka.Apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nurodė, jog S. K., pavartojęs alkoholio, niekur nesiruošė važiuoti, o laukė brolio, prie maÅ¡inos buvo atėjęs pasiimti daiktų, buvo atsisėdęs už vairo.

Tai tik gynybinė S. K. versija, nukentėjusysis jį sulaikė vairuojantį, kÄ matė ir liudytojas E. P.. Kaip parodė liudytojas R. P., jam jokių abejonių dėl S. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo nekilo. Å is liudytojas teismui parodė, kad buvo siekiama baigti konfliktÄ užpildžius deklaracijÄ , S. K. tam neprieÅ¡taravo, tačiau nustačius pastarojo girtumÄ , galimybės pildyti deklaracijÄ neliko. S. K. po įvykio vis priekaiÅ¡tavo nukentėjusiajam, kam Å¡is kvietė policijÄ , nes galėjo ir taip susitarti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiojo nuomone, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena S. K. atžvilgiu nutraukta nepagrįstai, duomenų, kad jis, bÅ«damas neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir apgadino nukentėjusiojo turtÄ , pakanka.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Å¡io straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatytus veiksmus, padarytus neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmens.

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla vairuotojui už KET pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog nepakanka duomenų konstatuoti, kad S. K. padarė jam inkriminuotÄ administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.S. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame jis kaltinamas pažeidęs KET 9 ir 14 punktus, t. y. tuo, kad bÅ«damas neblaivus, kai nustatytas 2,56 prom. girtumas (+- 1,7 %), vairavo automobilį VW Polo, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė stovintį automobilį „Opel“ bei jį apgadino.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis Ž.

Č. 2016 m. liepos 19 d., per pietų pertraukÄ , Vilniuje, Maironio g. 21 esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, gulėjo ant savo automobilio „Opel“ galinės sėdynės, kuomet pajuto smÅ«gį į automobilio priekinę dalį, nuo ko automobilis sujudėjo. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nukentėjusysis pamatė prie priekinio bamperio esantį ir jau iÅ¡važinėjantį automobilį „VW Polo“. Ž. Č. sustabdė Å¡io automobilio vairuotojÄ S. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas ir kuris savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo nepripažino, todėl nukentėjusysis nutarė kreiptis į policijÄ .

Tokias įvykio aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Antrojo būrio vyriausiojo patrulio 2016 m. liepos 19 d. tarnybinis pranešimas (b. l. 4), pranešimo apie įvykį pažyma (b. l. 5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 7), liudytojo E. P. ir nukentėjusiojo Ž. Č. 2016 m. liepos 19 d. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 9, 10), šių asmenų ir eismo įvykį fiksavusio policijos pareigūno R.

P. parodymai teisme (b. l. 39-41, 90-91), Vyriausiojo apskrities policijos komisariato siunčiama informacija draudimo bendrovei (b. l. 52). Savo tarnybiniame praneÅ¡ime policijos pareigÅ«nas nurodė, kad Å¡io įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai (b. l. 4), duodamas parodymus teisme, jis patvirtino, kad atvykęs į įvykio vietÄ pastebėjo apgadintÄ nukentėjusiojo automobilio bamperį, abejonių dėl įvykio jam nekilo (b. l. 90). IÅ¡ papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad yra užfiksuotas abiejų automobilių priekinių bamperių apgadinimas (b. l. 8).

Nors automobilio „Opel“ apgadinimai vizualiai ir yra nežymÅ«s, tačiau tai, kad priekinis bamperis yra pajudėjęs iÅ¡ vietos ir ant jo esamÄ Ä¯lenkimų, matyti iÅ¡ fotolentelėje esančių nuotraukų (b. l. 18), taip pat iÅ¡ prie bylos pridėtų atspausdintų nuotraukų ir nuotraukų, esančių skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 62-65, 68-70, 94). Pažymėtina, kad tai nėra slystamojo pobÅ«džio pažeidimai ir jie galėjo atsirasti bÅ«tent tokio kontakto metu, t. y. automobiliui „VW Polo“ priekine dalimi atsirėmus į nukentėjusiojo automobilio priekinį bamperį.

Automobilio „Opel“ priekinio bamperio apgadinimus nustatė ir AB „Lietuvos draudimas“ vertintojas (b. l. 49), todėl Ž. Č. buvo atlyginti su transporto priemonės remontu susiję nuostoliai (b. l. 54, 57-61). Tai, kad į eismo įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nui, S. K. buvo neblaivus (2,56 prom. +- 1,7%), patvirtina alkotesterio rodmenys (b. l. 13), kad nuo Å¡io asmens buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas ir jis vizualiai atrodė neblaivus, taip pat nurodė liudytojai E. P. ir R. P. bei nukentėjusysis Ž.

Č. (b. l. 4, 9, 10, 39-40, 90-91). Pats S. K. sutiko, kad per pietus su kolegomis vartojo alkoholį (b. l. 38-39), tÄ patvirtino ir liudytojais apklausti jo kolegos - I. B., S. S. ir V. S. (b. l. 41-42). Nors S. K. nesutiko vairavęs jam priklausantį automobilį „VW Polo“ ir sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Opel“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neginčijamai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis Ž.

Č. tiek savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 10), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 39-40), nuosekliai tvirtino, kad vos pajutęs smūgį į savo automobilį, jis iš jo išlipo ir priešais pamatė automobilį „VW Polo“, kuris jau išvažinėjo iš įvykio vietos ir kurį vairavo S. K.. Kad būtent S. K. vairuotas automobilis „VW Polo“ atsitrenkė į automobilį „Opel“, nurodė ir liudytojas E. P., kuris įvykio metu sėdėjo savo automobilyje, stovėjusiame per kelis automobilius nuo įvykio vietos.

Nors liudytojas ir nematė paties kontakto, nes, kaip teigė, naršė telefone, tačiau jis matė, kaip sujudėjo automobilis „Opel“, tuomet iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio ir matė, kaip „VW Polo“ važiuoja atgal nuo automobilio „Opel“, o Ž. Č. jį stabdo (b. l. 40-41). Skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojas E. P. savo 2016 m. liepos 19 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nėra nurodęs, kad eismo įvykio metu jis stovėjo Å¡alia ir viskÄ matė (b. l. 9), jo parodymai nėra neaiÅ¡kÅ«s ir neiÅ¡samÅ«s, atvirkščiai, liudytojas laikėsi nuoseklios pozicijos ir paaiÅ¡kino, kÄ jis matė tiesiogiai, o kokias iÅ¡vadas padarė pats iÅ¡ susiklosčiusių aplinkybių visumos.

Jo parodymai sutampa su kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais, nėra jokių duomenų, kad pastarasis yra suinteresuotas apkalbėti S. K., todėl nėra jokio teisinio pagrindo tokius parodymus laikyti nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismas šio liudytojo parodymus laiko teisiškai reikšmingais ir jais vadovaujasi.S. K. teisme nurodytos aplinkybės, kad jis automobilio „VW Polo“ nevairavo, o buvo į jį atėjęs tik pasiimti daiktų, laikytina jo gynybine versija, siekiant išvengti atsakomybės. Savo 2016 m. liepos 19 d. rašytiniame paaiškinime jis nurodė parkavęsis automobiliu „VW Polo“, kuomet prie jo priėjo priešais stovėjusio automobilio „Opel“ vairuotojas ir pasakė, kad jis šį automobilį kliudė (b. l. 11).

Tai, kad asmuo parkavosi, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad jis vairavo automobilį, ir paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, aiÅ¡kindamas įvykio aplinkybes, buvo nuoseklus. S. K. teiginys, kad automobilis galėjo sujudėti, nes pro Å¡alį galėjo važiuoti sunkvežimis, vertintinas kritiÅ¡kai, nes nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis, todėl yra deklaratyvus. Be to, nukentėjusysis patikino, kad tuo metu pro Å¡alį nevažiavo jokie automobiliai (b. l. 39).

Tai, kad liudytojai I. B., S. S. ir V. S. nurodė, jog S. K. nesiruošė niekur važiuoti, nes jį turėjo pasiimti brolis, S. K. kaltės nepaneigia, kadangi to, kas vyko automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, liudytojai nematė (b. l. 41-42). Pažymėtina, kad apeliacinio skundo teiginys, jog S. K. po įvykio vis priekaiÅ¡tavo nukentėjusiajam, kam Å¡is kvietė policijÄ , nes galėjo ir taip susitarti, nelaikytinas S. K. kaltę pagrindžiančiu įrodymu, kadangi tokių pastarojo pasisakymų niekas daugiau negirdėjo ir negali patvirtinti.

Taip pat jo kaltės įrodymu nelaikytinas ir administracinio teisės pažeidimo byloje esantis eismo įvykio deklaracijos blankas (b. l. 78). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡is blankas jokių individualizuojančių ir konkrečių duomenų nesuteikia, jis yra tik pradėtas pildyti ir jame įraÅ¡ytas tik nukentėjusiojo vardas ir pavardė, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kontaktinių duomenų nėra, todėl tokia eismo įvykio deklaracija negali patvirtinti, kad ir S. K. siekė jÄ užpildyti ir pripažino savo kaltę.

Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių S. K. kaltę, ir byloje laiko nustatytu, kad būtent S. K. 2016 m. liepos 19 d., apie 11.28 val., Vilniuje, Maironio g. 21, vairavo automobilį „VW Polo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 prom. (+- 1,7%) girtumas, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovintį automobilį „Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino.

Tokie S. K. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Esant tokioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ S. K. nutraukė nepagrįstai.Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrÄ sias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimÄ yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytÄ teisės pažeidimÄ , nustatytose ribose, tiksliai laikantis Å¡io kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.Apeliaciniame skunde neaptariamas skirtinos administracinės nuobaudos klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, nuobaudÄ skiria ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose ir to nelaiko apeliacinio skundo ribų peržengimu.

Individualizuodamas pažeidėjui skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumÄ , kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors S. K. praeityje administracine tvarka baustas tik vienÄ kartÄ (2004 m. birželio 9 d. pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas), tačiau nagrinėjamu atveju, padarė Å¡iurkÅ¡tų tyčinį KET pažeidimÄ , keliantį didelę grėsmę kitų asmenų sveikatai bei turtui, ir tik atsitiktinumo dėka sukelto eismo įvykio metu nekilo sunkių pasekmių.

Savo kaltės jis nepripažino, nuoÅ¡irdžiai nesigailėjo. S. K. yra dirbantis, nevedęs, vaikų neturi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Ä®vertinus padaryto administracinio teisės pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidėjo asmenybę, laikytina, kad proporcingumo ir protingumo kriterijus atitiks minimalaus dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.Proceso dalyvių iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kompensavimÄ reglamentuoja ATPK 279 straipsnis, kuriame nustatyta, kokios konkrečios iÅ¡laidos, kokiems konkretiems proceso dalyviams ir kokia tvarka gali bÅ«ti kompensuojamos.

Kadangi išlaidų atlyginimo klausimas ATPK yra sureguliuotas, panašių kitų teisės aktų taikymas yra negalimas. ATPK 279 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiesiems gali būti kompensuojama:

1) darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimÄ nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaiÅ¡o dėl atvykimo į organÄ (pas pareigÅ«nÄ ), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylÄ ;

2) jų turėtos iÅ¡laidos dėl atvykimo į organÄ (pas pareigÅ«nÄ ), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Galimybės kompensuoti nukentėjusiajam administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procese patirtų iÅ¡laidų, susijusių su atstovo (advokato) darbo apmokėjimu, ATPK normos nenumato, todėl Å¡ioje dalyje nukentėjusiojo Ž. Č. apeliacinis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, n u t a r i a: Ž. Č. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimÄ dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo ir priimti naujÄ nutarimÄ :S. K. pripažinti kaltu, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytÄ pažeidimÄ , ir skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ 1 158 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių) Eur dydžio baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams.NutarimÄ dalyje dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo palikti nepakeistÄ .IÅ¡aiÅ¡kinti, kad baudÄ pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį numerį (ROIK) ir įmokos kodÄ 1001.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sÄ skaitos: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB DNB banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Å iaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, Å¡is nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.Nutarimas neskundžiamas.

             Teisėja                                                                        Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė