2015-12-10 Nr. AB-23999-3-63-3-00007-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2276-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00007-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5, 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui L. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–8), prašydamas priteisti iš atsakovės L. K. 106,75 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei 99,23 Eur laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nurodyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas Klaipėdos RATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu Klaipėdos RATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikra teise, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 106,75 Eur dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., bei 99,23 Eur už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybė atsakovės atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Atsakovė L. K. atsiliepimo į pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą nepateikė.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu (b. l. 37–42) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės L. K. pareiškėjui 187,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T1-81 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d., nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats.

Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.

Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251; minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (b. l. 11–13) nustatyta, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise pagal 2007 m. birželio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. BV8-4314 (3/16 buto dalys) bei 2010 m. gruodžio 13 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą Nr. BV8-7142 (1/2 buto dalis) iki 2012 m. rugpjūčio 10 d. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio bendras plotas 66,49 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2296 (b. l. 9–10) patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. apmokestintas 106,75 Eur suma.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t. y. 1,01 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.; 1,00 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovė apmokestinta už minėto objekto 12,467 kv. m plotą, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. – už 33,245 kv.m plotą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 17–18) patvirtina, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise pagal 1997 m. lapkričio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio bendras plotas 34,89 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2296 (b. l. 9–10) patvirtina, kad šis turto objektas laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apmokestintas 99,23 Eur suma.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal valdomo turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas. Pagal teikiamą mokėjimo pranešimą, mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedu, t. y. 1,00 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. bei 0,85 Eur už bendrojo ploto kvadratinį metrą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 106,75 Eur dydžio vietinės rinkliavos už turto objektą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. bei 99,23 Eur už turto objektą (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju (pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-2405/2012). Pagal formuojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų 24–26 punktai (aktuali redakcija, patvirtinta tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330) numato, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 1 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Pagal Nuostatus vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki kovo 1 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio antro mėnesio 1 d. Vietinės rinkliavos mokėtojas turi teisę vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto, tačiau visais atvejais neturi pažeisti paminėtų terminų. Nuostatai (patvirtinti tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 ir galioję iki 2009 m. sausio 1 d.) numatė, kad vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį: už pirmąjį ketvirtį turi būti sumokama iki vasario 15 d., už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmo mėnesio 15 d.; taip pat vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant, numatyta galimybė vietinę rinkliavą sumokėti už visus metus iš karto. 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numatė, kad kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis Klaipėdos RATC parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietines rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir iki sausio 20 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui. Nuostatų 28 punkte numatyta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka: mokama kas ketvirtį lygiomis dalimis – už pirmą ketvirtį iki vasario 15 d.; už kitus ketvirčius – iki einamojo ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Pagal Nuostatų 29 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojui pageidaujant visa metinė vietinė rinkliava galėjo būti sumokėta iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d.

Vadovaujantis 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovei turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki vasario 15 d. Pagal 2008 m. gruodžio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-426 patvirtintą Nuostatų redakciją, galiojusią iki 2011 m. sausio 1 d., mokėjimo pranešimas apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos įmokas už 2009 metus turėjo būti pateiktas iki 2009 m. sausio 20 d. ir vietinė rinkliava už pirmą ketvirtį sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d., už antrą ketvirtį iki 2009 m. balandžio 15 d., už trečią ketvirtį iki 2009 m. liepos 15 d., už ketvirtą ketvirtį iki 2009 m. spalio 15 d. Iš byloje esančios pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos matosi, kad atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo, todėl pareiškėjui atsirado teisė priverstinai išieškoti šį mokestį, o penkerių metų terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., balandžio 16 d., liepos 16 d. bei spalio 16 d. Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2014 m. gruodžio 31 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.; Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. T2-330), jų 34–35 punktai, numatė, jog praėjus 10 dienų nuo Nuostatų 28 punkte nustatytų mokėjimo terminų, Klaipėdos RATC, naudodamas vietinės rinkliavos administravimo programą identifikuoja skolininkus, suformuoja raginimus ir pateikia juos vietinės rinkliavos nesumokėjusiems mokėtojams.

Gavęs raginimą sumokėti vietinę rinkliavą arba jos dalį, vietinės rinkliavos mokėtojas privalo nurodytą sumą sumokėti per 20 dienų nuo raginimo pateikimo dienos. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo, teismui neteikia jokių duomenų apie įvardijamų veiksmų atlikimą administruojant vietinę rinkliavą (apie skolininko identifikavimą ir raginimo sumokėti rinkliavą išsiuntimą), todėl nėra teisinių prielaidų konstatuoti, kad priverstinio išieškojimo senaties termino pradžios skaičiavimas prasidėjo kitu nei teismo sprendime įvardijamu momentu.

Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovei už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už 2008–2009 metus paskaičiuota 18,53 Eur mokėtina rinkliava. Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 18,53 Eur priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už šį nekilnojamojo turto objektą iki 88,22 Eur (106,75 Eur – 18,53 Eur). Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 187,45 Eur įsiskolinimo suma pareiškėjui (18,53 Eur už turto objektą (duomenys neskelbtini) bei 99,23 Eur už turto objektą (duomenys neskelbtini)).

III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliaciniu skundu (b. l. 45–48) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują – tenkinti visą pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai pritaiko vietinės rinkliavos priverstiniam išieškojimui 5 metų senaties terminą, nustatytą MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje. Pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šią nuostatą konstatuota, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra nukreiptas į jau patvirtinto mokesčio išieškojimo laikotarpį.

Kol vyksta teisminis mokestinis ginčas dėl nurodymo sumokėti mokesčius, aptariamas terminas netaikomas ir neskaičiuojamas, nes mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga tuo metu dar nėra prasidėjusi (LVAT 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartis adm. byloje Nr. A556-3447/2011). Be to, MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 107 str. 5 d.).

Pareiškėjui nesuteikta teisė priimti sprendimą priverstinai išieškoti vietinę rinkliavą, ir tik teismui priėmus tokį sprendimą pareiškėjas įgyja teisę iš mokėtojo išieškoti nesumokėtą rinkliavą. Iš to seka, kad MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas priverstiniam išieškojimui 5 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos.

Be to, šioje byloje teismas priėmė neteisingą sprendimą, pritaikydamas vietinės rinkliavos išieškojimo senaties terminą, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo pagrįstai – tai yra vadovaujantis teisės aktais, o atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl tikėtina, kad neneigia pareiškėjo prašymo (taikyti senaties termino taip pat neprašė). Teismas, taikydamas senaties terminą priverstiniam išieškojimui, netinkamai taikė materialinės teisės normas, t. y.

MAĮ nuostatas. Senaties terminas vietinės rinkliavos išieškojimui turėtų būti nustatytas norminiame akte, reglamentuojančiame vietinės rinkliavos priskaitymus. Kadangi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintuose Nuostatuose nėra numatyti vietinės rinkliavos išieškojimo terminai, reiktų taikyti Civilinio kodekso 1.125 straipsnį, kuris nurodo, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovės L. K. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. (rinkliavos dydis – 106,75 Eur; už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda) bei už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (rinkliavos dydis – 99,23 Eur; už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš atsakovės pareiškėjo naudai 187,45 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau kitoje dalyje prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Iš minėto teismo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. (už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl šioje dalyje pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą yra atmestinas.

Pareiškėjas Klaipėdos RATC, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, jog Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje priverstiniam išieškojimui nustatytas 5 metų senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo priteisti vietinę rinkliavą iš mokėtojo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos. Su šiais apelianto teiginiais apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka.

Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2405/2012). Kita vertus, nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju, remiantis nuosekliai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1712-442/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1030-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį adm. byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį adm. byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. gruodžio 31 d. Teismui pateiktame skunde Klaipėdos RATC prašė iš atsakovės L. K. priteisti 106,75 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bei 99,23 Eur vietinės rinkliavos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Iš teismui Klaipėdos RATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus pateiktos 2014 m. gruodžio 17 d. „Pažymos teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos“ Nr. (8.2)-5R-2296 (b. l. 9–10) nustatyta, kad už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. susidarė 99,23 Eur vietinės rinkliavos nepriemoka. Iš minėtoje pažymoje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė nesumokėjo 346,6 Lt, t. y. 100,38 Eur, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai turi teisę reikalauti atsakovę sumokėti 199,51 Eur (99,23 Eur + 100,38 Eur) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą skolą.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu keičiamas ir pareiškėjui iš atsakovės L. K. priteisiama 199,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nepriemoka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovės L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (įmonės kodas 163743744) 199,51 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė