Legislator Case Law & Legislation
2021-03-31 Nr. CB-3126-2-68-3-18150-2020-8 AI generated

2021-03-31 Nr. CB-3126-2-68-3-18150-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2021-03-31 Nr. CB-3126-2-68-3-18150-2020-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2021 m. kovo 24 d. gautu ieškovo P. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą, Ieškovas P. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams V. B. ir sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas kasacinio skundo 2-ajame puslapyje nurodė, kad grindžia jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais, t. y. visais įstatymo galimais kasacijos pagrindais. Vis dėl to, tolesnis kasacinio skundo turinys patvirtina, kad bent kokių ieškovo teiginį atskleidžiančių argumentų dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto kasacijos pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda) buvimo tiesiog nėra. Remdamasi tuo, atrankos kolegija laiko, kad ieškovas kasacinį skundą padavė CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Legislator headnote

AI generated

2021-03-31 Nr. CB-3126-2-68-3-18150-2020-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-1692

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18150-2020-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 24 d. gautu ieškovo P. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovas P. R. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams V. B. ir sodininkų bendrijai „Elfa“ dėl nuostolių atlyginimo, įpareigojimo nustatymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas kasacinio skundo 2-ajame puslapyje nurodė, kad grindžia jį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais, t. y. visais įstatymo galimais kasacijos pagrindais. Vis dėl to, tolesnis kasacinio skundo turinys patvirtina, kad bent kokių ieškovo teiginį atskleidžiančių argumentų dėl CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto kasacijos pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda) buvimo tiesiog nėra. Remdamasi tuo, atrankos kolegija laiko, kad ieškovas kasacinį skundą padavė CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.1 straipsnio, 4.22 straipsnio, 4.34 straipsnio, 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 ir 31 punktų nuostatas, nepagrįstai nekvalifikavo gyvatvorės kaip kilnojamojo daikto, nepagrįstai sutapatino nuosavybės ir valdymo teises į gyvatvorę su jos priklausomybe ieškovo žemės sklypui, nekvalifikavo gyvatvorės įgijimo pagrindų pagal sandorius taikytinus kilnojamiems daiktams, ko pasėkoje ieškovo nelaikė gyvatvorės savininku ar valdytoju, laikė jį neatsakingu už jos naudojimą bei pažeidimų šalinimą; 2) apeliacinės instancijos teismui be pagrindo nepripažinus ieškovo gyvatvorės savininku arba valdytoju, pažeidžiant CK 6.249 straipsnio 1 ir 5 dalių, 6.251 straipsnio nuostatas, nebuvo tenkintas jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo; 3) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 1.138 straipsnio, 4.42 straipsnio ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 5 dalies nuostatas ir apsiribodamas tuo, kad gyvatvorė yra Nacionalinės žemės tarnybos nuosavybėje, neanalizavo ieškovo teisėto intereso išsaugoti gyvatvorę toje pačioje vietoje; 4) apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 314 straipsnio nuostatas ir neleisdamas pateikti visų būtinų įrodymų dėl gyvatvorės lokalizacijos ieškovo ir valstybinės žemės dalyje bei dokumentų dėl pradėtos įsiterpusios valstybinės žemės dalies, kurioje yra gyvatvorė, išpirkimo procedūros, neatskleidė šioje dalyje civilinės bylos esmės, padarė procesinį pažeidimą, kuris lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialinės ir proceso teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas įrodymų netiria ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, t. y. jos kasaciniame teisme iš naujo nenustatomos (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi) (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai taikytini ir asmenų paduodamiems kasaciniams skundams (CPK 340 straipsnio 5 dalis, 347 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovas kasaciniame skunde nurodė, kad trečiuoju asmeniu yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos administracijos struktūros, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 3D-186, 13 punktu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos struktūrą, be kitų teritorinių skyrių, sudaro Vilniaus miesto skyrius (13.48 punktas), Vilniaus rajono skyrius (13.49 punktas). Todėl ieškovo nurodyto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriaus tarp minėtų teritorinių skyrių nėra. Be to, ieškovas nenurodė trečiojo asmens privalomo rekvizito – juridinio asmens kodo.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK nustatytų bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, taip pat CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas ieškovo prašymas stabdyti prašomo peržiūrėti procesinio sprendimo vykdymą.

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti P. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 96,78 (devyniasdešimt šešis eurus 78 ct) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6 „Swedbank“ AB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas