2021-06-30 Nr. AB-13773-3-63-3-02457-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1251-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02457-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 24.7; 41; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. Č., viešosios įstaigos „Plaukimas visiems“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. Č. (teismas priėmė procesinį sprendimą pareiškėju taip pat laikyti VšĮ „Plaukimas visiems“) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2019 m. liepos 5 d. raštą Nr. (31.1)-RS2-392 „Dėl leidimo organizuoti renginį“ (toliau – ir Raštas) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 21R2-109(AG2-77/15-2019) (toliau – ir 2019 m. spalio 11 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. liepos 9 d. gavo Administracijos Raštą, kuriuo pasiūlyta pasirinkti kitą renginio vietą. Raštas turi būti panaikintas, nes jis adresuotas ne prašymą pateikusiam asmeniui. Komisija padarė nepagrįstą išvadą, kad Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. spalio 31 d.) (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių motyvų ir argumentų, kodėl Komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kaip šiuo sprendimu buvo pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Iš pateikto skundo neaišku, kaip ir kokios pareiškėjo subjektinės teisės ir įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti. Pareiškėjo skundas nemotyvuotas, nepagrįstas, nesuprantamas, nėra nurodyta jokių teisinių motyvų, nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo „VšĮ Plaukimas visiems“ skundą patenkino – Administracijos Raštą ir Komisijos 2019 m. spalio 11 d. sprendimą panaikino, o pareiškėjo G. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Administracijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas pažymėjo, kad nors Administracijos Raštas ginčijamas tik tuo aspektu, kad jis buvo adresuotas ne 2019 m. birželio 18 d. prašymą pateikusiam asmeniui, įvertinus tai, jog Komisijoje buvo vertinamas visas Rašto turinys, teisėtumo ir pagrįstumo aspektu bus peržiūrimas visas skundu ginčijamas administracinis aktas.

8. Teismas pabrėžė, kad Administracijos Rašte išreikšta viešojo administravimo institucijos valia – renginio organizatoriui pasiūlyta pasirinkti kitą teritoriją renginiui organizuoti, tačiau nepasiūlyta kita renginio vieta ir laikas nei prašoma, kaip tai numatyta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 1-101 patvirtintų Renginių organizavimo viešojo naudojimo teritorijose taisyklių (2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T2-410 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 13 punkte. Įvertinus Taisyklių 13 punkto turinį darytina išvada, kad prieš priimdamas sprendimą neišduoti renginiui leidimo, Administracijos direktorius turėjo pareigą renginio organizatoriui pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką nei prašoma, apklausti organizatorių (kreiptis į jį dėl papildomų paaiškinimų) ir juos įvertinęs kartu su kitais surinktais duomenimis priimti sprendimą dėl prašymo. Kadangi vertintina, kad nagrinėjant pareiškėjo VšĮ „Plaukimas visiems“ 2019 m. birželio 18 d. prašymą buvo padarytas esminis šio administracinio akto (administracinio sprendimo) priėmimo procedūrinis pažeidimas, dėl ko nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių įvertinimas ir Rašto pagrįstumas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.), Administracijos Raštas negali būti laikomas teisėtu, todėl naikintinas.

9. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. birželio 18 d. prašymo turinys patvirtina, jog paduodamas prašymą pareiškėjas G. Č. veikė kaip renginio organizatoriaus VšĮ „Plaukimas visiems“ atstovas. Nors Administracijos Raštas buvo adresuotas pareiškėjui G. Č., darytina išvada, jog jis susijęs ne su pareiškėjo G. Č., kaip fizinio asmens, o su juridinio asmens VšĮ „Plaukimas visiems“ subjektinėmis teisėmis. Kadangi Administracijos Raštas pareiškėjo G. Č. subjektinių teisių nepažeidžia, jo atžvilgiu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 10. Atsakovas Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

11. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas Administracijos Sprendimas, kuris savo turiniu negali būti vertinamas kaip individualus administracinis aktas VAĮ 8 straipsnio prasme. Pirma, komercinių ir nekomercinių renginių (koncertų, spektaklių, švenčių, mugių, atrakcionų ir kitų viešų renginių), nereglamentuojamų Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymu, organizavimo Klaipėdos miesto viešojo naudojimo teritorijose tvarkai reglamentuoti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Taisykles. Taigi ginčo teisiniams santykiams yra aktualus šių Taisyklių taikymas ir įgyvendinimas.

Taisyklių IV skyriuje reglamentuota prašymų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūra, kuri užbaigiama priimtu individualiu administraciniu aktu, įformintu leidimu – Administracijos direktoriaus sprendimu patvirtintos formos dokumentu, leidžiančiu organizuoti renginį (Taisyklių 6 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2019 m. birželio 18 d. prašymo pagrindu pradėtoje administracinėje procedūroje Administracija surengė 2019 m. liepos 2 d. posėdį, kuriame buvo nagrinėjamas pareiškėjo prašymas leisti organizuoti renginį viešoje vietoje – Melnragės paplūdimyje, ties Šiauriniu molu.

Administracija, remdamasi minėto posėdžio dalyvių padaryta išvada, bei vadovaudamasi iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais, kad valstybės institucijos, prieš priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad priimant administracinius aktus būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, tarpinės procedūros sprendimu – Sprendimu – pasiūlė renginio organizatoriui pasirinkti kitą teritoriją renginiui organizuoti. Šios administracinės procedūros etapas detalizuotas Taisyklių 13 punkte, kuriame nurodyta, kad Administracijos direktorius, atsižvelgdamas į miesto gyventojų interesus ir kitas svarbias aplinkybes (eismo organizavimą, žmonių saugumo užtikrinimą ir kt.), renginio organizatoriui gali pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką nei prašoma; organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ar laiką, leidimas renginiui neišduodamas.

Priešingai, nei šią normą aiškina teismas, joje nėra nustatyta jokių imperatyvų Administracijos direktoriui pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką nei renginio organizatoriaus prašoma. Bylos duomenys nenuginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas į Administracijos Raštu argumentuotai pareikštą pasiūlymą pasirinkti kitą renginio vietą niekaip nereagavo, priešingai, toliau piktybiškai vykdė renginį ties Šiauriniu molu žinodamas aplinkybes, kad mokyti plaukti žmones šioje vietoje yra nesaugu bei kt. Toks pareiškėjo veikimas traktuotinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis administraciniame procese, žinant, kad Taisyklių 17 punktas nustato teisę priimti Administracijos direktoriui sprendimą neišduoti leidimo renginiui tuo atveju, kada yra gaunamas renginio organizatoriaus atsisakymas pakeisti renginio vietą ar laiką.

Toks atsisakymas pareiškėjo sąmoningai nebuvo teiktas tam, kad ateityje galėtų pasiteisinti vykdyto be leidimo renginio teisėtumu ir piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis inicijuoti tariamai pažeistos teisės gynimą teisme.

12. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo ginčytas Sprendimas yra laikytinas tarpiniu procedūriniu aktu (sprendimu), pagal savo pobūdį nepriskirtinu prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis Administracijos direktoriaus sprendimas, įformintas įsakymu išduoti leidimą renginiui arba sprendimu atsisakyti išduoti leidimą (Taisyklių 17, 18 ir 19 p.), o argumentai dėl šių sprendimų priėmimą lėmusio tarpinio administracinio dokumento teisėtumo bei jo poveikio galutinio sprendimo teisėtumui galėtų būti išdėstyti skunde dėl galutinių sprendimų. Priešingu atveju, t. y. suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracines procedūras ir būtų pažeistas procedūrų operatyvumo reikalavimas. Tad Raštas yra viešojo administravimo subjekto priimtas tarpinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kuriuo siekta parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, todėl negali būti skundžiamas teismui. Teismas, prieš priimdamas pareiškėjo skundą dėl Rašto, turėjo įvertinti, ar jis atitinka administravimo subjektų priimamų teisės aktų kriterijus bei ar nėra ABTĮ nustatytų 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, vadovaudamasis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

14. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl skundžiamo sprendimo vertinimo, nurodydamas, kad skundžiamas Raštas yra tarpinis administracinės procedūros aktas ir neskųstinas administraciniam teismui.

15. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam asmeniui manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

17. Kartu pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-329-415/2021).

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji kompetentingų asmenų ar pareigūnų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Dėl šios priežasties tokie dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami tarpinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-624-756/2018, 2020 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-281-438/2020).

19. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant galimybę teismine tvarka ginčyti administracinius aktus, pirmiausia reikia pažymėti, kad ši galimybė priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami ir koks poveikis skundžiamu aktu daromas pareiškėjo teisėms ar pareigoms, ar skundžiamas aktas yra susijęs su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu.

20. Atsakovas nurodo, kad renginio organizatoriui ginčijamu Raštu pasiūlė pasirinkti kitą teritoriją renginiui organizuoti. Tokį siūlymą grindė Taisyklių 13 punktu, kuriuo nustatyta, kad atsižvelgdamas į miesto gyventojų interesus ir kitas svarbias aplinkybes (eismo organizavimą, žmonių saugumo užtikrinimą ir kt.), savivaldybės administracijos direktorius gali pasiūlyti kitą renginio vietą ir laiką nei prašoma, o organizatoriams atsisakius pakeisti vietą ar laiką, leidimas renginiui neišduodamas.

21. Atsakovo poziciją patvirtina pareiškėjo skundžiamo Rašto turinys, todėl daroma išvada, jog skundžiamas Raštas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, sudarantis prielaidas padėti pareiškėjui realizuoti jo teisę į renginio organizavimą ir šiai procedūrai užbaigti priimti atitinkamą galutinį sprendimą, dėl to šiame procedūros etape Raštas nedaro poveikio pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui jų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo apimtyje.

22. Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.).

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas Raštu privalėjo pareiškėjui nurodyti kitas galimas renginio organizavimo vietas, atitinkančias renginio organizavimui keliamus reikalavimus, nes tai realiai padėtų pareiškėjui realizuoti savo teisę į renginio organizavimą ir tai pagreitintų procedūros užbaigimą, kuri šio ginčo apimtyje nėra užbaigta. Tokia nuostata kyla iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų.

24. Tačiau nepaisant minėto Rašto turinio trūkumo, kuris gali būti pašalintas tęsiant pareiškėjo prašymo nagrinėjimą, ginčijamas Raštas pagal savo pobūdį yra tarpinis procedūrinis aktas, priimtas administracinės procedūros eigoje ir nesutikimo su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu argumentai gali būti reiškiami ginčijant galutinį sprendimą kitoje byloje dėl pateikto pareiškėjo prašymo išduoti (neišduoti) leidimą renginiui.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius