2019-10-23 Nr. AB-20232-3-61-3-02196-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-645-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02196-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. J. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) įpareigoti Utenos žemėtvarką pagal 2003 m. kovo 13 d. išvadą Nr. 4342 1,5 ha miško grąžinti žeme (duomenys neskelbtini) kaime, Utenos rajone, besiribojančia su A. J. G. žeme, pagal pridedamą S. suprojektuotą žemę nuomai ar pardavimui; 2) įpareigoti Utenos žemėtvarką grąžinti visą A. G. valdytą ir nusavintą paežerės pievą, liūną ir (duomenys neskelbtini) ežero dalį; 3) įpareigoti Utenos žemėtvarką kompensuoti už žemę, paimtą kapinėms, naujiems keliams.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. J. G. skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio nuostatomis, nustatęs, kad pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl nagrinėjamoje byloje turi būti taikomos būtent Įstatymo 18 straipsnio nuostatos, nenurodė, kaip jos yra susijusios su nagrinėtina situacija. Be to, teismas nustatė, kad iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, jau buvo kreipęsis ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų inicijavęs ginčą ne teismo tvarka. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises, o teismo 2019 m. birželio 18 d. nutartyje nurodytas Įstatymo 18 straipsnis reglamentuoja kitus santykius ir teismas nepagrindė, kodėl pareiškėjas turi kreiptis į Tarnybą pagal Įstatymo 18 straipsnį.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai spręsdamas skundo priėmimo klausimą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. J. G. skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir išaiškino pareiškėjui, kad jis su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, jog iš pareiškėjo skundo turinio ir kartu su skundu pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Tarnybos Utenos skyriaus veiksmais (neveikimu) nagrinėjant jo prašymus atkurti nuosavybės teises, todėl byla yra priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet Regionų apygardos administraciniam teismui.

IV. Pareiškėjas A. J. G. atskirajame skunde prašo įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą priimti pareiškėjo skundą ir svarstyti klausimą iš esmės bei priimti sprendimą dėl žemės ir miško grąžinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria teismas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi pareiškėjo keliami reikalavimai susiję su Tarnybos Utenos skyriaus veiksmais (neveikimu), todėl pareiškėjo skundas teismingas Regionų apygardos administracinio teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) pateikti skundą laikantis bylų rūšinio teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-418/2014, 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-980-520/2016).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis bylų teritorinio teismingumo. ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas keliamo ginčo esmę, nustatė, kad pareiškėjas iš esmės ginčą kelia dėl Tarnybos Utenos skyriaus veiksmų (neveikimo) nagrinėjant pareiškėjo prašymus atkurti nuosavybės teises, todėl nurodė, kad pareiškėjo ginčas nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atitinkamai, teismas pareiškėjui išaiškino, kad skundą dėl Tarnybos Utenos skyriaus įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėjas gali pateikti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ABTĮ 31 straipsnio, nustatančio teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, konstatuodamas, jog pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Aplinkybę, kad pareiškėjas iš esmės ginčą kelia dėl Tarnybos Utenos skyriaus veiksmų (neveikimo), patvirtina jo prie skundo pridėta medžiaga ir skunde suformuluoti reikalavimai: 1) įpareigoti Utenos žemėtvarką pagal 2003 m. kovo 13 d. išvadą Nr. 4342 1,5 ha miško grąžinti žeme (duomenys neskelbtini) kaime, Utenos rajone, besiribojančia su A. J. G. žeme, pagal pridedamą S. suprojektuotą žemę nuomai ar pardavimui; 2) įpareigoti Utenos žemėtvarką grąžinti visą A. G. valdytą ir nusavintą paežerės pievą, liūną ir (duomenys neskelbtini) ežero dalį; 3) įpareigoti Utenos žemėtvarką kompensuoti už žemę, paimtą kapinėms, naujiems keliams

Dėl pareiškėjo argumento, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus apygardos administracinį teismą spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo, tačiau toks įpareigojimas negali būti vertinamas kaip įpareigojimas priimti pareiškėjo skundą. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, privalo tai daryti pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakartotinai nagrinėjo pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai nustatė, kad byla priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui, todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutarties.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal ABTĮ įtvirtintas bylų teismingumo taisykles ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė jį priimti. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavčius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė