2025-03-12 Nr. AB-4273-3-61-3-00033-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-71-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00033-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba; toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2021 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 2S-3224 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) netenkino pareiškėjo prašymo perkelti jį tolimesniam bausmės atlikimui iš Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) į Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) pusiaukelės namus. Šį Raštą pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas), kuris 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Rašto dalį dėl pareiškėjo neperkėlimo į Alytaus PN pusiaukelės namus panaikino, įpareigojo Kalėjimų departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus PN pusiaukelės namus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Kalėjimų departamento apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.2. Dėl nurodytų veiksmų pareiškėjas patyrė didelę dvasinę ir fizinę žalą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus, pažeminimą ir kt. neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais. Todėl pareiškėjo prašymas priteisti 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą atmestinas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, be kita ko, šias aplinkybes:

6.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Rašto, kuriuo pareiškėjas nebuvo perkeltas iš Marijampolės PN į Alytaus PN pusiaukelės namus tolimesniam bausmės atlikimui, dalį ir įpareigojo atsakovo atstovą iš naujo išnagrinėti minėtą pareiškėjo prašymą.

6.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi Kalėjimų departamento apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika.

8. Teismas pažymėjo, kad Raštas buvo panaikintas dėl to, kad jis nebuvo pakankamai motyvuotas, Kalėjimų departamentas buvo įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą. Toks teismo įpareigojimas nereiškia, kad Kalėjimų departamentas turėtų priimti pareiškėjui palankų sprendimą, tai lemia, kad Kalėjimų departamentas turėjo iš naujo įvertinti prašymo pagrįstumą, bei duomenis, kuriuos vertino kartu su pareiškėjo prašymu, t. y. pateikti pareiškėjui motyvuotą atsakymą. Byloje nėra duomenų, kokį sprendimą Kalėjimų departamentas priėmė pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus PN pusiaukelės namus. Tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nėra konstatavęs Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų, o civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; teisės pažeidimu padarytai žalai. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimą, nenurodė, koks Kalėjimų departamento sprendimas buvo priimtas pakartotinai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą. Teismas sprendė, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad jam kilo neturtinė žala dėl jo neperkėlimo į Alytaus PN pusiaukelės namus, tačiau, teismai Raštą panaikinę, įpareigojo Kalėjimų departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymo pagrįstumą, todėl nagrinėjamu atveju neteisėti veiksmai, kaip viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nenustatyti.

9. Be to, pareiškėjas neturtinę žalą įvardijo didele dvasine ir fizine žala, stresu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, kankinimais, sveikatos sutrikimais, pažeminimu, tačiau byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į gydytojus, vartojęs kokius nors vaistus, lankęsis pas psichologą, taip pat nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi.

10. Teismo teigimu, nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Todėl teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo tenkinti jo pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jo teises, teismas neįvertino, kad pareiškėjas nuolat jautė nerimą, įtampą, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, jam pablogėjo sveikata, jis kenčia skausmus. Kalėjimų departamentas nuolat daro teisės pažeidimus.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka.

14. Tarnyba pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepagrindė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar nukrypo nuo aktualios teismų praktikos. Pareiškėjas tik pakartojo pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, kuriuos tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

15. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsiliepimą, kuriame nesutinka su Tarnybos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą ir teigia, kad Tarnyba klaidina teismą bei nepagrįstai atsisako pripažinti savo klaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tarnybos.

17. Pareiškėjas teigė, kad patyrė neturtinė žalą dėl neteisėto Kalėjimų departamento Rašto, kuriuo buvo atsisakyta perkelti pareiškėją į Alytaus pusiaukelės namus. Šis Raštas, pareiškėjui jį apskundus administraciniams teismams, buvo panaikintas, o Kalėjimų departamentas buvo įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į kitą įstaigą tolimesniam bausmės atlikimui.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė kilusios neturtinės žalos.

19. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su šiuo vertinimu, nurodo, kad teismas neįvertino pareiškėjo argumentų dėl kilusios žalos, o atsakovo atstovas nuolat pažeidinėja tiek jo, tiek kitų asmenų teises.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje, o taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo, 2022 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir panaikino Rašto dalį dėl pareiškėjo neperkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus bei įpareigojo Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Alytaus PN Komisija 2021 m. balandžio 30 d. įvertinusi pareiškėjo elgesį charakterizuojančias savybės, nutarė siūlyti Alytaus PN direktoriui teikti Kalėjimų departamento direktoriui siūlymą perkelti pareiškėją į Alytaus PN pusiaukelės namus. Alytaus PN 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Alytaus PN. Marijampolės PN 2021 m. liepos 20 d. teikimu pateikė duomenis apie pareiškėją ir jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, teikė siūlymą perkelti pareiškėją į Alytaus pusiaukelės namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau Kalėjimų departamentas Raštu nutarė netvirtinti Alytaus PN Sprendimo, kuriuo buvo rekomenduota pareiškėją perkelti į Alytaus pusiaukelės namus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad minėta Rašto dalis yra netinkamai motyvuota (t. y. neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. 5 d. reikalavimų), todėl buvo panaikinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA-1293-822/2022 atmetė atsakovo Kalėjimų departamento apeliacinį skundą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad atsakovas nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų dėl nuteistojo neperkėlimo į pusiaukelės namus priėmimui – Kalėjimų departamentas visiškai nevertino pareiškėją teigiamai charakterizuojančių savybių, todėl skundžiama Rašto dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė (taip pat ir neturtinė) žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pabrėžtina, kad, nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 56 p. ir jame nurodytą praktiką).

23. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi, įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014 ir kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių ir pareiškėjo argumentų.

26. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis neturtinę žalą kildino iš, jo teigimu, neteisėto Rašto, kurį panaikino Vilniaus apygardos administracinis teismas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-1293-822/2022 nurodyta, kad skundžiama Rašto dalis neatitinka VAĮ reikalavimų, nes Kalėjimų departamentas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus, neįvertino pareiškėją teigiamai charakterizuojančių savybių. Be to, byloje buvo nustatyta, kad Alytaus PN Komisija nutarė siūlyti Alytaus PN direktoriui teikti Kalėjimų departamento direktoriui siūlymą perkelti pareiškėją į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus; Alytaus PN 2021 m. gegužės 5 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę iš Marijampolės PN į Alytaus pusiaukelės namus; Marijampolės PN 2021 m. liepos 20 d. teikimu pateikė duomenis apie pareiškėją ir jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat sprendė, kad pareiškėją būtų tikslinga perkelti į Alytaus pusiaukelės namus tęsti bausmės atlikimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad minėtuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės, be kita ko, teigiamai charakterizuojančios pareiškėją, Rašte tinkamai įvertintos nebuvo.

27. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje prašydamas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas, be kita ko, nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus (neturtinę žalą), dėl to, jog atsakovas rėmėsi tik neigiamomis pareiškėjo savybėmis ir nevertino pozityvių, taip pat, pareiškėjo teigimu, atsakovas užkirto kelią pareiškėjui „anksčiau išeiti į laisvę“, tinkamai adaptuotis visuomenėje, žemino jo orumą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiai nepasisakė – teismas tik abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos, tačiau neįvertino paminėtų, taip pat kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai neįvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartyje nurodytų aplinkybių dėl Rašto nemotyvuotumo ir nepagrįstumo, kiek tai susiję su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, netinkamai įvertino aktualius pareiškėjo argumentus ir bylai aktualias faktines aplinkybes.

28. Kartu akcentuotina, kad jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje, siekiant tinkamai išnagrinėti kilusį ginčą ir įvertinti aktualius duomenis visų įrodymų kontekste, trūksta konkrečių duomenų ir (ar) įrodymų, teismas galėjo jų išreikalauti iš atsakovo atstovo – pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2646-662/2016).

30. Anksčiau nurodytų aplinkybių, teisinio reguliavimo, teismų praktikos ir šioje nutartyje padarytų išvadų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų, ginčo aplinkybių bei įrodymų, galinčių turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti, sistemiškai jų neįvertino pareiškėjo nurodytais aspektais. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis