2022-06-08 Nr. AB-15309-4-69-3-00441-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2867-520/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00441-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. A. A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės H. M. A. A. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė H. M. A. A. T. (toliau – ir pareiškėja, Užsienietė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62711 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos (Užsienietės) laikinojo apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją (Užsienietę) netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

2. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas Sprendimu nusprendė apgyvendinti ją Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinė padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas grindžiamas aplinkybėmis, jog ji neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdama suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant jos grąžinimo į užsienio valstybę klausimą ji nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

3. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimo motyvais, teigė, kad ji dalyvauja apklausose, teikia paaiškinimus, pateikia vis naujų situacijos detalių ir pildo pasakojimą, o ne klaidina Departamentą; Departamentas nenurodė, kokią informaciją ji pateikė kaip melagingą. Be to, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, nebando pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, savo teisėmis naudojasi sąžiningai ir pažeidimų nedaro. Pareiškėjos teigimu, apgyvendinimo vietoje taikomų sąlygų visuma prilygsta Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.

4. Pareiškėja nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog asmens judėjimo laisvės ribojimai nėra būtini, siekiant užtikrinti sprendimo dėl jos išsiuntimo priėmimą ir įvykdymą, nagrinėjamu atveju gali būti pagrįstai taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės ribojimų, taip užtikrinant asmens buvimą Lietuvos Respublikoje ir sudarant sąlygas jai laisvai judėti.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Departamentas paaiškino, kad jis, išnagrinėjęs Užsienietės prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 21M56057, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsienietė su sprendimu supažindinta, sprendimo apskundimui užsakytos valstybės garantuojamos teisinės paslaugos.

7. Priimant Sprendimą, nustatyta, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai asmenų grupėje pėsčiomis kirtusi valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų. Užsienietė su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, vėliau pateikė paso kopiją, tačiau be originalo neįmanoma nustatyti, ar kopija yra tikro dokumento. Be to, asmens pasakojimas dėl prieglobsčio nepasižymėjo tikslumu ir konkretumu, kai kuri informacija nesutapo su jos vyro pasakojimu. Šios aplinkybės rodo nepakankamą Užsienietės bendradarbiavimą su kompetentingų institucijų pareigūnais, dėl to buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies aplinkybė, jog Užsienietė gali pasislėpti.

8. Atsakovo teigimu, skundo argumentai dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra nepagrįsti, nes Užsienietei yra priimtas ne sprendimas asmenį sulaikyti, o sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 5 ir 6 d.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, kadangi Užsienietė nėra sulaikyta.

II. 9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu Užsienietės skundą atmetė.

10. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir Užsienietės paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad ji gyvena atskirame kambaryje, turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jos teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu. Be to, byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad Užsienietė Pabėgėlių priėmimo centre laikoma netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti jos socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jos teisės.

12. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog akivaizdu, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra asmens tikslas, dėl to yra pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Departamentas teisingai konstatavo, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.

13. Pirmosios instancijos teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Užsienietei Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams pasiekti.

III. 14. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą, t. y. skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų, arba sutrumpinti jos apgyvendinimo laikotarpį taikant judėjimo laisvės apribojimus iki vieno mėnesio.

15. Užsienietė nurodo, kad atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas gali taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju tokios priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų ir ultima ratio (kraštutinė priemonė) – sulaikymo pratęsimas nebuvo proporcingas Užsienietės padarytam nusižengimui. Užsienietės teigimu, šiuo atveju tikslą galima pasiekti skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

16. Užsienietės teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą 6 mėnesių užsieniečio sulaikymo imperatyvų terminą ir netaikyti judėjimo laisvės ribojimų, kurie nagrinėjamu atveju nėra būtini. Pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti faktinių aplinkybių ir perrašė atsakovo žodžius, neatskleisdamas, kokia pateikta informacija laikytina klaidinančia, pagal kokius kriterijus vertintas parodymų abstraktumas, t. y. pirmosios instancijos teismas rėmėsi abstrakčiomis Departamento frazėmis ir tinkamai nenagrinėjo Užsienietės būsenos ir padėties.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nutraukti arba apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovas nurodo, jog įvertinęs, kad byloje nėra duomenų, jog Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai ir / arba Užsienietė būtų pažeidusi apgyvendinimo tvarką, vadovaudamasis Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalimi, jis 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S80023, kuriuo nusprendė pakeisti Sprendimo dalį ir apgyvendinti Užsienietę laikinojo apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje. Departamento vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dalyko, dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti Užsienietės skundo reikalavimai panaikinti Departamento 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62711 dalį dėl jos (Užsienietės) laikinojo apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją (Užsienietę) VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti, todėl nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti.

21. Užsienietė apeliaciniame skunde, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog nustatyti ribojimai yra neproporcinga ir nepagrįstai ilgai jos teises varžanti priemonė, dėl to ji prašo netaikyti jai judėjimo laisvės ribojimų, t. y. taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, arba sutrumpinti ribojimų laikotarpį.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Užsienietės judėjimo laisvė pagal skundžiamą Sprendimo dalį nebėra ribojama, nes Departamentas 2022 m. birželio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 22S80023, kuriuo nusprendė pakeisti Sprendimo dalį ir apgyvendinti Užsienietę laikinojo apgyvendinimo vietoje, suteikiant jai teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikoje.

23. Susiklosčius šiai situacijai teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), t. y. ar ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu (atsižvelgus į tuo metu egzistavusią situaciją) buvo pagrįstai netenkintas Užsienietės skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Sprendimo dalį, nustatančią judėjimo laisvės ribojimus, ir jai skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

24. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.).

25. Užsienietės skunde ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktais, Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

26. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės, tarp kurių: prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

27. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

28. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2–4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

29. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka, jog Departamento ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybes gali būti vertinamos kaip Užsienietės nebendradarbiavimas su institucijomis. Byloje nesurinkta duomenų, jog Užsienietė būtų atsisakiusi vykdyti kompetentingų institucijų pareigūnų nurodymus, nesilaikiusi nustatytos apgyvendinimo tvarkos, siekusi pasišalinti iš apgyvendinimo vietos, keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios teisėjų kolegijai leistų sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju kyla pagrįsta rizika vertinti, kad Užsienietė gali bandyti pasišalinti ir išvykti, todėl jos judėjimo laisvės ribojimas yra būtinas. Užsienietė pateikė savo asmens tapatybės dokumento kopiją. Taip pat atsižvelgtina į pareiškėjos pirmosios instancijos teismui nurodytą aplinkybę, kad ji bylos nagrinėjimo metu buvo nėščia.

30. Teisėjų kolegija pažymi, jog Departamento nurodyti argumentai, susiję su Užsienietės prieglobsčio prašymo pagrįstumo vertinimu, nėra šioje byloje kilusio ginčo dalykas, todėl pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, negali būti vertinami taikant judėjimo laisvės ribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2715-463/2022; 2022 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2683-662/2022; kt.).

31. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamentas nenurodė argumentų, leidžiančių daryti išvadą, kad Užsienietė nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jos asmens tapatybę (Įstatymo 113 str. 5 d. 1 p.), taip pat, jog Užsienietė nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

32. Kitų aplinkybių (pasislėpimo rizikos veiksnių), dėl kurių būtų galima pagrįstai vertinti, jog yra tikimybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Departamentas Sprendime nenurodė, tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos apgyvendinimo režimas (su judėjimo Lietuvos Respublikoje apribojimais) Sprendimu buvo paskirtas nepagrįstai ir yra neproporcingas. Dėl to ši Sprendimo dalis naikintina.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo kontekste negali būti sprendžiamas pareiškėjos prašymas taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti ją VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų, nes pareiškėjai nebuvo taikytas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) pilietės H. M. A. A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti.

(duomenys neskelbtini) pilietės H. M. A. A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 22S62711 dalį, kuria pareiškėjai (duomenys neskelbtini) pilietei H. M. A. A. T. nuspręsta nesuteikti teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė