e084ebc9-d2f5-439e-8ea4-9a35f58086cb · Klaipėdos apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-309-867/2018Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02671-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 5 d.Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė,sekretoriaujant D. P.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. K., jo atstovui advokatui E. A.,suinteresuoto asmens PajÅ«rio regioninio parko direkcijos atstovui D. N., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys PajÅ«rio regioninio parko direkcija ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas praÅ¡o buvusios sodybos atkÅ«rimo tikslu, t.y. siekiant statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje, pagal nustatytus etnografinių regionų architektÅ«ros reikalavimus, nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, vietoje buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais – daržine, svirnu, tvartu.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jam Å¡iuo metu nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone. Viename iÅ¡ jam priklausančių žemės sklypų buvo atlikti istoriniai tyrimai, kurie patvirtina, kad Å¡is žemės sklypas suprojektuotas (duomenys neskelbtini) seno gatvinio – rėžinio kaimo istorinės teritorijos Å¡iaurės vakarų dalyje. Jo vietÄ geodezijos specialistui lokalizavus XX a. I pusės kartografijoje, nustatyta, kad į jį patenka apraÅ¡omo sklypo pietryčių kampe XX a.

I pusėje stovėjusi sodyba. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kaimo senųjų gyventojų teigimu, į šį žemės sklypÄ patenka XX a. II pusėje J. B. priklausęs rėžinis žemės sklypas, kuriame buvo keturių medinių pastatų sodyba su gyvenamuoju namu, svirnu, tvartu ir daržine. Sodyba buvo vienpusė (visas jos apstatymas - kelio vakarų pusėje), susiformavusi pagal gatvinių kaimų sodybų apstatymo tradicijas. J. B. sodyba pagal Žvelsėnų kaimo apstatymo raidos duomenis buvo statyta apie XIX a. pabaigÄ â€“ XX a. pradžiÄ , o nugriauta per karÄ paties J.

B.. J. B. žemės sklypÄ pardavė kaimynui iÅ¡ pietryčių P. K., o pats iÅ¡sikėlė į vienkiemį arčiau Lapių. Nurodo, kad jis nori atstatyti žemės sklype buvusiÄ sodybÄ , tačiau žemės sklypas patenka į kraÅ¡tovaizdžio ir ichtiologinio draustinio teritorijÄ . Kadangi nėra pilnai iÅ¡likusių raÅ¡ytinių dokumentų apie buvusiÄ sodybÄ bei jų atkurti neįmanoma, todėl praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .       Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog bÅ«tų nustatytas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas (I t. b.l. 106). Suinteresuotas asmuo PajÅ«rio regioninio parko direkcija pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjo pateikti duomenys ir dokumentai, reikalingi buvusios sodybos fakto nustatymui, nėra visiÅ¡kai patikimi bei pakankami, kad jais remiantis, bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo žemės sklype buvo buvusi sodyba (I t. b.l. 108-110).

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ informuota tinkamai. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kimo pagrindu nurodytomis aplinkybėmis ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tame sklype nori atstatyti sodybÄ , nes pagal turimÄ istorinę pažymÄ toje vietoje yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais. Nurodė, žemės sklypas patenka į draustinio teritorijÄ , todėl norint atlikti statybÄ , bÅ«tini įrodymai, jog toje vietoje yra buvusi sodyba.

Suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susipažinus su pateikta istorine pažyma, pateiktais papildomais įrodymais, kurie patvirtina, kad prie pareiškimo pateikti žemėlapiai yra autentiški, todėl iš esmės neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Teismas konstatuoja: pareiškimas tenkintinas.Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso 7,7685 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kurio specialiose žemės naudojimo sÄ lygose nurodyta „Ichtiologiniai draustiniai“ nuo 2017 m. balandžio 13 d. (I t. b.l. 19, 68-69). PareiÅ¡kėjo užsakymu 2017 metais Å¡iame žemės sklype buvo atlikti istoriniai tyrimai (istorinė pažyma) sklypo apstatymo istorinei raidai nustatyti (toliau tekste – istorinė pažyma), kuriuos atliko istorikė J.

V. (I t. b.l. 4-18). Istorinėje pažymoje nurodyta, kad sklypas yra Minijos senslėnio valstybiname kraÅ¡tovaizdžio draustinyje, priklauso Minijos ichtiologiniam draustiniui. Atlikus istorinius tyrimus padaryta iÅ¡vada, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suplanuotas (duomenys neskelbtini) seno gatvinio-rėžinio kaimo istorinės teritorijos Å¡iaurės vakarų dalyje, tarp senojo kelio (duomenys neskelbtini) ir Minijos upės pakrantės. ApraÅ¡omo žemės sklypo vietÄ geodezijos specialistui lokalizavus XX a I pusės kartografijoje, nustatyta, kad į jį patenka apraÅ¡omo sklypo pietryčių kampe XX a.

I pusėje stovėjusi sodyba (Priedai, l. 22-24). (duomenys neskelbtini) kaimo senųjų gyventojų teigimu, į tiriamÄ sklypÄ patenka XX a. I pusėje J. B. priklausęs rėžinis žemės sklypas. Jo rytų pakraÅ¡tyje, ties kelio posÅ«kiu, XX a. I pusėje stovėjo keturių medinių pastatų Å¡iaudiniais stogais sodyba su gyvenamuoju pastatu kiemo pietų pakraÅ¡tyje, pagrindiniu Å¡onu į keliÄ ; svirnu kiemo vakarų pakraÅ¡tyje, Å¡onu į kelia, tvartu kiemo Å¡iaurės vakarų kampe, atokiau nuo kelio į jį galu; ilga daržinė – jauja po vienu stogu nuo kiemo į Å¡iaurės rytus, arčiau kelio, į jį galu.

Istorinės pažymos duomenimis per karÄ , vokiečių okupacijos laikotarpiu, J. B. iÅ¡ sodybos iÅ¡sikėlė į vienkiemį arčiau Lapių, kelio rytų pusėje. IÅ¡sikeldamas sodybÄ (duomenys neskelbtini) nugriovė, o žemę pardavė P. K., kuris sodybos nebeatstatė. Å ias istorinėje pažymoje nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir kiti prie pareiÅ¡kimo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie tik patvirtina, kad iÅ¡ pradžių žemės sklypas priklausė J. B., o vėliau pastarasis jį perleido P. K. (I t. b.l. 45-54). 1999 m. gruodžio 13 d.

Klaipėdos apskrities sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad buvo atkurtos nuosavybės teisės į 13,42 ha P. K. turėtÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone (I t. b.l. 75-82). Vėliau kurį laikÄ Å¾emės sklypas nuosavybės teise priklausė S. K. (I t. b.l. 40-41) ir tik 2013 m. gruodžio 5 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ varžytinių įsigijo iÅ¡ S. K. 15,5398 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone (I t. b.l. 70-74).

PareiÅ¡kėjui iÅ¡ varžytinių įsigijus 15,5398 ha žemės sklypÄ , žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus (I t. b.l. 83, 96). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu).

Tai reiÅ¡kia, jog nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiÅ¡kėjas turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ nustatyti juridinį faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis).

Ä® aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, bÅ«tina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimÄ . Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neiÅ¡vengiamas.Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkte yra įtvirtinta, kad leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje, atsižvelgiant į etnografinių regionų architektÅ«ros reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra iÅ¡likusių jokių oficialių raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra buvusi sodyba, todėl pareiÅ¡kėjas negali atkurti sodybos ir kreipėsi į teismÄ , kad bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, dėl jo žemės sklype buvusios sodybos. Pagal teismų praktikÄ juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali bÅ«ti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra iÅ¡likę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, o sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu.

Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui priklausančiame žemės sklype bÅ«tų iÅ¡likę buvusios sodybos statinių liekanos taip pat nėra, nes nėra atlikti archeologiniai tyrinėjimai. PareiÅ¡kėjas buvusios sodybos faktÄ Ä¯rodinėja iÅ¡ esmės atlikta istorine pažyma bei prie Å¡ios pažymos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. IÅ¡ prie istorinės pažymos pateiktų žemėlapių (I t. b.l. 51-52), nustatyta, kad yra pažymėta buvusi J. B. sodyba, statyta apie XIX a. pabaigÄ â€“ XX a. pradžiÄ , o nugriauta per karÄ paties J.

B.. Nors pateiktuose žemėlapiuose nėra nurodytos legendos, kaip tuo metu žemėlapiuose buvo žymimi statiniai, tačiau susipažinus su pareiškėjo atstovo teismui pateiktais norminais aktais, kuriuose yra nurodyta, kaip šiuo metu žemėlapiuose yra žymimi pastatai, darytina prielaida, kad ir ankstesniuose žemėlapiuose pastatai buvo žymimi analogiškai kaip ir šiuo metu. Byloje buvo kilusios abejonės dėl istorinėje pažymoje pateiktų žemėlapių autentiškumo, tačiau šios abejonės buvo pašalintos, nes teismui buvo pateiktos žemėlapių kopijos, iš kurių buvo nustatyta, kad žemėlapiai yra paimti iš Lietuvos Valstybės istorijos archyvo ir yra autentiški.

Teismo nuomone, byloje surinktų įrodymų visuma, tai yra pareiÅ¡kėjo užsakymu atlikta istorinė pažyma su priedais (žemėlapiais), pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad Å¡iuo metu yra iÅ¡likę sodo fragmentai, bei kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, suponuoja iÅ¡vadÄ apie pareiÅ¡kėjo įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ , juolab, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie neginčijamai leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog toje vietoje sodybos nėra buvę, todėl pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas juridinis faktas, kad pareiÅ¡kėjui R.

K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniais.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas tikslu statyti naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje, pagal nustatytus etnografinių regionų architektÅ«ros reikalavimus.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjui R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, buvo sodyba su gyvenamuoju namu ir jo priklausiniais – daržine, svirnu ir tvartu.Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti teisės atstatyti sodybos statinius įgijimui.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus.

Teisėja                                                                                      Inga Sakalauskaitė