2017-11-14 Nr. AB-20935-3-63-3-01261-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-971-756/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01261-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas išsiaiškinti: 1) ar teisėtai ir teisingai pasielgė Skuodo rajono policijos pareigūnas D. J. 2014 m. spalio 9–15 d., nesiimdamas jokių jo kompetencijoje esančių priemonių dėl teisės pažeidimų, daromų prieš pareiškėją (terorizavimo, grasinimo, užpuolimo); 2) ar teisėtai pasielgė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyba (toliau – Valdyba), nepradėjusi D. J. tarnybinio patikrinimo (b. l. 1–6).

Pareiškėjas prie skundo pridėjo Valdybos 2017 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 5-S-3153 „Dėl Jūsų skundo“, kuriame nurodyta, kad D. J. nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. yra atleistas iš vidaus tarnybos (b. l. 13). Minėtame sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo skunde aprašomi galimai neteisėti buvusio policijos pareigūno veiksmai buvo atlikti 2014 metais. Atsižvelgdama į tai, Valdyba nurodė, kad pagal pareiškėjo skundą joks tyrimas nebus atliekamas.

Pareiškėjas prie skundo taip pat pridėjo Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 10 d. raštą „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą įvertinti D. J. veiksmus (b. l. 14). Šiame rašte nurodyta, kad buvusio policijos pareigūno (D. J.) tarnybinės atsakomybės klausimas nebus sprendžiamas, nes tarnybinis patikrinimas neatliekamas, jei nustatoma, kad skundžiami pareigūnų veiksmai buvo atlikti daugiau nei prieš 1 metus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti (b. l. 18–19).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas neginčija viešojo administravimo funkcijas atliekančių institucijų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Teismas nutartyje išaiškino, kad dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų, priimtų nutarimų teisėtumo, pagrįstumo bei pasirinktos tyrimo atlikimo taktikos pareiškėjas turėtų kreiptis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas A. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį (b. l. 26–38).

Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat prašo teismo įpareigoti Valdybą atlikti išsamų 2014 m. spalio mėn. įvykių, kurių metu dėl policininko (D. J.) neveikimo žuvo žmogus, tyrimą, jį pavedant kontroliuoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Pareiškėjas prašo tyrimo išvadą pateikti jam asmeniškai, teismui ir Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (2014 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-550/2013). Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis (2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir atskirajame skunde nurodė, kad 2014 m. spalio mėnesį D. J., tuo metu būdamas policijos pareigūnu, nekreipė dėmesio į prieš pareiškėją nukreiptus neteisėtus kito asmens veiksmus, atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad policija, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 165 straipsnio 1 dalimi, yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, į kurios kompetenciją patenka sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir atsisakymo jį pradėti. Skundai dėl policijos pareigūnų veiksmų vykdant ikiteisminį tyrimą, atsisakant jį atlikti ar vilkinant jį nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis).

Iš pareiškėjo skundo turinio ir prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl galimai neteisėtai nepradėto buvusio policijos pareigūno tarnybinio patikrinimo.

Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, numato įstaigų teisę, bet ne pareigą atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba (dirbo), kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tos įstaigos diskrecija, nepaisant to, kad bet kurie asmenys turi teisę pateikti skundus ar kitą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-517-520/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad tarnautojo nubaudimas už padarytą ar tariamą nusižengimą negali būti laikomas kitų privačių asmenų įstatymo garantuotos subjektinės teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimu ir šiems asmenims neatsiranda teisė reikalauti minėtą asmenį nubausti. Asmenys, nurodydami galbūt padarytus pažeidimus, gali inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau neturi teisės apskųsti tarnybinių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti tarnybines nuobaudas, sprendimų (2016 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-98-602/2016). Tai reiškia, kad pareiškėjui nesuteikta teisė įsiterpti į policijos pareigūnų veiksmų ir jų darbdavio teisinius santykius dėl tarnybos. Pareiškėjas nenurodė teismui ginčo, kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pareiškėjas nepagrindė aplinkybės, jog skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų jam apibrėžtas, konkrečias, tiesiogines teisines pasekmes.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje buvo akivaizdu, kad teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylą (dėl pareiškėjui teisinių pasekmių negalinčių sukelti veiksmų), negalėtų priimti pareiškėjo teises apginančio teismo sprendimo, todėl toks teisminis procesas būtų beprasmis. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė