2019-10-29 Nr. AB-20706-3-62-3-00327-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1554-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00327-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ skundą atsakovui Alytaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Minola“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalį „Dėl UAB „Minola“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Taryba ginčijamu sprendimu už prekybos alkoholiu pažeidimus apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Minola“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir baras), nuo 22.00 iki 8.00 val., t. y. faktiškai uždarydama barą, nes baras dirba nuo 21.00 val. iki 03.00 val. ryto. Atsakovas priimdamas Sprendimą rėmėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateikta informacija, kurioje nurodyta, jog bare nustatytas pažeidimas dėl alkoholinių gėrimų pardavimo neatidarytoje pakuotėje ir nesuvartojant jo vietoje (2016 m. lapkričio 17 d. priimtas nutarimas byloje Nr. ATK2-133/16), bei Alytaus Apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus AVPK) pateikta informacija, kad 2016 m. liepos 16 d. bare nustatytas šampanizuoto vyno butelio pardavimo pažeidimas, tačiau dėl šio fakto vyksta teisminis ginčas.

2.2. Priimant ginčijamą sprendimą nebuvo analizuota situacija Alytaus mieste, neatsižvelgta į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimus, kurie draudžia priimti sprendimus, galinčius turėti įtakos konkurencijai tame rajone. Svarstydama UAB „Minola“ klausimą Taryba buvo informuota, jog po paskutinių nustatytų pažeidimų pakeistas baro vadovas ir visą vadovavimą perėmė naujas savininkas. Priimtas Sprendimas pareiškėjui reiškia, jog baras privalo būti likviduotas ir jo veikla baigta, atleidžiant jame dirbančius darbuotojus. Be to, priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti sprendimo nagrinėjimo procedūriniai klausimai, nes Sprendimas priimtas dviejų atskirų ūkio subjektų atžvilgiu jų neatskiriant ir neindividualizuojant padarytų pažeidimų.

3. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bare svarstė ir sprendimą priėmė atsižvelgusi į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017 m. sausio 16 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“ ir Alytaus AVPK raštą Nr. 52-S. Priimdama ginčijamą sprendimą Taryba siekė apsaugoti teisėje galiojančius pricipus ir vietos bendruomenės interesus. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas) įtvirtintu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, o savivaldybių taryboms deleguota teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, yra viena iš šių tikslų siekimo priemonių. Alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimo galimybė nustatyta įstatymine nuostata, nukreipta apsaugoti viešąjį interesą. Prekyba naktį alkoholiu gali sukelti neigiamas pasekmes visuomenei, sukelti pavojų visuomenės narių sveikatai, nuosavybės saugumui, nepilnamečių saugumui ir sąlygoti kriminogeninės situacijos pablogėjimą. Pareiškėjas pats pasirinko baro vietą, įvertino galimą konkurenciją ir verslo riziką, t. y. aplinkybę, jog netoli veikia kitas baras ir dėl to gali būti mažesni klientų srautai, mažesnės pardavimo apimtys.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad viena iš ginčijamo sprendimo priėmimo sąlygų buvo tai, jog Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2016 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėjui taikė ekonominę sankciją už tai, kad 2016 m. rugsėjo 17 d. barmenė po 22.00 val. pardavė vieną butelį putojančio vyno, neatidariusi taros. Nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas imperatyvus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimas parduoti alkoholinį gėrimą tik vartoti vietoje ir atidarytoje pakuotėje. Pirkėjui buvo sudarytos visos galimybės tokį neatidarytą alkoholinį gėrimą išsinešti uždarytoje gamyklinėje taroje. Pareiškėjui už tokį pažeidimą paskirta 361 Eur bauda, kuri buvo sumokėta. Sprendimo priėmimą taip pat sąlygojo tai, jog Alytaus AVPK 2017 m. sausio 30 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija apie tai, kad 2016 m. liepos 16 d. bare, (duomenys neskelbtini), barmenė pardavė po 22.00 val. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno „Alita“, gamykliniu būdu uždarytoje taroje. Tokiu būdu, pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir už tokį pažeidimą Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. ATK-2-114 jam paskirta 300 Eur bauda.

6. Pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-1727-790/2017 pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas pakeisti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimą Nr. ATK-2-114, skiriant UAB „Minola“ minimalią 144 Eur baudą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

7. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 17 d. nutarimas taikyti pareiškėjui ekonominę sankciją už tai, jog 2016 m. rugsėjo 17 d. barmenė po 22.00 val. pardavė vieną butelį putojančio vyno, neatidariusi taros, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. ATK-2-114 pareiškėjui taikyti ekonominę sankciją už tai, kad 2016 m. liepos 16 d. bare, (duomenys neskelbtini), barmenė pardavė po 22.00 val. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno „Alita“ gamykliniu būdu uždarytoje taroje – leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo bare, adresu (duomenys neskelbtini), naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką visuomenės nesaugios aplinkos sukūrimui. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo dalis dėl pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimta atsižvelgus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytą gyventojų ar kitų institucijų, policijos komisariatų pasiūlymus, todėl nurodytas Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas sudarė teisėtą pagrindą priimti ginčijamą sprendimo dalį.

8. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teismas padarė išvadą, kad iš visumos Tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. T-55 lydinčių dokumentų (gyventojų pranešimai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Alytaus AVPK siūlymai, sprendimo projekto aiškinamasis raštas) galima suprasti ginčijamos sprendimo dalies priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis. Iš ginčijamo sprendimo įžanginės dalies matyti, kokiomis teisės aktų normomis remdamasis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui apribojimą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekiauti alkoholiniais gėrimais ir leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 08.00 val. iki 22.00 val. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su konkurencijos laisvės neužtikrinimu, teismas pažymėjo, kad atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies numatytomis sąlygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtą subjektų ratą, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais ir riboti jų prekybos laiką alkoholiu, todėl negalėjo išvengti skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo skirtingiems ūkinės veiklos subjektams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais skirtingose prekybos vietose. Tokia išimtis neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai, kuri įtvirtina draudimą viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus.

10. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo, kaip juridinio asmens, nors ir turinčio teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pagrindinė veiklos rūšis – viešasis maitinimas – maisto ir kitų prekių, tarp jų ir alkoholio ir tabako gaminių mažmeninė prekyba. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog vien tik prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 22.00 iki 08.00 val. sudarys sąlygas visiškai nutraukti baro, esančio (duomenys neskelbtini), veiklą, atleisti darbuotojus, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, bankrutuoti. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi ne vien tik naktinį barą, esantį (duomenys neskelbtini), bet ir kitą barą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat vykdo prekybą alkoholiniais gėrimais ir kuriam tokios prekybos laikas nėra apribotas.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

11.1. Teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad Alytaus AVPK pateikta išvada neatitinka tikrovės. Teismas ne vieną kartą reikalavo pateikti policijos atlikto tyrimo medžiagą dėl Alytaus AVPK rašte Nr. 52-S nurodytos informacijos, tačiau Alytaus AVPK jokios medžiagos nepateikė. Teismas priimdamas sprendimą ir aiškindamasis vieną iš pagrindinių sąlygų, dėl kurių buvo sutrumpintas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, nurodė, jog policijos pateikta informacija, nors ir nepasitvirtino, tačiau „negalima vertinti, jog gyventojų policijos iškvietimai buvo nepagrįsti“. Toks teismo požiūris į teikiamus įrodymus iškraipo teismų praktikoje įtvirtintą pagrindinį principą – asmuo yra nekaltas, kol neįrodoma jo kaltė. Šiuo atveju teismas vadovavosi prielaidomis, kurios nebuvo objektyviai pagrįstos. Teismas šią aplinkybę interpretavo ne pagal faktą, o tik pagal teismo vidinį įsitikinimą.

11.2. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, jog už 30–50 metrų yra kitas baras „Juoda katė“ su boulingu ir bilijardo stalais ir tik ten gali susirinkti tokio dydžio kompanija, kaip nurodyta Alytaus AVPK rašte Nr. 52-S. Pareiškėjo bare yra tik trys staliukai ir ten negali susirinkti tokio dydžio kompanija, kuri nurodyta policijos pranešime. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra objektyvių faktinių duomenų, kuriais grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams.

11.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą taip pat rėmėsi aplinkybe, jog buvo nustatyti du pažeidimai. Teismas sutiko, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dėl apribojimo kreipėsi nurodydamas tik vieną pažeidimą – 2017 m. rugsėjo 17 d. pažeidimą. Dėl kito pažeidimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jokių papildomų sankcijų neprašė taikyti, pripažindamas, kad dėl anksčiau įvykusio pažeidimo dar nėra priimtos sankcijos. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi kreipimasis į teismą sustabdo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nutarimo vykdymą. Taigi iš dviejų pažeidimų antras pažeidimas yra ginčijamas ir jis negali būti laikomas kaip sunkinanti ar charakterizuojanti aplinkybė ir ja negali remtis. Tuo tarpu teismas šį faktą įvardijo kaip esminę aplinkybę, leidžiančią palikti galioti Tarybos Sprendimą.

11.4. Teismas sprendime taip pat nepasisakė dėl bendro sprendimo priėmimo dviejų skirtingų uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu.

12. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo:

12.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą išsamiai pasisakė ir nurodė, kad šio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatos, o šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taryba priimdama ginčijamą sprendimą privalėjo atsižvelgti ir reaguoti į institucijų gautus raštus ir siūlymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai lyginant su kitomis įmonėmis, kurios laikosi Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyto draudimo parduoti gėrimus uždarytoje pakuotėje ir leisti išsinešti.

12.2. Ginčo atveju į Alytaus miesto savivaldybę raštiškai savo iniciatyva kreipėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, kuris nurodė ir pabrėžė, kad pareiškėjo baras, esantis (duomenys neskelbtini), pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, draudžiantį prekybą alkoholiniais gėrimais nuo 22.00 iki 08.00 val. t. y., pažeidė draudimą parduoti alkoholinius gėrimus uždarytoje pakuotėje ir pardavė policijos komisariato pareigūnei alkoholinį gėrimą uždarytoje pakuotėje vartoti ne vietoje. Alkoholio kontrolės įstatymo leidėjas numatė dvi sąlygas, kurioms esant yra taikoma Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas, pirmame sakinyje numatyto draudimo išimtis – pirmoji sąlyga parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje, ir antroji sąlyga – vartoti tik vietoje. Taigi remiantis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pateikta informacija pareiškėjas nevykdė nei vienos iš sąlygų, t. y., pardavinėjo alkoholinius gėrimus gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje ir nesiėmė jokių teisėtų priemonių bei efektyvių veiksmų, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami pareiškėjo bare.

12.3. Nors pareiškėjas teigia, kad teismas nekreipė dėmesio į aplinkybę, jog šalia baro yra kitas baras „Juoda katė“, kuriame gali susirinkti tokio dydžio kompanija, kaip nurodoma Alytaus AVPK rašte Nr. 52-S, tačiau pareiškėjas pats pasirinko baro vietą ir įvertino situaciją, jog netoli veikia kitas baras „Juoda katė“. Be to, byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad Alytaus AVPK rašte Nr. 52-S nurodytas įvykis (muštynės) įvyko šalia pareiškėjo baro, esančio (duomenys neskelbtini).

12.4. Taryba priimdama ginčijamą sprendimą dvejais atskirais punktais apribojo dvejoms skirtingoms įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, nes joks teisės aktas nereglamentuoja ir juo labiau neįpareigoja Tarybos priimti du atskirus sprendimus dėl skirtingoms įmonėms apribojimo alkoholiniais gėrimais laiko. Dėl nurodytų priežasčių Taryba nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, apribodama skirtingais punktais prekybos alkoholiniais gėrimais laiką dviems skirtingoms įmonėms.

13. Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2018 m. gruodžio 7 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1785- 629/2018 atmetė UAB „Minola“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo panaikinimo, kuriuo patvirtintas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. ATK2-114/16 teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-55 dalies „Dėl UAB „Minola“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatuodamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

17. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

18. Mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais yra ūkinė veikla, kuri patenka į Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 46 straipsnio 1 dalyje ginamą ūkinės veiklos laisvės sritį. Kita vertus, Konstitucinis Respublikos Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2004 m. sausio 26 d. nutarime yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą, teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas turi nustatyti ne tik būtinus reikalavimus, kuriuos turi atitikti ūkio subjektai, siekiantys gauti licencijas užsiimti didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais (kaip ir bet kuria kita licencijuojama veikla), bet ir reikalavimus, kurių turi laikytis tokias licencijas gavę asmenys (žr. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą). Toks reguliavimas yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme, kuris reguliuoja teisinius santykius, priskirtinus viešajai teisei. Šiuo įstatymu nustatytomis administracinėmis priemonėmis yra varžoma asmens ūkinės veiklos laisvė alkoholio gamybos, prekybos ir vartojimo srityje, tačiau tuo yra siekiama pozityvių Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų (mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus), įtvirtinant atitinkamus reikalavimus vertimuisi ūkine veikla (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 2 d., 4 str. 1 d.).

19. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

20. Minėtoje įstatymo normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos tiek siekiant apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, tiek priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015; 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-745-525/2016; 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-608-602/2016 ir kt.).

21. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko apribojimo, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas, į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas, turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013; 2016 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-261/2016).

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, o byloje reikšmingoms aplinkybėms nustatyti teismas surinko pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl skunde pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas Alytaus AVPK 2017 m. sausio 30 d. rašte nurodytą pažeidimą, susijusį su tuo, jog 2016 m. liepos 16 d. bare, (duomenys neskelbtini), barmenė po 22.00 val. pardavė vieną butelį fermentuoto putojančio vyno „Alita“ gamykliniu būdu uždarytoje taroje, vertino kaip esminį, sunkinantį pareiškėjo atsakomybę, nors dėl nurodyto pažeidimo vyko teisminis ginčas.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su nurodytais pareiškėjo teiginiais. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 17 d. nutarimas pareiškėjui taikyti ekonominę sankciją už tai, jog 2016 m. rugsėjo 17 d. barmenė po 22 val. pardavė vieną butelį putojančio vyno neatidariusi taros, tiek Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimas Nr. ATK-2-114 pareiškėjui taikyti ekonominę sankciją už tai, jog 2016 m. liepos 16 d. bare, (duomenys neskelbtini), barmenė pardavė po 22 val. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno „Alita“ gamykliniu būdu uždarytoje taroje, leidžia daryti išvadą apie pareiškėjo bare naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais metu užfiksuotus teisės pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką visuomenės nesaugios aplinkos sukūrimui. Pirmosios instancijos teismas neišskyrė pažeidimo, nustatymo 2016 m. liepos 16 d., kaip esminio, taip pat nevertino jo kaip sunkinančio pareiškėjo atsakomybę. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1727-790/2017 buvo atmetęs pareiškėjo skundą dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. ATK-2-114 panaikinimo, tačiau sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs, nedraudžia teismui, nagrinėjančiam bylą, vertinti aplinkybes, susijusias su nustatytu pažeidimu, kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste.

25. Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. T-55 „Dėl UAB „Minola“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Alytaus AVPK rašte Nr. 52-S pateikta informacija, skundžiamą sprendimą grindė prielaidomis, kadangi policijos rašte nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, teisėjų kolegija pažymi, kad Alytaus AVPK 2017 m. sausio 30 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ pateikta informacija apie tai, jog: 2016 m. liepos 16 d. bare, (duomenys neskelbtini), barmenė pardavė po 22 val. vieną butelį fermentuoto putojančio vyno „Alita“ gamykliniu būdu uždarytoje taroje.

Tokiu būdu, pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas ir už tokį pažeidimą pareiškėjui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. ATK-2-114 paskirta 300 Eur bauda; 2016 m. rugsėjo 17 d. barmenė neatidariusi taros po 22.00 val. pardavė vieną butelį putojančio vyno „Alita saldus“, tokiais veiksmais pažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas (b. l. 13–16). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Alytaus AVPK pateikta informacija, kadangi dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjui paskirtos baudos, iš kurių vieną pareiškėjas sumokėjo geranoriškai, o dėl kitos vyko teisminis ginčas, tačiau pareiškėjo skundai tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti.

Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas Alytaus AVPK 2017 m. sausio 30 d. rašte nurodytas aplinkybes apie 2016 m. spalio 21 d. policijoje gautą gyventojų pranešimą dėl šūkaujančių keturių neblaivių asmenų ir 2016 m. gruodžio 25 d. – pranešimą apie tai, jog prie naktinio baro mušasi 10–15 žmonių, vertino nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, todėl savo išvadas padarė įvertinęs bylos faktinių aplinkybių, pateiktų įrodymų ir pareiškėjo paaiškinimų visumą. Teisėjų kolegijos nuomone, Alytaus AVPK 2017 m. sausio 30 d. rašte pateikta informacija apie viešosios tvarkos pažeidimus teritorijoje, kurioje veikia baras, patvirtina, poreikį imtis papildomų priemonių užtikrinant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą toje miesto dalyje, todėl atsakovas pagrįstai taikė alkoholio prekybą ribojančias priemones, kaip proporcingą ir veiksmingą priemonę viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo tikslams pasiekti.

Pareiškėjui ne kartą buvo taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus ir tai yra reikšminga aplinkybė konstatuojant taikytų priemonių proporcingumą ribojant alkoholio prekybą viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo tikslams pasiekti šios bylos kontekste.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bendro sprendimo priėmimo dviejų skirtingų uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus, nurodė, jog pareiškėjas jų nedetalizavo, o pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų, priimant ginčijamą sprendimą, nenustatyta. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei įstatymuose, nei teisės aktuose nėra įtvirtintas imperatyvus reikalavimas priimti du atskirus sprendimus dėl skirtingoms įmonėms taikomo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo. Įstatymų leidėjas nustatęs viešojo administravimo subjektui pareigą pagrįsti priimamą administracinį aktą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir motyvuoti taikomas poveikio priemones (VAĮ 8 str. 1 d.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš visumos Tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. T-55 lydinčių dokumentų (gyventojų pranešimai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento ir Alytaus AVPK siūlymai, sprendimo projekto aiškinamasis raštas (b. l. 13–16, 21, 51–53) galima suprasti ginčijamos sprendimo dalies priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis. Iš ginčijamo sprendimo įžanginės dalies matyti, kokiomis teisės aktų normomis remdamasis atsakovas nusprendė taikyti pareiškėjui apribojimą bare, esančiame (duomenys neskelbtini), prekiauti alkoholiniais gėrimais ir leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 08.00 val. iki 22.00 val., kas sudaro pagrindą konstatuoti Sprendimo atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pabrėžtina ir tai, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas Tarybos posėdyje, kuriame priimamiems sprendimams taikoma administracinė faktinių duomenų rinkimo, analizės ir vertinimo, jų projektų rengimo bei derinimo procedūra, o visa reikšminga faktinė ir teisinė informacija teikiama tarybos nariams pasirengimo tarybos posėdžiams stadijoje ir vertintina, kaip sudėtinė administracinės procedūros, pasibaigiančios balsavimu, dalis. Balsavimo rezultato fiksavimas trumpa sprendimo forma nepažeidžia VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

30. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, o pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas kitokio pobūdžio įrodymų vertinimas nėra pagrindas pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadas nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Minola“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė