2016-08-29 Nr. AB-16406-3-64-3-01533-2015-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1571-146/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01533-2015-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovei N. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir TRATC, pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės N. S. (toliau – ir atsakovė) 102,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš atsakovės 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo teisines paslaugas.

Pareiškėja paaiškino, kad UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas, ATĮ) 30 straipsnio 3 dalies 3 punktą, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gali pateikti savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų bei komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir ją rinkti.

Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtintų Mažeikių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) nustato, kad TRATC apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį (24 punktas), administruoja vietinės rinkliavos surinkimą (45 punktas), vykdo vietinės rinkliavos išieškojimą iš vietinės rinkliavos mokėtojų (59 punktas). Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto objektų savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą.

Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (6 punktas), vietinės rinkliavos dydis nustatomas visiems komunalinių atliekų turėtojams, fiziniams ir juridiniams asmenims, valdantiems, naudojantiems ir disponuojantiems nekilnojamąjį turtą (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje (34 punktas). Nuostatų 31 punkte nustatyta, kad vietinė rinkliava nustatoma bei privalo būti mokama pagal ataskaitinį laikotarpį už kiekvienus kalendorinius metus.

Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išaiškinimais (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), darytinos išvados, kad: vietinę rinkliavą privalo mokėti visi Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės sklypus) savininkai; vietinė rinkliava yra mokama (privalo būti mokama) už kiekvienus kalendorinius metus; vietinės rinkliavos mokėtojai neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti prievolę mokėti vietinę rinkliavą ar ne.

Butas Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė atsakovei N. S., todėl ji turi prievolę mokėti pareiškėjui vietinę rinkliavą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Remiantis šiomis nuostatomis, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės skola (vietinės rinkliavos nepriemoka) pareiškėjai yra susidariusi už 2009–2012 metus, prašymo pateikimo teismui dieną pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti vietinę rinkliavą tik už 2010–2012 metus, t. y. 102,53 Eur.

Pareiškėja paaiškino, kad TRATC patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia kartu su prašymu pateikti įrodymai (PVM sąskaita faktūra, serija SGKA Nr. 11233, specifikacija Nr. 11233 (51 eilutė), 2015 m. gegužės 13 d. bankinio mokėjimo kvitas). Prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma (52,57 Eur) yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytas maksimalus dydis, todėl priteistina iš atsakovės.

Atsakovė N. S. atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį kviečiama neatvyko.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės N. S. 102,53 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (52,57 Eur) teismas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovės 14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1–2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas vietinės rinkliavos sąvoką, yra nurodęs, kad ši vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme. Todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11-1574/2005, 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1333/2008, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2210/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014).

Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Mažeikių rajono savivaldybėje vietinės rinkliavos teisinius santykius reguliavo Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-54, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T1-189 patvirtinti skirtingų redakcijų Nuostatai. Pagal šių teisės aktų 6 punktuose įtvirtintas teisės normų nuostatas, vietinės rinkliavos mokėtojai buvo ir fiziniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus). Vietinės rinkliavos surinkimas, apskaitos organizavimas ir tvarkymas (administravimas) pavestas UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 redakcijos Nuostatų 37 punktas, 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 ir 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijų Nuostatų 45 punktai).

Iš pateiktų į bylą Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad N. S. ginčo laikotarpiu Mažeikų rajono savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdė butą (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, todėl privalėjo mokėti Mažeikių rajono savivaldybėje nustatytą vietinę rinkliavą. TRATC pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovė nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. vietinės rinkliavos nemokėjo, dėl ko susidarė 102,53 Eur įsiskolinimas. Pagal 2010 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-54 ir 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. T1-130 redakcijų Nuostatų 1 priedų 3 eilutes, už gyvenamosios paskirties butą daugiabučiame name vietinės rinkliavos dydis buvo 133 Lt, pagal 2013 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-189 redakcijos Nuostatų 1 priedo 3 eilutę, šios rinkliavos dydis iki 2013 m. liepos 1 d. buvo 162 Lt, nuo 2013 m. liepos 1 d. – 46,92 Eur. Atsižvelgęs į nurodytus vietinės rinkliavos dydžius, teismas nenustatė pagrindo abejoti prašomo priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimo dydžio teisingumu ir kad atsakovė būtų sumokėjusi vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas priėjo prie išvadų, kad TRATC reikalavimas priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Spręsdamas pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovės 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas nustatė, kad bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė išrašą iš 2012 m. balandžio 3 d. sudarytos Teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. SGKA-2012/0008, AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4801 apie 2 680,68 Eur pervedimą Advokatų Songailos, Gumuliauskienės, Korsako ir Astrauskienės profesinei bendrijai SGKA Legal (toliau - ir Advokatų profesinė bendrija), šios Advokatų profesinės bendrijos 2015 m. gegužės 12 d. pareiškėjai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11233, su Specifikacija, kurios 51 eilutėje nurodyta, kad teisinių paslaugų įkainis už nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimą pirmos instancijos teisme iš skolininkės N. S. yra 52,57 Eur (su PVM).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 ir 6 dalių, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktų nuostatomis bei pažymėjo, kad ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą, tačiau teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad bylos proceso šalies apsisprendimas naudotis advokato paslaugomis savaime nereiškia, kad šio atstovo darbo apmokėjimui patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti, turi būti įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Vertinant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą, ar yra suformuota teismų praktika atitinkamu klausimu, į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, ar atsakovas yra atstovaujamas advokato ir pan. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą ir spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (LVAT 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-261-776/2014).

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašoma priteisti šioje byloje atstovavimo išlaidų suma – 52,57 Eur – neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto maksimalaus dydžio (2,5 x 2 467 Lt (714,49 Eur)). Spręsdamas dėl TRATC prašymo priteisti patirtas advokato darbo apmokėjimo išlaidas, teismas atsižvelgė į tai, kad: nagrinėjama byla yra nesudėtinga; atsakovė bylos nagrinėjime buvo neaktyvi ir neteikė atsiliepimo; pareiškėjos atstovas teisinę pagalbą analogiško pobūdžio bylose teikia nuolat; teismų praktika ginčuose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą suformuota, todėl prašymo rengimas nereikalavo didelių teisinio darbo resursų; prašymas paduotas per elektronines ryšių priemones. Teismas pažymėjo ir tai, kad TRATC yra subjektas, kuriam jį įsteigusios vietos savivaldos institucijos perdavė dalį įgalinimų vietinės rinkliavos administravimo srityje, todėl pareiškėja privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti steigėjų suteiktas administravimo funkcijas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė pareiškėjai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 14 Eur, kartu pastebėjo ir tai, kad toks sprendimas neprieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai (LVAT 2015 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-197-602/2015).

III. Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė mažesnę bylinėjimosi išlaidų sumą nei prašė pareiškėja ir priteisti visas TRATC šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas, mažindamas atstovavimo išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad nepaisant to, jog prašymo, paduoto pirmosios instancijos teismui, teisinė argumentacija yra universali, kiekvienos bylos (kiekvieno skolininko atveju) faktinės aplinkybės skiriasi. Prieš pateikiant skundą teismui turi būti surinkti duomenys apie skolininką, t.y. tikrinama valstybės registruose kas yra nekilnojamojo turto savininkas (savininkai), kur skolininkas deklaravo gyvenamąją vietą, ar jis nėra miręs (nustačius tokį atvejį nustatinėjami galimi nekilnojamojo turto paveldėtojai), dar kartą patikslinamas skolos dydis siekiant nustatyti ar skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs. Pateikus prašymą teismui, teisinių paslaugų teikimas nenutrūksta, nes per EPP sekami teismo teikiami duomenys apie administracinės bylos procesą.

Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma yra proporcinga apeliantės atstovų atliktam darbui, į kurį įeina įrodymų rinkimas, prašymo teismui surašymas ir pateikimas teismui per teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP), iškeltos administracinės bylos administravimas per EPP. Dėl nurodytų priežasčių apeliantė mano, kad teismas, vertindamas bylos sudėtingumą ir jo atstovų darbo sąnaudas, priėjo prie klaidingų išvadų. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, kad prašomos šioje byloje priteisto atstovavimo išlaidos sudaro tik 2,03 procentus skaičiuojant nuo maksimaliai galimų priteisti išlaidų.

Tai reiškia, jog apeliantė elgiasi sąžiningai ir nesiekia, kad bylą pralaimėjusi šalis būtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnis numato komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros sudarymo principus, tarp jų principą „teršėjas moka“. TRATC yra specifinis, visuomenės poreikius bei viešuosius interesus tenkinantis juridinis asmuo, kurio vienas iš veiklos tikslų yra Mažeikių rajono savivaldybės funkcijų vykdymas komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo srityje.

Įvertinus Mažeikių rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Nuostatų 45, 59 punktuose nustatytą reglamentavimą, darytina išvada, kad skolų išieškojimas yra atliekų tvarkymo sistemos dalis, todėl skolų išieškojimo išlaidos sudaro atliekų tvarkymo sistemos išlaidų dalį. Nuostatų 25 punktas numato, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su vietinės rinkliavos surinkimo administravimu, tarp jų ir skolų priteisimu teismuose bei jų išieškojimu antstolių pagalba.

Pasak apeliantės, dėl nurodytų aplinkybių TRATC patirtos, tačiau jam nepriteistos bylinėjimosi išlaidos tenka sąžiningai rinkliavą mokantiems savivaldybės gyventojams. Nesutikdama su teismo argumentais, kad šiuo atveju advokato pasitelkimas yra perteklinis, nes tokį darbą TRATC neva gali atlikti savo jėgomis, apeliantė pažymi, kad nėra teisės aktų, kurie tokiems juridiniams asmenims kaip TRATC savo veiklos vykdymui pasitelkti advokatų pagalbą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo nepagrįsta, neatitinka teisinio reglamentavimo ir yra neteisinga.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ nesutinka su Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalimi, kurioje teismas KRATC prašymą priteisti 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies ir priteisė mažesnę sumą – 14 Eur. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas (52,57 Eur ).

Pažymėtina, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr.XII-2399). Apeliacinis procesas šioje byloje prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jos prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta

bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo administracinio proceso šalims taisyklė „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008; 2013 m. gegužės 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. rugpjūčio 29 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013, 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1564-502/2016 ir kt.). Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantės argumentais, kad ABTĮ ir kiti įstatymai neriboja juridinio asmens, esančio administracinės bylos šalimi, teisės naudotis advokato teisine pagalba, pažymi, kad tai savaime nereiškia, jog bylos laimėjusios šalies patirtos atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies būtent tokio dydžio, kokio prašo bylą laimėjusi šalis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus.

Todėl administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone (žr., pvz. LVAT 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-657/2013, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1564-502/2016 ir kt.). Kita vertus, LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.) (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.

Taigi nors teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog jo prašymas buvo patenkintas visiškai, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio per se nepatvirtina pareiškėjo teisės gauti iš kitos šalies visų savo išlaidų atlyginimą, nes yra galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Be to, teisėjų kolegija akcentavo, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, inter alia atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos prašymą priteisti iš atsakovės 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, nustatė šio prašymo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir jas ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalių bei Rekomendacijų kontekste įvertino tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismas savo sprendime motyvuotai pagrindė, kodėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino iki priteisė mažesnę sumą nei prašė pareiškėja.

Dėl pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstyto ir apeliacinėje instancijoje akcentuojamo argumento, kad TRATC prašoma priteisti šioje byloje išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti suma yra ženkliai (14 kartų) mažesnė už pagal Rekomendacijas galimą priteisti maksimalų dydį, ir prašomos šioje byloje priteisto atstovavimo išlaidos sudaro tik 2,03 procentus maksimaliai galimų priteisti išlaidų, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant bylos šalies prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrįstumą vien ta aplinkybė, kad prašoma priteisti suma yra atitinkamai mažesnė už Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, kuris galimas už atitinkamų teisinių paslaugų suteikimą, teismui savaime nėra pagrindas tenkinti tokį prašymą.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad tai, jog bylos šalies prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už advokato teisines paslaugas nėra didelė (taip yra šiuo atveju) ir neviršija Rekomendacijose numatyto galimo maksimalaus dydžio, nereiškia, kad teismas tokiu atveju neturi tikrinti ir vertinti, ar bylos proceso šalis pagrįstai prašo priteisti iš kitos šalies jos nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Taigi šiuo atveju Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio už atitinkamas teisines paslaugas kontekste apeliantės akcentuojama nedidelė bylinėjimosi išlaidų suma savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas patenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą ir priteisti visą prašomą sumą.

Teisėjų kolegija šiuo aspektu primena, kad Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą;

šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas į Rekomendacijose nurodytus kriterijus atsižvelgė šios individualios bylos aplinkybių kontekste iš esmės tinkamai. Pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė motyvus, kodėl mažina pareiškėjos prašomą priteisti bylinėjosi išlaidų sumą. Teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybes, kad pareiškėjos atstovas naudojosi EPP, ši byla dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo iš skolininkės nesudėtinga ir pareiškėjos atstovas pagal tą pačią teisinių paslaugų sutartį teisines pagalbos paslaugas analogiškose bylose teikia nuolat, teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota ir aiški, todėl prašymo parengimas šioje byloje nereikalavo didelių teisinio darbo resursų.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimo teisines paslaugas sumažinimo, apeliantė iš esmės neneigdama, kad prašymo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teisinė argumentacija yra universali, apeliaciniame skunde pažymėjo, kad kiekvienos bylos (kiekvieno skolininko atveju) faktinės aplinkybės skiriasi ir prieš pateikiant prašymą teismui turi būti surinkti atitinkami duomenys apie skolininką, t.y. tikrinama valstybės registruose kas yra nekilnojamojo turto savininkas, kur jis deklaravo savo gyvenamąją vietą, ar nėra miręs (jei miręs nustatinėjami nekilnojamojo turto paveldėtojai), dar kartą tikslinamas skolos dydis, aiškinamasi, ar skolininkas savo prievolės nėra įvykdęs, o padavus teismui elektroninių ryšių priemonėmis prašymą, sekami per EPP teismo teikiami duomenys apie administracinės bylos procesą.

Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė pateikė bendro pobūdžio duomenis, kokie darbai paprastai yra atliekami teikiant teisines paslaugas ir renkant duomenis tam, kad būtų parengtas prašymas teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, tačiau kiekvienoje konkrečioje byloje pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumas bylą nagrinėjančio teismo vertinamas ir sprendžiamas tai konkrečiai bylai reikšmingų aplinkybių visumos kontekste. Iš pateiktos į bylą 2012 m. balandžio 3 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr.SGKA-2012/0008, sudarytos tarp pareiškėjos ir Advokatų profesinės bendrijos, išrašo 2 punkto matyti, kad Sutarties šalys susitarė dėl nuolatinio teisinių paslaugų teikimo (Kliento teisinio konsultavimo; jo pateikiamų dokumentų peržiūros ir teisinio vertinimo;

Kliento nurodytų procesinių dokumentų rengimo; Kliento interesų gynimo teismuose, valstybės ir savivaldybių institucijose; atstovavimo ir tarpininkavimo Klientui valstybės ir savivaldybių institucijose, derybose su partneriais, raštu bei atsakymų į valstybės ir savivaldybės įstaigų paklausimus įmonės vardu rengimo; Kliento darbuotojų teisinio konsultavimo teisiniais klausimais). Iš pateiktų į bylą įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjos prašoma priteisti iš atsakovės 52,57 Eur atstovavimų išlaidų suma yra įtraukta į pareiškėjos atstovo sudarytą teisinių paslaugų Specifikaciją Nr.11233 (eil.

Nr.51), kurios pagrindu pareiškėjos įgaliotas atstovas Advokatų profesinė bendrija išrašė klientui (TRATC) 2015 m. gegužės 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SGKA Nr. 11233 apmokėti 2 680,68 Eur (įskaitant 465,24 Eur PVM) už suteiktas teisines paslaugas, o TRATC AB SEB banko 2015 m. gegužės 13 d. vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 4801 minėtą sumą pervedė Advokatų profesinei bendrijai. Šie duomenys liudija, kad pareiškėjos atstovas kompleksiškai teikė TRATC teisines paslaugas, susijusias su vietinių rinkliavų išieškojimu iš skolininkų.

Byloje nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėja (bylą laimėjusi šalis) šioje administracinėje byloje turėjo atitinkamų bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, taigi šiuo atveju yra svarbu nustatyti, ar prašoma priteisti iš skolininkės N. S. bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų suma yra pagrįsta, proporcinga, atitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijus, ar šios išlaidos buvo būtinos. Byloje nustatyta, kad į 2015 m. gegužės 12 d. Specifikaciją Nr.11233 įtrauktas Advokatų procesinės bendrijos suteiktų TRATC teisinių paslaugų 51 atvejis, pavadintas „nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas pirmosios instancijos teisme“, tarp jų skolininkės N. S. atvejis (Specifikacijoje eil.

Nr.51). Pagal Specifikacijos duomenis 30 atvejų skolininkų (vietinės rinkliavos mokėtojų, tarp jų atsakovės šioje byloje N. S.) nekilnojamasis turtas yra Mažeikiuose (kitų skolininkų Telšių ir Plungės savivaldybėse). UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ yra Telšių, Plungės, Mažeikių rajonų ir Rietavo savivaldybių įsteigtas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo administratorius ir vykdydamas šias funkcijas turi atsižvelgti į tų savivaldybių tarybų patvirtintus vietinių rinkliavų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus.

Apeliantė iš esmės neneigia, kad prašymuose teismui dėl vietinės rinkliavos išieškojimo iš skolininko teisinė argumentacija yra universali. Atsižvelgiant į Specifikacijos Nr.11233 duomenis (pagal juos skolininkų turtas yra trijose savivaldybėse), savivaldybių tarybų nustatyto teisinio reguliavimo dėl vietinių rinkliavų prasme galėjo būti trys modeliniai atvejai, nes aukštesnio lygmens teisės aktai yra tie patys. Parengus prašymo teismui dėl vietinės rinkliavos iš skolininko išieškojimo tipinį variantą pagal atitinkamą savivaldybę, pagrįstą atitinkamais teisės aktais, tokį tipinį procesinio dokumento variantą, jei nėra išskirtinių aplinkybių, paprastai pakanka pritaikyti kiekvieno skolininko atvejui tipiniame dokumento variante nurodant (pakeičiant) konkretaus skolininko duomenis (nekilnojamojo turto adresą, įsiskolinimo laikotarpį, skolos dydį).

Nors apeliaciniame skunde rašoma, kad kiekvienos bylos (kiekvieno skolininko atveju) faktinės aplinkybės skiriasi, tačiau apeliantė nepagrindė, kad šiai administracinei bylai aktualus skolininkės N. S. atvejis kuo nors skyrėsi nuo tipinių vietinės rinkliavos nesumokėjimo TRATC veiklos teritorijoje ir skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto objekto teisinės registracijos savivaldybėje (Mažeikiuose) atvejų ir iš pareiškėjos atstovo pareikalavo bent kiek ženklesnių laiko sąnaudų. Prie TRATC 2015 m. gegužės 15 d. prašymo teismui pareiškėjos įgaliotas atstovas pridėjo 2015 m. kovo 12 d. atsispausdintą Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą apie nekilnojamojo turto objektą (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, ir TRATC adresuotą teismui 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už šį nekilnojamojo turto objektą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismui pateikto elektroninių ryšių priemonėmis TRATC 2015 m. gegužės 15 d. prašymo turinys suteikia pagrindą konstatuoti, jog rašant šį prašymą teismui buvo neatidžiai panaudotas pirmiau parengto prašymo teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos Telšių rajono savivaldybėje modelis. Tokios išvados teisėjų kolegijai kilo iš to, kad skolininkės N. S. nekilnojamasis turtas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. kovo 12 d. išrašą (butas (duomenys neskelbtini)) ir TRATC 2014 m. gruodžio 8 d. pažymą teismui dėl vietinės rinkliavos mokėjimo yra Mažeikiuose, tačiau pareiškėjos įgalioto atstovo Advokatų profesinės bendrijos advokato L.S. pasirašytame TRATC 2015 m. gegužės 15 d. prašyme teismui, nurodant skolininkės nekilnojamojo turto objektą rašoma, kad šio objekto adresas yra „(duomenys neskelbtini), Mažeikiai, Telšiai“ (prašymo 1 lapas) ir kad atsakovas (juo prašyme nurodyta N. S.) yra „Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančio Nekilnojamojo turto objekto savininkas“ (prašymo 2 lapas). 2015 m. gegužės 15 d. prašyme teismui nurodant TRATC funkcijas administruojant vietinės rinkliavos mokėjimą rašoma apie Telšių rajono savivaldybės teritoriją ir Telšių savivaldybės tarybos priimtus Vietinės rinkliavos nuostatus (prašymo 1,2 lapai), nors atsakovei N. S. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra Mažeikių savivaldybės teritorijoje ir šiuo atveju yra aktualūs Mažeikių savivaldybės tarybos priimti Vietinės rinkliavos nuostatai.

Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad atsižvelgdamas į bylos medžiagą, iš kurios yra aišku, kad šioje administracinėje byloje TRATC kreipėsi į teismą dėl atsakovės N. S. nesumokėtos vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą (butą) (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, priteisimo, teismas nagrinėdamas bylą įrašus prašyme, kuriuose minimas Telšių rajono savivaldybės administravimo subjektas arba šios savivaldybės teritorija, vertino kaip rašymo apsirikimą, neturėjusį įtakos nagrinėti bylą iš esmės ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Pirmiau aptarti 2015 m. gegužės 15 d. prašymo turinio ir jo priedų aspektai, liudijantys apie tai, kad teikiant šioje byloje teisines paslaugas buvo pasinaudota ankstesniu modeliniu dokumentu ir tai itin ženkliai sumažino laiko teikiant teisines paslaugas sąnaudas, priešingai nė teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumą ir vietoje prašomų priteisti 52,57 Eur, priteisdamas 14 Eur, priėmė pagrįstą, teisėtą, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkantį sprendimą.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į Rekomendacijų 2.5 punkte įtvirtintą kriterijų, t. y. ginčo sumos dydį, kuris šiuo atveju yra mažas (102,53 Eur). Situacija, kai bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos (šiuo atveju 52,57 Eur) viršija pusę sumos dėl kurios išieškojimo kreipiamasi į teismą (102,53 Eur), nesiderina su suinteresuotos šalies lėšų racionaliu ir taupiu panaudojimu siekiant teisminės gynybos, todėl pareiškėjos bandymas neproporcingą skolai bylinėjimosi išlaidų naštą perkelti kitai bylos šaliai (atsakovei) nesiderina su sąžiningumo principu.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visi Specifikacijoje Nr.11233 nurodytų teisinių paslaugų teikimai atvejai (iš viso 51) įvertinti vienodais įkainiais (43,44 Eur be PVM ir 52,57 Eur su PVM). Tai liudija, kad pareiškėjos prašyme dėl 52,57 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės N. S. ir pareiškėjos atstovo pateiktuose įrodymuose, pagrindžiančiuose atstovavimo išlaidas, patirtos išlaidos neindividualizuotos pagal pareiškėjos skolos TRATC atvejį, atsakovei formaliai priskirta 1/51 dalis sumos (2680,68 Eur), kurią sumokėjo TRATC įgaliotam atstovui (Advokatų profesinei bendrijai) už Specifikacijoje Nr.11233 nurodytą 51 teisinių paslaugų teikimo atvejį dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimo iš skolininkų (fizinių asmenų, kurių nekilnojamojo turto objektai vienoje iš savivaldybių: Mažeikiuose, Telšiuose, Plungėje). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjos įgaliotas atstovas suteikė TRATC teisines paslaugas pateikiant 2015 m. gegužės 15 d. prašymą administraciniam teismui dėl atsakovės N. S. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo ir administruodamas bylą EPP sistemoje , tačiau dėl pirmiau aptartų aplinkybių visumos nėra pagrindo sutiktu su apeliantu, kad TRATC turėtų būti priteista visa šioje byloje prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas pareiškėjos apeliaciniame skunde iškeltu bylinėjimosi išlaidų priteisimo aspektu atitinka LVAT praktiką, suformuotą visiškai analogiškose administracinėse bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, kuriose pareiškėjai TRATC buvo priteistos atitinkamai mažesnės bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų sumos (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2015 m. liepos 9 d. Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. birželio 14 d. Nr.eA-1158-556/2016, 2016 m. birželio 14 d. Nr.eA-1163-556/2016, 2016 m. birželio 17 d. Nr.A-1567-624/2016, 2016 m. birželio 18 d. Nr.A-1932-520/2016, 2016 m. birželio 27 d. Nr.A-1777-520/2016, 2016 m. birželio 28 d. Nr.A-1634-756/2016, 2016 m. liepos 4 d. Nr. eA-1564-502/2016 ir kt.).

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodaros sudarymo principais, tarp jų principu „teršėjas moka“, taip pat su vietinės rinkliavos administravimo išlaidų sandara, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra aktualūs, nes šiuo atveju yra sprendžiama tik dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tikrinamoje byloje nuo bendrosios bylinėjimosi išaliotų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ nenukrypta, nes bylą laimėjusiai šaliai iš bylą pralaimėjusios bylą šalies priteista atitinkama (motyvuotai mažesnė) bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų suma.

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje nustatė pareiškėjos prašymui dėl bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų priteisimo išspręsti reikšmingas aplinkybes, šio prašymo išsprendimui aktualias teisės normas taikė tinkamai, nenukrypo nuo šiuo aspektu aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą nėra pagrindo. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė