e088b517-aa75-43a2-b6fc-3419e2a6fdde · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-277-260/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17358-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės R.

J. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieÅ¡kovo T. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei R. J. J. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡keldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtÄ butÄ , kuris anksčiau nuosavybės teise priklausė atsakovei, jis įsigijo iÅ¡ varžytynių 2017 m. liepos 31 d., tačiau atsakovė geruoju iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio buto neiÅ¡sikelia.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė teisme ginčija varžytynių teisėtumÄ dėl per mažos buto kainos, kurių pagrindu ieÅ¡kovas įgijo atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butÄ ir paskolos sutarties dalį dėl per didelių palÅ«kanų, pagal kuriÄ vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovės antstolė pardavė jai priklausantį butÄ varžytynėse. Atsakovė nurodė, kad antstolė jos neinformavo apie vykdomosios bylos eigÄ , ji nesutiko su antstolės nustatyta buto verte.

3. IeÅ¡kovo atstovė, nagrinėjant bylÄ , papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo gyvena ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame bute jau ilgiau nei metus, dėl ko ieÅ¡kovas patiria nuostolius. Atsakovė nesutiko buto iÅ¡sipirkti ar mokėti nuomos mokestį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, iÅ¡keldino atsakovę iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais. Teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai taip pat priteisė 350 Eur, o valstybei – 34,79 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas konstatavo, kad antstolei varžytynėse pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausantį butÄ su rÅ«siu, ji neteko nuosavybės teisių, susijusių su Å¡iuo turtu, o nuosavybės teises į šį turtÄ Ä¯gijo ieÅ¡kovas. Atsakovė nuo 2017 m. liepos 31 d. be teisėto pagrindo gyvena ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame bute, gera valia nesutinka iÅ¡sikelti.

6. Spręsdamas dėl atsakovės argumento, kad ji nebuvo informuota apie varžytynių paskelbimÄ teismas pripažino, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie vykdomosios bylos eigÄ , kadangi dokumentai jai buvo siųsti pačios atsakovės nurodytu elektroniniu adresu. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė žinojo apie paskelbtas varžytynes ir turėjo pakankamai laiko susirasti kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

7. Teismas netenkino atsakovės praÅ¡ymo sustabdyti nagrinėjamÄ bylÄ dėl atsakovės nurodytų kitų nagrinėjamų civilinių bylų, konstatuodamas, kad sustabdžius bylos nagrinėjimÄ bÅ«tų pažeista Å¡alių interesų pusiausvyra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 8. Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Tuo atveju, jeigu bus patenkintas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, teismo sprendimo įvykdymÄ atidėti 3 mėnesiams, bei iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai jas aiÅ¡kino, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 8.2. Atsakovė apie iÅ¡ varžytynių parduodamÄ turtÄ sužinojo tik 2018 m. sausio 29 d. ir tada su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ pripažinti negaliojančiu antstolės suraÅ¡ytÄ 2017 m. liepos 31 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ ir dėl restitucijos taikymo.

Å ioje byloje teismo sprendimas bus skelbiamas lapkričio 27 d., jis yra tiesiogiai susijęs su nagrinėjama byla. Atsakovės nuomone, Å¡i nagrinėjama byla turėjo bÅ«ti sustabdyta. 8.3. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį nepateikė atsakovei jokios alternatyvos, kadangi atsakovė iÅ¡keldinama nesuteikiant jokios kitos gyvenamosios vietos. Nebuvo atsižvelgta ir į aplinkybes, kad tai yra vienintelis atsakovės bÅ«stas, o kartu ir darbo vieta. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų neatitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų. 8.4.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino atsakovės praÅ¡ymo atidėti sprendimo įvykdymÄ , neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad praÅ¡yme buvo nurodomas siekis apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus.

9. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo patalpos yra įregistruotos kaip patalpos, kurioje ji vykdo individualiÄ veiklÄ . VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o duomenys patvirtina, kad buto paskirtis yra gyvenamoji, o ne komercinės paskirties.

Kartu pažymėtina, kad atsakovė neįrodė bÅ«tinybės taikyti sprendimo vykdymo atidėjimÄ trims mėnesiams. 9.2. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, kad ji augina nepilnamečius vaikus. Pirmosios instancijos teismas neprivalo pasisakyti dėl aplinkybių, kurios byloje nebuvo nurodytos. 9.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes ir nestabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo. Å iuo metu atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo gyventi ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiame bute, o jeigu ateityje bus priimtas sprendimas, kuriuo turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas bus panaikintas, atsakovė galės kreiptis į teismÄ dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

11. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančio buto, pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas T. Ž. (duomenys neskelbtini) vykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo dviejų kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. J. J. (atsakovei). (duomenys neskelbtini) antstolė R. G. surašė turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å is aktas nėra nuginčytas, jis – galiojantis. Atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl buto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, pagal jos ieÅ¡kinį Kauno apylinkės teisme 2018-04-10 buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-11628-921/2018, tačiau teismas Å¡ioje byloje 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. e2A-295-252/2019, joje 2019 m. gegužės 2 d. priimta nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į minėtÄ turtÄ 2017 m. rugpjūčio 14 d. įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kadangi atsakovė iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio buto neiÅ¡sikelia, ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl savo nuosavybės teisių gynimo – atsakovės iÅ¡keldinimo su visa manta iÅ¡ neteisėtai užimamų patalpų – ginčo buto. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, nusprendė iÅ¡keldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančio buto.

A. R. J. J. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ .

13. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali bÅ«ti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Ginčas yra kilęs dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas CK 4.98 straipsnio pagrindu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-407/2008; Nr. 3K-3-285/2010; Nr. 3K-3-242/2011; Nr. 3K-3-344/2012; Nr. 3K-3-233/2013; Nr. 3K-3-374/2013 ir kt.).

14. Teisė į bÅ«stÄ ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į bÅ«stÄ atsiradimo pagrindai ir to bÅ«sto naudojimo sÄ lygos nulemia skirtingas Å¡ios teisės apsaugos priemones. Teisė į bÅ«stÄ kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ , namÄ ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai Å¡i teisė atsiranda bet kurios rÅ«Å¡ies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi, iÅ¡keldinimas iÅ¡ gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo Å¡alis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali bÅ«ti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo bÅ«das, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo bÅ«das (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

15. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001;

Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančių teisės normų buvo laikytasi, o apeliantė be pakankamo pagrindo skunde tvirtina prieÅ¡ingai.

16. Atsakovė R. J. J. apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ spręsti, jog atsakovė gyvena ieÅ¡kovui priklausančiame bute tarp Å¡alių susiklosčius prievoliniams santykiams. IeÅ¡kovas yra įgijęs nuosavybės teisę į ginčijamÄ turtÄ , yra Å¡io turto savininkas, tačiau negali valdyti, naudoti nuosavybės teisės objekto ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), nes atsakovė gyvena ir naudojasi jam priklausančia nuosavybe be teisinio pagrindo ir ieÅ¡kovo sutikimo. Akivaizdu, atsakovės neatlygintinas naudojimasis ieÅ¡kovo turtu, objektyviai trukdo ieÅ¡kovui šį turtÄ valdyti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡keldino atsakovę iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio gyvenamojo buto CK 4.98 straipsnio pagrindu ir tuo atstatė ieÅ¡kovo pažeistas teises.

17. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su esminiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neteisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, tokiu bÅ«du pažeidė jos teisę į bÅ«sto neliečiamybę. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti paÅ¡alinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, yra įrodytos abi aplinkybės: 2017 m. liepos 31 d. Turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ieÅ¡kovas yra teisėtas ginčo buto savininkas, nuosavybės teisę į ginčo turtÄ ieÅ¡kovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, įraÅ¡as galioja nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d., taigi, ieÅ¡kovas yra ginčo buto savininkas ir turi teisę savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) bei teisę reikalauti teismo tvarka paÅ¡alinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ pažeidimus (CK 4.98 straipsnis).

Atsakovė po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto buto, tokiu būdu pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu atsakovė naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdama ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), sprendžia, jog ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovę teismo tvarka.

18. Vertindamas apeliantės apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ pažeidė protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, kadangi, neatsižvelgdamas į tai, jog ginčo bÅ«stas yra vienintelis atsakovės gyvenamasis bÅ«stas, nenustatė atsakovei termino per kurį ji galėtų susirasti tinkamÄ bÅ«stÄ ir tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ , apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju ginčas dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų kilęs iÅ¡ daikto savininko nuosavybės teisės nuo pažeidimo gynimo, o ne iÅ¡ prievolinių teisinių santykių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nustatyta, jog Å¡alys nebuvo susijusios jokiais - nei buto nuomos, nei panaudos - prievoliniais teisiniais santykiais, o atsakovė apie tai, kad jos butas nupirktas varžytynėse sužinojo, arba turėjo sužinoti 2017 m. liepos 31 d., laiko, jog Å¡io ginčo dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, kurios privalomai nenumato, kad patenkinus reikalavimÄ dėl atsakovės iÅ¡keldinimo iÅ¡ gyvenamosios patalpos, turėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, teismo proceso metu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po ginčo buto varžytynių ji ėmėsi realių veiksmų, siekdama užtikrinti savo teisę į bÅ«stÄ . Todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atsakovė neįrodė realių pastangų ginÄÄ su ieÅ¡kovu iÅ¡spręsti taikiai, susirasti kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o jos teisė į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ negali paneigti ieÅ¡kovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

19. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, tinkamai ir teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės, apeliantės apeliacinį skundÄ atmeta, skundžiamÄ Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Teisėjų kolegija, palikdama nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir atmesdama atsakovės R. J. J. apeliacinį skundÄ , pripažįsta, kad sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidos jai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas