e083941f-eb17-4e82-b6c0-4c867b4cab0e · Marijampolės rajono apylinkės teismas

 Civilinė byla Nr. e2YT-4725-374/2017 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03138-2017-0                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.12. (S) MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2017 m. liepos 27 d.Marijampolė Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja RÅ«ta Gustienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos O.

B. I. patikslintÄ skundÄ suinteresuotiems asmenims Marijampolės trečiojo notaro biuro notarei Gintarei Strazdienei ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl notaro veiksmų. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu dėl Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės veiksmų ir praÅ¡o panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės nutarimÄ , kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.           PareiÅ¡kėja nurodo, jog su notarės Gintarės Strazdienės nutarimu nesutinka ir praÅ¡o teismo jį panaikinti.

PareiÅ¡kėjos teigimu, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus.“ Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, jog savo teisę paveldėti turtÄ pradėjo įgyvendinti galiojant 2000 m. liepos 18 d.

Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl turi bÅ«ti taikomas Å¡iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. PareiÅ¡kėja atkreipia teismo dėmesį į tai, kad poreikis nustatyti daugiau kaip dvi paveldėjimo eiles atsirado dar galiojant 1965 m. sausio 1 d. kodeksui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 573 straipsnis buvo pareikÅ¡tas 1994 m. gegužės 17 d. (įstatymo Nr. I-459 redakcija). Prasidėjus nuosavybės atkÅ«rimo procesui bei privatizacijos procesui įstatyme buvo įtvirtintos penkios paveldėtojų eilės. Pasak pareiÅ¡kėjos, neteisinga bÅ«tų atsisakyti iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ vien tik dėl to, kad pareiÅ¡kėjos dėdė mirė 1992 metais, nes abejonių, kad pareiÅ¡kėja yra susijusi su mirusiuoju giminystės ryÅ¡iu nėra (Å¡iuo metu bÅ«tų trečios eilės įpėdinė).

Notaro atsisakymas grindžiamas vieninteliu argumentu – A. V. mirimo data. Anot pareiÅ¡kėjos, tuo atveju, jeigu A. V. bÅ«tų miręs po 1994 m. gegužės 17 d. notarė bÅ«tų paveldėjimo bylÄ užvedusi ir bÅ«tų iÅ¡davusi paveldėjimo liudijimÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kilęs ginčas.

Taip pat pareiÅ¡kėja nurodo, jog nesutinka su notarės argumentu, kad teismo sprendimas negali bÅ«ti pagrindas jai iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ bei užvesti paveldėjimo bylÄ . Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra įsiteisėjęs. PareiÅ¡kėjos teigimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Minėta teisės norma taikoma ir notarams. PareiÅ¡kėja pažymėjo, kad VÄ® Turto bankas, atstovaujantis valstybės interesus Å¡ioje byloje taip pat neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų nustatytas juridinis faktas. Anot pareiÅ¡kėjos, po A. V. mirties valstybė nereiÅ¡kė pretenzijų į A. V. turtÄ .           Suinteresuotas asmuo Marijampolės trečiojo notaro biuro notarė Gintarė Strazdienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodo, jog su patikslintame skunde iÅ¡dėstytais reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gali praÅ¡yti palikimo atsiradimo vietos notarÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Taigi, paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktÄ ir teisę į palikimÄ patvirtinantis dokumentas. Paveldėjimas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek testamento pagrindu, todėl paveldėjimo teisės liudijimas gali bÅ«ti iÅ¡duotas tik esant vienam iÅ¡ Å¡ių pagrindų.

Notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. dokumentÄ , patvirtinantį asmens teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ , turi jame nurodyti Å¡ių teisių įgijimo pagrindÄ â€“ paveldėjimas pagal įstatymÄ , nurodant konkrečiÄ Ä¯statymo normÄ , reglamentuojančiÄ paveldėjimo atsiradimo pagrindÄ konkrečiu atveju, arba paveldėjimas pagal testamentÄ . Taip pat nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Å¡iuo įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų dokumentų.

Notarui suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ . Notaro veiklos ypatybes, nustatytas Å¡iame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.

Suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės teigimu, nagrinėjamu atveju notarė, gavusi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡analizavusi Å¡iam klausimui tinkamai iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes bei pareiÅ¡kėjos pateiktÄ Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad O. B. I. priėmė palikimÄ , atsiradusį po dėdės A.

V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d. faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti, ir atlikusi teisinį tyrimÄ , nustatė, kad A. V. palikimas atsirado 1992 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jo mirties dienÄ . Tuo metu galiojo ne dabartinis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d. Pastarojo kodekso 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sÅ«nėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo.

Å ios aplinkybės apie pareiÅ¡kėjos ir mirusiojo A. V. giminystės ryÅ¡ius bei Å¡ių ryÅ¡ių atitikimÄ taikytinam įstatymui, o tuo pačiu apie O. B. I. teisę paveldėti turtÄ po dėdės A. V. mirties, pirmiau minėtame Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendime nebuvo aptartos. Anot suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės, dėl to, įvertinusi Å¡ias aplinkybes notarė padarė iÅ¡vadÄ , kad O. B. I. negalėjo paveldėti savo dėdės A.

V. turto, ir atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai paveldėjimo teisės liudijimÄ , kartu pažymėdama, kad notaro atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ neužkerta kelio pareiÅ¡kėjai įgyvendinti savo teises kitais įstatyme numatytais bÅ«dais. Taip pat nurodo, jog atsižvelgdama į pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir kasacinio teismo praktikÄ dėl notaro veiklos specifikos, visiÅ¡kai palaiko savo nutarime dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo pasisakyta, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Å i nuostata taikytina ir iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės teigimu, dėl Å¡ios priežasties, nesant konkrečios įstatymo normos, pagal kuriÄ gali bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, notaras privalo atsisakyti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , o ginčijamas klausimas pagal suinteresuotų asmenų, Å¡iuo atveju O.

B. I., kreipimÄ si pirmiausia spręstinas teisme.           Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodo, jog mano, kad Å¡iuo atveju, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nustatyta, jog O.

B. I. priėmė palikimÄ atsiradusį po dėdės A. V. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti, o pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, turėtų tenkinti pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ dėl notarės Gintarės Strazdienės veiksmų.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas praÅ¡o pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.Apie raÅ¡ytinį procesÄ dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt praneÅ¡imÄ .Patikslintas skundas tenkintinas.Bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėja 2017 m. vasario 27 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu suinteresuotam asmeniui VÄ® Turto bankas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto palikimo priėmimo tikslu nustatymo, kuriuo prašė: nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po M.

V. mirties, gim. 1909 m. vasario 10 d., mirusios 1991 m. rugsėjo 29 d., (duomenys neskelbtini), mirties, palikimÄ priėmė sutuoktinis A. V. faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po A. V., gim. 1903 m. gegužės 20 d., mirusio 1992 m. rugpjūčio 8 d., (duomenys neskelbtini), mirties, jo palikimÄ priėmė dukterėčia O. B. I. faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti turtÄ (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ tenkino ir nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po M. V., gimusios 1909 m. vasario 10 d., mirusios 1991 m. rugsėjo 29 d., mirties, palikimÄ priėmė jos sutuoktinis A. V., gimęs 1903 m. gegužės 20 d., faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti; nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad O. B. I. priėmė palikimÄ , atsiradusį po dėdės A. V., gimusio 1903 m. gegužės 20 d., mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Å¡is sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 30 d. PareiÅ¡kėja 2017 m. birželio 5 d. Marijampolės trečiajam notaro biurui pateikė praÅ¡ymÄ užvesti paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nurodydama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po dėdės A.

V., gimusio 1903 m. gegužės 20 d., mirusio 1992 m. rugpjūčio 8 d., mirties, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Suinteresuotas asmuo Marijampolės trečiojo notaro biuro notarė Gintarė Strazdienė 2017 m. birželio 7 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ nutarė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atmesti. AtmetimÄ iÅ¡ esmės motyvavo aplinkybėmis, kad A. V. palikimas atsirado 1992 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jo mirties dienÄ , tuo metu galiojo ne dabartinis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d., kurio 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sÅ«nėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo.

Taip pat atmetimÄ motyvavo aplinkybe, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad O. B. I. priėmė palikimÄ , atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d. faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti, negali bÅ«ti laikomas pagrindu notarui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi aptardamas galimus palikimo priėmimo bÅ«dus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio 1965 m. sausio 1 d., nuostatomis, tačiau aplinkybės apie pareiÅ¡kėjos ir mirusiojo A.

V. giminystės ryÅ¡ius bei Å¡ių ryÅ¡ių atitikimÄ taikytinam įstatymui, o tuo pačiu apie O. B. I. teisę paveldėti turtÄ po dėdės A. V. mirties, liko neaptartos ir tinkamai neįvertintos. PareiÅ¡kėja, nepraleisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyto termino skundams dėl notaro veiksmų paduoti, pateikė teismui patikslintÄ skundÄ dėl notaro veiksmų, kuriuo praÅ¡o panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės nutarimÄ , kuriuo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, kadangi savo teisę paveldėti turtÄ ji pradėjo įgyvendinti galiojant 2000 m. liepos 18 d.

Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, todėl turi bÅ«ti taikomas Å¡iuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtinta teisės norma numatanti, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra taikoma ir notarams.           Sprendžiant klausimÄ dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ , o Å¡io įstatymo 40 straipsnio 1 dalis įpareigoja notarÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , jeigu tokio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų Tokia notaro funkcijų samprata suponuoja iÅ¡vadÄ , jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

Tais atvejais, kai asmens teisės yra ginčijamos ar faktinės aplinkybės nėra aiškios, įstatymas nesuteikia teisės notarui tvirtinti tokias teises ar juridinius faktus. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnyje yra išvardinti notarų atliekami notariniai veiksmai, kurių vienas iš jų yra paveldėjimo teisės liudijimų išdavimas. Įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Nagrinėjamu atveju, bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, t. y.: po M.

V., mirusios 1991 m. rugsėjo 29 d., mirties, palikimÄ priėmė jos sutuoktinis A. V., faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti; O. B. I. priėmė palikimÄ , atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Å io įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu pareiÅ¡kėja kreipėsi į Marijampolės trečiÄ jį notaro biurÄ su praÅ¡ymu užvesti paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Marijampolės trečiojo notaro biuro notarė Gintarė Strazdienė 2017 m. birželio 7 d. nutarimu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, iÅ¡ esmės motyvuodama tuo, kad A.

V. palikimas atsirado 1992 m. rugpjūčio 8 d., t. y. jo mirties dienÄ , tuo metu galiojo ne dabartinis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, o Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, įsigaliojęs 1965 m. sausio 1 d., kurio 573 straipsnis prie įstatyminių įpėdinių nepriskyrė dukterėčių ir sÅ«nėnų, todėl jie mirusių tetų ar dėdžių turto paveldėti negalėjo, bei iÅ¡ esmės motyvuodama tuo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad O.

B. I. priėmė palikimÄ , atsiradusį po dėdės A. V. mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d. faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti, negali bÅ«ti laikomas pagrindu notarui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , kadangi aptardamas galimus palikimo priėmimo bÅ«dus, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, įsigaliojusio 1965 m. sausio 1 d., nuostatomis, tačiau aplinkybės apie pareiÅ¡kėjos ir mirusiojo A. V. giminystės ryÅ¡ius bei Å¡ių ryÅ¡ių atitikimÄ taikytinam įstatymui, o tuo pačiu apie O.

B. I. teisę paveldėti turtÄ po dėdės A. V. mirties, liko neaptartos ir tinkamai neįvertintos.           Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnis numato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.           Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatytas vienas iÅ¡ juridinių faktų, kad O.

B. I. priėmė palikimÄ , atsiradusį po dėdės A. V., gimusio 1903 m. gegužės 20 d., mirties 1992 m. rugpjūčio 8 d., faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti yra įsiteisėjęs, jo pagrindu pareiÅ¡kėja prašė užvesti paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , įsiteisėjusį teismo sprendimÄ privalo vykdyti visi asmenys: tiek dalyvavę nagrinėjant bylÄ , tiek ir nedalyvavę, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusio Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo teisėtumo klausimas Å¡ioje civilinėje byloje nėra ir negali bÅ«ti sprendžiamas.

Atsižvelgiant į tai, kad Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės motyvai kvestionuojantys įsiteisėjusį teismo sprendimÄ negali bÅ«ti pagrindu įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdymui, todėl darytina iÅ¡vada, jog notarė neteisėtai atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ užvesti paveldėjimo bylÄ ir iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .           IÅ¡ suinteresuoto asmens Marijampolės trečiojo biuro notarės Gintarės Strazdienės atsiliepimo į patikslintÄ skundÄ turinio, spręstina, kad ji laiko, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Todėl iÅ¡aiÅ¡kintina, kad bylos užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas gali bÅ«ti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtÄ sprendimÄ , ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka.

PraÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , minėtame skyriuje nustatyta tvarka gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacine tvarka peržiÅ«rėtas nebuvo.            Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos patikslintas skundas dėl notaro veiksmų laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18, 290-291, 511, 513, straipsniais, teismas n u t a r i a :            pareiÅ¡kėjos O. B. I. patikslintÄ skundÄ dėl notaro veiksmų tenkinti.Panaikinti 2017 m. birželio 7 d. Marijampolės trečiojo notaro biuro notarės Gintarės Strazdienės nutarimÄ , kuriuo atmestas O. B. I., gimusios 1940 m. rugpjūčio 28 d., gyvenančios (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymas dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.Nutarties kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                    [pasirašyta elektroniniu parašu]                                   Rūta Gustienė