e0853ffc-86d3-481e-8918-4ef90322dc2a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1164-330/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01998-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 5 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Elvitransa“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Clarum logistics“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-620-794/2017, n u s t a t ė :

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Clarum logistics“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Vermosa“. Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. BUAB „Clarum logistics“ bankroto administratorė teismui pateikė praÅ¡ymÄ pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Administratorė nurodė, kad kreditorių susirinkimo metu buvo konstatuota, kad nėra jokių galimybių bendrovės veiklos tęstinumui ar taikos sutarties sudarymui. Kreditorių susirinkimas įpareigojo bankroto administratorę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto administratorė pateiktame procesiniame dokumente taip pat prašė patikslinti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . II.             Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi patenkino BUAB „Clarum logistics“ bankroto administratorės praÅ¡ymÄ â€“ BUAB „Clarum logistics“ pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino patikslintÄ Ä¯monės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Teismas nustatė, kad 2017 m. balandžio 20 d. BUAB „Clarum logistics“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, įpareigojantis bankroto administratorę kreiptis į teismÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas konstatavo, kad įmonė nepajėgi patenkinti visų kreditorių finansinių reikalavimų ir tęsti veiklÄ . Teismas, įvertinęs bankroto administratorės pozicijÄ ir pateiktus įrodymus, į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukė UAB „Vytukai“ ir patvirtino patikslintÄ bankrutavusios įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Kreditorė UAB „Elvitransa“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiamos nutarties priėmimo pagrindu nurodomas 2017 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 4 yra neteisėtas, dėl jo pateiktas skundas. Kreditorių susirinkimui bankroto administratorė nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančios ataskaitos, nepateikė išsamios informacijos apie sudarytus sandorius, todėl nebuvo galimybės įvertinti įmonės bankroto priežastis. Esant ginčui dėl 2017 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 4, jis negalėjo būti traktuojamas kaip vykdytinas.

PareiÅ¡kus pastabas dėl Å¡io nutarimo teisėtumo, bankroto administratorė turėjo suprasti, kad dėl nutarimo gali bÅ«ti pateiktas skundas. Administratorė turėjo susilaikyti nuo Å¡io nutarimo vykdymo. PrieÅ¡ingu atveju skundo dėl nutarimo nagrinėjimas netektų prasmės. Teismas apskųstÄ jÄ nutartį priėmė neįvertinęs Å¡ių aplinkybių. Skubotas kreipimasis dėl įmonės likvidavimo laikytinas bankroto administratorės sÄ moningo neteisėto veikimo pasekme, kuria siekiama trukdyti kreditorei ginti savo teises bankroto procese.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ BUAB „Clarum logistics“ administratorė praÅ¡o kreditorės UAB „Elvitransa“ atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Kreditorių susirinkimo nutarimai galioja iki jų nepanaikina teismas. Ä®monių bankroto procesÄ reguliuojančios teisės normos nesieja bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo pareigos priimti nutartį dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto tik priklausomai nuo kreditorių valios.

Priimti nutartį dėl įmonės likvidavimo yra teismo pareiga, kurį kyla iÅ¡ įstatymo nuostatų. Bankroto administratorė, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ kreditorės skundÄ dėl kreditorių susirinkimo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimų, praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes buvo praleistas terminas skundui paduoti. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi UAB „Clarum logistics“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratore paskyrė UAB „Vermosa“.

Nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjo 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as. 2016 m. balandžio 20 d. įvyko BUAB „Clarum logistics“ kreditorių susirinkimas, kuriame ketvirtuoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2017 m. balandžio 24 d.

BUAB „Clarum logistics“ bankroto administratorė teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės praÅ¡ymÄ , t. y. atsakovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis).

Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms (Ä®BÄ® 1 straipsnio 1 dalis).Vienas iÅ¡ teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedÅ«ras, nutraukiant bylÄ Ä®BÄ® 27 straipsnio pagrindais, o kitais atvejais – likviduojant bankrutavusiÄ Ä¯monę ir iÅ¡registruojant jÄ iÅ¡ įmonių registro Ä®BÄ® 32 straipsnio nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007).

IÅ¡vadÄ , kad bankroto procese svarbiÄ reikÅ¡mę turi operatyvumo principas, lemia tai, kad tam tikroms procedÅ«roms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai, su kurių pasibaigimu siejama teismo pareiga priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011; kt.).Pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas Å¡io termino nepratęsė.

Pratęsti šį terminÄ teismas gali tik tuo atveju, kai to praÅ¡o kreditorių susirinkimas. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siÅ«lymÄ taikyti įmonei likvidavimo procedÅ«rÄ anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo.Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto pagrindus, yra konstatavęs, kad pagal Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį jÄ likviduoti, kai yra Å¡ios sÄ lygos:

1) įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių ar dalies kreditorių reikalavimo patvirtinimo;

2) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta dalis kreditorių reikalavimų, įsiteisėjimo dienos praėjo 3 mėnesiai;

3) nepriimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo;

4) nepratęstas trijų mėnesių terminas taikos sutarčiai sudaryti. Jeigu 3 mėnesiai praėjo ir terminas nepratęstas, tai teismas vykdo Ä®BÄ® nustatytÄ procedÅ«rÄ ir savo iniciatyva sprendžia dėl pripažinimo įmonės bankrutavusia ir jos likvidavimo dėl bankroto, nelaukdamas kreditorių ar administratoriaus iniciatyvos. Esant Å¡ioms Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalies sÄ lygoms aiÅ¡ku, kad įmonės veikla neatnaujinama ir kreditoriai nesiekia jos atnaujinti, todėl teismas turi veikti pagal įstatymo nurodymus ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008; 2009 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2009; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Pažymėtina tai, kad Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, leidžianti kreditoriams apsispręsti dėl likvidavimo procedÅ«rų įmonei taikymo ir anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos; teismas, gavęs tokį kreditorių susirinkimo siÅ«lymÄ , turi nedelsdamas spręsti klausimÄ dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Nurodytas teisinis reguliavimas ir jį aiÅ¡kinanti kasacinio teismo praktika patvirtina iÅ¡vadÄ , kad nustačius įstatyme įtvirtintas sÄ lygas yra pagrindas konstatuoti, jog bankrutuojančios įmonės mokumo atkurti nebėra galimybių, todėl bÅ«tina įmonei taikyti likvidavimo procedÅ«ras, kad kiek galima racionaliau bÅ«tų pasiekti bankroto proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Taigi, į bankrutuojančios įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo stadijÄ Ä¯monė įžengia tik tada, kai per Ä®BÄ® nustatytus terminus kreditoriams ir įmonei nepavyko susitarti dėl verslo iÅ¡saugojimo ir taikos sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109-611/2015).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo esant visoms Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms sÄ lygoms įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingos iÅ¡vados.Ä®BÄ® 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų ir teisė priimti nutarimÄ dėl taikos sutarties sudarymo (Ä®BÄ® 23 straipsnio 12 punktas), siÅ«lyti teismui taikyti likvidavimo procedÅ«rÄ , nustatant, kad kreditoriai gali priimti sprendimÄ siÅ«lyti taikyti Å¡iÄ procedÅ«rÄ jau pirmame kreditorių susirinkime (Ä®BÄ® 23 straipsnio 15 punktas). Taikos sutartis gali bÅ«ti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (Ä®BÄ® 28 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad atsakovei bankroto byla iÅ¡kelta 2016 m. spalio 26 d., t. y. bankroto procedÅ«ros Å¡ioje byloje trunka ilgiau nei pusę metų, tačiau aplinkybių, susijusių su taikos sutarties sudarymu ar galimybėmis jÄ sudaryti ateityje ir (ar) įmonės mokumo atkÅ«rimo perspektyvų byloje nėra, jų atskirajame skunde nenurodo ir apeliantė.

PrieÅ¡ingai, 2017 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime balsų dauguma buvo nuspręsta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, t. y. kreditoriai balsų dauguma iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl atsakovės bankroto proceso pasibaigimo jÄ likviduojant ir iÅ¡registruojant iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Be to, iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as patvirtintas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi.

Šios byloje nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra (buvo) pakankamas pagrindas įmonę pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, susijusios su 2016 m. balandžio 20 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų ginčijimu, nagrinėjamu atveju nustačius aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip minėta, įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto stadija taikoma esant Ä®BÄ® įtvirtintoms sÄ lygoms, o kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas pats savaime nesudaro pagrindo pažeisti bankroto procese vyraujančio operatyvumo principo, juolab kad nėra duomenų, jog Å¡iuos nutarimus ar teismo nutartį dėl likvidavimo proceso taikymo bÅ«tų skundę kiti kreditoriai. Å i aplinkybė (nors netiesiogiai) papildomai patvirtina kreditorių valiÄ ir galimybių atsakovės bankroto bylÄ baigti Ä®BÄ® 27 straipsnyje įtvirtintais pagrindais, nebuvimÄ .Atskirojo skundo turinys įgalina manyti, jog apeliantės pozicijos esmę sprendžiamu klausimu sudaro aplinkybė, jog iki įmonės likvidavimo procedÅ«ros taikymo bÅ«tina atlikti įmonės sudarytų sandorių patikrinimÄ , nustatyti įmonės bankrotÄ lėmusias priežastis, kaltus asmenis.

Apeliacinis teismas sprendžia, kad nurodyti atskirojo skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti jÄ dėl bankroto, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Apeliantės akcentuojamas teisinis tyrimas nėra savitikslis, t. y. neatsiejamas nuo esminio bankroto proceso tikslo kuo operatyviau ir kaip įmanoma didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus (negali Å¡io tikslo varžyti ar visiÅ¡kai paneigti).

Apeliantės akcentuojamas tyrimas gali bÅ«ti tęsiamas ir vėlesnėse bankroto proceso stadijose. Apeliantė akcentuoja aplinkybę, jog administratorės sprendimas kreiptis į teismÄ dėl įmonės likvidavimo procedÅ«ros taikymo yra skubotas, jog administratorė neatliko visų jai priskirtinų pareigų ir funkcijų, jos veikla nesanti skaidri. Apeliacinis teismas pažymi, jog minėti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant apskųstosios nutarties teisėtumÄ , kadangi nepaneigia Ä®BÄ® 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų egzistavimo.Kiti atskirojo skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako.

Atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog apeliantė skundžia procesinį sprendimÄ tik dalyje įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nesant argumentų, susijusių su nutarties dalimi, kuria patikslintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as, Å¡ios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinė kontrolė neatliekama. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė Ä®BÄ® normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

      Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistÄ .    Teisėjas                          Gintaras Pečiulis